Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PNAK, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PNAK atvyko 2010 m. liepos 16 d., skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo padavė 2018 m. sausio 22 d. Atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš pataisos įstaigos ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios, t. y. 2010 m. liepos 16 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. sausio 22 d., todėl praleido teisės aktuose nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl to, kad pažeidimas tęstinis, jis bijojo kreiptis su skundais dėl susidorojimo, negalėjo susipažinti su aktualiais teisės aktais, nurodė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, o pagal teismų praktiką, šie pažeidimai nėra tęstiniai, kiti pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ieškinio senaties termino nepraleido ar kad dėl to turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas, todėl vertino, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, atnaujinti jį nėra pagrindo. Teismas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą tenkino, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 16 d. iki 2015 m. sausio 21 d. atmetė. Pritaikęs trejų metų senaties terminą, teismas sprendė skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą ir analizavo pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 22 d.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą pažeidimą dėl gyvenamojo ploto reikalavimo vienam asmeniui neužtikrinimo, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, byloje pateiktus įrodymus, nurodė, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, teismas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš Pravieniškių PNAK pažymoje nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 22 d. buvo paskirtas gyventi į 12 būrį, 3 brigadą, gyvenamosios patalpos plotas – 32,63 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,263 kv. m. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad 12 būrio 3 brigadoje iki 2016 m. liepos mėnesio gyveno 16 asmenų, o nuo 2016 m. liepos mėnesio - 10 asmenų. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir miegamųjų vietų skaičių. Pravieniškių PNAK 2018 m. vasario 13 d. pažymoje Nr. 62-759 pateikė duomenis pažymos surašymo dienai, nenurodė ar tiek įrengtų gyvenamųjų vietų buvo visą ginčo laikotarpį ar jis kito. Atsakovas, gavęs pareiškėjo atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad 12 būrio 3 brigadoje iki 2016 m. liepos mėnesio gyveno 16 asmenų. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą įrodymų, patvirtinančių, kiek ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo miegamųjų vietų, nepateikė. Nesant tokių įrodymų, teismas sprendė, kad nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog 12 būrio 3 brigadoje iki 2016 m. liepos mėnesio gyveno 16 asmenų.

13. Dėl patalpų ploto ginčo nėra, todėl teismas vadovavosi atsakovo oficialiai pateiktais duomenimis ir sprendė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2016 m. liepos mėnesio teko 2,039 kv. m, t. y. Pravieniškių PNAK 524 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto minimalaus gyvenamosios patalpos ploto (trūko 1,061 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose). Teismas taip pat sutiko su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad gyvenamojoje patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio 4 kv. m gyvenamojo ploto, atmetė.

14. Teismas, nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atkreipė dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičiuos gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo judėjimo laisvę.

15. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl galimybės pasinaudoti dušu, tualetu, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintina kaip šio pažeidimo dalis. Teismas vertino, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, todėl šį pažeidimą pripažino pagrįstu. Pravieniškių PNAK nurodė, kiek 12 būryje sanitariniame mazge buvo įrenginių, tačiau nepateikė teismui duomenų, kiek nuteistųjų ginčo laikotarpiu naudojosi minėtu sanitariniu mazgu bei dušu.

16. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, nurodė, jog pataisos įstaiga nėra gavusi nuteistojo skundų dėl to, pareiškėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į administraciją, todėl sprendė, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, todėl nurodytus pareiškėjo argumentus dėl netinkamai veikiančių dušo maišytuvų atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalą siejo su tuo, jog neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla bei laisvalaikio kambarys. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8, 5.9 punktuose nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiama batų ir drabužių džiovykla bei laisvalaikio kambarys. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 12 būryje poilsio kambarys neįrengtas, tačiau 2 sektoriuje yra veikianti skalbykla ir džiovykla ir sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai numato, jog džiovykla turi būti kiekvienam būriui, todėl sprendė, kad šis pažeidimas iš dalies pripažintinas nustatytu. Konstatavęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, teismas sprendė, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų bei džiovinamų batų ir drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

18. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad lovos, kietasis inventorius buvo netinkami naudotis, pasenę ir netvarkingi, trūko kietojo inventoriaus, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas pareiškėjo teiginius vertino kaip deklaratyvius, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįstus, todėl sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent tinkamo inventoriaus nebuvimas sukėlė jam didelių nepatogumų bei pagrindą neturtinei žalai atsirasti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto, pakeitimo kita, ar trūkstamo inventoriaus, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti, todėl pareiškėjo argumentus atmetė. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kokia lova (dviaukštė ar kt.) turi būti skiriama nuteistiesiems.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tuo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius, teismas nurodė, kad atsakovas šiuos argumentus neigė ir paaiškino, kad nuteistiesiems sudaroma galimybė išsiskalbti drabužius maudymosi duše metu, o drabužius gali džiovinti kiemuose, kur yra įrengtos džiovyklos. Skalbyklos patalpose yra skalbimo mašina, džiovykla, taip pat drabužiams džiovinti skirta vieta įrengta pataisos namų kieme. Be to, kartą per savaitę nuteistųjų drabužiai skalbiami centralizuotai. Pareiškėjas skundų dėl drabužių džiovinimo ar skalbimo pareigūnams ir administracijai neteikė. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais bei pateiktais duomenimis šiuo klausimu, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų nekonstatavo.

20. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, jog patalpose yra buitinių parazitų, nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PNAK yra sudariusi 2014 m. lapkričio 14 d. sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, kuri įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esanti Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jį sukandžiojo blakės, dėl to jis 2014 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad galbūt per retai vykdoma kenkėjų kontrolė, tačiau pripažino, jog iš dalies ir pareiškėjas dėl to yra atsakingas, kadangi parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiai vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, todėl higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Taigi tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais. Pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nepateikė, atsakovas nurodė, kad nusiskundimų dėl blogų sąlygų, turėjusių įtakos pareiškėjo sveikatos būklei, pareiškėjas neišsakė, tik 2014 m. gruodžio mėnesį yra įrašas, jog nuteistasis sukandžiotas blakių. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingi sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku pareiškėjas turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Teismas nenustatė, kad pataisos įstaigoje būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Ribota erdvė sąlyginai gali būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve. Tačiau teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose, 524 paras jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas ploto reikalavimas (trūko 1,061 kv. m ploto), be to, nustatyti ir kiti pažeidimai, todėl konstatavo, kad tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima įvertinti jo nurodyta suma, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimus jam būnant Pravieniškių PNAK, todėl pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl įrodymų nepateikimo, kadangi pagal teismų praktika tokio pobūdžio bylose, atsižvelgiama į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, todėl iš pareiškėjų reikalaujama tik nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pažymi, kad Pravieniškių PNAK paprašius pateikti duomenis, informacija nebūna teikiama arba nurodoma, kad ji bus pateikta teismui pareikalavus.