Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-208-891/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-26
Bylos Nr.
AN2-208-891/2021
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00203-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Arūnas Budrys (pirm.)
Pažeidėjas
T. K.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-208-891/2021Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00203-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. (T. K.) (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmetus apelianto skundą panaikinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2020 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1037-2020, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, dalis dėl T. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir T. K. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukta, taip pat panaikinta nutarimo dalis dėl administracinių nuobaudų subendrinimo, o likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1037-2020 T. K. nubaustas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9 punktų bei 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, 2020 m. gegužės 28 d., apie 9.35 val., Šalčininkų r., Pabarės sen., Pabarės k., vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, kirto ištisinę liniją, posūkyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje tuo metu važiavo automobilis, kuriam teko staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Vėliau grįždamas į savo eismo juostą privertė staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį toje juostoje važiuojančio automobilio vairuotoją. Savo veiksmais T. K. padarė KET pažeidimą, sukeldamas pavojingą situaciją, realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų automobilių vairuotojų gyvybei, sveikatai ir turtui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. kovo 29 d. nutartimi apelianto skundą atmetė, tačiau panaikino Institucijos 2020 m. birželio 25 d. nutarimo dalį dėl T. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje T. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukė, taip pat panaikino nutarimo dalį dėl administracinių nuobaudų subendrinimo ir likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad Institucija, priėmusi ginčijamą nutarimą, pagrįstai pripažino, kad T. K. atliko veiksmus, nurodytus administracinio nusižengimo protokole. Taip pat konstatavo, kad T. K. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra perteklinis, kadangi juos apima ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtis.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu T. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartį, Institucijos 2020 m. birželio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1037-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi nesutinka su Institucijos nutarimu dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybes, pripažino tinkamais tokius įrodymus, kurie gauti pažeidžiant ANK imperatyviai nustatytą tvarką, pažeidė įrodinėjimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, dėl ko teismo išvados, nesant konkrečių duomenų apie tai, kad automobilį T. K. vairavo nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, yra pagrįstos prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčytinais įrodymais.

4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis, gautus ANK numatyta tvarka, o būtent G. K. (G. K.) teisme duotus parodymus, kuriais šis visiškai bylos baigtimi nesuinteresuotas bei T. K. nepažįstantis liudytojas iš esmės patvirtino T. K. duotus parodymus, laikė nepatikimais, tuo tarpu šio liudytojo parodymus, užfiksuotus priešingai ANK numatytai tvarkai, laikė patikimais ir nesvarstė jų leistinumo bei teisėtumo aspektų. Pasak apelianto, nepaisant T. K. ir G. K. teisme duotų parodymų, byloje nesant jokios kitos konkrečios įrodomosios medžiagos, patvirtinančios nusižengimo faktą, teismas rėmėsi G. K. liudijimu, duotu iki bylos nagrinėjimo, užfiksuotu pareigūno S. S. (S. S.) tarnybiniame pranešime, kurio pats G. K. teismo posėdyje nepripažino, tuo pažeisdamas ANK nuostatas. Taigi, apelianto įsitikinimu, priimant skundžiamą nutartį, buvo vadovautasi ir tais parodymais, kurie gauti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, tai yra teismo išvados padarytos vadovaujantis neleistinais įrodymais, dėl ko teismo nutartis yra neteisėta.

5. Apeliantas teigia, kad, šiuo atveju akivaizdu, jog policijos pareigūnas, imdamas iš G. K. paaiškinimus, tokio procesinio tyrimo veiksmo protokolu nedokumentavo, jokia forma ir būdu neįspėjo jo apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo byloje, į komisariatą duoti parodymų net neiškvietė, todėl ANK nereglamentuotas policijos pareigūno atliktas procesinis veiksmas (paaiškinimo iš asmens paėmimas administracinio nusižengimo tyrimo metu ir tokio procesinio veiksmo nedokumentavimas ANK 594 straipsnyje numatyta tvarka) yra akivaizdžiai neteisėtas, dėl ko teismas juo vadovautis neturėjo teisės. Šiuo gi atveju teismas, nesivadovaudamas liudytojo pagal visas procesines taisykles teismo posėdžio metu pasirašius priesaiką duotais parodymais, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ištyrė bylą, padarė įrodymų vertinimo klaidas, dėl to neteisingai nustatė esmines bylos aplinkybes, kas lėmė nepagrįstas išvadas dėl T. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą.

