Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Tavilta“ ir J. G. ieškinį atsakovams Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarui R. K. ir AB DNB lizingui dėl vykdomojo įrašo nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovas notaras R. K. su ieškiniu nesutiko. Teismo prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovo AB DNB lizingo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Į teismo posėdį neatvyko ieškovas J. G., jį atstovauja advokatas Jonas Korsakas (b.l. 119). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-05-22 tarp ieškovų UAB „Tavilta“ (vekselio davėjo) ir atsakovo AB DNB lizingas buvo sudarytas neprotestuotinas paprastasis vekselis dėl 165602,17 Lt sumos, nurodytas laiduotojas J. G. (b.l. 9). 2013-05-22 tarp ieškovų UAB „Tavilta“ (vekselio davėjo) ir atsakovo AB DNB lizingas buvo sudarytas neprotestuotinas paprastasis vekselis dėl 250171,53 Lt sumos, nurodytas laiduotojas J. G. (b.l. 10). Minėtuose paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose numatyta, kad vekseliai mokėtini juos pateikus. 2013-08-30 vekselio turėtojas AB DNB lizingas kreipėsi su 2013-08-26 prašymu į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Prašyme nurodė, kad vykdomojo įrašo išdavimo pagrindas yra 2013-05-22 išrašytas ir nepamokėtas paprastasis neprotestuotinas vekselis 165603,17 Lt sumai (b.l. 153). 2013-08-30 vekselio turėtojas AB DNB lizingas kreipėsi su 2013-08-26 prašymu į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, vykdomojo įrašo išdavimo pagrindas – 2013-05-22 išrašytas ir neapmokėtas paprastais nepritestuotinas vekselis 250171,53 Lt sumai (b.l. 139). 2013-09-05 notaras R. K. padarė vykdomuosius įrašus (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovų išduotus vekselius (b.l. 21-22). Atsakovas AB DNB lizingas kreipėsi dėl 250171,53 Lt sumos ir 165602,17 Lt sumos išieškojimo iš ieškovo UAB „Tavilta“ į antstolę V. M., kuri 2013-09-13 priėmė patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti (b.l. 17-18).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl notaro atliktų vykdomųjų įrašų teisėtumo.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja ĮPVĮ. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka).

Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Pažymėtina, kad notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko turi būti, be kita ko, nurodyta, ar buvo įvykdyti ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t. y. ar vekselis nustatytu laiku buvo pateiktas apmokėti - paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas). Notarui įstatyme nustatyta pareiga įsitikinti, ar vekselio turėtojo iniciatyva buvo laiku pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Pranešta turi būti per keturias darbo dienas nuo vekselio pateikimo apmokėti, todėl notarui svarbu žinoti, kada vekselis buvo pateiktas apmokėti, kad jis galėtų įsitikinti, ar nepažeisti ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyti pranešimo pateikimo apie neapmokėtą vekselį terminai. Tai lemia, kad vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti ir kada toks pateikimas buvo atliktas. Vekselis gali būti pateikiamas apmokėti, pateikiant vekselį mokėtojui, kuris vekselyje nurodo datą ir tai, kad vekselis buvo jam pateiktas, ir pasirašo vekselyje. Tinkamu vekselio pateikimu apmokėti laikytinas pranešimo registruotu laišku išsiuntimas vekselio mokėtojui ir kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kuriame nurodomas raginimas apmokėti vekselį (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas AB DNB lizingas 2013-08-14 pateikė vekselius apmokėti išsiųsdamas registruotu paštu ieškovams, kuriame pareikalavo nedelsiant apmokėti vekselyje nurodytą sumą (b.l. 56-59). Taigi, laikytina, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog, notarui išduodant ginčijamus vykdomuosius įrašus buvo pažeistos teisės normos. Teismas sutinka su notaro argumentais, kad nei ĮPVĮ 81 straipsnyje, nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nereikalaujama, jog notarui būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti. Tokia pozicija išsakyta ir kasacinės instancijos teismo, pasisakant, jog vekselio turėtojui nurodoma sąžiningai pareikšti apie tai, kad jis įvykdė ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog notarui būtų pateikti tai patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-278/2011).

