Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1 Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės ryšio nustatymo

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. S. yra J. Ž. dukra (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 28, 29). Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad J. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Informacijos apie J. Ž., ankstesnis asmenvardis – J. V., tėvus, brolius ir seseris nėra (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 22, 55). G. B. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9), kuriai nuosavybės teisė priklausė 0.2700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 1983 m. rugpjūčio 15 d., esantis adresu 1983 m. rugpjūčio 15 d. ir 0.0300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 1983 m. rugpjūčio 15 d., esantis 1983 m. rugpjūčio 15 d. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 38 – 39, 40 – 41).Pareiškėja kreipėsi į Prienų I – ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal įstatymą į tetos G. B. palikimą, tačiau pareiškimą atsisakyta priimti, nes pareiškėja neturėjo dokumento patvirtinančio giminystės ryšį tarp jos motinos J. Ž. ir tetos G. B.. Pareiškėja kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Marijampolės šventojo archangelo Mykolo parapiją (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 24, 25, 35), bet duomenų patvirtinančių tai, kad J. S. motina J. Ž. ir G. B. buvo seserys nepavyko gauti.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

10. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

11. Byloje nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2018 m. liepos 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo, kad Marijampolės Romos katalikų bažnyčios 1924 – 1927 metų metrikų knygose J. V., K. dukters gimimo duomenų nerasta (elektroninės bylos apyrašo t. 1 b. l. 25). Pareiškėja neturėdama dokumentų, patvirtinančių giminystę, t. y. savo motinos J. Ž. gimimo liudijimo, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad J. Ž. ir G. B. buvo seserys. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjai teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjos siekis yra įrodyti, kad mirusioji G. B., mirusi (duomenys neskelbtini), yra jos teta (t. y. jos motinos sesuo) tam tikslui, kad paveldėti turtą po jos mirties.

12. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) yra penktos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiosios G. B. turtą pareiškėja turi įrodyti, kad ji yra G. B. dukterėčia, t. y. penktos eilės giminaitė (CK 3.134 straipsnis). Giminystės ryšį įrodinėjant metrikų dokumentais, juose turi sutapti pareiškėjos motinos ir mirusiosios tėvų vardai ir pavardės, kas įrodytų, kad pareiškėjos motina ir mirusioji buvo seserys.

13. Pagal bendrąją įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

14. Šioje byloje pareiškėja savo motinos ir palikėjos giminystės santykį ir esmės įrodinėja savo ir liudytojos L. Š. paaiškinimais, kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese (CPK 177 straipsnio 2 punktas, 189 – 196 straipsniai), taip pat palikėjos metrikų dokumentuose ir motinos santuokos liudijime esančiais duomenimis dėl tos pačios mergautinės abiejų seserų pavardės ir to paties tėvo vardo (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

15. Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu (2019 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.16.46 – 00.21.43) parodė, kad su pareiškėja yra kaimynės, nuo mažens kartu augo, kartu pradėjo kaimynystėj gyventi nuo 12 metų ir šiuo metu ten pat gyvena. Nurodė, kad pareiškėjos teta dažnai atvažiuodavo į svečius, per šventes, jubiliejus susitikdavo, visi kartu švęsdavo pas pareiškėją. Pareiškėja slaugė tetą. Tetos pavardė B., vardu nevadindavo, vadindavo „tetuke“, pareiškėjos motina J. Ž.. Pareiškėjos tėvas Ž. turėjo tik brolį, o J. Ž. turėjo seserį, dirbo (duomenys neskelbtini). Vyresnė buvo pareiškėjos motina. Pareiškėjos motina mirė seniai, J. buvo tik 20 metų. Teta rūpinosi J., žino, kad jos važiuodavo aplankyti, su teta kartu vykdavo ant mamos kapų, eidavo tvarkyti kitų giminių kapus.