6. Skunde taip pat nurodoma, kad, priešingai nei nurodo teismas, liudytojų A. U. ir J. V. parodymai nėra visiškai vienodi bei prieštarauja G. K. teisme duotiems parodymams. Be kita ko, T. K. apklausoje nurodė, kad po lenkimo jis su A. U. apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais, todėl, nesant byloje kitų konkrečių teisės pažeidimų duomenų, apelianto įsitikinimu, jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Apklausos teisme metu liudytojas A. U. nurodė, jog neprisimena, ar jie išvažiavo iš šalutinio kelio (tai yra, kaip nurodė T. K.), tokiu būdu sudarydami kliūtį T. K., tačiau šio fakto ir nepaneigė. Taip pat jis nurodė, kad vairuotojas pradėjo lenkti likus maždaug 40 metrų iki posūkio, kur kelias pažymėtas ištisine linija, o lenkimą užbaigė maždaug 10–15 metrų už posūkio. Liudytojas J. V. parodė, kad pradėjo lenkti maždaug 10–15 metrų prieš posūkį, kur yra ištisinė linija, o pabaigė lenkti posūkio pabaigoje. Taigi, pasak apelianto, liudytojų, važiavusių tuo pačiu automobiliu, parodymai apie lenkimo vietą bei atstumą iki posūkio yra visiškai skirtingi, kas sudaro pagrindą jų parodymus vertinti kritiškai. Anot apelianto, svarbu ir tai, kad T. K. nurodytas aplinkybes, kad automobilis AUDI A6 išvažiavo iš šalutinio kelio, teisme patvirtino ir G. K., todėl darytina išvada, kad automobiliui AUDI A6 išvažiavus iš šalutinio kelio T. K. atliko lenkimo manevrą bei sugrįžo į savo eismo juostą dar iki ištisinio kelio žymėjimo bei posūkio pradžios.

7. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad apklausus byloje liudytojus A. U., J. V., G. K. bei traukiamą administracinėn atsakomybėn T. K., bylos nagrinėjimas dar 2020 m. spalio mėnesį buvo baigtas, tačiau 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atnaujintas teismui nustačius esminius prieštaravimus, kurių nepašalinus negali būti priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, teismas papildomai į teismo posėdį kvietė liudytoją S. S. bei įpareigojo instituciją, atlikusią šioje byloje tyrimą, atlikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymų patikrinimą vietoje, siekiant nustatyti tikslią T. K. galimai padaryto nusižengimo vietą bei nustatyti, koks kelio ženklinimas ir (ar) kelio ženklai yra toje vietoje. Deja, institucija, atlikusi tyrimą, parodymų patikrinimo vietoje neatliko, todėl, apelianto įsitikinimu, papildomai teismo posėdyje apklaustam pareigūnui S. S. nurodžius, kad bendravimas su G. K. buvo neoficialus, prisaikdintas ir į apklausą kviestas jis nebuvo, be to, jam neprisiminus, ką tiksliai jam paaiškino liudytojas, iš esmės jokie prieštaravimai byloje nebuvo pašalinti, dėl ko teismas, kaip ir nurodė 2020 m. lapkričio 23 d. nutartyje, negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo pripažįstant T. K. kaltu, tačiau, prieštaraudamas pats sau, tokį sprendimą priėmė, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apelianto vertinimu, nepaneigus T. K. ir liudytojo G. K. parodymų, byloje nesant duomenų, kurioje kelio vietoje yra ištisinė linija, o kurioje brūkšninė, taip pat byloje nesant visiškai jokių kitų įrodymų, patvirtinančių T. K. kaltę, vien byloje suinteresuotų liudytojų parodymų nepakanka nustatyti asmens kaltę.

8. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad vertinant skunde aptartus argumentus, teismų praktiką ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, tai yra, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, pripažintina, kad T. K. kaltė šioje byloje grindžiama tik protokolą surašiusios institucijos prielaidomis, bet ne pakankamų įrodymų visuma, kuri neginčijamai patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, todėl nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir byla nutrauktina neįrodžius, kad T. K. padarė veiką, turinčią administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

T. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

11. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

12. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus.

