- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 2-159-558/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02040-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- S. P.
- Advokatai
- Irena Malinauskienė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1
2020 m. sausio 6 d.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei S. P., institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2726-59/2011, nustatytą D. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. P. ir nustatyti nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su tėvu D. P.; 2) panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2726-59/2011, priteistą iš D. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 300 Lt (86,89 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis ir Priteisti iš S. P. išlaikymą D. P. iki jo pilnametystės po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos. Nustatyti, kad S. P. periodines išmokas perves kiekvieną mėnesį iki 15 d. į D. P. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke. Periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos vaiko tėvas – D. P.; 3) Skyrium gyvenanti vaiko motina S. P. su sūnumi D. P. bendraus abipusiu šalių sutarimu. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2726-59/2011, santuoką tarp šalių nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutarimus ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. P., o D. P. įsipareigojo sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės skirti po 300 Lt. Po šio sprendimo priėmimo, padėtis iš esmės pasikeitė, nes nepilnametis sūnus D. P. nuo 2019 m. liepos 3 d. faktiškai gyvena kartu su ieškovu Lietuvoje, o ne su motina – S. P., užsienio valstybėje – Airijoje. Sūnus išreiškė norą gyventi su tėvu. Jis yra 13 metų amžiaus ir gali išreikšti savo nuomonę, dėl ko tikslinga teismo sprendimu įteisinti faktinę padėtį ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Po santuokos sudarymo šalys kuriam laikui išvyko gyventi į Airiją. Kartu išvyko ir šalių sūnus. 2009 m. ieškovas vienas, su sūnumi D. grįžo gyventi į Lietuvą. Ieškovas vienas gyveno su sūnumi, jį auklėjo ir pilnai išlaikė, rūpinosi jo sveikata bei ugdymu. Jis pradėjo dirbti, o sūnus lankė darželį. Atsakovė visiškai vaiku nesirūpino, juo nesidomėjo ir materialiai neprisidėjo prie jo išlaikymo. Po santuokos nutraukimo vaikui išvykus į Airiją, pastoviai su juo ieškovas palaikė ryšį telefonu bei bendravo socialinių tinklų pagalba. Pasibaigus mokslo metams Airijoje, vaikas grįždavo vasaros atostogas leisti pas ieškovą ir tik prieš mokslo metus grįždavo pas atsakovę. Nežiūrint į tai, kad vaikas vasaromis gyvendavo kartu su ieškovu, jo išlaikymui skirtas lėšas, kas mėnesį pervesdavo atsakovei į jos asmeninę sąskaitą. Baigiantis vasaros atostogoms, šalių sūnus kategoriškai atsisakydavo grįžti į Airiją, norėdavo likti pas ieškovą Lietuvoje. 2019 m. vasarą, vaikas sugrįžęs eilinį kartą pas ieškovą vasaros atostogoms pareiškė, kad šį kartą jis tikrai negrįš gyventi į Airiją, nes jam ten blogai ir pasiliks gyventi su ieškovu Lietuvoje. Atsižvelgiant į vaiko norą, ieškovas pasirūpino, kad sūnus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti Alytaus „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją. Ieškovas, apie tokį vaiko sprendimą, informavo atsakovę. Jis motinai netrukdo bendrauti su sūnumi ir visada sudarys sąlygas. Dėl bendravimo tvarkos su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant, tarp šalių ginčo nėra. Nepilnametis vaikas yra psichologiškai prisirišęs prie tėvo, juos abu sieja stiprus dvasinis ryšys, ieškovas žino visus jo poreikius ir lūkesčius. Ieškovas mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su juo, geriausiai atitiks sūnaus interesus. Kaip buvo nurodyta, nutraukus šalių santuoką, taip pat buvo išspręstas ir vaiko išlaikymo klausimas, todėl ieškovas prašo pakeisti minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, nes nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, išlaikymas turi būti priteisiamas iš atsakovės po 200 Eur nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nepilnametis D. yra 13 metų amžiaus, moksleivis, dėl to, jo kasdieniniai būtinieji poreikiai yra didesni. Vaiko toks amžius, kuomet sparčiai augant, didėja jo poreikiai. Ieškovui vienam teks vaiką suruošti į mokyklą, nupirkti reikalingus drabužius, avalynę, kuprinę ir mokslui reikalingas reikmes. Vėliau bus reikalinga pasirūpinti vaiko užklasine veikla, kuriai bus reikalingos papildomos lėšos. Iš viso nepilnamečio sūnaus poreikiai sudaro 414 Eur per mėnesį, t. y. maistas mokykloje (viena diena 3 Eur) – 60 Eur, maistas namuose – 130 Eur, vaistams, vitaminams, higienos prekėms – 20 Eur, būreliams – 15 Eur, kirpyklai – 5 Eur, skalbimo priemonės – 10 Eur, būsto mokesčių tenkanti dalis – 30 Eur, drabužiams – 30 Eur, avalynei – 24 Eur, pratyboms – 20 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 15 Eur. Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, turi galimybę teikti vaikui per mėnesį po 200 Eur išlaikymą (b. l. 30 - 37).
