Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2644-1060/2021 pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. B. (toliau – ieškovas) 2021 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. B. (toliau - atsakovė), prašydamas sumažinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2531-1023/2020 priteisto išlaikymo dukroms K. B. ir U. B. dydį nuo 200 Eur iki 100 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. balandžio 24 d. spendimu nusprendė nutraukti ieškovo K. B. ir atsakovės L. B. santuoką; nepilnamečių vaikų K. B. ir U. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; iš ieškovo priteisti kiekvienai dukteriai po 200 Eur per mėnesį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2020 m. kovo 1 d. iki jų pilnametystės. Nuo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Ieškovo pajamos pastaruoju laikotarpiu yra labai mažos. Ieškovo draudžiamosios pajamos už 2020 metus buvo 2 355 Eur. Karantino metu ieškovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovas dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau nuo 2020 metų esant COVID-19 situacijai, jam sudėtinga gauti naujų darbo užsakymų, dėl ko ieškovo turtinė padėtis yra labai pablogėjusi. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovas gavo nedarbo draudimo išmoką 462,60 Eur, šiuo metu ieškovas pajamų negauna. Ieškovo sutuoktinė J. B. yra motinystės priežiūros atostogose, 2020 metų lapkričio mėnesį ji gavo vienkartinę 2 147 Eur išmoką, o šiuo metu kiekvieną mėnesį gauna 330 Eur išmoką už 3 nepilnamečius vaikus. Dėl šių priežasčių ieškovas neturi pajamų. Taip pat ieškovas turi sveikatos problemų, jam diagnozuotas antrinis prieširdžių pertvaros defektas su gretutinėmis ligomis: hipertenzine širdies liga be širdies nepakankamumo. Nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 8 d. ieškovas gulėjo (duomenys neskelbtini) klinikose, kur buvo atlikta širdies operacija. Ieškovas šiuo metu gydosi ambulatoriškai. Sodros sprendimu ieškovui ligos išmoka neskiriama. Ieškovo pablogėjusi sveikatos būklė yra nuolatinio pobūdžio. (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė sūnus D. B.. Naujagimio vaiko išlaikymo išlaidos mėnesiui siekia apie 200 Eur. Taip pat buvo reikalingos vienkartinės išlaidos, kas papildomai kainavo 1 100 Eur. Kadangi pablogėjusi ieškovo sveikatos būklė riboja jo galimybes gauti didesnes pajamas, ieškovas turi išlaikyti dar vieną mažametį vaiką, o taip pat sumažėjo ieškovo pajamos, atsakovės pajamos yra didesnės, vaikai gauna kas mėnesį išmoką po 70 Eur, ieškovas laikė, jog teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 100 Eur.

3. Atsakovė L. B. 2021 m. gegužės 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti.

4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas, nutraukus santuoką, gavo 15 000 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat ieškovas 2020 metais pardavė jam priklausančius žemės sklypus, už kurios gavo 8 000 Eur, todėl po santuokos nutraukimo ieškovo pajamos tik padidėjo. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie gyvenimo ir gyvenamosios vietos aplinkos sąlygas, kuriose jis gyvena, nenurodė darbo pobūdžio bei užimtumo. Ieškovas sąmoningai nepateikė teismui duomenų apie jo vardu bei jo žmonos vardu turimą turtą bei gaunamas pajamas, turimas lėšas banko sąskaitose. Ieškovo teismui pateiktuose medicinos dokumentų įrašuose nurodoma, kad jo būklė yra patenkinama ir jis gali dirbti be jokių apribojimų. K. B. medicininiai nusiskundimai yra tokie pat kaip tėvo ir jai rekomenduojama fizinio krūvio neriboti, tai yra abu jie yra visiškai sveiki. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas prašo sumažinti dukrų išlaikymo dydį. Ieškinio pagrindas ir jo dalykas paremtas ne faktiniais duomenimis, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuorodomis, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos esminiu ieškinio pagrindu, iš kurio būtu galima spręsti apie ieškovo pablogėjusią materialinę padėtį bei jo sveikatą ir kitas aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas pakeisti priteistą išlaikymo dydį.

5. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. liepos 1 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad L. B. šeima skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Skyrius, atsižvelgdamas į vaikų amžių, į tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu priteisto išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, laikė, jog ieškovo reikalavimas sumažinti nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistą sumą iki 100 Eur prieštarauja nepilnamečių šalių dukterų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu ieškovo K. B. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 216 Eur išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 7,01 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2531-1023/2020 nutarė nutraukti santuoką tarp K. B. ir L. B. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė, kad nepilnamečių dukterų K. B. ir U. B. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, taip pat buvo nustatyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Šalys susitarė, kad K. B. jo nepilnamečių dukterų išlaikymui moka po 200 Eur per mėnesį kiekvienai dukteriai nuo 2020 m. kovo 1 d. iki jų pilnametystės. Teismo sprendimu buvo padalintas šalių turtas – visas santuokos metu statybos būdu įgytas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo liko pareiškėjos L. B. asmeninėje nuosavybėje. L. B. asmenine nuosavybe liko jos vardu registruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad L. B. atitenkantis visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas įvertinamas bendra 30 000 Eur suma. Šalys susitarė, kad L. B. per vieną mėnesį nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos išmokės K. B. 15 000 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkantį visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Šalys taip pat pasidalino santuokos metu įgytas transporto priemones. (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė sūnus D. B.. Medicininių dokumentų išrašas parodo, kad ieškovui K. B. diagnozuotas antrinis prieširdžių pertvaros defektas su gretutinėmis ligomis: hipertenzine širdies liga be širdies nepakankamumo. Nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. kovo 26 d. ieškovas gulėjo (duomenys neskelbtini) klinikose, kur buvo atlikta širdies operacija. Šalys civilinėje byloje Nr. e2YT-2531-1023/2020 neįrodinėjo konkrečių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių. Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo apie 445 Eur (607 Eur – bruto). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – Įstatymas) nepilnamečių dukterų išlaikymui buvo skiriama ir mokama nuo 2020 m. po 60 Eur mėnesinė išmoka. Taigi, šalys susitarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje teikti išlaikymą kiekvienai dukrai lygiomis dalimis po 200 Eur, kas atėmus valstybės mokamą išmoką, atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl minimalios periodinės išmokos sumos mokėjimo (445-60=385/2=192,50). Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio sumažinimo iki 100 Eur vienam nepilnamečiui vaikui grindė iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su nedarbu statybų sektoriuje dėl COVID-19 pandemijos, pablogėjusia sveikata ir atsiradusiu kitu pagal įstatymą išlaikytiniu asmeniu. Ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), dėl to darbo santykius nutraukė, individualia veikla verstis (duomenys neskelbtini) negalėjo dėl paskelbto karantino, 2021 m. kovo mėn. buvo atlikta prieširdžių pertvaros operacija, dėl šio sveikatos sutrikimo yra nedarbingumo laikotarpyje, negali dirbti fiziškai sunkaus darbo, turi vengti vibracijų. Be to, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B.. Atsakovė nepateikė duomenų, susijusių su konkrečiais nepilnamečių dukterų poreikiais. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametės dukros specialių poreikių neturi, yra sveikos. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) duomenų apie pajamas nėra, iki 2021 m. birželio 6 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje jos mėnesinės pajamos siekė 1 108,01 Eur. Ieškovas vykdo individualią veiklą, duomenų apie jo gaunamas pajams nėra, ieškovo sutuoktinė J. B. dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu ir iki 2020 m. sausio 24 d. yra vaiko auginimo atostogose ir gauna 482,39 Eur išmoką. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovas gavo nedarbo draudimo išmoką 462,60 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. kovo 29 priėmė sprendimą dėl ligos išmokos K. B. neskyrimo. Išrašas iš antstolių sistemos patvirtina, kad K. B., J. B. ir L. B. skolų, susijusių su priverstiniu išieškojimu, neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis J. B. priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovui priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ duomenimis, K. B. nuosavybės teise priklausė du žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (vertė – 6 480 Eur), kurie 2020 m. liepos 9 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleisti ieškovo broliui L. B.. Šiuo metu ieškovas neturi nuosavybės teise nekilnojamo turto. Atsakovei. L. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), (vertė – 12 548 Eur) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė – 536 Eur). J. B. nuosavybės teise priklauso 1/12 dalis statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (dalies vertė – 380 Eur) ir patalpa/butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (22 720 Eur).

8. Atsižvelgdamas į tai, kad įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami, teismas laikė nustatytu faktą, kad poreikių suma atitinka minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo sumą. Nurodė, kad pagal įstatymą šalių nepilnamečių dukterų išlaikymui atskaičius nuo 2021 m. mokamą po 70 Eur mėnesinę išmoką, bendra vieno vaiko poreikių suma siekia 398 Eur (468-70).

9. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį dėl ieškovo turtinės padėties esminio pasikeitimo, nustatė, kad 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 pripažino pandemija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu nutarė nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino režimą. Tačiau statybos darbus nebuvo uždrausta vykdyti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima padaryti objektyvios ir pagrįstos išvados, jog dėl paskelbto karantino ieškovas negalėjo vykdyti darbų ar jų kiekis buvo sumažėjęs, kas turėjo įtakos jo pajamoms, nurodė, kad, nors dėl įvesto karantino dalis Lietuvoje gyventojų neteko darbų ar darbų apimtys ženkliai sumažėjo, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima spręsti kaip karantinas darė poveikį būtent ieškovo vykdomiems darbams ir gaunamoms pajamoms, išskyrus jo paties paaiškinimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad karantino režimas Lietuvoje galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Šiuo metu ieškovas nutraukė santuoką ir susitarė dėl 200 Eur išlaikymo teikimo nepilnametėms dukroms. Ieškovas jau santuokos nutraukimo metu buvo nutraukęs darbo santykius su (duomenys neskelbtini) ir pradėjęs vykdyti tik individualią veiklą, planavo vykti gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo dabartinę sutuoktinę (susituokė (duomenys neskelbtini)). Teismas vertino, kad ieškovui santuokos nutraukimo metu buvo objektyviai žinomos aplinkybės, susijusios su jo galimybe gauti pajamas susitarimui dėl 200 Eur dydžio išlaikymo teikimo vykdyti, todėl nurodė, kad pasaulinė COVID-19 pandemija nelaikoma aplinkybe, susijusia su ieškovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu.

10. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog ieškovui buvo nustatytas antrinis prieširdžių pertvaros defektas, koreguotas implantuojant 2 uždariklius (2021 m. kovo 8 d.); pirminė arterinė hipertenzija; hipertenzinė kardiopatija; erozinis gastritas (CBP-1755). Šiame išraše duomenų apie fizinio krūvio netoleravimą arba ribojimą nėra, nurodyta, kad laikinai nedarbingas iki 2021 m. kovo 29 d. Analogiški duomenys nurodyti 2021 m. kovo 8 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra po operacijos nedarbingumo laikotarpyje, skirtame reabilitacijai, gydytojų komisija dėl tolimesnio nedarbingumo pratęsimo spręs 2021 m. liepos 2 d. Teismui išklausius nuomonę dėl tikslingumo pateikti į bylą duomenis apie ieškovo nedarbingumo lygį, ieškovo atstovė nurodė, kad pageidauja bylą išnagrinėti per vieną teismo posėdį, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo neįgalumo lygį, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie priteisto išlaikymo dydžio sumažinimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pablogėjo jo sveikatos būklė ir toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio. Duomenys apie laikiną nedarbingumą nepatvirtina šių aplinkybių. Todėl teismas laikė, jog ieškovo nurodyta aplinkybė dėl sveikatos pablogėjimo taip pat nelaikoma aplinkybe, susijusia su ieškovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu.

11. Teismas nustatė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu augina tris nepilnamečius vaikus. Dviem iš nepilnamečių vaikų yra priteistas išlaikymas po 150 Eur iš trečiojo asmens buvusio sutuoktinio. Ieškovo ir trečiojo asmens nepilnamečiui vaikui D. B. buvo mokama vienkartinė 150 Eur išmoka, vėliau mokama po 111 Eur. Teismas vertino, kad ieškovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po 178,50 Eur ((468-111)/2). Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų šeimos mėnesio pajamos siekia apie 1 113 Eur, per mėnesį išlaidų patiria 518,33 Eur (su šildymui skirto kuro išlaidomis, apskaičiuotomis per 12 mėn. laikotarpį). Ieškovas pateikė 2017 m. spalio 20 skolos raštą, kuris yra rašytas ranka, bei jame nurodoma, kad ieškovas iš S. B. pasiskolino 2 000 Eur ir grąžino 2021 m. lapkričio 28 d., taip pat pateikė 2017 m. rugpjūčio 27 d. skolos raštą, kuris yra rašytas ranka, bei jame nurodoma, kad ieškovas iš S. B. pasiskolino 3 000 Eur ir skola grąžinta 2020 m. lapkričio 28 d. (DOK-22735). Atsakovė nurodė, kad ieškovas gavo 15 000 Eur kompensaciją už santuokoje padalintą turtą, o žemės sklypus broliui pardavė, bet ne padovanojo, be to, ieškovas dirba statybų sektoriuje nelegaliai ir gauna pajamas. Ieškovas pateiktomis fotonuotraukomis (DOK-22735), kuriose užfiksuotos jo sutuoktinės turimas nekilnojamasis turtas ir gyvenimo sąlygos, įrodinėjo, jog jame darė remontą. Ieškovas pateikė mokėjimo kvitus (DOK-22735), kuriuose užfiksuota, jog jis vykdė remonto darbus, pirko medžiagas, remontavo viryklę, automobilį. Taip pat pateikti mokėjimo nurodymai, jog mokamos paskolos įmokos, komunaliniai mokesčiai, mokesčiai už telefono paslaugas, apsiperkama prekybos centruose, ūkinių ir buitinės technikos prekių parduotuvėse, lankomasi optikoje, mokamos skolos pagal sutartis, taip pat, perkamos kitos prekės ir paslaugos, kurių mokėjimo paskirtis mokėjimo nurodymuose nenurodoma. Teismas vertino, kad paminėti įrodymai neįrodo, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Investavimas į ieškovo sutuoktinės nekilnojamą turtą atspindi tik turtinės padėties pasikeitimo formą, bet ne pačios turtinės padėties sumažėjimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas iš tikrųjų pardavė broliui žemės sklypus, kaip nurodė atsakovė, tačiau laikė, jog ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip turinti įtakos sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sumažinimo pablogėjusios turtinės padėties kontekste. Teismas vertino, kad pats ieškovas prisiėmė riziką, būdamas, kaip jis teigia, sunkioje finansinėje padėtyje ir perleisdamas nekilnojamą turtą broliui neatlygintinai. Teismas nurodė, kad tokiomis sunkiomis aplinkybėmis iš tiesų kyla pagrįstų abejonių dėl tokio sprendimo pagrįstumo, todėl ieškovas atsakomybę dėl jo finansinės padėties pablogėjimo turi prisiimti pats ir jos neperkelti nepilnamečiams vaikams. Byloje pateiktą paskolos sutartį, sudarytą 2017 m. tarp ieškovo ir jo brolio dėl vandens gręžinio ir jo įrengimo, teismas vertino kritiškai, kadangi sandoris sudarytas tarp artimų šeimos narių. Be to, nurodė, kad ši paskola sudaryta dar santuokos su atsakove sudarymo metu ir investuota į nekilnojamąjį turtą, kuris santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į santuokoje dalintino turto vertę įskaitomos ir paskolos, skirtos bendroms sutuoktinių prievolėms, susijusioms su šeimos poreikių tenkinimu. Teismas nurodė, kad ieškovas gavo 15 000 Eur kompensaciją už santuokoje dalintiną turtą – tiek aktyvą, tiek pasyvą. Teismas darė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo ir jo minimalus prisidėjimas po 178,50 Eur prie naujo išlaikytinio poreikių tenkinimo taip pat nelaikytinas aplinkybe, susijusia su ieškovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui, kaip tėvui, keliami reikalavimai pagal jo realias galimybes imtis visų įmanomų priemonių gauti pajamas, leidžiančias teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta duomenų, dėl kurių būtų pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą nei 398 Eur (468-70) arba jį sumažinti, pakartotinai atėmus valstybės mokamas išmokas.

