Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-262-275/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-23Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-23
Bylos Nr.
2S-262-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-06474-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
UAB „Storent“
Atsakovas
Č. Ivanausko
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-262-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06474-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Storent“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Storent“ ieškinį atsakovams Č. Ivanausko įmonei „Fedruva“ ir Č. I. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2 477,56 Lt sumai, ieškinio reikalavimams užtikrinimui. Nurodė, jog atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu ilgą laiką, vengia bendravimo ir taikaus susitarimo dėl skolos sumokėjimo gera valia, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovo UAB „Storent“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad nors ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, šis faktas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas savo pareiškime nepateikė jokių įrodymų ar duomenų apie skolininko reputaciją, mokumą, t.y. nebuvo pateikti jokie įrodymai, dėl ko iš atsakovų negalima būtų išieškoti juridiniam ir fiziniam asmeniui nedidelės 2 477,56 Lt sumos. Byloje nėra duomenų apie skolininko veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Storent“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias atsakovų sąskaitose, o nesant pakankamai lėšų sąskaitose - areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą reikalavimo ribose. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo mokumą. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertindamas vien tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, dėl ko iš atsakovų negalima būtų išieškoti juridiniam ir fiziniam asmeniui nedidelės 2 477,56 Lt sumos. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remdamasis tuo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių atsakovo blogą finansinę būklę, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo pilnai patenkino ieškovo UAB „Storent“ ieškinį atsakovams Č.Ivanausko įmonei „Fedruva“ ir Č. I. dėl skolos priteisimo. Atsakovai per nustatytą 20 dienų terminą nepateikė pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taigi 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas už akių įsiteisėjo.

Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Toks prašymas gali būti pareikštas kartu su ieškiniu arba atskirai, kai byla iškelta ir nagrinėjama teisme. Šiuo konkrečiu atveju ginčas tarp ieškovo ir atsakovų yra išspręstas įsiteisėjusiu 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių, todėl spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nebėra pagrindo.

Atsakovams geranoriškai nevykdant priimto teismo sprendimo, ieškovas gali pradėti vykdymo procesą antstolių kontoroje. Reikalui esant šioje proceso stadijoje antstolis Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio nustatyta tvarka gali taikyti skolininko turto areštą.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė