- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- TA-146-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02268-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 27 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis LAVL Socialinės globos sektoriaus patalpose bei Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 206. Bendro naudojimo duše Socialinės globos sektoriuje bei kameroje Nr. 206 įrengtame duše sienos ir lubos buvo apaugusios pelėsiu, kuris yra kenksmingas sveikatai. Dėl to pareiškėjui atsirado (duomenys neskelbtini), sukėlę jam didelius nepatogumus. Pareiškėjas 2021 m. liepos 2 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) su prašymu atlikti higienos sąlygų patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyti higienos normų pažeidimai dėl pelėsio veisimosi ir netvarkingos sienų bei lubų dangos. Pareiškėjo sveikatos būklė ėmė gerėti tik po to, kai LAVL 2021 m. rugpjūčio 4 d. pradėjo vykdyti dušo patalpų remontą. Kameroje Nr. 206 iki pat 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo neįrengti stalai ir suolai. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus valgant ir rašant, kadangi yra neįgalus ir (duomenys neskelbtini). Dėl LAVL veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad NVSC 2021 m. rugpjūčio 2 d. atliko patikrinimą LAVL patalpose ir nustatė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 39 punkto bei Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir 47-1:2020) 124 punkto pažeidimus, kuriems pašalinti nustatė terminą iki 2021 m. rugsėjo 4 d. LAVL 2021 m. rugpjūčio 16 d. pašalino minėtus pažeidimus ir apie tai informavo NVSC. Odos bėrimų priežastys gali būti įvairios, juos sukelia ne vien pelėsis gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl pelėsio sukeltos žalos yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius yra gydomasis skyrius, todėl šio korpuso patalpos kietuoju inventoriumi aprūpinamos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 reikalavimais, kurioje nėra nustatyto reikalavimo kamerose-palatose įrengti stalus. Pareiškėjas galėjo naudotis jam skirta spintele, kurios paviršius yra pakankamai platus, kad atstotų stalą. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas LAVL administracijai nesiskundė. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas LAVL buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Socialinės globos sektoriaus patalpose gyveno nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. birželio 17 d., nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2019 m. spalio 21 d., nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d., nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. sausio 1 d., nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. spalio 8 d., nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 29 d., nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d., nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 15 d., nuo 2021 m. sausio 17 d. iki 2021 m. sausio 25 d., nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. vasario 20 d., nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. vasario 25 d., iš viso 340 dienų. LAVL 13 korpuso palatoje Nr. 206 pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 15 d., nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. kovo 26 d., nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., iš viso 206 dienas.
7. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas NVSC 2021 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktas Nr. (2-12 4.80)PA-4677 ir pareiškėjui teiktas NVSC raštas Nr. (2-12 4.80)2-102246 patvirtina skunde nurodytas aplinkybes, kad LAVL Socialinės globos sektoriuje ir 13 korpuso palatoje-kameroje Nr. 206 įrengtuose dušuose ant sienų ir lubų vizualiai matėsi pelėsis, danga vietomis atsilupusi, išbyrėjęs tinkas. Minėtame patikrinimo akte buvo užfiksuoti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 124 punkto pažeidimai.
8. Teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 124 punkto pažeidimų. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl to patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei. Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl pelėsių veisimosi patyrė (duomenys neskelbtini), byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį dėl minėtų LAVL neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusių pasekmių sveikatai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini), tačiau medicininiuose dokumentuose nėra įrašų apie tai, kad šias (duomenys neskelbtini) problemas sukėlė būtent pelėsio atsiradimas jo gyvenamosiose patalpose. Priešingai, pats pareiškėjas vizito pas gydytoją metu nurodė, kad šią problemą galbūt sukėlė (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Teismas pareiškėjo argumentus, jog (duomenys neskelbtini) lėmė būtent LAVL neteisėti veiksmai neužtikrinant tinkamos sienų ir lubų būklės, vertino kaip deklaratyvius subjektyvaus pobūdžio teiginius, kuriuos pareiškėjas iš esmės grindžia tik savo asmenine nuomone.