Pažymėtina, kad vekselio turėtojo pareigą pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punktas) AB DNB lizingas įvykdė ir tai patvirtina AB DNB lizingas 2013-08-19 raštai, adresuoti ieškovams, kuriais pranešta, kad vekselio davėjas ir laiduotojas vekselio neapmokėjo, todėl AB DNB lizingas kreipsis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo (b.l.60,63).

Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus, kad notaras pats ėmėsi vekselio turėtojui nustatytų pareigų, išsiųsdamas 2013-08-30 pranešimus Nr.1258/2013 ir Nr.1257/2013 dėl vekselių neapmokėjimo, taip sukurdamas papildomas teises vekselio davėjui pareikšti prieštaravimus ir nustatydamas naują terminą nedelsiant informuoti notarą. Minėtas notaro pranešimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame užfiksuotos vekselio turėtojo prašyme nurodytos aplinkybės, ir kuriuo siekiama ginčo kilimo fakto buvimo maksimalios apsaugos. Toks informacinis notarinis veiksmais, nors ir turi notarinio registro numerį, nelaikytinas notariniu veiksmu, kuris gali būti skundžiamas teismui, o jį tapatinti su vekselio turėtojo pareiga išsiųsti pranešimus skolininkui dėl vekselio apmokėjimo vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas. Notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Įvertinus anksčiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad notaras, būdamas valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydamas jam LR Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, tinkamai vykdė jam Įstatymu pavestas funkcijas, todėl ieškinys atmestinas.

Atsakovas notaras R. K. prašo ieškovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t.y. akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą. CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 yra išaiškinęs, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Konstatuoti, kad ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, naudojasi jomis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, o priešingai - turi tikslą užvilkinti teismo sprendimo priėmimą, siekdami kitų, su ieškinio dalyku nesusijusių tikslų, ar savo veiksmais sąmoningai sukelti kitai proceso šaliai esminės žalos - nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo prašymas dėl baudos ieškovams paskyrimo atmestinas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas notaras R. K. prašo priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000,00 turėtos išlaidos už advokato paslaugas (b.l.64), atsakovas AB DNB lizingas prašo priteisti 3000,00 Lt atstovavimo paslaugų (b.l. 104).

Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimai į ieškinį), į tai, kad reikalavimas neturtinis, pačios bylos apimtį (I tomas), į tai, kad advokatų kontora yra tame pačiame mieste, kur nagrinėjama byla, byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas atsakovų advokato pagalbai patirtas išlaidas mažina. Kadangi notaras naudojosi advokato teisine pagalba tik rengiant procesinius dokumentus (10 lapų), išlaidos mažintinos iki 500,00 Lt. Atsakovas AB DNB lizingas buvo atstovaujamas advokato padėjėjo dviejuose teismo posėdžiuose, advokatas buvo parengęs atsiliepimą į ieškinį (3 lapai), todėl išlaidos, atsižvelgiant ne tik į nurodytus argumentus, bet ir atstovavimo apimtį, mažintinos iki 1000,00 Lt. Tai, kad atsakovai yra detalizavę išlaidas CPK nustatyta tvarka, bet nepateikę sąskaitos faktūros esminės reikšmės neturi, kadangi į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys atstovavimo išlaidų turėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo notaro R. K. naudai priteistina po 250,00 Lt, atsakovo AB DNB lizingas naudai priteistina po 500,00 Lt.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovų priteistina po 13,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų UAB „Tavilta“, j.a.k. 223265180, ir J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. naudai po 250,00 Lt (du šimtai penkiasdešimt Lt) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų UAB „Tavilta“, j.a.k. 223265180, ir J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB DNB lizingas, j.a.k. 124385737, naudai po 500,00 Lt (penki šimtai Lt) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Tavilta“, j.a.k. 223265180, ir J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 13,35 Lt (trylika Lt 35 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.