- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-334-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Birutė Bobrel, Algirdas Remeika
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gerdukas“, UAB „SSPC“
- Kategorijos
- 118.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų UAB „Gerdukas“ ir UAB „SSPC“ atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. A2-1192-199/2008 nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinę bylą Nr. A2-1192-199/2008 nutraukė. Teismas nustatė, kad byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, per eilę vykusių posėdžių niekas, tame tarpe ir tretysis asmuo UAB „Gerdukas“, nepateikė jokių duomenų apie atsakovo AB „Dara“ teisių perėmėją, dėl šių priežasčių, taip pat dėl to, kad AB „Dara“ pasibaigė šią bendrovę likvidavus bankroto procedūros metu bei atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, teismas laikė, kad atsakovo procesinių teisių perėmimas nėra galimas, todėl byla nutrauktina (CPK 293 str. 8 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Gerdukas“ teismo prašo 2008-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Motyvuose nurodo:
1) teismas privalėjo sustabdyti bylą iki paaiškės pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės dėl kurių teisių perėmimas neįvyko;
2) teismas turėjo patikrinti, ar AB „Dara“ likvidavimo aktuose nėra duomenų kam atiteko likviduojamos įmonės turtas ir turtinės teisės, koks turtas nurašytas, koks turtas ar turtinės teisės, padengus įsiskolinimus, liko bendrovės akcininkams ar kreditorių sąraše nebuvo valstybės, ar su ja buvo pilnai atsiskaityta;
3) teismas nepatikrino, kaip buvo galutinai nuspręsta dėl bendrovės turto ir turtinių teisių paskirstymo įmonės kreditoriams, akcininkams, taip pat teismas turėjo patikrinti, ar kreditoriams išliko reikalavimo teisė į atsakovą, jeigu reikalavimo teisė neišliko, turėjo būti pranešta kitiems asmenims, turintiems teisę ją perimti (LAT 2006-01-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-71/2006);
4) teismas neįvertino, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, bet nenustačius asmenų turinčių teisę perimti atsakovo teises, galėtų atsirasti teisiniai pagrindai pripažinti turtą bešeimininkiu, kuris teismo sprendimu, perduodamas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, todėl teismas turėjo įtraukti į bylą valstybės įgaliotą instituciją;
5) teismas priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo ginčo esmę – nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio teisėtumo klausimą ir jo pasekmes – pripažinus sandorį neteisėtu – restitucijos taikymo perspektyvą.
Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „SSPC“ prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-03 nutartį – nutraukti civilinę bylą ir panaikinti 2002-09-10 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Motyvuose nurodo:
1) teismas, nutraukdamas bylą CPK 293 str. 8 p., pagrindu privalėjo panaikinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2002-09-10 sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo UAB „Serfas“ ieškinys (CPK 371 str. 1 d. 3 p., 3 d.);
2) teismas padarė procesinės ir materialinės teisės pažeidimus atnaujintoje civilinėje byloje į bylą neįtraukdamas Lietuvos valstybės atstovų (VMI ir KAVA) ar neatmesdamas ieškinio kaip nepagrįsto;
3) teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB „Dara“ pagal bylos duomenis nuo 2002-05-02 yra bankrutuojanti, privalėjo išsiaiškinti ar buvo jos kreditorių nepatenkintų reikalavimų, kurie galėjo ar negalėjo būti patenkinti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos rezultatus ar bylą parduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Serfas“ prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-03 nutartį nepakeistą. Motyvuose nurodo:
1) tarp ieškovo ir atsakovo materialinių teisių perėmimas negalimas kadangi: nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1998-03-09 sudarytos geležinkelio atšakos privažiavimo kelio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, visus šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus tiek ieškovas tiek AB „Dara“ tinkamai įvykdė dar 1998 m. ir dėl to tarp šalių ginčo nėra; atsakovas pasibaigė jį likvidavus dėl bankroto (LAT 2007-12-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-590/2007); apeliantai ne tik nepateikė teisių perėmimo galimumą patvirtinančių įrodymų, bet ir nenurodė jokios informacijos apie asmenis, kurie galimai perėmė pasitraukusio iš proceso atsakovo materialiąsias subjektines teises; apeliantas UAB „Gerdukas“ nepagrįstai remiasi LAT 2006-01-30 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-71/2006, kadangi šioje byloje teismas sprendė dėl konkrečios ieškovo turtinės teisės – reikalavimo teisės į atsakovą – parleidimo galiojimo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, reikalavimo teisių perleidimo sutarties nėra ir negali būti, kadangi iš ginčo sutarties atsakovui nekyla jokių turtinių teisių, kurias jis būtų galėjęs perleisti kitiems asmenims, taip pat nėra AB „Dara“ teisių perėmėjų, dėl ko nebuvo būtinybės tikrinti likvidavimo dėl bankroto dokumentų ir konstatuoti materialinių teisių perėmimo negalimumą, pakako vien išregistravimo pagrindo;
