Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-07-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-494-369/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-20
Bylos Nr.
II-494-369/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01413-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
Pažeidėjas
V. B.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-494-369/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01413-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B.,

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-1875-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 1 veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1875-2021 V. B. buvo nubaustas 170 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2021 m. balandžio 8 d. apie 8.38 val. vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje, kelio ruože, kuriame blogai matomas kelias, lenkė dvi transporto priemones, nepraleisdamas iš priešpriešos atvažiuojančių transporto priemonių, taip sukeldamas avarinę situaciją, priversdamas kitų transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 140.3 punktą (b.l. 2).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo prašyme nurodė tokias faktines aplinkybes: jis 2021 m. balandžio 21 d. apie 8.30 val. iš (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko į Vilniaus miestą. Iš (duomenys neskelbtini) g. įsukant į X g., priekyje jo važiavo specialiais ženklais pažymėtas policijos pareigūnų automobilis, o priekyje jo krovininis automobilis, jų greitis buvo apie 20 km/h (leistinas greitis šioje vietoje 40 km/h). Pravažiavus ties namu Nr. 3 X g. esantį viešojo transporto sustojimą (nuo posūkio iš (duomenys neskelbtini) g. iki namo Nr. 3 pabaigos yra apie 100 m), pasibaigus ištisinei ženklinimo linijai ir prasidėjus brūkšninei, nusprendė aplenkti šias priekyje vos 20 km/h greičiu važiuojančias transporto priemones. Įjungęs posūkio signalą, šiek tiek pasislinkęs į kairiąją eismo juostą, įsitikinęs, kad tiesiame kelyje (priedas Nr. 1, kelio ruožas nuo namo Nr. 3 X g. iki daubos, atstumas apie 292 metrų), kur matomumas labai geras, nėra priešpriešais atvažiuojančių automobilių, pradėjo lenkimo manevrą, atitinkamai padidinęs greitį, neviršijantį leistino. Susilyginus su krovininiu automobiliu, ties jo priekiu, pastebėjo priešpriešinėje eismo juostoje staiga atsiradusį automobilį (priedas Nr. 2, 3 dauba ties namu Nr. 16 X g., automobilių jiems esant dauboje, stogai). Iki staiga atsiradusio automobilio buvo apie 50 metrų, todėl pareiškėjas būdamas tikras, kad spės užbaigti manevrą, kitos išeities ir neturėdamas, užbaigė manevrą grįždamas į savo eismo juostą ties namu Nr. 7 X g.. Dėl šio jo manevro priešpriešais atvažiuojančių automobilių, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, nebuvo keletas, ir tas vienintelis automobilis dėl pareiškėjo atlikto manevro nebuvo priverstas staigiai stabdyti, ar pasitraukti į kelkraštį.

Pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė KET 140.3 punktą, draudžiantį lenkti kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias. Blogas matomumas - meteorologinių ar kitų reiškinių lemiamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus. Kelio matomumas ruože nuo namo Nr. 3 (lenkimo pradžia) iki namo Nr. 16 X g. (dauba) yra apie 292 m (duomenys iš maps.lt), kelias lygus, tiesus, oro sąlygos nebuvo apsunkintos. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis kaip eismo dalyvis, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o prieš pradėdamas lenkti, įsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, kad nesukliudys priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, nes kelias, kaip minėta yra gerai, netgi puikiai, matomas. Beje, policijos pareigūnai - surašęs jam administracinio nusižengimo protokolą G. V. bei nusižengimo faktą liudijanti K. G., kurie važiavo tarnybiniu automobiliu paskui žymiai didesnį, aukštesnį krovininį automobilį, negalėjo matyti visos pareiškėjo atlikto tariamo pažeidimo eigos, tai gali būti užfiksuota vaizdo įraše (vaizdo įrašas pagal jo prašymą susipažinimui nebuvo pateiktas). Tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta administracinio nusižengimo vieta X g. 24, Vilniuje neatitinka tikrovės, t.y. nurodyta neteisingai, nes lenkimo vieta yra tarp namo Nr. 3 (manevro pradžia) ir namo Nr. 7 (manevro pabaiga), o namas Nr. 24 yra jo automobilio sustabdymo vieta. Iš administracinio nusižengimo protokolo bei skundžiamo nutarimo konteksto galima daryti išvadą, jog policijos pareigūnai grindžia inkriminuotą teisės pažeidimą turėdami omenyje blogą kelio matomumą dėl esančios X g. Nr. 16-18 daubos, tačiau neatkreipia dėmesio į tai, jog tos daubos nuo jo atlikto manevro (lenkimo) pradžios ir pabaigos nesimato, tuo metu dauboje esančių automobilių taip pat nesimato (po įvykio kelis kartus buvo fotografuota įvykio vieta). Jokių ženklų, įspėjančių apie šią daubą, pvz. ženklas Nr. 120 „Nelygus kelias“, kuris turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir pan.), nebuvo. Ženklas taip pat naudojamas prieš greičio mažinimo kalnelius ir važiuojamosios dalies paaukštinimus. Ženklo prieš greičio mažinimo priemones leidžiama neįrengti, jei leidžiamas važiavimo greitis yra ne didesnis kaip 30 km/h. (pareiškėjo atlikto manevro vietoje greitis yra 40 km/h). Eismo juostas tariamo nusižengimo vietoje skiria brūkšninė ženklinimo juosta, o ne ištisinė, draudžianti lenkimą, nėra ir ženklo Lenkti draudžiama. Taigi pareiškėjas mano, kad jis nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis niekada nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, daug metų dirba greitosios pagalbos automobilio vairuotoju, yra atsakingas už visų keleivių, kitų eismo dalyvių saugumą, itin atsakingas ir rūpestingas kelyje, atsižvelgiant ir į darbo pobūdį (b.l. 16-18).

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į V. B. skundą, kuriame prašė skundo netenkinti, palikti galioti 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1875-2021. Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad pateiktame skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dalyvaudamas viešame eisme laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, ir nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Institucija nesutinka su šia pozicija, nes asmuo lenkė dvi transporto priemones gyvenvietėje, neįsitikinęs, jog netrukdys iš priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Toks vairuotojo elgesys neatitinka eismo dalyviams keliamų apdairumo ir atsargumo reikalavimų bei kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. (b.l. 39).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko pilna apimtimi. Paaiškino, kad jis su žmona ir kaimynu trise važiavo mašina. Pasuko į X gatvę. Priekyje važiavo sunkvežimis, už jo policijos automobilis, o jis važiavo paskui policijos automobilį. Pareigūnų automobilis buvo žymėtas. Jie važiavo labai lėtai. Ištisinės kelio ženklinimo linijos nebuvo, lenkimą draudžiančių ženklų irgi nebuvo, todėl pradėjo lenkimą. Pasirodė, kad priekyje buvo dauba (nuotrauka b.l. 23), todėl dėl jos nesimato priekyje atvažiuojančių mašinų. Pradėjęs lenkimo manevrą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Baigiant lenkimo manevrą, jam jau susilyginus su krovinine mašina, priešpriešiais iš už daubos pasirodė mašina, bet ji buvo dar toli. Kai ją pamatė, iki jos buvo dar 50 metrų. Jis nusprendė baigti lenkimo manevrą, nes grįžti į savo eismo juostą nebūtų spėjęs. Jis baigė lenkimo manevrą, sugrįžo į savo eismo juostą, ir tas automobilis laisvai pravažiavo. Jis net nenusuko nuo kelio, staigiai nestabdė, tik sumirksėjo jam šviesomis. Ji galėjo nusukti nuo kelio, nes šaligatvio ten nebuvo. Iš paskos važiuojantis policijos automobilis su švyturėliais jį sustabdė. Priėjo pareigūnas, paklausė: „kur skubam“. Jis atsakė, kad neskuba, tai jie lėtai važiuoja, o jam reikėjo aplenkti. Pareigūnas neprisistatė, neparodė dokumentų, buvo jausti priešiškumas. Jam iš karto surašė protokolą.

