Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei L. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai, jo ir ieškovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

II. Atsakovės ir atsakovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, argumentai

III. Kitų byloje dalyvaujančiu asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp K. B. ir L. B. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bei patvirtinti tarp jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė, kad nepilnamečių dukterų K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, taip pat, buvo nustatyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, bei šalys susitarė, kad K. B. jo nepilnamečių dukterų išlaikymui moka po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienai dukteriai, nuo 2020 m. kovo 1 d. iki jų pilnametystės. Taip pat, teismo sprendimu buvo padalintas šalių turtas – visas santuokos metu statybos būdu įgytas nekilnojamasis turtas, t. y. 85,17 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liko pareiškėjos L. B. asmeninėje nuosavybėje. L. B. asmeninė nuosavybė liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,1829 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) ir 0,5485 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad L. B. atitenkantis visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas įvertinamas bendra 30 000,00 Eur suma. Šalys susitarė, kad L. B. per vieną mėnesį nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos išmokės K. B. 15 000,00 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkantį visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Šalys, taip pat, pasidalino santuokos metu įgytas transporto priemones (CBP-1755, priedas Nr. 1). (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė sūnus D. B. (CBP-1755, priedas Nr. 4). Medicininių dokumentų išrašas (CBP-1755, priedas Nr. 7) parodo, kad ieškovui K. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas (duomenys neskelbtini), kur buvo atlikta širdies operacija (CBP-1755, priedas Nr. 6).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

11. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

12. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

13. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, ieškovas K. B. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečių dukterų K. B. ir U. B. išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį. Šalys civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodinėjo konkrečių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

14. Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo apie 445,00 Eur ((duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – Įstatymas) nepilnamečių dukterų K. B. ir U. B. išlaikymui buvo skiriama ir mokama nuo 2020 m. po 60,00 Eur mėnesinė išmoka. Taigi, šalys susitarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje teikti išlaikymą kiekvienai dukrai lygiomis dalimis po 200,00 Eur, kas atėmus valstybės mokamą išmoką, atitiko Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl minimalios periodinės išmokos sumos mokėjimo (445-(60,00)=385/2=192,50).

15. Ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio sumažinimo iki 100,00 Eur vienam nepilnamečiui vaikui iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su nedarbu statybų sektoriuje dėl COVID-19 pandemijos, pablogėjusia sveikata ir atsiradusiu kitu pagal įstatymą išlaikytiniu asmeniu. Ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo iš Prienų r. persikėlė gyventi į Šiaulius, dėl to darbo santykius nutraukė, individualia veikla verstis Šiauliuose negalėjo dėl paskelbto karantino, 2021 m. kovo mėn. buvo atlikta (duomenys neskelbtini), dėl šio sveikatos sutrikimo yra nedarbingumo laikotarpyje, negali dirbti fiziškai sunkaus darbo, turi vengti vibracijų, be to, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B..

16. Byloje atsakovė nepateikė duomenų, susijusių su konkrečiais nepilnamečių dukterų K. B. ir U. B. poreikiais. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametės dukros specialių poreikių neturi, yra sveikos. Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas), teismas laiko nustatytu faktą, kad poreikių suma atitinka minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo sumą, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius yra 468,00 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 642,00 Eur). Pagal Įstatymą nepilnamečių dukterų K. B. ir U. B. išlaikymui atskaičius nuo 2021 m. mokamą po 70,00 Eur mėnesinę išmoką, bendra vieno vaiko poreikių suma siekia 398,00 Eur (468-70).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), duomenų apie pajamas nėra, iki 2021 m. birželio 6 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje jos mėnesinės pajamos siekė 1 108,01 Eur. Ieškovas vykdo individualią veiklą, duomenų apie jo gaunamas pajams nėra, ieškovo sutuoktinė J. B. dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu ir iki 2020 m. sausio 24 d. yra vaiko auginimo atostogose ir gauna 482,39 Eur išmoką (CBP-1755). Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovas gavo nedarbo draudimo išmoką 462,60 Eur (CBP-1755). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą dėl ligos išmokos K. B. neskyrimo (CBP-1755). Išrašas iš antstolių sistemos patvirtina, kad K. B., J. B. ir L. B. skolų, susijusių su priverstiniu išieškojimu, neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis J. B. priklauso transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). L. B. priklauso transporto priemonė „Vokswagen golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovui K. B. priklauso transporto priemonė „Mitsubishi outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis K. B. nuosavybės teise priklausė du žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (vertė – 6 480,00 Eur), kurie (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleisti ieškovo broliui L. B.. Šiuo metu ieškovas neturi nuosavybės teise nekilnojamo turto. Atsakovei L. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), (vertė – 12 548,00 Eur) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė – 536,00 Eur). J. B. nuosavybės teise priklauso 1/12 dalis statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 380,00 Eur) ir patalpa/butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (22 720,00 Eur).

18. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti aplinkybes, susijusias su ieškovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 pripažino pandemija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) nutarė nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino rėžimą. Nutarimo 3.2.1 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje. Tuo pačiu nutarimu uždrausta: kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas; visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai; sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu; viešbučių ir kitos patalpos naudojamos asmenims izoliuoti atskiru savivaldybių ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų susitarimu arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu; viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams; parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams; teikti grožio paslaugas; lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla; nuteistųjų ir suimtųjų lankymas, išskyrus jų susitikimus su gynėjais. Rekomenduojama atsiskaityti ne grynaisiais pinigais (Nutarimo 3.2.2 – 3.2.11 punktai). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. d. nutarime Nr. 207 dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo ir jo vėlesniuose pakeitimuose.

19. Taigi, kaip matyti iš nurodytų uždraustų veiklų, statybos darbus nebuvo uždrausta vykdyti, tuo tarpu iš byloje esančių duomenų negalima padaryti objektyvios ir pagrįstos išvados, jog dėl paskelbto karantino ieškovas negalėjo vykdyti darbų ar jų kiekis buvo sumažėjęs, kas turėjo įtakos jo pajamoms. Taigi, nors dėl įvesto karantino dalis Lietuvoje gyventojų neteko darbų ar darbų apimtys ženkliai sumažėjo, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima spręsti kaip karantinas darė poveikį būtent ieškovo K. B. vykdomiems darbams ir gaunamoms pajamoms, išskyrus jo paties paaiškinimus.

20. Teismas atkreipia dėmesį, kad karantino rėžimas Lietuvoje galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Šiuo metu ieškovas nutraukė santuoką ir susitarė dėl 200,00 Eur išlaikymo teikimo nepilnametėms dukroms. Ieškovas jau santuokos nutraukimo metu buvo nutraukęs darbo santykius su (duomenys neskelbtini) ir pradėjęs vykdyti tik individualią veiklą, planavo vykti gyventi į Šiaulius pas savo dabartinę sutuoktinę (susituokė 2020 m. liepos mėn.). Teismo vertinimu, ieškovui santuokos nutraukimo metu buvo objektyviai žinomos aplinkybės, susijusios su jo galimybe gauti pajamas susitarimui dėl 200,00 Eur dydžio išlaikymo teikimo vykdyti, dėl to pasaulinė COVID 19 pandemija nelaikoma aplinkybe, susijusia su ieškovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu.

21. Byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pas ieškovą buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (CBP-1755, priedas). Šiame išraše duomenų apie fizinio krūvio netoleravimą arba ribojimą nėra, nurodyta, kad laikinai nedarbingas iki 2021 m. kovo 29 d. Analogiški duomenys nurodyti 2021 m. kovo 8 d. medicinos dokumentų išrašė / siuntime (CBP-1755, priedas). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra po operacijos nedarbingumo laikotarpyje, skirtame reabilitacijai, gydytojų komisija dėl tolimesnio nedarbingumo pratęsimo spręs 2021 m. liepos 2 d. Teismui išklausius nuomonės dėl tikslingumo pateikti į bylą duomenis apie ieškovo nedarbingumo lygį, ieškovo atstovė nurodė, kad pageidauja bylą išnagrinėti per vieną teismo posėdį. Kadangi ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendžia, kad ieškovas šios pareigos neįvykdė. Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo neįgalumo lygį, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie priteisto išlaikymo dydžio sumažinimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pablogėjo jo sveikatos būklė ir toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio. Duomenys apie laikiną nedarbingumą nepatvirtina šių aplinkybių. Dėl aukščiau nurodytų argumentų ieškovo nurodyta aplinkybė dėl sveikatos pablogėjimo taip pat nelaikoma aplinkybe, susijusia su ieškovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu.