13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, tik laikinai esantis nedarbingumo laikotarpyje, bei atsižvelgdamas į institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, kad turi būti nustatytas esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas laikė, kad, nenustačius esminio pokyčio, ieškinio faktinis pagrindas neatitinka išlaikymo dydžio sumažinimo sąlygų, dėl to ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas K. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat ieškovas prašo teismo prijungti naujus rašytinius įrodymus: K. B. neįgalumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 30 d. darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dėl K. B. darbingumo lygio Nr. STS-2541, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), kurie visi kartu įrodo, jog ieškovui yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, dėl ko ieškovas gali dirbti tik riboto pobūdžio darbus, kas, atitinkamai, turi įtakos ir ieškovo gaunamų pajamų dydžiui. Taip pat prijungti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, kartu su netekto darbingumo pensijos apskaičiavimu, kuriame nurodyta, kad K. B. yra paskirta 171,15 Eur netekto darbingumo pensija nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. Nurodo, kad papildomų įrodymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pateikti neturėjo realios galimybės, kadangi dėl ilgai trunkančių procesų neįgalumo pažymėjimas ir visi kiti su tuo susiję papildomi dokumentai buvo išduoti tik 2021 m. rugpjūčio 30 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei apeliacinio skundo padavimo (2021 m. rugpjūčio 17 d.) bei priėmimo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Darbingumo pensija yra vienintelė atsakovo gaunamų pajamų forma. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

14.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino byloje, esančių visų įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai vertino ieškovo pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo sumažinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Ieškovas teismui pateikė medicininius dokumentus, išrašus, kurie įrodo ieškovo sunkią sveikatos būklę. Ieškovui po santuokos nutraukimo pablogėjo sveikatos būklė, jam buvo diagnozuotas prieširdžių pertvaros defektas, pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, erozinis gastritas, 2021 metų pradžioje paryškėjo dusimas, kuris ypač išryškėdavo didesnio krūvio metu, paskutiniu metu taip pat yra paryškėjęs dusinimas. Nuo 2021 m. kovo 4 d. ieškovas gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikose. Ieškovui nustatytas antrinis prieširdžių pertvaros defektas buvo koreguotas implantuojant 2 uždariklius (2021 m. kovo 8 d.). Ieškovas po operacijos negali dirbti fiziškai sunkaus darbo, turi vengti vibracijų. Teismas padarė netinkamą išvadą, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad pablogėjo jo sveikatos būklė ir toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio ir, kad byloje reikalinga pateikti duomenis apie ieškovo neįgalumo lygį, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie priteisto išlaikymo dydžio sumažinimą. Būtent pateikti medicininiai dokumentai, išrašai patvirtina teismo išvadų nepagrįstumą ir ieškovo teiginių pagrįstumą.

14.4. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė sūnus D. B. (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Naujagimio vaiko išlaikymo išlaidos mėnesiui siekia apie 200 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo ir jo prisidėjimas prie naujo išlaikytinio poreikių tenkinimo taip pat nelaikytinas aplinkybe, susijusia su ieškovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo šeimos mėnesio pajamos siekia apie 1 113 Eur, papildomos apie 200 Eur mėnesio išlaidos naujagimiui D. B. yra pakankamai žymus ieškovo šeimos turtinės padėties pasikeitimas. Ieškovas įgijo naują pareigą išlaikyti sūnų D. B., ši prievolė yra ir bus nuolatinė, truks iki vaiko pilnametystės. Tai laikytina nauja esmine aplinkybe, kuri remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sudaro pagrindą konstatuoti, kad išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo. Šie pasikeitimai įvyko ieškovui sudarius naują santuoką, t. y. jau po teismo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ieškovas išgali teikti 200 Eur dydžio išlaikymą trims savo vaikams (iš viso 600 Eur per mėnesį). Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas aplinkybės, kad ieškovas turi naują išlaikytinį ir dėl to jo turtinė padėtis pablogėjo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad sprendžiant išlaikymo sumažinimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į turimą išlaikytinių skaičių.

14.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog ieškovo vykdoma individuali veikla nebuvo paveikta pasaulinės COVID-19 pandemijos. Nuo 2020 metų esant COVID-19 situacijai ir paskelbtam griežtam karantinui ieškovui buvo sudėtinga gauti naujų darbo užsakymų, buvo rekomenduojama vengti tiesioginio kontakto su kitais žmonėmis. Valstybėje taikomi karantino metu apribojimai, raginimai asmenims likti namuose, apsunkino ieškovui galimybę gauti naujų darbo užsakymų. Ieškovo vykdoma individuali veikla dėl viruso COVID-19 pandemijos ir taikomų paplitimo ribojimo priemonių patyrė neigiamą veiklos poveikį. Šiuo metu ieškovas pajamų vis dar negauna.

14.6. Teismo išvada, kad ieškovas nepateikė duomenų apie neįgalumo lygį, todėl nėra pagrindo sumažinti priteistą išlaikymą, padaryta nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad pagrindas sumažinti išlaikymą gali būti nuolatinio pobūdžio sveikatos būklės pablogėjimas.

14.7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nevertino ar atmetus ieškinį nebus pažeisti mažamečio sūnaus D. B. interesai, ar ieškovas galės jam teikti išlaikymą, kuris tenkintų jo minimalius poreikius. Teismas netaikė materialinės teisės normų sistemiškai. Šis teisės taikymo pažeidimas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą.

14.8. Teismo sprendimas priimtas, pažeidžiant vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principą, kadangi teismo sprendimu pažeisti mažamečio D. B. interesai.

15. Atsakovė L. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad ieškovui santuokos nutraukimo metu buvo objektyviai žinomos aplinkybės, susijusios su jo galimybe gauti pajamas susitarimui dėl 200 Eur dydžio teikimo vykdymo, dėl to pasaulinė COVID-19 pandemija nelaikoma aplinkybe, susijusia su ieškovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos duomenimis matyti, jog ekonomika plėtėsi ir augo bendras vidaus produktas.

15.2. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie jo neįgalumo lygį, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie priteisto išlaikymo dydžio sumažinimą. Ieškovas, turėdamas individualią įmonę, šalims gyvenant kartu, pastoviai piktnaudžiaudavo, imdamas nedarbingumo pažymas, tokiu būdu siekdamas išvengti mokesčių ir gauti lėšų iš Sodros. Darbingumo lygio pažyma buvo pateikta su apeliaciniu skundu po 2 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, todėl ji negali būti vertinama, kadangi visi įrodymai pateikiami iki sprendimo priėmimo. Ieškovui vienerių metų laikotarpiui nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jis praktiškai yra darbingas žmogus. Ieškovui nustatytas darbingumo lygis nesuteikia jokių lengvatų, o jį turintys asmenys pilnai gali atlikti bet kurį darbą. Ieškovo puikią sveikatos būklę patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2021 m. sausio 24 d. jis tapo tėvu. Ieškovas suranda lėšų antram savo vaikui teikti išlaikymą po 178,50 Eur, tačiau savo pirmagimiui vaikui siūlo teikti išlaikymą tik 100 Eur. Tai prasilenkia su bet kokia logika. Išlaikymą tėvai privalo teikti savo vaikams vienodą.

15.3. Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas skunde nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Apeliantas nurodydamas, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, jų nenurodo ir neįvardija.

15.4. Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika netaikytina nagrinėjamoje byloje, kadangi nesutampa nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytoje teismų praktikoje analizuotos faktinės aplinkybės. Ieškovas po sprendimo priėmimo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis iš dalies prarado darbingumą, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad gerokai sumažėjo jo pajamos. Todėl laikytina, kad jo sveikatos pablogėjimas yra nežymus ir laikino pobūdžio. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad padidėjo jo išlaidos sveikatos priežiūrai. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus. Ieškovo nuomonė prasilenkia su civilinėje byloje proceso metu pateiktais bei vertintais įrodymais. Ieškovas pamiršo, kad yra gavęs didelio dydžio stambias lėšas ir jis neturi jokių išlaidų, kurių nepadengtų jo gaunamos pajamos.

15.5. Ieškovas turėjo darbą, gavo pajamas. Pradėjus gyventi kitoje šeimoje privalėjo apdairiai, kaip kiekvienas normaliai mąstantis pilietis, numatyti savo galimybes išlaikyti esamus bei būsimus vaikus. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sūnaus išlaikymui jis gali skirti iki 180 Eur, todėl nesuprantama, kodėl dukroms reikalingas mažesnis išlaikymas kuris sudarytu 100 Eur. Ieškovas gali teikti 600 Eur išlaikymą, kadangi turi paklausią statybininko ir elektriko profesiją, gerai atlieka santechniko darbus. Ginčo šalims gyvenant kartu, ieškovas versdavosi šiais darbais ir nerodydavo visų pajamų dėl mokesčių. Atsakovė mano, jog ieškovas tai daro ir dabar. Ieškovas turi lėšų iškelti krikštynoms, po to – vaišėms ir pramogoms. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo šeimos pajamos gal ir sumažėtų. Ieškovas turi galimybę byloje būti atstovaujamas nepigios advokatės. Tai patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, jam nereikalinga valstybės pagalba, jis nėra socialiai remtinas.

16. Trečiasis asmuo J. B. prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodo, kad trečiasis asmuo J. B. sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir prie jo prisideda. Trečiasis asmuo prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat prašo teismo priimti ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, kadangi ieškovui neįgalumas nustatytas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui jis negalėjo. Nurodo, kad duomenys apie ieškovo neįgalumo lygį yra svarbūs, priimant šioje byloje galutinį sprendimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais argumentais :

16.1. J. B. ir K. B. susituokė (duomenys neskelbtini), jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B.. Šiuo metu J. B. nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, vaiko priežiūros išmoka kas mėnesį sudaro 482,39 Eur. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje ieškovui 2021 m. rugpjūčio 30 d. yra nustatytas 45 procentų nedarbingumas, todėl jo galimybės dėl neįgalumo įsidarbinti ir aktyviai vykdyti darbinę veiklą yra ribotos, kas tiesiogiai įtakoja jo mažesnes pajamas iš jo darbinės veiklos. Turto, kurį galima būtų parduoti, ieškovas neturi. Atsakovės atveju priešingai, ji dirba (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise jai priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė – 12 548 Eur) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė – 536 Eur). Įvertinus faktinę situaciją dėl ieškovo turtinės padėties ir sveikatos būklės darytina išvada, kad šiuo atveju yra esminis pokytis per laikotarpį nuo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas dukroms, priėmimo iki kreipimosi į teismą šioje byloje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

16.2. Ieškovas turi tris nepilnamečius vaikus K. B., U. B. ir D. B.. Ieškovas 2021 metais dėl sveikatos pablogėjimo ir ligos negalėjo dirbti, šiuo metu jis jokių darbinių pajamų negauna, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ligos laikotarpyje už 2021 m. jokios išmokos dar neišmokėjo. Faktiškai 2021 metais nepilnamečių dukterų K. B. ir U. B. išlaikymas yra mokamas iš trečiojo asmens J. B. gaunamų pajamų. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja vaikų lygybės principui, kadangi ieškovas neturi jokios turtinės galimybės tokią pat išlaikymo sumą skirti nepilnamečiui sūnui D. B..

16.3. Įvertinusi faktinę ieškovo (apelianto) turtinę padėtį, sveikatos būklę ir jo finansines galimybes dėl priteisto po 200 Eur dydžio išlaikymo mokėjimo dukroms kiekvienai, nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimo motyvais ieškinį atmesti, t. y. kad ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, tik laikinai esantis nedarbingumo laikotarpyje ir kad nenustatyta esminio pokyčio dėl priteisto vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (ieškovo turtinę padėtį bei sveikatos būklę), todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis vaikų lygybės principu ir ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus – informaciją apie jam išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., taip pat 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymus, kuriuose M. K. pervedė K. B. atitinkamai 200 Eur, 300 Eur ir 200 Eur paskirtyje nurodydamas „paskolinimas“ – ir prašo juo prijungti. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, jog ieškovui vis dar tęsiamas nedarbingumas, jis neturi lėšų ir išlaikymą dukroms moka iš skolintų lėšų. 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: K. B. neįgalumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 30 d. darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dėl K. B. darbingumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimą dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, kartu su netekto darbingumo pensijos apskaičiavimu, kuriame nurodyta, kad K. B. yra paskirta 171,15 Eur netekto darbingumo pensija nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. Apeliantas nurodo, jog šie įrodymai patvirtina, kad ieškovui yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, dėl ko ieškovas gali dirbti tik riboto pobūdžio darbus, kas, atitinkamai, turi įtakos ir ieškovo gaunamų pajamų dydžiui. Nurodo, kad papildomų įrodymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pateikti neturėjo realios galimybės, kadangi dėl ilgai trunkančių procesų neįgalumo pažymėjimas ir visi kiti su tuo susiję papildomi dokumentai, buvo išduoti tik 2021 m. rugpjūčio 30 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei apeliacinio skundo padavimo (2021 m. rugpjūčio 17 d.) bei priėmimo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Darbingumo pensija yra vienintelė atsakovo gaunamų pajamų forma.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai gali turėti reikšmės pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, taip pat įvertinus, kad atsakovė galėjo su jais susipažinti ir įgyvendinti teisę pasisakyti dėl jų įrodomosios reikšmės, jie yra priimami ir prijungiami prie bylos.

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

21. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas, netinkamai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl iš esmės pasikeitusios ieškovo turtinės padėties, kurią sąlygojo aplinkybės, susijusios su nedarbu statybų sektoriuje dėl COVID-19 pandemijos, pablogėjusia sveikata ir atsiradusiu kitu pagal įstatymą išlaikytiniu asmeniu.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo turtinės padėties pokyčius nuo 2020 m. balandžio 24 d. teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio šioje byloje pateikimo ir teisingai nustatė, jog ieškovo argumentai dėl pasikeitusios ir iš esmės pablogėjusios jo turtinės padėties, kuri sudarytų galimybę per pusę mažinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, yra nepagrįsti.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepilnamečių vaikų poreikių sumažėjimo neįrodinėjo. Apeliantas reikalavimą sumažinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindė savo pablogėjusia turtine padėtimi, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

24. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Todėl sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

25. Apeliantas nurodo, jog jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė dėl sveikatos pablogėjimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 procentai. Apeliantas nurodo, kad negali dirbti fiziškai sunkaus darbo, turi vengti vibracijų, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, kad ieškovas neįrodė pablogėjusios sveikatos ir kad toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio.

26. Pagal byloje pateiktus įrodymus konstatuotina, kad ieškovui nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas ir šiam laikotarpiui paskirta 171,15 Eur netekto darbingumo pensija. Apeliantas nurodo, kad tai yra jo vienintelės gaunamos pajamos. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog jo šeimos mėnesio pajamos siekia apie 1 113 Eur, todėl jis neturi galimybės teikti teismo sprendimu priteisto išlaikymo savo nepilnametėms dukroms kiekvienai po 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

27. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Apeliantui 45 proc. netektas darbingumas yra nustatytas terminuotai, t. y. iki 2022 m rugpjūčio 25 d. Nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. baigėsi nedarbingumo laikotarpis. 45 proc. nustatytas nedarbingumas nereiškia, jog ieškovas negali dirbti. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas turi paklausią statybininko ir elektriko profesiją, gerai atlieka santechniko darbus. Elektriko, santechniko darbai nėra susiję su ribojimais, nustatytais 2021 m. rugpjūčio 30 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, todėl ieškovas, vykdydamas individualią veiklą ir atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę, gali dirbti ir gauti pajamas. Apeliantas, teigdamas, kad 171,15 Eur netekto darbingumo pensija yra vienintelės jo gaunamos pajamos, nepateikė teismui įrodymų, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina, kad, jei ieškovas neturi galimybių vykdyti individualios veiklos, tai jis nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad būtų registruotas užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo galimybės susirasti darbą dėl netekto darbingumo yra apribotos, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas iš viso yra nepajėgus dirbti ir gauti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui. Ieškovas privalo dėti visapusiškas pastangas, atsižvelgdamas į sveikatos galimybes, susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu teismo nustatyta iš ieškovo priteista kiekvienam vaikui po 200 Eur suma, atsižvelgiant į besikeičiančią šalies ekonominę situaciją, yra nedidelė ir būtina minimaliems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje taip pat nurodė, jog ieškovo reikalavimas sumažinti nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistą sumą iki 100 Eur prieštarauja nepilnamečių šalių dukterų interesams.

29. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės, jog ieškovas turi naują išlaikytinį ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad sprendžiant išlaikymo sumažinimo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į turimą išlaikytinių skaičių. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė sūnus D. B.. Apelianto teigimu naujagimio vaiko išlaikymo išlaidos mėnesiui siekia apie 200 Eur, o jo šeimos mėnesio pajamos siekia apie 1 113 Eur, todėl papildomos išlaidos naujagimiui yra pakankamai žymus ieškovo šeimos turtinės padėties pasikeitimas.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Ieškovas, nutraukdamas santuoką ir prisiimdamas pareigą teikti dukrų išlaikymui po 200 Eur, turėjo realią galimybę įvertinti tai, kad ateityje gali padidėti jo išlaikytinių skaičius. Ieškovas nurodė, jog naujagimio sūnaus D. B. išlaikymo išlaidos mėnesiui siekia apie 200 Eur. Atsižvelgiant į ieškovo dukrų amžių, kurioms yra (duomenys neskelbtini) metai, preziumuotina, kad jų poreikiai yra didesni, todėl apeliantui kyla pareiga nepažeisti vaikų lygybės principo ir visiems savo vaikams teikti bent minimalų jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ieškovas, žinodamas, jog ateityje padidės išlaikytinių skaičius, 2020 m. liepos 9 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido savo broliui L. B. du žemės sklypus, tokiu būdu sąmoningai neatlygintinai mažindamas savo turtą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į lygiateisiškumo principą, apelianto išlaikytinių amžių, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nusprendė, jog apeliantas neįrodė, kad jo nurodoma aplinkybė dėl dar vieno išlaikytinio yra esminė ir sudaranti pagrindą tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo kitiems vaikams dydžio sumažinimo.

31. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino tai, jog ieškovo vykdoma individuali veikla nebuvo paveikta pasaulinės COVID-19 pandemijos. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad jo vykdoma individuali veikla dėl viruso COVID-19 pandemijos ir taikomų paplitimo ribojimo priemonių patyrė neigiamą veiklos poveikį, kadangi jam buvo sudėtinga gauti naujų darbo užsakymų, jis negavo ir vis dar negauna pajamų reikalingų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad COVID-19 pandemija kurį laiką galėjo turėti įtakos jo veiklai, tačiau nesutinka su apelianto argumentu, kad dėl COVID-19 pandemijos jo pajamos mažėja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos šalys ir verslas (laisvalaikio praleidimas, paslaugų teikimas) bando prisitaikyti prie esamos situacijos, tai padaryti turi ir apeliantas dėdamas maksimalias pastangas susirasti darbą, atitinkantį jo darbingumo lygį bei gauti pajamas nepilnamečių vaikų išlaikymui, tačiau apeliantas tokias jo pastangas patvirtinančių įrodymų nėra pateikęs. Statybos verslas pandemijos metu nebuvo visai sustojęs, todėl ieškovas turėjo realių galimybių ieškoti darbo ir gauti pajamų. Be to, pažymėtina, kad pandemija ne tik apeliantui, tačiau ir jo nepilnamečių dukrų išlaikymui galėjo turėti įtakos, kadangi nuotolinis mokymas reikalauja investicijų į mokymo priemones, mokymasis nuotoliniu būdu / namuose reikalauja ir papildomų komunalinių (elektra, vanduo), būsto išlaikymo, eksploatavimo kaštų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog pasaulinė pandemija ir šiai dienai bei ateityje turi ir turės esminės įtakos jo pajamų sumažėjimui. Nors atsakovas nurodė savo pajamas, kai kurias išlaidas, tačiau išsamių rašytinių įrodymų apie gaunamas pajamas ir išlaidas nepateikė, nors tokią pareigą ir galimybę turėjo (CPK 12, 178 straipsniai), o visos abejonės dėl ieškovo turtinės padėties vertintinos vaikų naudai. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys dėl 200 Eur išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams teikimo tarėsi, kai ieškovas jau buvo nutraukęs darbo santykius su (duomenys neskelbtini) ir pradėjęs vykdyti tik individualią veiklą, kai planavo vykti gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo dabartinę sutuoktinę (susituokė (duomenys neskelbtini)) ir jau esant paskelbtai pasaulinei pandemijai, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos naujai atsiradusiomis ir iš esmės pakeitusiomis ieškovo turtinę padėtį.

32. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, orientuojasi labiau į savo interesus, neatsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus gauti išlaikymą atitinkantį bent minimalius jų gyvenimo ir vystymosi poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo turtinės padėties pablogėjimas yra laikinas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, nors ir būdamas darbingas iš dalies, turi galimybę pagerinti savo turtinę padėtį dirbdamas ir užsidirbdamas, o ne vien perkeldamas šią pareigą didžiąja dalimi atsakovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas susijęs su kasdiene vaikų priežiūra, kurio paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

33. Vertinant apelianto turtinę padėtį ir jo galimybės teikti nepilnamečiams vaikams sprendimu priteistą išlaikymą pažymėtina ir tai, kad ieškovas byloje nesinaudoja valstybės teikiama garantuojama teisine pagalba, todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, kad ieškovo turtinė padėtis gerėja.

34. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepažeidė materialinės teisės ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai jas taikė, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 liepos 21 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 320 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. 2021 m. rugsėjo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu atsakovei apeliacinės instancijos teisme buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. lapkričio 8 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 333 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovo valstybei priteistina 333 Eur suma už antrinę teisinę pagalbą (99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 333 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus) už antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.