Liudytoja K. G. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pirmame veiklos skyriuje vyresniąja tyrėja. Jos stažas 8 metai. Važiavo X gatve, (duomenys neskelbtini) miestelyje tarnybiniu žymėtu automobiliu. Vairavo kolega G. V., ji sėdėjo keleivio vietoje. Prieš juos važiavo sunkiasvoris didelis automobilis su uždara priekaba. Juos bei tą sunkiasvorį automobilį lenkė visureigis Volvo. Volvo buvo pakankamai greitis nemažas. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje jie važiavo 35-40 km/h. Volvo kai juos aplenkė, jie norėjo aplenkti krovininį automobilį, kad sustabdytų Volvo. Išvažiavę pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, kuris turėjo pristoti, nes Volvo automobilis lenkė krovininį automobilį. Jis nesustojo. Jie nusprendė grįžti ir tik tada, kai tas automobilis pravažiavo, šiek tiek pavažiavę nusprendė lenkti krovininį automobilį ir privažiuoti prie Volvo vairuotojo. Įjungė švyturėlius. Volvo vairuotojas sustojo. Volvo vairuotojas važiavo ne vienas. Ji nebuvo priėjusi prie Volvo automobilio, su vairuotoju nebendravo. Važiuojant kitas automobilis turėjo pristabdyti, bet nesustojo. Vaizdo įrašo iš policijos tarnybinio automobilio nėra dėl techninių kliūčių. Jie gavo naują automobilį (b.l. 44).

Liudytojas G. V. teismo posėdyje paaiškino, kad viešo patruliavimo metu juos aplenkė automobilis Volvo. Prieš juos važiavo krovininis automobilis. Jis lenkė juos ir krovininį automobilį, todėl matyt, dėl blogo matomumo nepamatė, kad priešais atvažiuoja automobiliai. Vienas jų turėjo stabdyti ir trauktis į šalikelę, kad Volvo pabaigtų lenkimo manevrą. Jis matė, kaip iš priekio važiavęs automobilis pamirksėjo šviesomis ir traukėsi šalikelę – keitė judėjimo kryptį. Dėl to buvo sustabdytas Volvo vairuotojas ir surašytas protokolas. Krovininis automobilis neužstojo jam matomumo, nes jis laikėsi atstumo ir Volvo matė. Vaizdo įrašas yra tik iš body kamerų. Body kamera nėra filmuojama pastoviai. Pagal instrukciją ji įjungiama, kai išlipama iš automobilio. Iš automobilio nepavyko išimti vaizdo įrašo dėl techninių kliūčių. Sustabdytas vairuotojas pasakė, kad niekur neskuba, bet ir 20 km/h greičiu nevažiuos. Toks bendravimas rodo neigiamą požiūrį. Jeigu yra nelabai matoma dauba, iš priešpriešos važiuojančio automobilio jis neturėjo galimybės pamatyti, jeigu nėra įsitikinęs, kad saugiai pabaigs vairavimą tai lenkimo manevro nereikia atlikti. Situacija įvyko gyvenvietėje. Neturi to vairuotojo duomenų, kuris pamirksėjo šviesomis (b.l. 44-45).

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. 2021 m. gegužės 3 d. paaiškinime nurodė, jog jis nesutinka su jam pateiktu administracinio nusižengimo protokolu ROIK 21131416386. Balandžio 8 d. 8.38 val. lenkdamas dvi transporto priemones važiuojančias 15 km/h greičiu, kur nėra ženklų, draudžiančių lenkti ir ištisinės linijos, transporto priemonių važiuojančių priešprieša nesimatė, todėl pradėjo lenkimą. Bebaigiant pradėtą lenkimą staigiai į kalniuką pakilo transporto priemonė, kurios iš toli nesimatė, nes yra kelio lūžis, taip tariant akloji zona. Pradėtą manevrą turėjo užbaigti pagal taisykles. Prideda kelio ruožo nuotraukas (b.l. 7-15).

