Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2024 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8884-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24236227864.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. (toliau – ir pareiškėja) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8884-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24236227864 (toliau – nutarimas) nubausta už tai, kad 2024 m. balandžio 6 d., 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę CITROEN C3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, be to, sustojo ir paliko stovėti automobilį CITROEN C3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui. Tokiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 150.10 punkto, 14 punkto reikalavimus, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jai, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 375 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui (Institucijos b. l. 1–2).

2024 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos M. S. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8884-2024 (b. l. 2–5).

Skunde pareiškėja nurodė, kad turi Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Prie skundo pareiškėja pridėjo Ukrainoje išduoto vairuotojo pažymėjimo bei leidimo nuolat gyventi kopijas.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.“ Pareiškėja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje turi nuo 2023 m. liepos 28 d., kai jai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o jos ukrainietiškas vairuotojo pažymėjimas išduotas 2008 m. Vairuotojų registro duomenimis pareiškėja administracinio nusižengimo įvykdymo metu neturėjo Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo. Institucijos nuomone administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, sudėtis yra pilnai įrodyta. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Institucijos nuomone asmeniui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, tai yra, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismo posėdžio metu M. S. nurodė, kad buvo girdėjusi, jog reikia pasikeisti turimą ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą, tačiau taip pat girdėjo, jog yra pasirašomas susitarimas tarp Lietuvos ir Ukrainos dėl vairuotojų pažymėjimų keitimo. Ji laukė šio susitarimo, bet paskui pamiršo pasidomėti, todėl ir nepasikeitė laiku. Nurodė, kad nuo 2024 m. gegužės 11d. jai jau išduotas naujas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėja nurodė, kad labai galisi dėl savo poelgio, jai vairuotojo pažymėjimas yra reikalinga nuvykti į darbą, nuvežti vaikus į mokyklą, būrelius, papildomas lietuvių kalbos pamokas pas korepetitorių. M. S. posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su nutarime nurodyta aplinkybe, kad neleistinoje vietoje sustojo ir paliko transporto priemonę. Ji nurodė, kad transporto priemonės nepaliko, sėdėjo joje, todėl būtų iš karto ją patraukus, jeigu kažkam reikėtų pravažiuoti. Pareiškėja prašė atsižvelgti, kad vairuotojo pažymėjimą ji visgi turi, vairuoti moka, neleistinoje vietoje pastatė automobilį, bet jo nepaliko, ir sumažinti paskirtą piniginę baudą bei neatimti teisės vairuoti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24236227864 esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. balandžio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo M. S. buvo pripažinta pažeidusi KET 150.10 punkto, 14 punkto reikalavimus ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. M. S. buvo nubausta už tai, 2024 m. balandžio 6 d., 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę CITROEN C3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, be to, sustojo ir paliko stovėti automobilį CITROEN C3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Iš Pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad M. S. su pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymu nesutinka, kadangi ji nusižengimo padarymo metu turėjo Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-113-928/2024) .

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti tiek į administracinio nusižengimo, tiek ir į jį padariusio asmens pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, vertinant M. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, svarbu paminėti tai, kad M. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nuo 2023 m. liepos 28 d. turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 4–5). Pareiškėja nusižengimo padarymo metu, tai yra 2024 m. balandžio 30 d. turėjo savo šalyje išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuris jai buvo išduotas dar 2008 m. gegužės 28 d. (b. l. 4–5). Pasikeisti vairuotojo pažymėjimą pareiškėja privalėjo iki 2024 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl nacionalinių vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimo, išduoto vienos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje, turėtojas turi teisę pasikeisti priede išvardytų kategorijų vairuotojo pažymėjimą kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje, nelaikydamas teorinio ir praktinio egzamino. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas susitarimas įsigaliojo 2023 m. spalio 22 d., ta yra dar nepasibaigus terminui, per kurį pareiškėja privalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, M. S. įgijo teisę pasikeisti Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, nelaikydama teorinio ir praktinio vairavimo egzamino. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos turimą vairavimo stažą, darytina išvada, jog pareiškėja iš esmės turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti automobilį, o vairuotojo pažymėjimo pasikeitimas šiuo atveju buvo labiau susijęs su formaliu teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu. Būtent šių aplinkybių egzistavimas teismo vertinimu rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą.

Visgi pareiškėja savalaikiai nesiėmė priemonių pasirūpinti tinkamu vairuotojo pažymėjimo išdavimu Lietuvos Respublikoje pagal mūsų šalyje galiojantį teisinį reglamentavimą, dėl ko ir buvo nubausta už pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėja posėdžio metu paaiškino, jog ji administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo ir nepasidomėjimo apie galiojančią tvarką, bet po pažeidimo padarymo M. S. netrukus ėmėsi aktyvių veiksmų ir jau po dviejų savaičių įgijo Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad M. S. neturėjo intencijos ir motyvų vairuoti transporto priemonę, neturint teisės jos vairuoti. Akivaizdu, jog pareiškėjos padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. S. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių.

Nurodytų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas minimaliam sankcijoje nustatytam terminui – 6 mėnesiams, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju būtų pasiekti sutrumpinus M. S. skirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonė atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, M. S. asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą pareiškėja padarė pirmą kartą, labai gailisi, įvertinus paaiškinimus apie šeimos turtinę padėtį, yra pagrindas paskirtą baudą sumažinti iki minimalios sankcijoje numatytos baudos – 300 eurų. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirti M. S. galutinę administracinę nuobaudą – 300 eurų baudą.

Tenkinti pareiškėjos prašymo ir visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šiuo atveju nėra pagrindo. Dabartinis nusižengimas, dėl kurio paskirta ginčijama administracinio poveikio priemonė, buvo ne piktybiškas, sąlygotas teisės aktų neišmanymo, neatidumo, tačiau įvertintina, kad 2024 m. balandžio 30 d. buvo padaryti du administraciniai teisės pažeidimai, Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad M. S. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta ir anksčiau (Institucijos b. l. 25–26). Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja M. S., dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti išvis neskiriant M. S. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 424 straipsnio 3, 7 dalimis, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8884-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24236227864 – M. S. skirtą galutinę administracinę nuobaudą – baudą, sumažinti iki 300 (trijų šimtų) eurų, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, M. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24236227864 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.