22. Ieškovas su trečiuoju asmeniu augina tris nepilnamečius vaikus. Dviem iš nepilnamečių vaikų yra priteistas išlaikymas po 150,00 Eur iš trečiojo asmens buvusio sutuoktinio. Ieškovo ir trečiojo asmens nepilnamečiui vaikui D. B. buvo mokama vienkartinė 150,00 Eur išmoka, vėliau mokama po 111,00 Eur. Teismo vertinimu, ieškovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po 178,50 Eur ((468-111)/2). Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų šeimos mėnesio pajamos siekia apie 1 113,00 Eur, per mėnesį išlaidų patiria 518,33 Eur (su šildymui skirto kuro išlaidomis, apskaičiuotomis per 12 mėn. laikotarpį). Ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) skolos raštą, kuris yra rašytas ranka, bei jame nurodoma, kad ieškovas iš S. B. pasiskolino 2 000,00 Eur ir grąžino 2021 m. lapkričio 28 d., bei pateikė (duomenys neskelbtini) skolos raštą, kuris yra rašytas ranka, bei jame nurodoma, kad ieškovas iš S. B. pasiskolino 3 000,00 Eur ir skola grąžinta 2020 m. lapkričio 28 d. (DOK-22735). Atsakovė nurodė, kad ieškovas gavo 15 000,000 Eur kompensaciją už santuokoje padalintą turtą, o žemės sklypus broliui pardavė, bet ne padovanojo, be to ieškovas dirba statybų sektoriuje nelegaliai ir gauna pajamas. Ieškovas pateiktomis fotonuotraukomis (DOK-22735), kuriose užfiksuotos jo sutuoktinės turimas nekilnojamasis turtas ir gyvenimo sąlygos, įrodinėja, jog jame darė remontą. Ieškovas pateikia mokėjimo kvitus (DOK-22735), kuriuose užfiksuota, jog jis vykdė remonto darbus, pirko medžiagas, remontavo viryklę, automobilį. Taip pat pateikti mokėjimo nurodymai, jog mokamos paskolos įmokos, komunaliniai mokesčiai, mokesčiai už telefono paslaugas, apsiperkama prekybos centruose, ūkinių ir buitinės technikos prekių parduotuvėse, lankomasi optikoje, mokamos skolos pagal sutartis, taip pat, perkamos kitos prekės ir paslaugos, kurių mokėjimo paskirtis mokėjimo nurodymuose nenurodoma.

23. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti įrodymai neįrodo, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Investavimas į ieškovo sutuoktinės nekilnojamą turtą atspindi tik turtinės padėties pasikeitimo formą, bet ne pačios turtinės padėties sumažėjimą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas iš tikrųjų pardavė broliui žemės sklypus, kaip nurodo atsakovė. Tačiau, ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip turinti įtakos sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sumažinimo pablogėjusios turtinės padėties kontekste. Teismo vertinimu, pats ieškovas prisiėmė riziką, būdamas, kaip jis teigia, sunkioje finansinėje padėtyje ir perleisdamas nekilnojamą turtą broliui neatlygintinai. Tokiomis sunkiomis aplinkybėmis iš tiesų kyla pagrįstų abejonių dėl tokio sprendimo pagrįstumo ir dėl to ieškovas turi prisiimti pats atsakomybę dėl jo finansinės padėties pablogėjimo ir jos neperkelti nepilnamečiams vaikams. Byloje pateiktą paskolos sutartį, sudarytą 2017 m. tarp ieškovo ir jo brolio, vandens gręžiniui ir jo įrengimui teismas vertina kritiškai, kadangi sandoris sudarytas tarp artimų šeimos narių. Be to, ši paskola sudaryta dar santuokos su atsakove sudarymo metu ir investuota į nekilnojamą turtą, kuris santuokos nutraukimo byloje yra padalintas. Atkreipiamas dėmesys, kad į santuokoje dalintino turto vertę įskaitomos ir paskolos, skirtos bendroms sutuoktinių prievolėms, susijusioms su šeimos poreikių tenkinimu. Ieškovas gavo 15 000,00 Eur kompensaciją už santuokoje dalintiną turtą: tiek aktyvą, tiek pasyvą. Teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo ir jo minimalus prisidėjimas po 178,50 Eur prie naujo išlaikytinio poreikių tenkinimo taip pat nelaikytina aplinkybe, susijusia su ieškovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu.

24. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovui kaip tėvui keliami reikalavimai pagal jo realias galimybes imtis visų įmanomų priemonių gauti pajamas, leidžiančias teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1254-230/2018). Byloje nenustatyta duomenų, dėl kurių būtų pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą nei 398,00 Eur (468-70) arba jį sumažinti pakartotinai atėmus valstybės mokamas išmokas.

25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, tik laikinai esantis nedarbingumo laikotarpyje, bei atsižvelgiant į institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, kad turi būti nustatytas esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas laiko, kad, nenustačius esminio pokyčio, ieškinio faktinis pagrindas neatitinka išlaikymo dydžio sumažinimo sąlygų, dėl to ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).

26. Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Sprendimas palankus atsakovei, kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir jai suteikta 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 216,00 Eur (DOK-22767). Kadangi ieškovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, atmetus ieškovo reikalavimus, iš ieškovo K. B. valstybei priteisiamos 216,00 Eur išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

28. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 7,01 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš ieškovo K. B. (CPK 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 2(duomenys neskelbtini) straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 216,00 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų) išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,01 Eur (septynių eurų ir vieno cento) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.