- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- 2YT-17419-559/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10555-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „FIRST partneriai“
- Skolininkas
- uždaroji akcinė bendrovė „Butvita“
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (įkaito davėjų) O. G. ir I. G. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė A. A., išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „FIRST partneriai“, skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Butvita“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose priimtas pareiškėjų O. G. ir I. G. skundas dėl antstolės A. A. veiksmų, kuriame pareiškėjai prašo panaikinti turto arešto aktą Nr. 407, kuriuo buvo nustatyta areštuoto pareiškėjų O. G. bei I. G. turto vertė ir skirti papildomą ekspertizę tikslu nustatyti areštuoto pareiškėjų turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Nurodė, kad pareiškėjams 2021 m. gegužės 24 d. tapo žinoma, jog turto arešto aktu Nr. 407 (toliau – Aktas) vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051 antstolė įkainojo bei areštavo pareiškėjams priklausantį turtą. Pareiškėjai nesutinka su nurodyta turto rinkos kaina. Aktas yra nepagrįstas, kainos yra nustatytos formaliai, todėl laikytinos neteisingomis ir subjektyviomis, neatskleidžiančiomis realios turto kainos. Aktu areštuotas turtas: (duomenys neskelbtini). Remiantis antstolės Akte pateikta (aukščiau nurodyta) informacija nėra galimybės identifikuoti kada, kaip ir kokiu būdu buvo nustatyta pareiškėjams priklausančio turto vertė. Turto vertės nustatymo būdas privalo būti teisingas ir tinkamas. Siekiant teisingai ir tinkamai įvertinti turtą, privalo būti naudojamas, kaip pavyzdžiui, lyginamasis turto vertinimo metodas, be kita ko, kuriuo remiantis privalo būti parengta turto ekspertizė bei turto ekspertizės aktas. Šiuo atveju apskritai nėra žinoma, koks būdas naudotas turto vertei nustatyti. Pareiškėjams iki šiol nėra pateikta jokia informacija susijusi su turto verte (pavyzdžiui antstolės patvarkymas dėl Turto vertės nustatymo ir/arba Turto ekspertizės aktas). Reikšminga ir tai, jog turto vertė privalo būti nustatyta atsižvelgiant ir į subjektyvius turto požymius, t. y. įvertinant turto geografinę buvimo vietą, infrostruktūrą, natūralų nusidėvėjimą ir kitus reikšmingus aspektus. Tačiau šiuo atveju, turto vertės nustatymas pareiškėjams yra pateikiamas kaip faktas, o turto vertės nustatymo būdas iki šiol nėra žinomas, todėl daro išvadą, jog atliktas itin formaliai. Viešojoje erdvėje yra pateikiama daug ir įvairios informacijos, kurioje nurodoma, jog nekilnojamojo turto rinkoje kainos šiuo metu sistemingai auga. (duomenys neskelbtini)ha sklypas įvertintas net 291 000 Eur suma, toks įvertinimas prasilenkia su elementaria logika, kadangi žemės sklypas akivaizdžiai nėra toks vertingas, be to žemės sklype yra statinys, kuris yra itin prastos, galimai avarinės būklės. Būsimam pirkėjui siekiant žemės sklypą paruošti kitam statiniui arba renovuoti esamą statinį prireiktų itin daug investicijų. Todėl žemės sklypo vertė, ypatingai su tokios būklės statiniu jokiu būdu negali sudaryti 291 000 Eur. Antstolė nė nevertino realios turto rinkos vertės. Šiuo metu rinkoje tam tikrų objektų kainos yra reikšmingai didesnės nei nurodyta Akte. Vieno aro kaina apylinkėse viešai prieinamais duomenis geriausiu atveju sudaro 8 480 Eur, žemės sklypo vertė sudarytų tik apie 84 800 Eur. Todėl, siekiant nustatyti tikrąją minėto žemės sklypo vertę, reikalinga papildoma ekspertizė. Antra, pareiškėjams tik iš Akto tapo žinoma, jog turtas buvo įvertintas. Pareiškėjams nebuvo paaiškinta, ar pateiktas turto vertinimo aktas, ar ekspertizės aktas susipažinimui. Taigi, vertinant vykdomuosius veiksmus, kurie buvo atlikti, galima teigti, jog pareiškėjai neturėjo realios galimybės susipažinti su turto vertinimu, nes apie jo rezultatus iki šiol nebuvo žinoma. Svarbu paminėti tai, jog pareiškėjus 2021 m. kovo 24 d. pasiekė antstolės patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti Nr. S-21-36-6954, o turto arešto Aktas buvo pateiktas tik 2021 m. gegužės 24 d. Pareiškėjams nebuvo suteikta reali galimybė susipažinti su Turto vertės nustatymo ekspertize, t. y. nebuvo sudaryta galimybė ginčyti turto vertės nustatymo būdą bei pačias ekspertize nustatytas turto vertes. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, kurie savaime suprantama, yra realizuoti turtą už maksimalią kainą, tam, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne apimtimi. Pareiškėjų nuomone, egzistuoja pagrįstas pagrindas panaikinti Aktą bei poreikis atlikti papildomą, nepriklausomą turto vertinimą papildomos ekspertizės būdu, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip kintančią (kylančią) turto rinkos kainą, susidėvėjimą (amortizaciją) bei kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos turto kainai.
Antstolė A. A. 2021 m. birželio 21 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą. Patvarkyme nurodė, kad 2013 m. spalio 9 d. gauti vykdymui Kauno m. 23-ojo notarų biuro vykdomieji įrašai Nr. 5211/2013-09-12 ir Nr. 5212/2013-09-12 dėl bendros 7 902 783,83 Lt skolos išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Butvita“, priverstinai parduodant I. G. ir O. G. priklausantį įkeistą nekilnojamą turtą, kreditoriaus UAB „FIRST partneriai“ naudai. 2013 m. spalio 9 d. skolininkui išsiųstas raginimas susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas gera valia, raginimo kopija išsiųsta ir suinteresuotiems asmenims I. G. ir O. G. ir įteikta 2013 m. spalio 18 d. Nuo vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdymui momento iki Lietuvos Apeliacinio teismo nutarties Nr. 2-1555-464/2020, priimtos 2020 m. lapkričio 12 d., suinteresuoti asmenys įvairiais būdais vilkino vykdymo proceso eigą: teikė skundus teismams dėl antstolės veiksmų, inicijavo ieškinius dėl hipotekos sandorio nuginčijimo, keletą kartų kreipėsi į įvairius pirmos instancijos teismus dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Skolininkui nereaguojant į antstolio raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą gera valia, 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu skirta ekspertizė I. G. nuosavybės teise priklausančio turto vertei nustatyti, kuris yra įkeistas kreditoriaus UAB „FIRST partneriai“ kreditorinių reikalavimų užtikrinimui. Turtą įvertinti paskirta UAB „Verslavita“. 2021 m. gegužės 24 d. įvertinus laiduotojų nekilnojamą turtą, priimtas turto arešto aktas Nr. 407. Areštuoto turto vertė 332 600 Eur (Turto arešto aktas proceso šalims išsiųstas registruota siunta). 2021 m. gegužės 24 d. įvertinus likusį I. G. nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą kreditoriaus UAB „FIRST partneriai“ naudai, surašytas turto arešto aktas Nr. 406, kuris proceso šalims išsiųstas registruota siunta. 2021 m. gegužės 28 d. papildomai turto arešto aktai vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/03050 ir 0036/13/03051 ir supažindinimas su varžytinių vykdymo, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytinių galimomis pasekmėmis išsiųstas I. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)). 2021 m. birželio 9 d. atvykęs skolininko laiduotojos O. G. advokatės L. D. įgaliotas teisininkas A. M. susipažino su vykdomąja byla Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051, bei pasidarė vykdomųjų bylų skaitmenines kopijas. 2021 m. birželio 17 d. gautas eilinis skolininko laiduotųjų I. ir O. G. skundas, kuriame prašoma panaikinti turto arešto aktą Nr. 407 ir skirti papildomą areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę. Pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, neatitinkantis tikrovės. Apie vykdomąsias bylas pareiškėjai žinojo nuo 2013 m. spalio 18 d., kai gavo antstolio siųstus raginimus. Jie periodiškai teikė skundus dėl antstolio veiksmų, prašymus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir dėl susipažinimo su vykdomosiomis bylomis. 2021 m. birželio 10 d. pareiškėjos advokatės L. D. atstovas A. M. susipažino su vykdomosiomis bylomis ir pasidarė skaitmenines kopijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad skolininkai išmano teisės aktus ir yra susipažinę su vykdomosiomis bylomis. Atsižvelgiant į pareiškėjų teisines žinias ir įvairių advokatų kontorų atstovavimą jų interesams, skolininkams turėtų būti žinoma įstatymo numatytas terminas, per kurį proceso šalys gali teikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, t. y. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas skaičiuojant nuo turto arešto akto dienos, o jeigu skolininkas ar išieškotojas nedalyvavo turtą areštuojant per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (ši teisės norma yra išaiškinta ir turto arešto akte). Atsižvelgiant į tai, 2021 m. birželio 14 d. skųsdami areštuoto turto įkainojimą, akivaizdžiai praleido apskundimo terminus ir skundas dėl turto įkainojimo galėtų būti nenagrinėjamas. Atsižvelgiant į vykdomosios bylos duomenis ir norint apsaugoti proceso šalių teisėtus lūkesčius 2021 m. kovo 24 d. buvo paskirta areštuoto turto ekspertizė, kurią atliko UAB „Verslavita“, turinti turto vertinimo priežiūros tarnybos pažymėjimą verstis turto išorės ir verslo vertinimo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Verslavita“ atlikta ekspertizė yra sudedamoji vykdomosios bylos dalis, su kuria susipažino ir skolininkų įgalioti atstovai, pareiškėjų teiginiai prašyti turto ekspertizės yra niekiniai ir niekuo neparemti. Antstolis, siekdamas būti objektyvus, iš karto paskyrė turto vertės ekspertizę, kuri nustatytų rinkos kainas ir būtų galima šį turtą realizuoti varžytinėse nepažeidžiant nei kreditoriaus teisėtų interesų atgauti skolą, nei skolininkų interesų, kad turtas būtų realizuotas mažesne nei rinkos vertė. Šiuo atveju, kad nebūtų pažeisti teisės aktai, teismų formuojama praktika, bei proceso šalių interesai, buvo turtas įvertintas ekspertų ir turto kaina nustatyta tokia, kokia yra rinkoje. Todėl skolininkų teiginiai prieštarauja esamiems vykdomosiose bylose duomenims ir yra niekiniai. Skolininkai nurodo, kad nežino kada buvo nustatinėjama turto vertė ir kokio dydžio ji buvo nustatyta, o po to prideda procesinių dokumentų ištraukas, kuriose aiškiai matyti kad 2021 m. kovo 24 d. buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, o ekspertizės aktuose nustatyta kaina priimtas Turto arešto aktas. Pareiškėjų atstovas 2021 m. birželio 10 d. susipažino su visais vykdomosios bylos dokumentais. Visuose savo prašymuose ir skunduose skolininkai nurodo savo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), tačiau nei vieno procesinio dokumento, siųsto registruota siunta šiuo adresu neatsiima. Pareiškėjai, atstovaujami įvairių advokatų kontorų, yra informuoti apie įstatyme numatytas skolininko pareigas, tačiau vykdymo procese realizuoja tik savo teises skųsdami antstolio veiksmus, bei įvairiais būdais bandydami vilkinti vykdymo procesą. Skolininkai nuolat teikia prašymus susipažinti su vykdomosios bylos duomenimis tik skundų teikimui. Nuo 2013 m. spalio 9 d. pareiškėjai nebendradarbiavo su antstoliu, nei vertinant įkeistą turtą, nei teikiant reikiamus vertinimui dokumentus, nei įsileidžiant į areštuojamo turto vidų. Turto vertintojai objektyviai atsižvelgdami į geografinę padėtį, nekilnojamo turto būklę ir rinkos kainas, įvertino įkeistą ir areštuotą turtą. Pareiškėjai ginčija žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kainą, teigdami, kad kaina neatitinka rinkos vertės ir yra neobjektyviai per didelė, tačiau jie nemini, kad šiame žemės sklype yra pastatytas dvibutis pastatas, kuris realizuojant žemės sklypą, turi būti vertintinas. UAB „Verslavita“ namų valdos ekspertizės akte Nr. EKN-21-019 aiškiai nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 54 500 Eur, o Valstybės įmonėje Registrų centre neįregistruoto pastato vertė 236 500 Eur, iš viso 291 000 Eur. 2021 m. gegužės 24 d. skundžiamame Turto arešto akte Nr. 407 areštuoti 9 nekilnojamo turto objektai. Turto arešto akte aiškiai nurodyta, kad žemės sklypo vertė nustatyta kartu su 345,68 kv. m jame esančiu pastatu, kas rodo, kad pareiškėjai skundžia turto aktą jo net neišanalizavę ir pilnai nesusipažinę / ar nenorėję susipažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad tas pats žemės sklypas 2016 m. spalio 17 d. turto arešto akte Nr. 219 buvo įvertintas 280 000 Eur ir tokia kaina buvo tinkama ir neskundžiama. Vertinimo ataskaitoje, su kuria skolininkai supažindinti kaip ir jų atstovas, aiškiai nurodyti vertinimo metodai, lyginamos nekilnojamo turto kainos su panašiais objektais, lyginamos rinkoje atliktų sandorių kainos. Skunde pareiškėjai prieštarauja patys sau ir savo skundo esmei. Nurodo, kad pažeista skolininkų teisė ir teisėti interesai realizuoti turtą už maksimalią kainą, tam kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne apimti, tačiau po to nurodo, kaip antstolis tariamai „prasilenkdamas su elementaria logika“ per daug įvertino žemės sklypą. Turtas buvo vertintas kvalifikuotų turto vertintojų - UAB „Verslavita“. Daro išvadą, kad šio skundo surašymas tėra eilinis bandymas vilkinti vykdymo procesą, o ne ginti proceso šalių tariamai pažeistas teises ir tuo labiau teisėtus kreditoriaus reikalavimus kuo didesne apimtimi atgauti skolą. Šiuo laikotarpiu ženkliai sumažėjo įkeisto pastato, (duomenys neskelbtini)., vertė, kadangi jis buvo nuniokotas. Skundas yra nepagrįstas, neatitinka tikrovės ir akivaizdus pavyzdys kaip piktnaudžiaujama skundžiant antstolio veiksmus, norint ir toliau atlikti išieškojimo procesą. Skolininkai 2021 m. birželio 14 d. pateikė papildomą prašymą dėl varžytinių skelbimo ir informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsniu siūlys pirkėją areštuotam turtui, išskyrus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkai prašo panaikinti turto arešto aktą Nr. 407 ir tuo pačiu pagal tą patį aktą informuoja, kad siūlys savo pasiūlytus pirkėjus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „FIRST partneriai“ savo atsiliepime su skundu nesutinka. Nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų aiškiai matyti, jog turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė buvo atliekama būtent antstolės iniciatyva bei sprendimu, kilus abejonėms dėl šio turto vertės. UAB „Verslavita“ atlikusi ekspertizę, atitinkamai pateikė ekspertizės aktus Nr. EKL-16-005, EKL-16-008, EKL-16-009, EKN-21-020, EKN-21-004 ir EKN-21-019. Kadangi suinteresuoti asmenys nepateikia jokių patvirtinančių įrodymų, nėra jokio pagrindo abejoti nei turto vertinimo įmonės „Verslavita“ bei joje dirbančių turto vertintojų kvalifikacija, kompetencija ir (ar) tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei pačiuose ekspertizės aktuose nurodytos nekilnojamojo turto rinkos vertės teisingumu. Ekspertizės aktai nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti, todėl juose užfiksuoti duomenys laikytini teisingais, objektyviais ir pagrįstais. 2021 m. birželio 9 d. suinteresuotų asmenų atstovas teisininkas A. M. susipažino su vykdomosiomis bylomis Nr. 0036/13/03050 ir 0036/13/03051 ir atitinkamai pasidarė šių vykdomųjų bylų skaitmenines kopijas, todėl pagrindo teigti, kad jiems nebuvo žinomas ekspertizės aktų turinys, ar kad jie neturėjo realios galimybės šiuos ekspertizės aktus ginčyti, nagrinėjamu atveju nėra. Ekspertizės aktuose yra aiškiai pažymėta, kad nekilnojamasis turtas buvo apžiūrėtas 2021 m. balandžio 8 d. Visuose ekspertizės aktuose yra aiškiai nurodyti taikyti vertinimo metodai, pateiktos nekilnojamojo turto kainos su panašiais objektais, pateiktos