Vilniaus apsk. VPK (duomenys neskelbtini) pareigūno G. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 8 d. kartu su tyrėja K. G. dirbant aktyviose pajėgose V1209, adresu X g. 24, Vilniuje, važiuojant gyvenvietėje, tarnybinį automobilį ir priešais važiuojantį krovininį automobilį aplenkė V. B. vairuojamas Volvo automobilis. Vairuodamas transporto priemonę, lenkdamas automobilius, V. B. nepraleido kita eismo juosta (priešinga kryptimi) važiuojančių transporto priemonių, sukėlė avarinę situaciją. Sustabdytas transporto priemonės vairuotojas nurodė, kad niekur neskuba, tačiau važiuoti 20 km/h greičiu neketina (b.l. 6).

Pareigūnai pateikė body kamera darytą vaizdo įrašą. Jame matyti, kad filmavimas prasideda tik policijos pareigūnui sustabdžius automobilį ir lipant iš jo bei prieinant prie sustabdyto Volvo vairuotojo. Nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių jame neužfiksuota. (b.l. 28) Vilniaus apsk. VPK (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 18 d. pateikė duomenis, kad transporto priemonės V1209 išorinio vaizdo stebėjimo kamerų įrašai nebuvo daromi (b.l. 31-33).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonės vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. AN2-208-891/2021).

KET 140 punktas nustato, jog draudžiama lenkti: 1) sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“; 2) geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų; 3) kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias; 4) pėsčiųjų perėjose; 5) vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

V. B. skundžiamu nutarimu inkriminuotas draudžiamas lenkimas kelio ruože, esant blogam matomumui, t.y, KET 140.3 punkto pažeidimas. Blogo matomumo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad blogas matomumas - tai meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m, neatsižvelgiant į kelio parametrus. Šiuo atveju kaip spręstina iš policijos pareigūno G. V. paaiškinimų, pareiškėjo nurodytų aplinkybių, blogo matomumo aplinkybę jie sieja su kelio dauba, esančia X gatvėje. Ji užfiksuota ir nuotraukose (b.l. 20-21). Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jis važiuodamas X gatve, atliko lenkimo manevrą atkarpoje nuo X g. 3 iki X g. 6, Vilniuje, toje atkarpoje kelio ruožas yra tiesus, matomumas geras, nėra nei kelio ženklinimo (ištisinės juostos) draudžiančios lenkimą, nei lenkimą draudžiančio kelio ženklo Nr. 120. Šias aplinkybes patvirtina jo pridėtos nuotraukos. Visgi pats pareiškėjas skunde pripažino, kad minėtoji kelio danga, kurioje važiuojantis automobilis tampa nematomas, kol neišnyra iš jos, buvo už maždaug 292 m. nuo taško, kuriame jis pradėjo lenkimą. Vadinasi kelio ruožas, kuriame jis manevravo, patenka į 300 m., nurodytus blogo matomumo sąvokoje. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad judant nustatyti ar atkarpa sudaro 292 ar 300 metrų yra pakankamai sudėtinga. Pareiškėjas nurodė, kad jam pradėjus lenkimo manevrą kelio nelygumas - dauba dar nebuvo matoma, jis tuo keliu nedažnai važiuoja ir jo ypatumų nežino, kelyje nebuvo jokių kelio ženklų įspėjančių apie būsimus kelio nelygumus. Policijos pareigūnai ir nuotraukos šių jo aplinkybių nepaneigė. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio nelygumas tam tikroje atkarpoje yra ne kintantis reiškinys kaip meteorologinės sąlygos ar kita, o nuolatinis faktorius, todėl jei ji blokuoja matomumą kelio ruože, turėtų kelias būti ženklintas ženklais draudžiančiais lenkimą. Nuotraukose matyti, kad prieš daubą galimai prasideda ištisinė linija, tačiau ten, kur pareiškėjas, kaip nurodė pradėjo lenkimą, jos nėra, todėl teismas vertina, kad kelio matomumas kelio žymėtojams įvertintas kaip pakankamas lenkimui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laiko, kad V. B. neturėjo tyčios pažeisti KET 140.3 punktą, objektyviai galėjo nesuvokti, kad yra kliūčių kelio matomumui jo manevro atkarpoje.