Atsiliepimas
Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visa apimtimi. 2019 m. vasaros pradžioje šalių sūnus išvyko atostogų laikotarpiui pas tėvą į Lietuvą ir ieškovas turėjo pareigą jį parvežti atsakovei rugpjūčio 20 d. Mano, kad ieškovas grubiai pažeidė atsakovės teises auklėti vaiką ir jį prižiūrėti pagal atsakovės gyvenamąją vietą bei pažeidė sūnaus D. teisėtus interesus gyventi, mokytis ir sportuoti Airijoje. Nepilnametį D. ieškovas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą privalėjo perduoti atsakovei likus savaitei iki 2019 m. rugsėjo 1 d. mokslo metų pradžios. Nesutinka su ieškovo 2 ieškinio reikalavimu, kad būtų panaikintas minėtu teismo sprendimu priteistas iš ieškovo sūnaus išlaikymui, kas mėnesį mokama po 300 Lt (86,89 Eur) suma, o iš atsakovės būtų priteista po 200 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas. Toks reikalavimas yra neadekvatus, nepagrįstas ir neteisėtas, nes šiuo metu atsakovė niekur nedirba, savo individualios įmonės veiklą yra sustabdžiusi, nes prieš savaitę yra pagimdžiusi dukrą ir dabar yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovė, be šalių sūnaus, augina dar du nepilnamečius vaikus. Ieškovo reikalavimas, kad atsakovė esamoje situacijoje mokėtų išlaikymą daugiau nei du kartus didesnį nei mokėjo iki šiol pats ieškovas, yra neteisingas. Gyvenant su atsakove, sūnus D. pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. 2019 m. birželio mėnesį baigė 6 klasę. Nuo 2016 m. žaidžia futbolą. Mokykloje sekasi puikiai: mokytojai nuolat praneša, kad yra populiarus bendraamžių tarpe. Šalių sūnus buvo atrinktas iš mokinių išvykai į Airijos prezidentūrą. Šių metų antrą pusmetį buvo pakviestas žaisti futbolą mokyklos bendruomenėje. Su ieškovu sūnus bendravo laisvai ir nevaržomai, atsakovė tam niekada netrukdė. Atsakovė buvo suruošusi sūnų į mokyklą, supirkusi visas reikiamas priemones, sumokėjo metinį mokyklos mokestį (200 Eur), tačiau šis negrįžo. Atsakovė, rugpjūčio 19 d., dar būdama ligoninėje, susisiekė su sūnumi, kad praneštų, kad šis turi sesę. Telefonu sūnus patikino, kad į namus grįš, tačiau po kurio laiko pranešė, kad jis dabar gyvens pas tėtį. Ieškovas pasinaudojo atsakovės esama padėtimi, kad laukiasi, žinodamas, kad vaiko neparveš į Airiją (b. l. 68 - 72).
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus specialistai lankėsi ieškovo D. P. gyvenamojoje vietoje. D. P. su nepilnamečiu sūnumi D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių ir virtuvės su visais patogumais, apie 98 kv. m. , sodo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini) Nepilnametis turi atskirą kambarį. Kambarys apie 20 kv. m., kuriame sudarytos visos sąlygos vaikui ilsėtis, ugdytis. D. P. mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 6 klasėje. Jis lanko futbolo būrelį (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, papildomai lanko lietuvių kalbos pamokas. D. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 1 000 Eur atlyginimą. D. P. nurodė, kad nori, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, kadangi vaikas pas jį gyvena nuo šių metų liepos mėnesio pradžios, vaikas išreiškė norą nuolatos gyventi pas jį, nenori gįžti gyventi pas motiną į Airiją. Ieškovas teigė, kad vaikas verkdavo, kai po atostogų pas jį, reikėdavo grįžti pas mamą. Pasak D. P., jis sutiktų, jog vaiko motina sūnaus išlaikymui teiktų po 150 Eur/mėn. Skyriaus nuomone, tėvas D. P. šiuo metu tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Atsakovė S. P. gyvena Airijoje, todėl Skyrius neturi galimybės pateikti informacijos apie motinos buities ir gyvenimo sąlygas. Nepilnametis D. P. 2019 m. rugsėjo 17 d. Skyriaus specialistams paaiškino, kad nenori gyventi su mama, nes nesijaučia kaip šeimoje. Jis nurodė, kad mamos draugas E. grįždavo iš darbo išgėręs ir yra smurtavęs prieš jį. Vaikas teigė, kad atsidarė šaldytuvą, o E. paėmęs jam už drabužių, trenkė į sieną. Taip pat nurodė, kad E. būdamas neblaivus laužė kambario duris ir padarė jose skylę, nes norėjo patekti pas jį su A. (E. dukra) į kambarį. D. paaiškino, kad su mama nesutardavo, paimdavo iš jos telefoną, su tėčiu galėdavo bendrauti tik mamai leidus. Vaiko teigimu, į mokyklą reikėdavo važiuoti 2 valandas, neturėjo draugų nei mokykloje, nei kur gyveno. D. nurodė, kad džiaugiasi gyvendamas pas tėtį, patinka eiti į mokyklą, turi draugų. Galutinę nuomonę Skyrius pateiks teismo posėdžio metu po visų įrodymų ištyrimo (b. l. 55 – 57).
Parengiamojo teismo posėdžio metu, vykusio 2019 m. lapkričio 20 d., dalyvaujant psichologui, išklausyta nepilnamečio D. P. nuomonė. Nepilnametis nurodė, kad mama nuolat ant jo šaukdavo, taip pat šaukdavo ir jos vyras E.. E. jį yra trenkęs į sieną. Gyvendamas Airijoje jis lankė futbolo treniruotes. Mokykloje jam nepatiko, nes gaudavo daug pastabų. Klasiokams, kurie buvo airiai, leidžiama kur kas daugiau, negu, kad jam. Mokykloje jis turėjo du draugus. Pamokų jis yra praleidęs apie 21 dieną. Mokykla nuo jų namų Airijoje buvo toli, automobiliu reikėjo važiuoti apie 1 – 1,5 h. Pamokas yra praleidęs dėl įvairių priežasčių: dėl jo galvos skausmo, dėl brolio ligos, todėl mama negalėdavo nuvežti, mama būdavo išvykusi ir pan. Dėl dažno nebuvimo mokykloje jis atsiliko mokyme. Airijoje, kur buvo jų namai, neturėjo jokių draugų, nes ten šalia buvo tik ferma. Su motinos draugu sutarė blogai, nes jis nuolat šaukia ant jo. Vieną kartą E. iš pykčio jam suplėšė striukę, o kitą kartą, būdamas girtas, išlaužė jo kambario duris, kur jis su E. dukra buvo užsidarę. Nepatiko jam motinos vyras, todėl nenorėjo ten gyventi. Paklaustas įvardinti geriausią motinos savybę – tokios nežinojo. Šiuo metu gyvena su tėčiu. Kai tėtis dirba naktinėje pamainoje, atvažiuoja tėčio draugė R su savo šuniuku. Jam R patinka, jie gerai sutaria. Paklaustas