palyginamosios rinkoje atliktų sandorių kainos. Todėl teiginiai dėl ekspertizės aktų ne(objektyvumo) atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi juose yra numatyta visa nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymui reikalinga informacija, taigi jie neabejotinai atitinka reikalavimus. Antstolė faktiškai ir neturėjo teisės nurodyti kitokią nekilnojamojo turto vertę, nei kad yra numatyta ekspertizės aktuose, priešingu atveju tai neabejotinai suponuotų jos veikimą ultra vires, kas vertintina kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Būtent suinteresuotiems asmenims kyla teisinė pareiga įrodyti, jog turtas vykdymo procese buvo įkainotas mažesne nei rinkos verte. Tačiau jie šių savo deklaratyvių teiginių niekaip neįrodinėjo vykdymo procese bei pačiame skunde. Jie faktiškai neįrodė, jog antstolė pažeidė pareigą objektyviai (rinkos verte) įkainoti areštuotą turtą. Suinteresuotų asmenų deklaruojami argumentai dėl Akte nurodytos 0,1095 ha žemės sklypo su jame esančiais statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertės, kuri esą yra pernelyg didelė, yra ne tik, kad nepagrįsti, bet net gi nelogiški, kadangi: pirma, nepateikia jokių šią jų poziciją pagrindžiančių rašytinių įrodymų; antra, tikėtinai sąmoningai nutyli, jog šiame žemės sklype yra pastatytas dvibutis pastatas; trečia, suinteresuoti asmenys skunde patys nurodo, kad jų teisėtas lūkestis ir interesas yra realizuoti turtą už maksimalią kainą, tam, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne apimtimi, todėl nurodydami, kad žemės sklypas buvo įvertintas neva per didele kaina, patys sau prieštarauja. Antstolė, siekdama įkainoti suinteresuotų asmenų nekilnojamąjį turtą, tinkamai atliko vykdymo veiksmus, įstatymo nustatyta tvarka įkainojo nekilnojamąjį turtą rinkos verte, vadovaudamasi kvalifikuotų ekspertų pateiktais ekspertizės aktais. Todėl sutikti su suinteresuotų asmenų priešingais teiginiais nagrinėjamu atveju nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nesant jokių prieštaravimų dėl UAB „Verslavita“ ekspertizės aktuose užfiksuotų duomenų, nenurodant jokių aiškių ir objektyvių motyvų, akivaizdu, jog papildomos ekspertizės skyrimas yra visiškai netikslingas procesinis veiksmas, o jos atlikimu būtų nepagrįstai vilkinamas išieškojimo iš nekilnojamojo turto procesas, todėl šis prašymas netenkintinas. Suinteresuoti asmenys skunde neįrodė savo keliamų reikalavimų pagrįstumo. Išieškotojos vertinimu, tokie jų veiksmai, t. y. nuolatinių skundų ir pretenzijų reiškimas, yra vertintini kaip nesąžiningas bei tikslingas siekis, grubiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, sudarinėti įvairias teisinio pobūdžio kliūtis, siekiant išvengti išieškojimo iš nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, skundas atmestinas visa apimtimi kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.
Skundas netenkinamas.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas, vykdymo procese turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Vykdomųjų bylų Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051 duomenimis nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo išieškojimą pagal Kauno miesto 23-ojo notaro biuro 2013 m. rugsėjo 12 d. vykdomuosius įrašus, registro Nr. 5211 ir Nr. 5212 dėl 7 073 043,36 Lt ir 829 740,47 Lt, iš viso – 7 902 783,83 Lt (2 288 804 Eur) skolos išieškojimo iš UAB „Butvita“ priverstinai parduodant įkaito davėjams I. G. ir O. G. priklausantį įkeistą nekilnojamą turtą, hipotekos kreditoriaus UAB „FIRST partneriai“ naudai.