14. Tuo tarpu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas vairuotojas, kuris: a) nevykdė reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį; b) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus; c) apsisuko geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; d) nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas).

15. Tiek iš T. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš Institucijos 2020 m. birželio 25 d. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį, matyti, kad apeliantui buvo inkriminuota ši veika – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus (konkrečiai – KET 8, 9 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus).

16. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – T. K. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, tiek Institucijai atliekant administracinių nusižengimų tyrimą, tiek nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos priimto nutarimo apylinkės teisme, surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina, kad jis realizavo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius, t. y., kad jis 2020 m. gegužės 28 d., apie 9.35 val., Šalčininkų r., Pabarės sen., Pabarės k., vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas KET 8, 9 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus ir tuo sukeldamas pavojingą situaciją. Nors apeliaciniame skunde tiesiogiai nenurodoma (nes skundžiama nutartimi T. K. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukta), tačiau matyti, kad apeliantas, teigdamas, jog į priešpriešinio eismo juostą įvažiavo nepažeisdamas KET reikalavimų, tuo pačiu ginčija ir šio administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas teisės normų nuostatas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, patikrinęs T. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti T. K. skundą ir panaikinti Institucijos nutarimo dalį dėl T. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei šioje dalyje T. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, spręsdamas apelianto kaltės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį klausimą, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus bei jų visumą įvertino netinkamai, dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimo dalį, kuria T. K. pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir už jį nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams, ir panaikinti Institucijos nutarimo dalį, kuria T. K. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir už jį nubaustas 60 Eur bauda, šioje dalyje jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukiant.

18. Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga nustatyta, kad pareigūnas, ne teismo tvarka išnagrinėjęs T. K. administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs joje 2020 m. birželio 25 d. nutarimą, iš esmės rėmėsi šiais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis: A. U. 2020 m. gegužės 28 d. pareiškimu, A. U. ir ir J. V. 2020 m. birželio 1 d. paaiškinimais ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. S. 2020 m. birželio 4 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl informacijos patikrinimo“. Tiek A. U., tiek J. V. savo paaiškinimuose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad 2020 m. gegužės 28 d., apie 9.35 val., jiems važiuojant automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojant A. U., I. Jundzilo gatve, Pabarės k., Šalčininkų r., nuo Butrimonių kaimo prieš staigų posūkį į kairę, sankryžoje juos pradėjo lenkti dideliu greičiu iš paskos atvažiuojantis automobilis VW PASSAT, sidabrinės spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę juostą posūkyje, kuria tuo metu važiavo kitas automobilis VW BEETLE, kuris po tokio pavojingo manevro buvo priverstas staigiai stabdyti. Lenkiantis automobilis grįžo į savo juostą, todėl A. U. turėjo stabdyti ir manevruoti, kad išvengti susidūrimo. Nuvažiavus iš paskos minėto automobilio pastebėjo, kad automobilį vairavo vyras. Minėtame vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes pagal ROIK (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad T. K., vairuodamas automobilį VW PASSAT sukėlė pavojingą situaciją ne tik pareiškėjui (vairuotojui) A. U., bet ir kitam automobiliui, kuriam išvažiavo priešpriešais. Tikslinimo metu nustatyta, kad T. K. sukėlė pavojų automobilio VW BEETLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui G. K.. Bendraujant su G. K. pastarasis paaiškino, kad buvo toks įvykis, kai VW PASSAT sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neatsimena, Pabarės k., Pabarės sen., Šalčininkų r., sukėlė jam pavojingą situaciją išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko jam teko staigiai stabdyti automobilį bei pasitraukti į šoną, kad išvengti susidūrimo. Kokia tai diena buvo, G. K. tiksliai neatsimena, nuo pareiškimo ir raštiško paaiškinimo atsisakė, nes turi Šalčininkų r. turto ir bijo keršto.

19. Apylinkės teisme, žodinio proceso tvarka nagrinėjant pažeidėjo T. K. skundą dėl 2020 m. birželio 25 d. nutarimo, buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K., kuris paties lenkimo fakto neneigė, tačiau nurodė visai kitą manevro vietą nei nurodyta Institucijos nutarime, tai yra, kad lenkimą jis atliko maždaug 400 metrų iki posūkio, toje vietoje, kur nėra ištisinės linijos, ir kai aplenkė, iki ištisinės linijos dar buvo likę apie 15 metrų, aplenkęs pristabdė, taip pat tvirtino, kad jokios kliūties priešpriešiais važiavusiam automobiliui VW BEETLE jis nesudarė, šis automobilis krypties nekeitė, nes, kai važiavo šis automobilis, jis jau buvo atlikęs lenkimo manevrą. Taip pat buvo apklausti liudytojai: pareiškėjas A. U. ir kartu su juo automobiliu AUDI A6 važiavęs J. V., kurie iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir savo rašytiniuose paaiškinimuose, automobilio VW BEETLE vairuotojas G. K., kuris iš esmės patvirtino T. K. nurodytas aplinkybes, teigdamas, jog T. K. lenkė ne posūkyje, o iki posūkio, iš karto pravažiavus ženklą „Pabarė“, dėl šio lenkimo jam savo automobilio stabdyti ar keisti krypties nereikėjo, jis sustojęs nebuvo, nieko reikšmingo neįvyko, tą patį paaiškino ir policijos pareigūnams, nesakė jiems, kad jam reikėjo staigiai stabdyti, sakė, kad nenori liudyti, nes jam tas manevras netrukdė, bei tarnybinį pranešimą byloje surašęs policijos pareigūnas S. S., kuris nurodė, kad su liudytoju G. K. buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) kaime, prie bažnyčios, bendravo neoficialiai, šis liudytojas oficialiai kviestas į apklausą ir prisaikdintas nebuvo, ką apie tiriamą įvykį paaiškino liudytojas, tiksliai neprisimena, bet jis patvirtino, kad matė įvykį, tačiau duoti parodymus atsisakė paaiškinęs, kad bijo susidorojimo, nes turi Šalčininkų rajone turto, tarnybiniame pranešime yra surašyta tai, ką pasakojo liudytojas. Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta papildoma medžiaga dėl tikslesnės įvykio vietos. Kaip matyti iš vyriausiojo tyrėjo S. S. 2020 m. spalio 7 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 26), tikslinant įvykio aplinkybes kartu su liudytoju A. U. buvo nuvykta į įvykio vietą, kur A. U. tiksliai nurodė pažeidimo vietą, tai yra I. Jundzilo g., ties namu Nr. 12, Pabarės k. KET pažeidimo vietoje kelio važiuojamosios dalies viduryje yra siaura ištisinė linija, nes yra posūkis, būtent, kur buvo padarytas KET pažeidimas. Taip pat kelio ruože, kur yra posūkis, iš dešinės pusės yra įspėjamieji ženklai (KET I skyriaus Nr. 147 „Posūkio kryptis į kairę“). A. U. taip pat paaiškino, kad važiavo nuo Butrimonių k., kur iš tolo matosi, kad priekyje yra posūkis, ir kad būtent prieš pat posūkį jį lenkė automobilis, kuris sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko pastarajam ir priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui teko staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį.

20. Nors skunde T. K. ginčija administracinio nusižengimo padarymo vietą ir tuo pačiu KET 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto pažeidimo faktą, tai yra, kad atlikdamas automobilio AUDI A6 lenkimo manevrą įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, tačiau apeliacinės instancijos teismui nei dėl įvykio vietos, nei dėl toje vietoje esančio kelio ženklinimo abejonių nekyla, šios aplinkybės yra visiškai aiškios iš byloje surinktų duomenų visumos. Liudytojas A. U., kurio pareiškimo pagrindu pradėta administracinio nusižengimo teisena, ir liudytojas J. V., nagrinėjamo įvykio metu važiavęs kartu su A. U., savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nusižengimo vieta yra I. Jundzilo g., Pabarės k., Šalčininkų r., prieš pat staigų posūkį į kairę, kur kelias yra pažymėtas ištisine linija, A. U. taip pat pateikė įvykio vietos nuotraukas. Šias aplinkybes šie liudytojai iš esmės patvirtino ir apklausti teismo posėdžio metu. Liudytojas A. U. parodė, kad įvažiavęs į Pabarės kaimą, artėdamas prie posūkio, pastebėjo iš paskos greitai atvažiuojantį automobilį VW PASSAT, beveik prie posūkio, likus maždaug 40 metrų iki jo, kai jau buvo ištisinė linija, šis automobilis pradėjo lenkti jo vairuojamą automobilį ir lenkimą užbaigė maždaug 10-15 metrų už posūkio. Liudytojas J. V. taip pat nurodė, kad įvažiavus į Pabarės kaimą, prieš posūkį juos pradėjo lenkti automobilis VW PASSAT, jis pradėjo lenkti maždaug 10-15 metrų prieš posūkį, kur yra ištisinė linija ir pabaigė lenkti posūkio pabaigoje. Nurodytas aplinkybes, taip pat tikslią nusižengimo padarymo vietą – Šalčininkų r., Pabarės sen., Pabarės k., I. Jundzilo g. ties 12 namu, liudytojas A. U. patvirtino ir įvykio vietoje, tikslinant įvykio aplinkybes. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas S. S.. Taip pat, tiek byloje esančios nuotraukos, tiek ir jau minėtame policijos pareigūno S. S. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nurodytoje KET pažeidimo padarymo vietoje kelio važiuojamosios dalies viduryje yra siaura ištisinė linija, skirianti priešingų krypčių transporto srautus.

21. Liudytojai A. U. ir J. V. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog T. K. juos lenkė Pabarės kaime, prieš pat staigų posūkį į kairę, kur yra ištisinė linija, tai yra, kad lenkimo manevrą T. K. atliko įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas KET reikalavimus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šie liudytojų parodymai vertintini, kaip išsamūs, nuoseklūs, neprieštaringi, esminėse detalėse sutampantys tarpusavyje bei paneigiantys apelianto keliamą versiją. Tai, kad, kaip apeliaciniame skunde teigia T. K., liudytojų A. U. ir J. V. parodymai nėra visiškai vienodi (pvz. dėl atstumo iki posūkio ir pan.) nedaro jų parodymų prieštaringais ar nepatikimais. Priešingai, tai rodo, jog jų parodymai nėra suderinti tarpusavyje, be to, tam tikri apelianto nurodomi neatitikimai jų parodymuose šiuo atveju nėra esminiai. Tuo labiau, tokius liudytojų parodymus patvirtina ir policijos pareigūno S. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį nepagrįstai apkaltinti tariamo nusižengimo padarymu. Abu šie liudytojai teisme patvirtino, jog T. K. iki nagrinėjamo įvykio asmeniškai nepažinojo, parodymus jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu, patikimumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl pagrindo nesiremti liudytojų A. U. ir J. V. parodymais apie tai, kad T. K. lenkimo manevrą atliko įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas ištisinę liniją, ką draudžia KET, nėra. Tuo tarpu, paties T. K. pateikta įvykio versija, kad lenkimo manevrą jis atliko tiesioje kelio atkarpoje, kur lenkimas yra leidžiamas, iš esmės nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis. Jos nepatvirtino ir teisme apklaustas liudytojas G. K., kuris, nors ir teigė, kad T. K. kitą automobilį lenkė ne posūkyje, tačiau nenurodė jokių aplinkybių dėl kelio ženklinimo manevro atlikimo vietoje. Be to, šią versiją T. K. iškėlė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, iki tol jis jokių paaiškinimų nedavė, kas taip pat leidžia abejoti jo parodymais.

22. Apibendrinant darytina išvada, kad faktinę aplinkybę, jog 2020 m. gegužės 28 d., apie 9.35 val., Šalčininkų r., Pabarės sen., Pabarės k., vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikdamas kito automobilio lenkimo manevrą, T. K. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas KET 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, tai yra kirsdamas siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, patvirtina byloje surinktų ir ištirtų, aukščiau paminėtų įrodymų visuma. Todėl T. K. veiksmai Institucijos nutarime pagrįstai kvalifikuoti ir apeliantas pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

23. Apeliaciniame skunde T. K. akcentuoja tai, kad šioje byloje, apylinkės teismui 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atnaujinus įrodymų tyrimą, Institucijai buvo pavesta atlikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymų patikrinimą vietoje, siekiant nustatyti tikslią T. K. galimai padaryto nusižengimo vietą bei nustatyti, koks kelio ženklinimas ir (ar) kelio ženklai yra toje vietoje, tačiau Institucija to nepadarė. Apygardos teismas sutinka, kad po minėtos apylinkės teismo nutarties priėmimo, papildomai parodymų patikrinimas vietoje nebuvo atliktas, tačiau pažymi, kad įvykio vieta buvo patikslinta anksčiau. Kaip matyti iš policijos pareigūno S. S. 2020 m. spalio 7 d. tarnybinio pranešimo, šis policijos pareigūnas kartu su liudytoju A. U. buvo nuvykęs į įvykio vietą, kur nustatė tikslią KET pažeidimo padarymo vietą, taip pat nustatė toje vietoje esantį kelio ženklinimą bei kelio ženklus. Todėl manytina, kad analogiškų papildomų veiksmų atlikimas šiuo atveju būtų buvęs perteklinis. Atkreiptinas dėmesys, kad begalinis įrodymų rinkimas nėra tikslingas, o nutarimą priėmusiam pareigūnui ir apylinkės teismui nekilo abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo (konkrečiai dėl to, kad T. K. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas KET reikalavimus) įrodymų pakankamumo, šiai išvadai pritaria ir apygardos teismas.

24. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje surinkti duomenys, tiek vertinant juos atskirai, tiek sujungus į vieną nuoseklią grandinę, neleidžia daryti neginčytinos išvados dėl T. K. kaltės padarius kitą jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti, pagal šį straipsnį T. K. buvo inkriminuojama tai, kad jo įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), o būtent tai, kad jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, kirto ištisinę liniją, posūkyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje tuo metu važiavo automobilis, kuriam teko staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, o vėliau grįždamas į savo eismo juostą privertė staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį toje juostoje važiuojančio automobilio vairuotoją. Remiantis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto T. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo turiniu, nustatytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgus į pažeidėjui suformuoto kaltinimo apimtį, analizuojamu atveju Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, privalėjo įrodyti, kad pažeisdamas KET posūkyje įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą T. K. privertė staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį toje juostoje važiuojančio automobilio (kaip nustatyta VW BEETLE) vairuotoją, o vėliau grįždamas į savo eismo juostą privertė staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį toje juostoje važiuojančio automobilio (kaip nustatyta AUDI A6) vairuotoją. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nei pažeidėjo skundą nagrinėjant apylinkės teisme, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes.