įvardinti blogiausią tėčio savybę – atsakė, kad tokios tėtis neturi, o geriausią tėvo savybę įvardino – draugiškumą. Šiuo metu jis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, yra 6 klasėje. Rytais į mokyklą nuveža kaimynė, o į namus grįžta su draugais autobusu. Į mokyklą nuvyksta per 10 min. Turi daug draugų iš 6 – 7 klasių. Laisvalaikiu žaidžia krepšinį. Žada lankyti futbolo treniruotes, kai sugis įaugę nagai dėl kurių jis turėjo problemų ir Airijoje. Mama jį yra nuvedusi Airijoje pas gydytoją dėl įaugusių nagų ir galvos skausmo. Jam šeima yra tėtis, močiutė, pusbrolis okas, tėčio brolis – G. Jis nori gyventi sutėčiu, nes Airijoje jam nepatiko. Nepatiko Airijoje jų gyvenamoji vieta, nes aplink nėra jokių žmonių, nepatiko mamos draugas E., kuris vertė nuolat dirbti visus darbus. Airijoje jie yra pakeitę 3 gyvenamąsias vietas. Dabartiniuose namuose jie gyveno su kaimynu ir kartu naudojosi bendra virtuve, tualetu. Kaimynas gyveno vienas, kartais pas jį atvažiuodavo du jo vaikai. Vasaras jis leisdavo pas tėtį Lietuvoje. Tėtis jam po vasaros atostogų duodavo pinigų, kuriuos jis taupydavo. Mama yra pasiskolinusi iš jo sutaupytus pinigus, tačiau jų dar nėra grąžinusi (b. l. 171).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, vykusio 2019 m. gruodžio 16 d., šalys pateikė taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, prašė ją patvirtinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Teismo posėdžio metu ieškovas D. P. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai didėja. Ieškovas nurodė, kad sūnus 3 kartus per savaitę lanko papildomus lietuvių kalbos užsiėmimus, kurių vieno kaina – 15 Eur, per mėnesį sudaro 180 Eur, pietums mokykloje – 5 Eur per dieną, rūbams, maistui namuose, komunalinių mokesčių dalis, viso 200 Eur. Šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, t. y. jam yra įaugę nagai, todėl į savaitę kartą turi lankytis pas privatų specialistą, kur vieno apsilankymo kaina – 10 Eur, taip pat vaikui yra diagnozuota migrena. Buvo atlikti 3 tyrimai, kur vieno tyrimo kaina 27 Eur, kito – 17 Eur. Vaistams reikalinga 30 Eur suma per mėnesį, vitaminams – 20 Eur suma. Jo darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 1 000 – 1 200 Eur. Ieškovas 2010 m. nepilnametį vaiką apie vienerius metus augino Lietuvoje vienas. Vaiko motina išlaikymo jam neteikė, nesveikino vaiko net per jo gimtadienius. Po metų atsakovė grįžo į Lietuvą ir pasiėmusi šalių sūnų išvyko į Airiją. Šalys buvo sutarusios, kad ieškovas vaiko išlaikymui skirtus pinigus ves į sąskaitą ir kaups. Ieškovas turėjo kojos traumą, apie metus laiko negalėjo niekur dirbti, tada ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vaiko išlaikymo išieškojimo. Atsakovė pareikalavo, kad būtų išmokėta visa vaikui sukaupta pinigų suma. Ieškovas buvo priverstas šią sumą pervesti atsakovei, tačiau jų susitarimas buvo kitoks. Ieškovas nuolat rūpinosi savo sūnumi: visas vasaras vaikas atostogaudavo pas ieškovą, atsakovė jo išlaikymui pinigų neskirdavo, visas kelionės išlaidas apmokėdavo vienas ieškovas. Ieškovas Anglijoje visada apipirkdavo sūnų. Taip pat ieškovas, prieš trejus metus išleido vaiko dantų gydymui apie 400 Eur. Šiuo metu sūnus nelanko jokių būrelių, jis atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų, nes turi sveikatos problemų (įaugę kojų nagai). Ieškovas pažymėjo, nors vaiko poreikiams per mėnesį jis išleidžia daugiau, negu 400 Eur, tačiau vaiko poreikių suma neturėtų būti mažesnė nei 400 Eur per mėnesį.