Kita kaltinimo dalis, kad lenkdamas V. B. sukėlė avarinę situaciją, priversdamas priešpriešiais važiuojančių transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti. Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad kaltinimo formuluotė nėra visai tiksli. Iš pareiškėjo ir policijos pareigūnų parodymų matyti, kad kalba eina tik apie vieną transporto priemonę, kuri byloje neidentifikuota. Byloje neginčijamai nustatyta tik aplinkybė, kad šios transporto priemonės vairuotojas reagavo į situaciją mirksėdamas šviesomis, taigi jis suvokė situaciją kaip jam pavojingą. Antra vertus, byloje nepakanka duomenų vertinti, kad nustatytas kitas požymis – staigus krypties keitimas ar stabdymas. Pareiškėjas kategoriškai neigia, kad priešpriešiais važiavusio automobilio vairuotojas atliko kokius nors manevrus be signalizavimo šviesomis. Pareigūnų parodymai teisme dėl šio vairuotojo veiksmų nebuvo vienodi: K. G. nurodė, kad vairuotojas pristabdė, leisdamas pareiškėjui užbaigti lenkimo manevrą, o G. V. nurodė, kad jis stabdė ir traukėsi į šalikelę, tai yra keitė vairavimo kryptį. Nei vienas pareigūnas nepabrėžė šio vairuotojo manevro staigumo. Kadangi byloje nėra pateikta tarnybinio automobilio išorinio priešakinio vaizdo kameros įrašų, teismas negali įsitikinti pareigūnų nurodytų aplinkybių teisingumu ir pašalinti prieštaravimus.

Pareigūnų parodymais teismą verčia abejoti ir tai, kad jie nevienodai nurodė teismo posėdyje ir jų pačių manevrus. G. V. nurodė, kad jis avarinę situaciją matė važiuodamas savo juostoje paskui sunkvežimį, nes laikant atstumą tarp transporto priemonių, sunkvežimio gabaritai jam matomumo neužstojo. Tuo tarpu K. G. nurodė, kad Volvo pradėjus lenkimą, jie nusprendė jį pasivyti (dėl kokios priežasties nenurodė, galimai dėl lenkimo fakto gyvenvietėje), irgi pradėjo lenkti sunkvežimį, tačiau pamatę priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, patys sugrįžo į savo eismo juostą, praleido priešpriešiais važiuojantį automobilį, tik tada pralenkę sunkvežimį pasivijo Volvo vairuotoją. Tokie K. G. parodymai verčia abejoti dėl V. B. inkriminuoto KET 140.3 punkto pažeidimo pagrįstumo. Jei kelio ruože buvo blogas matomumas, dėl kurio lenkimas draudžiamas, kodėl pareigūnai pradėjo analogišką manevrą, ir sugrįžo į eismo juostą, tik pamatę priešpriešinį automobilį. Vadinasi, jie pradėdami lenkimo manevrą nematė daubos, ja važiuojančio automobilio lygiai kaip ir V. B., bet pasirinko analogišką veikimo modelį.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Esant nurodytoms aplinkybėms, visi neaiškumai o būtent, kad kelio ruože, kuriuo važiavo V. B. buvo draudžiamas lenkimas dėl blogo matomumo, kad priešpriešiais važiavęs automobilis staigiai keitė važiavimo kryptį ar stabdė, kad nėra pareigūnų automobilio kameros vaizdo įrašo, kuris leistų pašalinti šias abejones, vertintini V. B. naudai ir naudai ir laikytina, kad neįrodyta jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje įvykis ir sudėtis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 13-ANR_N-1875-2021 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena V. B. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo V. B. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1875-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį V. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas