Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-224-567/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-03
Bylos Nr.: 2A-224-567/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
Ieškovas: UAB „Tavilta“, J. G.
Atsakovas: Vilniaus

Kategorijos

21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
128.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4; 21.6; 128.12 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tavilta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-706-430/2014 pagal ieškovų UAB „Tavilta“ ir J. G. ieškinį atsakovams Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarui R. K. ir AB DNB lizingas dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Tavilta“ ir J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami notaro R. K. 2013-09-05 vykdomuosius įrašus Nr. 1-5272 ir Nr. 1-5273 pripažinti negaliojančiais nuo jų išdavimo momento. Nurodė, kad 2013-08-30 vekselių turėtojas AB DNB lizingas kreipėsi su 2013-08-26 prašymu į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Prašyme nurodė, kad vykdomojo įrašo išdavimo pagrindas yra 2013-05-22 išrašytas ir neapmokėtas paprastasis neprotestuotinas vekselis 165603,17 Lt sumai. Vekselio apmokėjimo diena – vekselio pateikimo apmokėti vekselio mokėtojui diena. 2013-08-30 vekselio turėtojas AB DNB lizingas kreipėsi su 2013-08-26 prašymu į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, vykdomojo įrašo išdavimo pagrindas – 2013-05-22 išrašytas ir nepamokėtas paprastais nepritestuotinas vekselis 250171,53 Lt sumai. Vekselio apmokėjimo diena – vekselio pateikimo apmokėti vekselio mokėtojui diena. Nei vekselio davėjui UAB „Tavilta“, nei vekselio laiduotojui J. G. 2013-08-14 nebuvo pateikti vekseliai apmokėjimui, nebuvo gautas pranešimas iš vekselio turėtojo dėl vekselio neapmokėjimo. Vekselio turėtojas savo 2013-08-26 prašymuose dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikė galimai melagingą informaciją apie vekselio mokėjimo terminus, o notaras turėjo pareikalauti papildyti formalų prašymą įrodymais, patvirtinančiais vekselio pateikimo apmokėjimui faktą ir tik tada tenkinti vekselio turėtojo reikalavimus ne ginčo tvarka. Notaras pats ėmėsi vekselio turėtojui nustatytų pareigų, išsiųsdamas 2013-08-30 pranešimus dėl vekselių nepamokėjimo. Notaro pranešimai dėl vekselių neapmokėjimo buvo pateikti, praleidus LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 1 d. įtvirtintus terminus, todėl notaras solidariai su vekselio turėtoju yra atsakingi už žalą, padarytą dėl jų kaltės. Notaras 2013-09-05 išdavė du vykdomuosius įrašus Nr. 1-5272 ir Nr. 1-5273. Kadangi ieškovai 2013-08-14 negavo reikalavimo iš vekselio turėtojo apmokėti vekselius, todėl minėtu laiku ieškovai jokios prievolės nepažeidė. Pažymėjo ir tai, kad duomenų apie tai, jog būtų vekselio turėtojo prašymas išduoti kelis vykdomojo įrašo egzempliorius, arba kad būtų skirtinga vykdymo vieta, nebuvo nustatyta. Dėl notaro kaltės nepagrįstai padvigubėjo turto arešto bei galimų vykdymo išlaidų mastas. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose prašė atmesti palūkanas, kaip nepagrįstai paskaičiuotas, ir papildomas išlaidas, kaip nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, išrašus iš VĮ Registrų centras pripažinti nesusijusiais su vykdomųjų įrašų išdavimu (LR CK 1.137 str., 6.33 str., 6.168 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl termino praleidimo. Vekselio turėtojas pareiškimuose notarui buvo pareiškęs, jog vekseliai buvo pateikti vekselio turėtojui ir laiduotojui apmokėti. Notaras, išduodamas ginčijamus vykdomuosius įrašus, neturėjo jokios iš teisės aktų jam kylančios pareigos reikalauti pateikti kokius nors papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo vekseliai nustatytu laiku ir tvarka buvo pateikti vekselių davėjui bei laiduotojui apmokėti. Pažymėjo, kad notaro siunčiamų pranešimų apie vekselius funkcija yra išimtinai tik informacinio pobūdžio ir formaliąja teisine prasme šio pranešimo adresatams nesukurianti ir negalinti sukurti jokių papildomų teisių ir (arba) pareigų. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 10 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu notaras vykdomajame įraše pareikalauja išieškoti solidariai iš kelių solidarių skolininkų ir vykdymo vieta yra skirtinga, vekselio turėtojo prašymu notaras jam gali išduoti kelis vykdomojo įrašo egzempliorius. Ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovų ieškinys yra fiktyvus. Ieškovai, inicijuodami šį teisminį procesą, visais įmanomais būdais ir priemonėmis siekė vienintelio tikslo, t.y. vilkinti bet kokius vekselių turėtojo teisėtai pradėtus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Ieškovų veiksmai turėtų būti teismo tinkamai įvertinti CPK 95 straipsnio 2 dalies kontekste, paskiriant ieškovams piniginę baudą (LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 str., 40 str., 47 str., 48 str., 81 str. LR CPK 88 str., 93 str., 95 str., 98 str., 142 str., 144 str., 178 str., 285 str.,).