Teismo posėdžio metu atsakovės S. P. atstovas advokatas A. P. nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, sutinka vaikui teikti išlaikymą iki 120 Eur per mėnesį. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, nes augina du mažamečius vaikus: vienam iš jų yra dveji metai amžiaus, o kitam tik du mėnesiai. Jai mokamos pašalpos už vaikus, kurios už abu sudaro apie 120 Eur, todėl ir sutiktų mokėti šią sumą sūnaus D. P. išlaikymui, t. y. kitų savo vaikų sąskaita. Šiuo metu pašalpos už šalių nepilnametį sūnų D. ji negauna, nes informavo kompetentingas Airijos institucijas, jog šis su ja negyvena. Anksčiau, iki susilaukiant atsakovei trečiojo vaiko, ji užsiėmė individualia veikla, tačiau šiam gimus, individualią veiklą jai teko sustabdyti, todėl pajamų iš jos negauna. Ieškovo pajamos yra ženkliai didesnės negu atsakovės, jis turi vieną nepilnametį vaiką, o atsakovė – tris nepilnamečius vaikus, todėl ieškovas privalo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovei yra žinomos šalių sūnaus sveikatos problemos (migrena, įaugę kojų nagai), nes atsakovė rūpinosi sūnaus sveikata ir 2019 m. vasario mėnesį atsakovė kreipėsi į Airijos gydymo įstaigą dėl sūnaus sveikatos. 2019 m. rugpjūčio mėnesį nepilnametis sūnus D. buvo užregistruotas vizitui pas gydytoją Airijoje, tačiau dėl ieškovo kaltės vaikas į gydymo įstaigą neatvyko, nes pasiliko pas tėvą Lietuvoje. Ginčo dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nėra, dėl kelionės išlaidų abu susitars.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė J. G. palaikė išvadą, nurodė, kad vaikas turi sveikatos problemų, todėl jo poreikiai yra padidinti ir ieškovo prašoma priteisti 200 Eur dydžio suma neprieštarautų vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutartimi šalys sutarė, kad „Nepilnamečio sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. P.. D. P., S. P. gera valia susitaria, jog tėvo bendravimas su sūnumi D. P. yra nustatomas abiejų tėvų sutarimu, nepažeidžiant D. P. teisių bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime“. Teismo posėdžio metu šalys pateikė taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku prašė nekeisti, tačiau nenurodė, jog ši bendravimo tvarka perkeliama atsakovei, todėl šalių pateiktos taikos sutarties tekstas į teismo nutarties rezoliucinę dalį įtrauktinas su redakciniais taisymais, kurie nekeičia šalių susitartų sąlygų teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad šalių 2019 m. gruodžio 16 d. pasirašyta taikos sutartis patvirtina, kad šalių valia yra taikiai baigti kilusius civilinius ginčus, šalims žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės – patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Taikos sutartis tvirtintina, nes jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų, nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys) ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
Teismas išaiškina šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo D. P. ir atsakovės S. P. sūnus (b. l. 13). Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, jog vaiko tėvas D. P. teiks nepilnamečiui vaikui D. P. išlaikymą kas mėnesį po 300 Lt (86,88 Eur) (b. l. 10-11). Teismo posėdžio metu šalims pavyko susitarti dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau likusioje dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš motinos S. P. prašė nagrinėti ginčo teisena.
Ieškovas prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu pritiestą iš jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., kas mėnesį po 300 Lt (87 Eur) ir priteisti iš S. P. sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad S. P. periodines išmokas perves kiekvieną mėnesį iki 15 d. į D. P. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke.
Teismui patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustačius ją su tėvu, priteisto iš tėvo išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, tačiau teismas nepilnamečiui vaikui iš skyrium gyvenančios motinos privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnio 1 dalis).
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, jo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 1 029,67 Eur (b. l. 25). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas su jame esančiu sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23). Ieškovo vardu įregistruota viena transporto priemonė – Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).
Atsakovė S. P. gyvena Airijoje išnuomotame name (b. l. 115-116, 153). S. P. vardu Lietuvoje nėra įregistruota nekilnojamojo turto, bei transporto priemonių (b. l. 78,79). Atsakovė augina dar du nepilnamečius vaikus: sūnų H. V. B, gimusį (duomenys neskelbtini), dukrą A. E. B, gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 119-120, 121-122). Iš atsakovės pateiktos į bylą pažymos turinio matyti, kad S. P. buvo įkūrusi savo verslą (2015 m. gegužės 18 d.), tačiau ji nebėra savarankiškai dirbanti ir verslo vykdymas nuo 2017 m. balandžio 30 d. nutrauktas (b. l. 141, 142). Iš atsakovės asmeninės sąskaitos Airijoje išklotinės laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. liepos 4 d. matyti, kad ji gauna išmokas už vaikus - 280 Eur (b. l. 133-134, 135-136, 147, 148, 149, 190).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
Analizuojant šalių pateiktus ir teismo surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, galima teigti, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra daug geresnė. Ieškovas dirba ir gauna nuolatines pajamas, o atsakovė niekur nedirba dėl objektyvių priežasčių (augina du mažamečius vaikus, vienam iš jų 4 mėnesiai, kitam dveji metai). Ieškovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, duomenų, kad atsakovė turėtų Airijoje jai priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, nenustatyta. Ieškovas turi vieną nepilnametį vaiką, o atsakovė – tris. Visgi, su ieškovu gyvena šalių nepilnametis vaikas, kurio visais poreikiais rūpinasi ieškovas, nes atsakovė nuo 2019 m. liepos 3 d., t. y. kai vaikas pradėjo gyventi su tėvu, jokio išlaikymo neteikė, todėl akivaizdu, kad didžioji išlaikymo našta tenka vienam ieškovui.
Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 straipsniai). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio (2011 m. liepos 5 d.), iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 straipsnis).
Ieškovas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio grindžia tuo, jog vaikui yra 13 metų, vaikas turi sveikatos problemų dėl kurių atsirado papildomos išlaidos.
Kad šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų patvirtina į bylą pateiktas 2019 m. gruodžio 10 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame D. P. diagnozuota migrena, kurios nustatymui buvo atliekamas galvos smegenų tyrimas (b. l. 176, 178). Byloje nustatyta, kad D. P. turi problemų su įaugusiais kojų nagais. Nors ieškovas nurodė, jog dėl vaiko įaugusių nagų jis į savaitę kartą lankosi pas privatų specialistą, kur vieno apsilankymo kaina – 10 Eur, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo (2011-07-05), kuriuo šalys susitarė dėl vaiko išlaikymo dydžio (300 Lt), nepilnamečio vaiko išlaikymui, mokamų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, šalių sūnui buvo 4 metai. Paties nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, pasikeitė šalies ekonominė ir finansinė padėtis, visuotinai žinoma, kad stipriai pakito rinkos kainos. Nepilnamečiui šalių sūnui, šiuo metu yra 13 metų, sprendimo priėmimo momentu – 4 metai. Ieškovas nurodė, kad šalių vaikas 3 kartus per savaitę lanko papildomus lietuvių kalbos užsiėmimus, kurių vieno kaina – 15 Eur, per mėnesį sudaro 180 Eur, tačiau šių išlaidų nepagrindė jokiais įrodymais.
Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo dydžio nebegali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 555 Eur, tačiau atskaičius mokesčius tai siekia 430 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.
Iš vaiko poreikių lentelės, esančios byloje matyti, jog vaiko poreikiai per mėnesį tokie: maistui mokykloje – 60 Eur (viena diena 3 Eur), maistas namuose – 130 Eur, vaistams, vitaminams, papildams, higienos prekės – 20 Eur, lavinimui - 20 Eur, būreliai -15 Eur, kirpyklai – 5 Eur, skalbimo priemonės – 10 Eur, tenkanti būsto mokesčių dalis - 30 Eur, drabužiams – 30 Eur, avalynei – 24 Eur, pratyboms – 20 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 15 Eur. Teismo vertinimu dalis nurodytų vaiko išlaidų nėra pagrįstos ( būreliams, nes būrelių mokamų jokių nelanko, kitos nenumatytos išlaidos). Nors ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų šioms išlaidoms pagrįsti, tačiau teismas pažymi, kad vaiko poreikiai nėra užaukštinti, nes dėl šiam vaikui diagnozuotos ligos reikalingas vaiko nuolatinis gydytojų stebėjimas, reikalingi tyrimai medicinos įstaigose, įvairūs medikamentai, o tai taip pat yra neišvengiamai susiję su papildomomis išlaidomis.
Išlaikymo dydis negali būti siejamas išimtinai su vienos minimalios algos dydžiu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Šiuo metu atsakovė augina du mažamečius vaikus: vienam iš jų 2 metai, kitam 4 mėnesiai, todėl jos galimybės dirbti yra ribotos. Taip pat atsakovė turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, o ieškovas – vieną. Tokiu būdu ieškovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į šalių išlaikytinių skaičių bei nepilnamečio vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius iš atsakovės S. P. nepilnamečio vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytojas skirtinas tėvas D. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Nustatyti, kad atsakovė S. P. periodines išmokas perves kiekvieną mėnesį iki 15 dienos į D. P. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 60-63) – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas D. P. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 100 Eur žyminio mokesčio ( b. l. 9, 30). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro – 400 Eur (b. l. 181, 182, 183, 184, 185) Atsižvelgiant į tai, kad šalys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sudarė taikos sutartį ieškovui grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 78 Eur suma (106 Eur x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Atsakovė įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio yra atleistas, iš atsakovės valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio – 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 75 proc. iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos advokato išlaidos 300 Eur (400 Eur x 75 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Teismas patyrė 20,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteisiamos proporcingai pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus. Tokiu būdu iš ieškovo D. P. priteistinos 5,06 Eur, o iš atsakovės S. P. 15,18 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina.
Ieškinys kitoje dalyje tenkintinas iš dalies.
Patvirtinti šalių D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 16 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
„Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-2726-59/2011, nustatytą D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. P. ir nustatyti sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su vaiko tėvu D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal tėvo gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant, kad tarp Šalių ginčo dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų nėra, šalys sutarė, kad bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka perkeliama vaiko motinai S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) numatytai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2 punktas).
Šalys prašo teismo šioje dalyje patvirtinti šalių sutartį ir bylą nutraukti.
Civilinę bylą Nr. 2-5608-558/2019, dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nutraukti.
Nutraukti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2726-59/2011, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. P., a/k (duomenys neskelbtini) išieškojimą iš tėvo D. P., a/k (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės S. P., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. P., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d., iki vaiko pilnametystės, pavedant nepilnamečio vaiko piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminiam atstovui, - tėvui D. P., a/k (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti, kad atsakovė S. P. periodines išmokas perves kiekvieną mėnesį iki 15 dienos į D. P. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.
Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 300 Eur (trijų šimtų eurų ) advokato išlaidų.
Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminio mokesčio ir 15,18 Eur (penkiolikos eurų 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 5,06 Eur (penkių eurų 6 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Grąžinti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d., Mokėjimo užduoties kodas (ID): ZH8 4421, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, naikintinos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.