- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-430-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06474-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Storent“
- Atsakovas
- Č. I.
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Storent“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Storent“ ieškinį atsakovui Č. I. įmonei „Fedruva“ ir Č. I.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Storent“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jam subsidiariai iš atsakovų Č. I. įmonės „Fedruva“ ir Č. I. priteisti 2 390,55 Lt skolos už įrenginių nuomą, papildomas paslaugas ir 87,01 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009-11-12 jis su Č. I. įmone „Fedruva“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. CON00332 (toliau sutartis), pagal kurią jis įsipareigojo perduoti Č. I. įmonei „Fedruva“ atlygintinam naudojimui jam priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas pagal sutarties sąlygas, o Č. I. įmonė „Fedruva“ įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti. Perdavimo-priėmimo aktais Nr. MDR0004330 ir Nr. MDR0004788 atsakovui buvo perduoti nuomai įrenginiai, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros 2 390,55 Lt sumai, kurių atsakovas neapmokėjo.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui subsidiariai iš atsakovų 2 390,55 Lt skolos, 87,01 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 477,56 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2011-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 74 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Storent“ 2011-09-21 pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą- priteisti jam subsidiariai iš atsakovų Č. I. įmonės „Fedruva“ ir Č. I. 1 875,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, jo patirtų išlaidų nepriteisė, nes jis nespėjo pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, teismas priimtu sprendimu išsprendė tik žyminio mokesčio priteisimo klausimą. Jis kartu su prašymu pateikia teismui įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Jis pateikti teismui įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų nespėjo dėl svarbių priežasčių, t. y. jis negalėjo žinoti, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, kad sprendimas už akių priimamas rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie sprendimo priėmimo datą. Be to, jo reikalavimai buvo patenkinti visiškai, nes jie buvo pagrįsti, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas būtų neteisingas, prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintam teisingumo principui.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB „Storent“ prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK imperatyviai įpareigoja šalį, kuri pretenduoja į bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, kad ieškovas, ieškinyje sutikdamas su teismo sprendimo už akių instituto taikymu atsakovui, turėjo numanyti apie tokios galimybės realumą, susidarius tam sąlygoms, bei pasirūpinti jau atliktų procesinių veiksmų apmokėjimo dokumentų pateikimu į bylą, kad atstovavimo sutartis sudaryta dar 2011-03-18, o PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas rengiant pareiškimą buvo išrašyta 2011-03-31, o apmokėta 2011-03-30, PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas rengiant ieškinį buvo išrašyta 2011-05-31, o apmokėta 2011-06-30, tačiau jokie įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti, ieškovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino. Teismas taip pat pažymėjo, kad atstovavimo išlaidas už atskirojo skundo parengimą ieškovas realiai patyrė po sprendimo už akių priėmimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Storent“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- priteisti jam subsidiariai iš atsakovų Č. I. įmonės „Fedruva“ ir Č. I. 1 875,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas neįvertino visų faktinių klausimui spręsti svarbių bylos aplinkybių, neteisinga taikė ir aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias papildomo teismo sprendimo priėmimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nukrypo nuo teismų praktikos. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteismo svarbu įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, t. y. atsižvelgti į galimai šalies neveikimą ar veikimą ne įstatymo nustatytu laiku pateisinančias priežastis, ar formalus įstatymo taikymas neprieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintam teisingumo principui, vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Jis įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė iki teismo sprendimo už akių priėmimo dėl objektyvių priežasčių. Jis negalėjo žinoti, kad atsakovai per teismo nustatyą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Be to, jis tikėjosi, kad procesiniai dokumentai atsakovams bus įteikiami viešo paskelbimo būdu, kadagi prieš jam kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka, jis buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu buvo priimtas teismo įsakymas ir kuris vėliau panaikintas, nepavykus jo įteikti atsakovams. Sprendimo už akių priėmimas nėra besąlygiškai teismo taikomas institutas, be to, teismas neatsižvelgė, kad jis negalėjo pateikti rašytinių įrodymų iki 2011-09-02, kadangi sprendimas už akių priimamas rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie teismo sprendimo priėmimo datą. Teismo nutartis prieštarauja CK bei CPK įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Jis dalį atstovavimo išlaidų (už atskirojo skundo parengimą) realiai patyrė tik 2011-09-20, t. y. po teismo sprendimo už akių priėmimo. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas ieškovui, kuris iki sprendimo už akių priėmimo nepateikė įrodymų apie jau patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas, prilyginamas ieškovo nubaudimui už kitos šalies procesinį neveikimą. Jo reikalavimai buvo patenkinti, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas būtų neteisingas, prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintam teisingumo principui. Aplinkybė, kad teismų praktika ginčo klausimu yra nevienoda bei yra teismų nutarčių, kuriose klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po sprendimo už akių priėmimo yra sprendžiamas skirtingai, tik parodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismui būtina vertinti aplinkybes, dėl ko bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti iki teismo sprendimo už akių priėmimo ir atitinkamai nuspręsti, ar tenkintinas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose- Vilniaus apygardos teismo 2010-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1810-492/2010, Vilniaus apygardos teismo 2008-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-953-186, Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-740-265/2011, kt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, konstatavęs, kad teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jam subsidiariai iš atsakovų priteisti 2 390,55 Lt skolos už įrenginių nuomą, papildomas paslaugas, 87,01 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011-09-02 sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui subsidiariai iš atsakovų 2 390,55 Lt skolos, 87,01 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 477,56 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2011-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas– 74 Lt. Šias ieškovui subsidiariai iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidas sudaro 74 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes teismas, priimdamas sprendimą už akių, išsprendė žyminio mokesčio priteisimo klausimą, tačiau nenagrinėjo ir nesprendė dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jis įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nespėjo pateikti teismui dėl svarbių priežasčių. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011-11-08 nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo tuo pagrindu, kad ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė iki teismo sprendimo už akių priėmimo dėl objektyvių priežasčių, t. y. kad jis negalėjo žinoti, kad atsakovai per teismo nustatyą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, kad jis tikėjosi, jog procesiniai dokumentai atsakovams bus įteikiami viešo paskelbimo būdu, kad įstatymas numato teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių, be to, teismo sprendimas už akių priimamas rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie teismo sprendimo priėmimo datą. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismo nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kad teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose. Šių atskirojo skundo argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis nepripažintina nepagrįsta.
CPK 277 str. 1 d. numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-408/2010).
Ieškovas, 2011-07-27 pateikdamas ieškinį byloje, nurodė, jog, atsakovui nepateikus parengiamųjų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių. Atsakovams ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti, įteiktas 2011-08-02. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, esant ieškovo prašymui, 2011-09-02 rašytinio proceso tvarka priėmė sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo dieną teismui buvo pateikti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį, įrodymai, pagrindžiantys turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismui nebuvo pateikti, nors ieškinyje ieškovas prašė jam subsidiariai iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Priimant sprendimą už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d.). Taigi prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinantys įrodymai turėjo būti pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki sprendimo už akių byloje priėmimo.
Nagrinėjamoje byloje teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, priimdamas 2011-09-02 sprendimą už akių, ieškovo ieškinį tenkino, sprendimu už akių teismas išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, t. y. išsprendė klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimo ir negalėjo šio klausimo spręsti, kadangi ieškovas pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančių įrodymų. PVM sąskaitos-faktūros serija AKS Nr. 3239, Nr. 3296, serija AKS Nr. 3396 bei mokėjimo nurodymai apie šių sąskaitų apmokėjimą buvo pateikti po to, kai civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad nebuvo CPK 277 str. 1 d. 3 p. numatyto pagrindo papildomam sprendimui priimti, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Nesutiktina su ieškovo atskirojo skundo argumentais apie tai, kad jis nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų dėl objektyvių priežasčių, t. y. kad jis negalėjo žinoti, kad atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, kad jis tikėjosi, jog procesiniai dokumentai atsakovams bus įteikiami viešo paskelbimo būdu, kad įstatymas numato teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių, kadangi ieškovui civilinėje byloje atstovavo profesionalus teisininkas (b. l. 51), kuris ieškovo vardu pasirašė procesinius dokumentus ir kuris, preziumuotina, žino, jog įstatymas numato teismui teisę, esant ieškovo prašymui, priimti sprendimą už akių, atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.), kad CPK 98 str. imperatyviai nurodo, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas (jo atstovas), sutikdamas su teismo sprendimo už akių instituto taikymu, turėjo numatyti tai, kad esant įstatymo numatytoms sąlygoms, byloje gali būti priimtas sprendimas už akių bei pasirūpinti jau atliktų procesinių veiksmų apmokėjimo dokumentų pateikimu. Be to, kaip jau minėta, profesionaliam teisininkui privalu žinoti, kad apie sprendimo už akių priėmimą nei viena bylos šalis nėra informuojama pranešimu, nes tokio informavimo įstatymų leidėjas nenustatė (CPK 133 str. 3 d., 142 str. 4 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Dėl šių priežasčių taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
CPK 4 str. numatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010-10-21 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-408/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu apie tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.