Atsakovas AB DNB lizingas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas lizingui, t.y. ginčijami tik notaro atlikti vykdomieji įrašai. Ieškovai neginčija vekselių teisėtumo, jų galiojimo, skolų pagal vekselius dydžio. Ieškinyje remiamasi vien vekselių pateikimo vykdomiesiems įrašams ir šių įrašų atlikimo procedūros neva padarytais pažeidimais. Šiuo atveju paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose numatyta, kad vekseliai mokėtini, juos pateikus. Vekselių išrašymo data yra 2013-05-22. Vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Vekseliai buvo pateikti apmokėti 2013-08-14, t.y. nepraleidus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Byloje nėra ginčo, kad lizingas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusius pagal vekselį asmenis. Nei įstatyme, nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nereikalaujama, jog notarui būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vekselio turėtojas pateikė vekselį apmokėjimui. Atsakovas nurodė, kad lizingas 2013-08-14 pateikė vekselius apmokėti, išsiųsdamas registruotu paštu ieškovams. Tinkamu vekselio pateikimu apmokėti laikytinas pranešimo registruotu laišku išsiuntimas vekselio mokėtojui ir kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kuriame nurodomas raginimas apmokėti vekselį. 2013-08-14 raštus ieškovas J. G., kuris yra ir ieškovo UAB „Tavilta“ direktorius, gavo 2013-08-16. Lizingas 2013-08-19 raštais pranešė ieškovams, jog vekseliai yra neapmokėti. Taip pat ieškovams 2013-08-19 raštais registruotu paštu buvo pranešta, jog dėl vekselių neapmokėjimo bus kreipiamasi į notarą dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimo. 2013-08-26 lizingas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo. Notarui buvo pateikti įrodymai, jog iki prašymo atlikti vykdomąjį įrašą ieškovams vekseliai buvo pateikti apmokėti bei ieškovams buvo pranešta apie neapmokėtą vekselį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-04 sprendimu nusprendė:

1) ieškinį atmesti;

2) priteisti iš kiekvieno ieškovo UAB „Tavilta“ ir J. G. atsakovo Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. naudai po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų;

3) priteisti iš kiekvieno ieškovo UAB „Tavilta“ ir J. G. atsakovo AB DNB lizingas naudai po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų;