9. Teismas pažymėjo, kad LAVL dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, jog LAVL turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Normos) 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog neįgaliesiems ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo laikotarpiu (pareiškėjas nurodo, kad iki 2021 m. rugpjūčio 2 d.) palatoje-kameroje Nr. 206 stalas nebuvo įrengtas. Atsakovo atstovas šios aplinkybės neneigia. Todėl teismas sprendė, kad laikotarpiais nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 15 d., nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. kovo 26 d., nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėją laikant kamerų tipo patalpoje Nr. 206, kurioje nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista jo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas. Kadangi pareiškėjas yra neįgalus ((duomenys neskelbtini)), todėl teismas sutiko, kad stalo neįrengimas galėjo sukelti pareiškėjui papildomą diskomfortą valgant ar rašant.
11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu iš viso 340 dienų LAVL Socialinės globos sektoriuje nebuvo užtikrinta tinkama sienų ir lubų būklė (veisėsi pelėsiai) bei 203 dienas (nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 15 d., nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. kovo 26 d., nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d.) neužtikrintas reikiamas kietasis inventorius kamerų tipo patalpoje Nr. 206 (nebuvo stalo).
12. Teismas sutiko, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.
13. Teismas, vertindamas higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėjo, jog pagal teismų praktiką nustačius tik higienos normų pažeidimus (šiuo atveju – dėl pelėsių veisimosi), tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas. Nors nagrinėjamu atveju nustatytas ir kitas teisės aktų pažeidimas – reikiamo kietojo inventoriaus neįrengimas – pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas taip pat laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija tokio pobūdžio pažeistai teisei apginti.
14. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta tokia neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, jog joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
15. Teismas, atsižvelgęs į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų negrįžtamai sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas LAVL veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
III.
16. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
17. Pareiškėjas pažymi, kad teismo nustatyti pažeidimai buvo ilgalaikiai, nebuvo mažareikšmiai, paliko ilgai trukusias (duomenys neskelbtini) problemas, pablogėjusią reputaciją, emocinę būklę. Pareiškėjas teigia dėl pelėsių patyręs ilgalaikių (duomenys neskelbtini) problemų, o dėl neįgalumo – nepatogumų valgant ir rašant, kadangi jo kameroje nebuvo stalo. Todėl pareiškėjas nesutinka, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra tinkama ir pakankama satisfakcija už prieš jį padarytus pažeidimus.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
19. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista neturtinė žala. Atsižvelgtina ir į pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Ginčas byloje kilo dėl 3 500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo kalinimų sąlygų LAVL nuo 2019 m. kovo 27 d. – pareiškėjui kalint Socialinės globos sektoriuje bei Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 206 dušo patalpose buvo pelėsio, o kameroje Nr. 206 iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo įrengta stalų ir suolų.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę LAVL Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, nustatęs, jog iš viso 340 dienų LAVL Socialinės globos sektoriuje nebuvo užtikrinta tinkama sienų ir lubų būklė (veisėsi pelėsiai) bei 203 dienas neužtikrintas reikiamas kietasis inventorius kamerų tipo patalpoje Nr. 206 (nebuvo stalo). Kadangi pareiškėjas yra neįgalus ((duomenys neskelbtini)), todėl teismas sutiko, kad stalo neįrengimas galėjo sukelti pareiškėjui papildomą diskomfortą valgant ar rašant, tačiau nustatyti pažeidimai jam nesukėlė sveikatos sutrikimų.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam turi būti priteistas 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, LAVL yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų, o LAVL paskirtis yra dvejopa, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo. Tai lemia, kad LAVL turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-71-438/2020, 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-82-756/2022). Vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kurių 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. Pažymėtina, kad Normų pastabų 3 punkte nurodyta, kad Normos yra minimalios, patalpose pagal poreikį gali būti ir daugiau baldų ir / ar kietojo inventoriaus, taip pat gali būti įrengiamos bei aprūpintos ir kitos patalpos atsižvelgus į laisvės atėmimo vietų specifiką ir poreikį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad LAVL palatose-kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengta stalų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėją laikant kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.
25. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).
26. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.).
27. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).
28. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, atsižvelgusi į pareiškėjo sveikatos būklę – jis (duomenys neskelbtini), dėl ko jo judėjimo galimybės bei galimybės pavalgyti apskritai apsunkintos, į tai, kad buvo nustatyti ir higienos normų pažeidimai dėl pelėsio buvimo, į ilgą pažeidimų trukmę, tai, kad jis kreipėsi su nusiskundimais dėl netinkamų laikymo sąlygų į NVSC, konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nėra proporcinga, ji neatitinka pažeidimų pobūdžio, masto bei trukmės. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui M. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.