Minėti vykdomieji dokumentai antstolės kontoroje buvo priimti 2013 m. spalio 9 d., tą pačią dieną skolininkui išsiųstas raginimas susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas, raginimo kopijos išsiųstos ir suinteresuotiems asmenims I. G. ir O. G., kurios įteiktos 2013 m. spalio 18 d. (vykdomoji byla Nr. 0036/13/03050, b. l. 26-31). Nuo vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdymui momento (2013 m. spalio 9 d.) antstolė tris kartus skyrė ekspertizę realizuotino turto vertei nustatyti (2014 m. sausio 8 d, 2016 m. birželio 10 d. ir 2021 m. kovo 24 d.), tačiau objektyviai vykdyti išieškojimo iš įkeisto turto negalėjo dėl pareiškėjų ir kitų asmenų iškeltų civilinių bylų teismuose, dėl ko vykdymo veiksmai ne kartą buvo stabdomi. Paskutinė ekspertizė buvo paskirta antstolės 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. S-21-36-6954, o turtą įvertinti paskirta UAB „Verslavita“ (vykdomoji byla Nr. 0036/13/03050, b. l. 410). Patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjams paštu jų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresais ir pareiškėjo I. G. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)).
Įvertinusi įkaito davėjų nekilnojamąjį turtą, UAB „Verslavita“ antstolei pateikė ekspertizės aktus, tarp jų ir aktą Nr. EKN-21-019, kuriuo nustatyta (duomenys neskelbtini)ha žemės sklypo su nebaigtu statyti statiniu (gyvenamuoju namu), esančių (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė 291 000 Eur. 2021 m. gegužės 24 d. antstolė surašė patikslintą turto arešto aktą Nr. 407 (vykdomoji byla Nr. 0036/12/03050, b. l. 425,426), kuriame pareiškėjų areštuoto nekilnojamojo turto (9 vnt.) vertę nustatė atsižvelgiant į ekspertizės metu nustatytas šio turto rinkos vertes. Atitinkamai areštuoto žemės sklypo su nebaigtu statyti statiniu (gyvenamuoju namu), esančių (duomenys neskelbtini), vertė Turto arešto akte nustatyta 291 000 Eur. Areštuoto turto vertės 332 600 Eur (Turto arešto aktas proceso šalims tą pačią dieną buvo išsiųstas registruotomis pašto siuntomis. Papildomai turto arešto aktai buvo išsiųsti 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjo I. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)), tuo pačiu pareiškėjai buvo supažindinti su varžytinių vykdymo, antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytinių galimomis pasekmėmis (vykdomoji byla Nr. 0036/13/03050, b. l. 431-433).
2021 m. birželio 6 d. pareiškėjai el. paštu pateikė antstolei prašymą susipažinti su vykdomosiomis bylomis: padaryti elektronines bylų kopijas ir jas pateikti pareiškėjams nurodytu el. paštu, arba sudaryti galimybę pareiškėjų atstovams atvykti į antstolės kontorą ir padaryti bylų kopijas (vykdomoji byla Nr. 0036/13/03050, b. l. 436). 2021 m. birželio 10 d. į antstolės kontorą atvykęs skolininko laiduotojos O. G. advokatės L. D. įgaliotas teisininkas A. M. susipažino su vykdomųjų bylų medžiaga ir pasidarė vykdomųjų bylų skaitmenines kopijas. 2021 m. birželio 14 d. pareiškėjai pateikė prašymą areštuoto turto varžytines skelbti paskutinę procesinio termino dieną, nes jie tuo metu vedė derybas su potencialiu turto pirkėju. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjams yra žinoma apie priimtą turto arešto aktą Nr. 407, kuriuo nustatyta areštuoto turto vertė, jiems suprantama, kad artimiausiu metu bus skelbiamos varžytinės, todėl ketina pasinaudoti teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (vykdomoji byla Nr. 0036/13/03050, b. l. 439). Tačiau tą pačią dieną pareiškėjai parengė ir antstolei 2021 m. birželio 17 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti turto arešto aktą Nr. 407 ir skirti papildomą ekspertizę tikslui nustatyti areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Taigi, šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl areštuoto turto įkainojimo, jo vertės pagrįstumo ir teisėtumo.
CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjai tvirtina, kad remiantis antstolės Akte pateikta informacija nėra galimybės identifikuoti kada, kaip ir kokiu būdu buvo nustatyta pareiškėjams priklausančio turto vertė, kad neaiškus turto vertės nustatymo būdas, kad pareiškėjams nėra pateikta jokia informacija susijusi su turto verte, kad antstolė nevertino realios turto rinkos vertės, o (duomenys neskelbtini)ha žemės sklypo vertė nustatyta aiškiai per didelė, kad pareiškėjams tik iš Akto tapo žinoma, jog turtas buvo įvertintas, t. y. jiems nebuvo paaiškinta ar pateikti turto vertinimo ar ekspertizės aktai susipažinimui.