25. Liudytojais teisme apklausti AUDI A6 vairuotojas A. U. bei šio automobilio keleivis J. V. iš esmės patvirtino savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes apie tai, kad T. K. vairuojamam automobiliui kirtus ištisinę liniją ir išvažiavus į priešpriešinę juostą posūkyje, ja tuo metu važiavo kitas automobilis VW BEETLE, kuris po tokio pavojingo manevro buvo priverstas staigiai stabdyti, o T. K. grįžus į savo juostą, stabdyti ir manevruoti, kad išvengti susidūrimo, turėjo A. U.. Liudytojas A. U. įvykio aplinkybes nurodė kiek plačiau, pažymėdamas, kad prieš T. K. atliekamą lenkimą posūkį užstojo krūmai, medžiai, lenkti buvo nesaugu, dėl to pradėjo stabdyti, kad duotų T. K. vairuojamam automobiliui VW PASSAT kelią, o įvažiavus į posūkį ir už krūmų pastebėjus priešpriešinio eismo juosta atvažiuojantį šviesios spalvos automobilį VW BEETLE stabdyti pradėjo intensyviau, VW PASSAT bandė irgi grįžti į savo juostą, automobilis VW BEETLE, važiavęs iš priekio, irgi pradėjo stabdyti ir sustojo kelkraštyje arba labai lėtai judėjo neprivažiavus posūkio, T. K. grįžo į savo juostą maždaug 3-4 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio, tuomet jis savo vairuojamo automobilio visiškai nesustabdė. Tuo tarpu liudytojas J. V. nurodė, kad kai VW PASSAT, juos aplenkęs, rikiavosi į savo juostą, A. U. turėjo pristabdyti, kad išvengti avarinės situacijos, taip pat teigė, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis visiškai sustojo prieš pat posūkį. Taigi iš esmės šie liudytojai patvirtino tiek, kad dėl T. K. atliekamo lenkimo manevro A. U. teko pristabdyti vairuojamą automobilį, kas, vertinant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą aplinkybę – pavojingos situacijos sukėlimą, yra itin svarbu. Transporto priemonės vairavimas, apskritai kalbant, visada yra pavojingas veiksmas. Automobilio pristabdymas dėl kitų eismo dalyvių veiksmų yra dažnas reiškinys ir vien dėl to, kad asmuo pristabdo transporto priemonę, dar nereiškia kad kilo pavojinga situacija pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Kaip pažymėjo liudytojas A. U., automobilyje vaizdo registratoriaus neturėjo, jokių kitų vaizdo įrašų, iš kurių būtų galima spręsti apie įvykyje dalyvavusių automobilių atliktus manevrus, vairuotojų elgesį ir pan., taip pat patikrinti liudytojų duotus parodymus, byloje nėra. Be to, tiek liudytojo A. U., tiek ir J. V. parodymus apie tai, kad ir priešpriešiais važiuojantis automobilis VW BEETLE dėl pavojingo T. K. manevro buvo priverstas staigiai stabdyti, paneigė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas VW BEETLE vairuotojas G. K.. Šis liudytojas nurodė, kad jam staigiai stabdyti ar keisti kryptį dėl T. K. atliekamo lenkimo manevro nereikėjo, toks manevras jam visai nesutrukdė, jo neišgąsdino, nieko reikšmingo neįvyko, toliau nuvažiavo savo keliu, tą patį paaiškino ir policijos pareigūnams. Nors byloje yra jau minėtas vyriausiojo tyrėjo S. S. 2020 m. birželio 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad bendraujant su automobilio VW BEETLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju G. K. pastarasis paaiškino, kad buvo toks įvykis, kai VW PASSAT sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neatsimena, Pabarės k., Pabarės sen., Šalčininkų r., sukėlė jam pavojingą situaciją išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko jam teko staigiai stabdyti automobilį bei pasitraukti į šoną, kad išvengti susidūrimo, kokia tai diena buvo, tiksliai neatsimena, nuo pareiškimo ir raštiško paaiškinimo atsisakė, nes turi Šalčininkų r. turto ir bijo keršto, ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas vyriausiasis tyrėjas S. S. patvirtino šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau policijos pareigūnui teismo posėdžio metu patvirtinus, jog bendravimas su G. K. buvo neoficialus, jis oficialiai į apklausą kviestas ir prisaikdintas nebuvo, tai yra, byloje nesant jokio G. K. ANK 594 straipsnyje nustatyta tvarka įforminto apklausos protokolo, šio asmens rašytinių paaiškinimų, ir šiam liudytojui teisme paneigus tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, vadovautis šiuo rašytiniu įrodymu, kaip patikimu ir leistinu įrodymu, patvirtinančiu liudytojų A. U. ir J. V. aukščiau nurodytas aplinkybes, ir juo grįsti Institucijos nutarime nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes, kaip tai padarė apylinkės teismas, negalima. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, byloje esant prieštaringiems duomenims asmens kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo negali būti grindžiama šiuo atveju vien AUDI A6 automobilio vairuotojo A. U. ir keleivio J. V. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos medžiagoje esantys duomenys.

26. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

27. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog T. K. išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą sukėlė pavojingą situaciją, t. y. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, ir tai sudaro pagrindą nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal minėtą straipsnį (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Apylinkės teismas, sutikdamas su Institucijos nutarimu, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padaręs ne tik ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bet ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, dalyje dėl T. K. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nepakankamai įsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kiek tai susiję su jo pripažinimu kaltu už pavojingos situacijos sukėlimą įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Esant išdėstytiems argumentams, skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikinama ir priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje – Institucijos nutarimo dalis, kuria T. K. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, naikintina ir administracinio nusižengimo teisena T. K. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutrauktina, tuo pačiu naikintina ir dalis dėl administracinių nuobaudų subendrinimo, o kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. (T. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1037-2020 dalį dėl T. K. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną T. K. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1037-2020 dalį dėl ANK 38 straipsnio nuostatų taikymo ir administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonės subendrinimo bei galutinės nuobaudos paskyrimo.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1037-2020 dalį – dėl T. K. paskirtos nuobaudos už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys