- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2SA-122-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08465-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- A. M., G. M.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.N2-14315-127/2009 pagal pareiškėjų G. M. ir A. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 12 08 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.N2-14315-127/2009, kuriuo patenkino pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. 2012 07 05 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą minėtu sprendimu iš esmės išnagrinėtoje byloje ir priimti naują sprendimą – padalinti santuokos metu įgytą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priteisiant pareiškėjai A. M. 60 000 Lt piniginę kompensaciją už ½ dalį sodybos, priteisti 9000 Lt piniginę kompensaciją už banke turėtas lėšas, taip pat 17 000 Lt piniginę kompensaciją už G. M. turėtas UAB „Refertus“ akcijas ir 2635 Lt piniginę kompensaciją už UAB birža „Būsta“ akcijas, viso priteisti iš G. M. 88 635 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad nutraukus santuoką liko nepadalinta sodyba, taip pat pareiškėjos nuomone turi būti padalintos banke buvusios G. M. piniginės lėšos, dalinant jas per pusę, ir pareiškėjai priteisiant 9000 Lt. Nurodė, kad G. M. buvo įsigijęs UAB birža „Būsta“ ir UAB „Refertus“ akcijų, kurioms įsigyti panaudotos santuokos metu įgytos bendros lėšos, todėl 19635 Lt priklauso pareiškėjai kaip sutuoktinei. Nurodė, kad atnaujinus procesą dėl naujai paaiškėjusio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo, turėtų būti taikomas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes su pareiškėja liko gyventi nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas turi negalią, priteisto išlaikymo po 500 Lt pareiškėja negauna.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-26 nutartimi (b.l. 268-270) pareiškėjos prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių reikšmingų įrodymų apie santuokos metu įgyto ir jos nutraukimo metu nepadalinto turto (sodybos, akcijų, piniginių lėšų) buvimą (CPK 178 str.). Nurodė, kad teismui užklausus VĮ „Registrų centras“ 2012 11 19 gautas atsakymas, kad 2012 11 15 duomenimis (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys statiniai ir teisės į juos neįregistruoti. Kitų įrodymų apie kokių nors statinių žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvimą į bylą nepateikta. Taip pat nurodė, kad teismui užklausus UAB „Refertus“ ir UAB birža „Būsta“ (b.l. 244-245), 2012 10 19 UAB „Refertus“ ir UAB birža „Būsta“ informavo teismą, kad nei atsakymo į paklausimą pateikimo dieną (t.y. 2012 10 19), nei laikotarpiu nuo 2009 12 08 iki 2012 10 19 nei UAB „Refertus“, nei UAB birža „Būsta“ akcijų G. M. neturi ir neturėjo (b.l. 250-251). Pareiškėja į bylą pateikė AB SEB bankas 2012 09 20 atsakymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo bankas informavo, kad 2009 12 01 G. M. sąskaitoje AB SEB banke buvo tik 1,80 Lt (b.l. 230). Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad nenustačius nepadalinto turto (sodybos, akcijų, piniginių lėšų) buvimo fakto, nėra pagrindo procesui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. atskiruoju skundu (b.l. 273-274) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad prašyme aiškiai išdėstė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad buvo neįtraukta į dalijamą kaip santuokinis turtas sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kuri iki šiol nėra įregistruota. Nurodo, kad teismas nutartyje iškraipė užfiksuotus faktus dėl sodybos buvimo, nes ji pateikė visą teismo posėdžio protokolą, kuriame G. M. aiškiai į teismo klausimą atsakė: “o dėl sodybos, tai ji nufotkinta graži, bet jos tik pusė, esame du šeimininkai”. Į klausimą, koks sodybos baigtumas, G. M. atsakė, kad apie 80 proc. Nurodo, kad tai yra aiškus paties atsakovo G. M. prisipažinimas apie sodybos buvimą, taip pat patvirtinimas, kad dalis sodybos yra jo, G. M.. Taip pat nurodo, kad pateiktas UAB “Birža būstą” sertifikatas Nr. 11 yra oficialus rašytinis įrodymas, kad G. M. turėjo 2001 metais 527 vnt. akcijų. Dėl UAB “Refertus” akcijų turėjimo taip pat buvo pateiktas rašytinis įrodymas - tai 2003-04-30 kasos išlaidų orderis Nr. 514. Nurodo, kad teismas, neišklausęs šalių, neobjektyviai vertino įrodymus dėl sodybos buvimo, nes atnaujinus procesą, buvo galimas kitas teismo procesas dėl G. M. įpareigojimo atlikti teisinį sodybos registravimą. Taip pat nurodo, kad teismas vertino, kad AB SEB banke G. M. 2009-12-01 turėjo tik 1,80 Lt, tačiau nebuvo nurodyta, kokios jo lėšos buvo per 2009 metus. Nurodo, kad formindamas santuokos nutraukimą, G. M. išėmė lėšas iš banko.