2) LAT ne kartą yra nurodęs, kad civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, jeigu joje lieka tik viena šalis (LAT 2008-10-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-367/2008). Nustačius bylos nutraukimo pagrindą, civilinė byla turi būti nutraukta nepriklausomai nuo to, koks sprendimas galėtų būti priimtas ją išnagrinėjus iš esmės;
3) 2002-09-10 sprendimas yra įsiteisėjąs ir galiojantis, jis nebuvo apskųstas apeliacine ar kasacine tvarka, be to, sprendimas buvo priimtas procese dalyvaujant abiems šalims, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo panaikinti. Atnaujintas procesas negali vykti, kadangi, pasibaigus atsakovui, negalimas teisių perėmimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Serfas“ 2002 m. gegužės 17 d. pareiškė ieškinį dėl tarp jo ir atsakovo AB „Dara“ 1998-03-09 sudarytos geležinkelio atšakos privažiavimo kelio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Kauno miesto apylinkės teismas 2002-09-10 sprendimu patenkino ieškovo UAB „Serfas“ ieškinį atsakovui AB „Dara“ su trečiaisiais asmenimis VĮ Registrų centras, KAVA dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir pripažino tarp UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ 1998-03-09 sudarytą sutartį, pagal kurią UAB „Serfas“ įsigijo geležinkelio atšakos privažiavimo kelią nuo iešmo Nr. 67 pabaigos iki UAB „Serfas“, esantį (duomenys neskelbtini) , galiojančia. Pareiškėjai tretieji asmenys UAB „SSPC“ ir UAB „Gerdukas“ kreipėsi į teismą prašydami CPK 366 str. 1 d. 2, 7, 9 p. pagrindu, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8600/2002. Kauno apygardos teismo 2004-01-21 nutartimi buvo atnaujintas procesas Kauno miesto apylinkės teismo 2002-09-10 išnagrinėtoje civilinėje byloje. Kauno apygardos teismo 2007-05-24 sprendimu atsakovas bankrutavusi AB „Dara“ likviduota. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-03 skundžiama nutartimi civilinę bylą Nr. A2-1192-199/2008 nutraukė, kadangi atsakovo AB „Dara“ veikla pasibaigė šią bendrovę likvidavus bankroto procedūros metu, o procesinių teisų perėmimas nėra galimas (CPK 293 str. 8 p.).
Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.
Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis). Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 straipsnio 1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas). Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.
Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba.
Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese.
Likvidavus šalimi byloje buvusį juridinį asmenį, nagrinėjamu atveju – atsakovą AB „Dara“ atsiranda teisinis pagrindas ir pareiga spręsti dėl CPK 48 straipsnio, 163 straipsnio 1 punkto, 293 straipsnio 8 punkto nuostatų taikymo.
Teisių perėmimą juridinio asmens pabaigos atveju reguliuoja CK 2 knygos VIII skyrius. Juridiniams asmenims pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas, išskyrus tam tikrais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 29 d. teismo nutartyje nurodė, kad likvidavimas – tai toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Nagrinėjamu atveju, atsakovas AB „Dara“ yra pasibaigęs, bendrovė likviduota dėl bankroto, likvidavimas vyko teismo sprendimo pagrindu. Taigi likvidavus AB „Dara“ ir išregistravus iš juridinių asmenų registro, atsakovas, kaip juridinis asmuo, pasibaigė (CK 2.95 str. 1 d., 2.106 str. 2 p.). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių kilusiame ginče, dėl 1998 m. kovo 9 d. sudarytos geležinkelio atšakos privažiavimo kelio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas, nes tai nėra numatyta jokiame įstatyme, o atsakovas nebuvo sudaręs jokių savo teisių perleidimo sutarčių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tretieji asmenys, manydami, jog 1998 m. kovo 9 d. tarp UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ sudarytas sandoris (pirkimo – pardavimo sutartis) yra neteisėtas bei prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, siekiant taikyti niekinio sandorio pasekmes, gali kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka ir pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl šio sandorio (CK 1.78 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kiti atskirųjų skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl likviduoto juridinio asmens - atsakovo AB „Dara“ procesinių teisių perėmimo, ir pagrįstai nustatęs, jog atsakovo procesinių teisių perėmimas nėra galimas, civilinę byla nutraukė vadovaujantis CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 1 p.,
nutaria:
Atskiruosius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.