Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-04-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-4548-889/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
e2YT-4548-889/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01959-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4548-889/2018 Proceso Nr. 2-06-3-01959-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja po savo motinos M. A. mirties paveldėjo dalį jai priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. A.. Po jos mirties atsirado palikimas - dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi mama testamento nepaliko, teisę paveldėti jai priklausančią turto dalį pagal įstatymą turėjau pareiškėja, kaip mirusiosios dukra ir pareiškėjos tėvas N. A., kaip mirusiosios sutuoktinis. Mamos mirtis pareiškėjai sukėlė didelę moralinį traumą, po kurios sunkiai atsigavo, be to, labai pablogėjo ir tėvo sveikata, kurį turėjo slaugyti ir prižiūrėti. Dėl šių priežasčių per įstatymo nustatytą terminą pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo pareiškėja nepadavė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas. Po jo mirties atsiradusi palikimą pareiškėja priėmė, paduodama pareiškimą vietos notarui. Po mamos M. A. mirties paveldėjimo byla pas notarą užvesta nebuvo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas konkrečiu atveju turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos motina M. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas N. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesikreipė į notaro biurą dėl turto paveldėjimo po savo motinos mirties. Pareiškėja pateikė teismui pažymas, pinigų priėmimo kvitą, banko išrašą apie mokesčių mokėjimą, kurie patvirtina, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas butas ir garažas VĮ Registrų centre įregistruotas N. A. vardu. 2018-01-04 į Klaipėdos miesto 11-ajį notaro biurą kreipėsi pareiškėja dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, mirus jos tėvui N. A.. Pareiškėja priėmė savo tėvo palikimą. Be pareiškėjos į notarą dėl palikimo priėmimo daugiau niekas nesikreipė. Po pareiškėjos motinos mirties butu ir garažu kaip savu nuolat naudojasi pareiškėja, prižiūri šį turtą, tvarko, moka komunalinius mokesčius.

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apie palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, teismas sprendžia iš įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. 3K-3-484/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-657 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.). Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (būstas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartį Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjai priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėja nurodė, kad po pareiškėjos motinos mirties buto ir garažo dalimis kaip savomis nuolat naudojasi pareiškėja, prižiūri šį butą ir garažą, tvarko, moka visus komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja įrodė aplinkybę, kad po M. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CK 5.51. straipsnis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b.l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos V. B. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai valdydama priėmė V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas M. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Milda Valiulytė