16. Iš pareiškėjos, liudytojos paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad G. B. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9), kuriai nuosavybės teise priklausė 0,2700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir 0.0300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 38 – 39, 40 – 41). Pareiškėjos gimimo liudijime yra nurodyta, kad jos tėvai yra Ž. A. ir J. Ž., K. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 28). Gyventojų registro duomenimis J. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvus, brolius ir seseris nėra, nurodyta ankstesni asmenvardžiai – J. V. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 22, 55). Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Marijampolės šventojo archangelo Mykolo parapija duomenų apie J. Ž. (V.) neturi (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 24, 25, 35). J. V., K., ir A. Ž., K., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, po santuokos sudarymo J. V. suteikta Ž. pavardė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l.27). Iš gimimo liudijimo matyti, kad G. V. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – K. V. ir O. B. – V. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 26). Gyventojų Registro duomenimis palikėjos G. B. (iki santuokos V.) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tėvai buvo K. V. ir O. B. – V. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 20, 21). Gyventojų Registro duomenimis K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir O. V., gimusi (duomenys neskelbtini), turėjo vieną vaiką – G. B. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 21). Sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad G. V., K., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. B., po santuokos sudarymo pasirinko B. pavardę (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11). G. B. mirė būdama santuokoje, turėjo du sūnus R. B., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), kurie vaikų neturėjo (elektorinės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10, 16 – 17, 18, 19, 20). Pareiškėjos motinos J. Ž. ir palikėjos G. B. tos pačios ikisantuokinės pavardės – V., sutampa tėvo vardas – K.. Pareiškėja nurodė, kad jos motina ir G. B. buvo labai artimos, bendraudavo, mirus motinai G. B. globojo pareiškėją. Pareiškėja iki G. B. mirties su ja bendravo, ją slaugė iki mirties, organizavo jos laidotuves. Tai patvirtina pareiškėjai (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu pervesta laidojimo pašalpa bei (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodyta pervesta laidojimo pašalpa mirus G. B. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 33 – 34). Tai, kad pareiškėjos motina J. Ž. ir palikėja G. B. buvo seserys patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. Š. parodymai, kuri patvirtino, kad J. Ž. ir G. B. buvo seserys, artimai bendravo. Nurodė, jog pareiškėja teta rūpinosi iki mirties, J. Ž. buvo vyresnė už savo seserį. Bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos parodymai atitinka pareiškėjos išdėstytas ir teismo posėdžio metu pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos, bei liudytojos išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Netikėti liudytojos paaiškinimams teismas neturi pagrindo.

17. Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, teismo nuomone, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra pagrįstas ir tenkinamas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) buvo seserys (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo priimti palikimą

18. Pareiškėja J. S. taip pat prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusio po tetos G. B. mirties. Nurodė, kad praleido įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. G. B. turėjo du sūnus R. B., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), R. B. ir A. B. vaikų nesusilaukė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10, 14, 15, 16 – 17, 18). Gyventojų Registro pažymoje nurodyta, kad G. B. mirė santuokoje su A. B., tačiau palikėja daug metų kartu su vyru gyveno atskirai, jis per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl sutuoktinės G. B. palikimo priėmimo, paveldėjimo byla į G. B. palikimą neužvesta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 43). Palikėjos G. B. sutuoktiniui A. B. dėl palikimo priėmimo nesikreipus į notarą, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, per kurį mirusiosios sutuoktinis galėjo išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, nesant kitų tos pačios eilės pėdinių, teisė priimti palikimą perėjo kitiems asmenims, todėl A. B. nepasinaudojus teise priimti palikimą, pareiškėja kreipėsi į notarą prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į tetos G. B. palikimą. Prienų I – ojo notaro biuro notarė V. B. atsisakė priimti pareiškimą dėl G. B. palikimo priėmimo, kadangi neturėjo pareiškėja motinos J. Ž. gimimo liudijimo. Terminą praleido, nes neturėjo giminystės ryšį su palikėja G. B. patvirtinančių dokumentų, todėl pradėjo rinkti duomenis dėl motinos J. Ž. liudijimo, iš karto po to, kai notarė atsisakė priimti pareiškimą dėl G. B. palikimo priėmimo, kadangi atkurti duomenis dėl J. Ž. gimimo akto įrašo nepavyko, giminystės ryšys nustatinėjamas teisme. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėja prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

19. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

21. Kaip nurodė pareiškėja, priežastys, dėl kurių ji prašo atnaujinti praleistą terminą, yra iš esmės susijusios su jos ir palikėjos giminystės ryšio nustatymu, kadangi pareiškėja neturėjo dokumentų, pagrindžiančių jos ir palikėjos G. B. giminystės ryšį, mėgino rinkti duomenis tačiau motinos J. Ž. gimimo akto įrašo atkurti nepavyko, todėl giminystės ryšį teko nustatyti teisme. Tai patvirtina bylos medžiaga, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Marijampolės šventojo archangelo Mykolo parapiją (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 24, 25, 35), bet duomenų patvirtinančių tai, kad J. S. motina J. Ž. ir G. B. buvo seserys nepavyko gauti, todėl giminystės ryšį teko nustatyti teisme. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) Prienų rajono I-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla į G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nepradėta. Pareiškėja kreipėsi į Prienų rajono I-ąjį notaro biurą dėl tetos G. B. palikimo, notarei atsisakius priimti pareiškimą, pareiškėja kreipėsi į institucijas, siekdama gauti dokumentus patvirtinančius jos ir palikėjos giminystės ryšį, tačiau nepavykus gauti dokumentų, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, jog jos motina J. Ž. ir palikėja G. B. buvo seserys. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovę pripažinti pasyvia įgyvendinant savo teises. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki civilinės bylos dėl termino atnaujinimo iškėlimo ir nagrinėjimo metu joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.

22. Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, pareiškėjos nurodomas aplinkybes teismas vertina pareiškėjos naudai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jos valios ir galėjo būti jos kontroliuojami, pas pareiškėją buvo susiformavusi valia priimti palikimą, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti tenkinamas nustačius termino praleidimo priežastis svarbias.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys.

Atnaujinti pareiškėjai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą po tetos G. B. mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.