4) priteisti iš kiekvieno ieškovo UAB „Tavilta“ ir J. G. valstybės naudai po 13,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2013-05-22 tarp ieškovo UAB „Tavilta“ (vekselio davėjo) ir atsakovo AB DNB lizingas buvo sudarytas neprotestuotinas paprastasis vekselis dėl 165602,17 Lt sumos, nurodytas laiduotojas J. G. (b.l. 9). 2013-05-22 tarp ieškovo UAB „Tavilta“ (vekselio davėjo) ir atsakovo AB DNB lizingas buvo sudarytas neprotestuotinas paprastasis vekselis dėl 250171,53 Lt sumos, nurodytas laiduotojas J. G. (b.l. 10). Minėtuose paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose numatyta, kad vekseliai mokėtini, juos pateikus. 2013-08-30 vekselio turėtojas AB DNB lizingas kreipėsi su 2013-08-26 prašymu į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas AB DNB lizingas 2013-08-14 pateikė vekselius apmokėti, išsiųsdamas registruotu paštu ieškovams, kuriame pareikalavo nedelsiant apmokėti vekselyje nurodytą sumą. Ieškovai nepagrįstai teigė, jog, notarui išduodant ginčijamus vykdomuosius įrašus, buvo pažeistos teisės normos. Teismas sutiko su notaro argumentais, kad nei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 str., nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nereikalaujama, jog notarui būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti. AB DNB lizingas nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas ir tai patvirtina AB DNB lizingas 2013-08-19 raštai, adresuoti ieškovams, kuriais pranešta, kad vekselio davėjas ir laiduotojas vekselio neapmokėjo, todėl AB DNB lizingas kreipsis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas atmetė, kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus, kad notaras pats ėmėsi vekselio turėtojui nustatytų pareigų, išsiųsdamas 2013-08-30 pranešimus Nr.1258/2013 ir Nr.1257/2013 dėl vekselių neapmokėjimo, taip sukurdamas papildomas teises vekselio davėjui pareikšti prieštaravimus ir nustatydamas naują terminą nedelsiant informuoti notarą. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, naudojantis jomis ne pagal jų paskirtį, ne civilinio proceso tikslais, o priešingai - turint tikslą užvilkinti teismo sprendimo priėmimą, siekiant kitų, su ieškinio dalyku nesusijusių tikslų, ar savo veiksmais sąmoningai sukeliant kitai proceso šaliai esminės žalos. (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str., 1.105 str. 1 d., CPK CPK 92 str., 93 str., 95 str.; Notariato įstatymo 1 str., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., 40 str. 1 d., 47 str.; 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Tavilta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir pripažinti notaro R. K. 2013-09-05 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1-5272 ir Nr. 1-5273 negaliojančiais nuo jų išdavimo momento. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, sprendžiant vekselių, mokėtinų juos pateikus, ginčą ir iš esmės vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis vekselių, mokėtinų tam tikrą dieną, arba po tam tikro, jau iš anksto šalims žinomu laiku. Nevertino prievolių su atidedamuoju terminu, nepriklausančių nuo vekselių davėjo valios aplinkybių, neišsprendė visų pateiktų ieškovų prašymų. Atsakovas AB DNB lizingas, pateikęs prašymą notarui, nebuvo nurodęs, kad yra arba gali būti ginčas dėl vekselio pateikimo. Taip pat viso proceso metu nenurodė, kad yra sutrumpintas vekselių apmokėjimo terminas. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad notaro pranešimas dėl vekselių neapmokėjimo turi būti vertinamas, kaip notaro informacinis pranešimas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad notaras veikė, skatinamas didelio atidumo ir rūpestingumo, apie tai turėjo pranešti ieškovams, kai tik gavo 213-09-10 pranešimus. Taip pat notaras nepateikė į bylą paskaičiavimų, iš ko susideda vykdomojo įrašo išdavimo atlyginimas, nors ieškovų advokatas to reikalavo. Už veiksmus, kurie neprivalomi, notaras neturi skaičiuoti ir imti notarinio atlygio. Pagrindas naikinti sprendimą yra ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl prašymo atmesti palūkanas, kaip nepagrįstas, ir atmesti notaro patirtas išlaidas (LR CK 1.5 str., 6.168 str.; CPK 185 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas notaras R. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti notaro naudai 500 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas klaidingai nurodė, kad kasacinio teismo nutartyje yra suformuotos teisės aiškinio ir taikymo taisyklės, nagrinėjant ginčą dėl vekselių, kurie mokėtini, juos pateikus. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nagrinėjimo dalyku buvo vekseliai, mokėtini nustatytą dieną. Vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neturi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Apeliantas klaidingai nurodė notaro paskaičiuotas palūkanų sumas. Vykdomajame įraše Nr. 1-5272 paskaičiuota 863,61 Lt palūkanų, o vykdomajame įraše Nr. 1-5273 - 571,67 Lt. Vadovaujantis pavyzdine vykdomojo įrašo forma, vykdomajame įraše nėra nurodoma vekselio pateikimo apmokėti data, todėl notaras jos pagrįstai ir nenurodė. Teisės aktai nenustato jokios pareigos notarui, gavusiam vekselio turėtojo prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, papildomai siųsti bet kokius raginimus pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims. Notaro praktika šioje srityje yra tokia, kad kiekvieną kartą, prieš išduodamas vykdomąjį įrašą, jis papildomai išsiunčia pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims informacinį pranešimą. Tokiu būdu notaras siekia maksimaliai sumažinti tarp vekselio davėjo ir turėtojo galimo kilti ginčo galimybę, įskaitant ir dėl dvigubo vekselio apmokėjimo (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str., 178 str.).

Atsakovas AB DNB lizingas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas dėsto tuos pačius argumentus, dėl kurių buvo atmestas jo ieškinys. Apeliantas neginčija vekselių teisėtumo, jų galiojimo, skolų pagal vekselius dydžio. Ieškinyje remiamasi vekselių pateikimo vykdomiesiems įrašams ir šių įrašų atlikimo procedūros neva padarytais pažeidimais. Apelianto argumentas, kad notaras turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog yra pateiktas reikalavimas grąžinti vekselius, yra nepagrįstas, nes vekseliai yra galiojantys. Negalima vekselio davėjo reikalavimo grąžinti vekselį, jo neapmokėjus, tapatinti su vekselio pripažinimu negaliojančiu. Apeliantas negrįstai nurodė, kad, išdavus po du vykdomųjų įrašų egzempliorius, buvo padvigubinta reikalavimo apimtis. Atsakovas nesutinka, kad sprendimas yra naikintinas LR CPK 329 str. 2 d. 7 p. pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Vekselio viešo patikimumo savybė sąlygoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra dėl notaro vykdomųjų įrašų išdavimo pagal kreditoriaus pateiktus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, mokėtinus juos pateikus.

Ieškovai UAB „Tavilta“ ir J. G. prašė notaro R. K. 2013-09-05 vykdomuosius įrašus Nr. 1-5272 ir Nr. 1-5273 pripažinti negaliojančiais nuo jų išdavimo momento.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Tavilta“ 2013-05-22 pasirašė du paprastuosius vekselius (1 t., b.l. 9, 10), kuriais įsipareigojo vekselių turėtojui AB DNB lizingas sumokėti 165602,17 Lt ir 250171,53 Lt. Ieškovas J. G. už šiuos vekselius laidavo. Abu vekseliai buvo neprotestuotini, abu vekseliai buvo mokėtini, juos pateikus.

2013-08-19 AB DNB lizingas raštais, adresuoti ieškovams (1 t., b.l. 60 - 63), pranešė, kad vekselio davėjas ir laiduotojas vekselių neapmokėjo, todėl AB DNB lizingas kreipsis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

2013-08-30 vekselio turėtojas AB DNB lizingas kreipėsi su 2013-08-26 prašymais (1 t., b.l. 139, 153) į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, nurodydamas, kad vekselius pateikė ieškovams apmokėti 2013-08-14 (1 t., b.l. 56-59), kad vykdomųjų įrašų išdavimo pagrindas yra 2013-05-22 išrašyti ir nepamokėti paprastieji neprotestuotini vekseliai 165603,17 Lt sumai ir 250171,53 Lt sumai.

2013-09-05 notaras R. K. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1-5272 ir Nr. 1-5273 pagal išduotus vekselius (b.l. 21-22).

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio nuostatas vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui pateikiami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neapmokėtas ir nurodo, kuriam laikui atidedamas notarinis veiksmas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų); vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius nurodytą reikalavimą pateikti įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims. Vykdomuoju įrašu notaras leidžia išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą ar jos dalį su priklausančiomis palūkanomis, vekselio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą. Tokia yra vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai (paprastųjų neprotestuotinų vekselių davėjas ir laiduotojas) ginčija notaro padarytus vykdomuosius įrašus ir prašo juos pripažinti negaliojančiais dėl to, kad notaro vykdomieji įrašai yra išduoti, prieš tai neatlikus privalomų ir nustatytais terminais procedūrų. Ieškovai neginčija vekselių teisėtumo, jų galiojimo, skolų pagal vekselius dydžio, ieškinyje remiamasi vekselių pateikimo vykdomiesiems įrašams ir šių įrašų atlikimo procedūros pažeidimais.

Byloje ieškiniu prašoma pripažinti notaro vykdomuosius įrašus negaliojančiais dėl šių įrašų atlikimo procedūros pažeidimų.

Notarui įstatyme nustatyta pareiga įsitikinti, ar vekselio turėtojo iniciatyva buvo laiku pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnyje nustatyti pranešimo pateikimo apie neapmokėtą vekselį terminai. Tai lemia, kad vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti ir kada toks pateikimas buvo atliktas.

Atsakovas, kaip vekselio turėtojas, pranešė vekselio davėjui ir vekselio laiduotojui (ieškovams) apie tai, kad vekseliai neapmokėti, kaip tai reikalaujama Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad įpareigotasis pranešti (vekselio turėtojas) turi įrodyti, kad jis tai padarė nustatytu laiku. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas (vekselių turėtojas) įrodė, jog buvo pranešta, kad vekseliai neapmokėti. Vekselių davėjas ir vekselių laiduotojas vekseliais įsipareigojo sumokėti juose nurodytas sumas, mokėtinas vekselius pateikus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks pranešimų išsiuntimas, jog vekseliai neapmokėti, gali būti vertinamas, kaip tinkamas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo vykdymas.

Vykdomasis įrašas gali būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, kai notaras, jį atlikdamas, nesilaikė teisės aktų numatytos tvarkos, neatliko visų būtinų procedūrų arba jas atliko netinkamai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vekselių turėtojas sąžiningai pareiškė prašyme išduoti vykdomuosius įrašus apie tai, kad įvykdė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo pareigą pateikti vekselius apmokėti ir neturėjo procedūrinės pareigos pateikti notarui įrodymus, patvirtinančius, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti.

Notaras nurodė, kad vykdomajame įraše Nr. 1-5272 paskaičiuota 863,61 Lt palūkanų, o vykdomajame įraše Nr. 1-5273 - 571,67 Lt, kurios susidarė nuo 2013-08-14 iki vykdomojo įrašo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad vekseliai mokėtini juos pateikus, tai notaras pagrįstai palūkanas skaičiavo nuo vekselių pateikimo apmokėti dienos 2013-08-14 iki ginčijamų vykdomųjų įrašų išdavimo dienos 2013-09-05. Apeliantas nepateikė argumentų ir įrodymų dėl skaičiavimo klaidų pagrindimo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisingą palūkanų paskaičiavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad notaro atlyginimas ir papildomos notaro išduotuose vykdomuosiuose įrašuose nurodytos išlaidos yra pagrįsti ir teisėti, pripažinus, kad apeliantas neįrodė, kad šios išlaidos yra nesusijusios su notaro atliktais veiksmais.

Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, taip pat pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti. Nagrinėjamoje byloje ieškovų pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimą LR CPK 329 str. 2 d. 7 p. pagrindu, nes įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų visumos vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidus apeliaciniame skunde įvardijamus principus ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame išdėstyti argumentai visais su byloje nagrinėjamo ginčo esme susijusiais ir bylai išspręsti reikšmingais klausimais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo.

Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai ir teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodė bylos įrodymų vertinimą, byloje nustatytas aplinkybes, argumentus, kuriais remdamasis teismas atmetė tam tikrus įrodymus ir teisės aktus, kuriais teismas rėmėsi, bei kitus teisinius argumentus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka CPK 263, 265 ir 270 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, tinkamai įvykdžius teismo sprendimo motyvavimo pareigą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, turėjusių įtakos bylos išsprendimo teisingumui.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog yra teisinis pagrindas atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, nes ieškinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršijo 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šį procesinį sprendimą priėmęs teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, pažeidė CPK normas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra pakankamai motyvuotas ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir pirmosios instancijos procesinių pareigų netinkamo vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-43/2011 negali būti taikoma šiam ginčui, nes skirais faktinės bylų aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.138 str., CPK 2 str., 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t., b.l. 9, 13; 1 t., 23). Apeliantas įgijo pareigą atlyginti kiekvienam atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovas notaras R. K. sumokėjo (2 t., b.l. 28a) 144,81 EUR (500 Lt) sumą. Atsakovas AB DNB lizingas sumokėjo (2 t., b.l. 34-35) 434,43 EUR (1500 Lt) sumą. Šių išlaidų dydžiai nėra mažinami kiekvienam atsakovui, atsižvelgiant į maksimalią priteistiną sumą už teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Tavilta“ 144,81 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. K. naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Tavilta“ 434,43 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB DNB lizingas naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Ona GasiulytėVytautas Zelianka