Atsiliepimas
G. M. atsiliepimu (b.l. 280-281) į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad jo ir A. M. santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pastarąją sutartį rengė A. M. advokatė ir joje buvo aptarti visi šalių bendro turto padalijimo klausimai. Ši sutartis yra akivaizdžiai palankesnė A. M.. Taip pat nurodo, kad atskirajame skunde A. M. remiasi negaliojančia CPK 370 str. 2 d. redakcija. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusi CPK 370 str. 2 d. numatė, jog prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat atskirajame skunde iškraipomi ir tendencingai vertinami jo paaiškinimai, teikti Vilniaus apygardos teismo 2012-04-16 posėdyje: 80% sodybos baigtumas buvo 2012 m. balandžio mėnesį, o ne santuokos nutraukimo metu (2009 m. gruodžio mėnuo). UAB birža „BŪSTA“ akcijas jis su atsakove pardavė 2003 metais. Akcijų perleidimo sutartyje pasirašė tiek jis, tiek A. M.. Jokių jo ar bendrų su A. M. piniginių lėšų (išskyrus skundžiamoje nutartyje nurodytus 1,80 Lt) ar indėlių bankų sąskaitose santuokos nutraukimo metu nebuvo, todėl nebuvo ir nėra, ką dalintis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodyti motyvai bei argumentai prielaidų nesudaro.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patenkinti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas svarbių priežasčių atnaujinti procesą nebuvimu.
Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė tenkinti jos prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje. Jos teigimu, teismas neatsižvelgė į naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu, tačiau jai nebuvo žinomos. Proceso atnaujinimo paskirtis – ištaisyti teisines ir/ ar faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose aktuose. Šis institutas turi būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Todėl apeliantės nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, atitinkantis CPK 366 str. 1 d. 2 p. įvertintinas ne tik šios bylos faktinių aplinkybių, bet ir minėtų principų kontekste, siekiant išaiškinti, ar jos įvardijamos aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių įstatyminius kriterijus ir ar jos leidžia protingai abejoti byloje priimto galutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir jos padarinių, teisėtumu ir pagrįstumu.
Teismas pažymi, jog tam, kad procesinė norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų taikoma naujų įrodymų atveju, jos pagal teismų suformuotą praktiką turi atitikti tokius kriterijus: 1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-63/2006, 2007-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-167/2007, 2008-06-03 nutartis c.b. Nr. 2-208/2008).
Naujai paaiškėjusios aplinkybės, apeliantės teigimu, yra tai, kad į dalinamą turtą nebuvo įtraukta sodyba, nepadalintos piniginės lėšos buvusios G. M. sąskaitoje, bei nepadalintos jo turimos UAB birža „Būsta“ ir UAB „Refertus“ akcijos.
Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str. 4 d.). Teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymą nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (išrašai iš turtą apskaitančių įstaigų ar turtines teises išviešinančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3. 51 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-384/2008).
Atsižvelgus į šiuos išaiškinimus bei turto, kuris nurodomas kaip nepadalintas, teisinę prigimtį, darytina išvada, kad nei viena iš nurodytų aplinkybių neleidžia traktuoti jos kaip naujai paaiškėjusios po bylos išnagrinėjimo ar negalėjusios būti žinoma apeliantei susitariant dėl turto pasidalijimo (santuokos nutraukimo padarinių). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu teismui patvirtinus jų pačių sudarytą sutartį. Be to, pareiškėją santuokos nutraukimo byloje atstovavo advokatė, todėl savo teises pareiškėja turėjo galimybę ginti tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VĮ „Registrų centras“ pateikta pažyma (b.l. 196-197), kaip didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu, nustatydamas, ar buvo apeliantės minima sodyba, ar jos nebuvo santuokos nutraukimo metu, nes apeliantė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių tokias aplinkybes. Taip pat apeliantė nepateikė visiškai jokių įrodymų apie tai, kad G. M. santuokos nutraukimo dieną asmeniniams tikslams išėmė iš savo sąskaitos 18 000 Lt, kurie tuo metu būtų sutuoktiniu bendroji jungtinė nuosavybė, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.). Apeliantė taip pat nenuginčijo į bylą pateiktų įrodymų apie tai, kad G. M. santuokos nutraukimo metu neturėjo UAB birža „Būsta“ ir UAB „Refertus“ akcijų. Priešingai, kaip nurodo pats G. M., šios akcijos buvo parduotos dar nenutraukus santuokos, akcijų perleidimo sutartį pasirašė ir G. M. ir A. M..
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.