Teismas, įvertinęs pareiškėjų argumentus dėl ginčo turto įvertinimo, pažymi, kad pareiškėjų nurodomi argumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė neatspinti realios to turto vertės, ar kad buvo pažeistos pareiškėjų procesinės teisės gauti su vykdymo procesu susijusią informaciją.
Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliko UAB „Verslavita“. Pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka nušalinimo paskirtam ekspertui nepareiškė, taip pat nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, tačiau skundžia antstolio turto arešto aktą Nr. 407, kuriame antstolis ne savo iniciatyva, o vadovaudamasis ekspertizės akto duomenimis nustatė areštuoto turto vertę. Be to, kaip jau minėta, įstatymas numato, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis) ir antstolis šioje stadijoje negali pasirinkti kito turto vertės nustatymo būdo, t. y. po turto vertinimo ekspertizės antstolis, surašydamas turto arešto aktą, privalo vadovautis ekspertizės akto išvadomis. Žinoma, proceso šalių ar paties antstolio iniciatyva gali būti paskirta papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė, tačiau tam turi būti pagrindai. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Šiuo atveju pareiškėjai prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir (ar) nušalinimo ekspertui nereiškė, o antstolei taip pat nekilo abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo ekspertizės akte, todėl, nesant tam objektyvių duomenų, nėra jokio pagrindo abejoti ekspertizės akto duomenų teisingumu bei tikslumu ir atitinkamai antstolis neturėjo jokio pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Iš turto vertinimo ekspertizės akto Nr. EKN-21-019 matyti, kad vertinimas atliktas išsamiai ir detaliai, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad, atlikdamas turto vertinimą, antstolis neatsižvelgė į eilę pareiškėjų nurodomų aplinkybių. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad nėra galimybės identifikuoti kada, kaip ir kokiu būdu buvo nustatyta pareiškėjams priklausančio turto vertė, kad neaiškus turto vertės nustatymo būdas, kad pareiškėjams nėra pateikta jokia informacija susijusi su turto verte ir kad pareiškėjams tik iš Akto tapo žinoma, jog turtas buvo įvertintas, yra aiškiai nepagrįstos, nes visa informacija susijusi su paskirta turto vertinimo ekspertize, paskirtu turto vertintoju, bei turto arešto aktai, kaip ir kiti procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjams paštu jų gyvenamosios vietos adresais bei elektroniniu paštu. Pareiškėjai patys ir per savo atstovus teikė prašymus susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga, daryti jos kopijas ir pan., o antstolė buvo sudariusi visas galimybes susipažinti su šia medžiaga. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad jiems nežinoma, kada ir kokiu būdu buvo nustatyta jiems priklausančio turto vertė neatitinka tikrovės, nes, kaip jau minėta pareiškėjos advokatės įgaliotas asmuo 2021 m. birželio 10 d. buvo supažindintas su vykdomųjų bylų medžiaga, tuo pačiu ir su turto vertinimo ekspertizės duomenimis, iš kurių matyti, kad turto vertinimas buvo atliktas 2021 m. balandžio 8 d., t. y. pareiškėjams buvo žinoma, kad areštuoto turto vertė nustatyta atlikus ekspertizę turto vertei nustatyti, taip pat žinoma turto vertinimo data ir padarytos išvados. Taip pat ekspertizės akte aiškiai yra aprašyti turto vertės nustatymo principai, kad buvo atsižvelgta ir surinkti duomenys apie vertinamo turto buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius, vertinamo turto rinkos konjunktūrą, turto teisinį režimą, turto plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą. Be to akte aiškiai nurodyta, kad vertinimo metu buvo panaudotas lyginamasis vertinimo metodas, t. y. vertinamo turto palyginimas su analogišku ar panašiu turtu. Todėl pareiškėjų argumentai, kad neaiškus turto vertės nustatymo būdas ir kad vertinimas atliktas itin formaliai, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjų argumentai, kad jiems nebuvo paaiškinta ar pateikti turto vertinimo ar ekspertizės aktai susipažinimui, laikytini taip pat nepagrįstais, nes visi antstolės priimti procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjų gyvenamosios vietos adresais ir elektroniniu paštu, bei visa vykdomųjų bylų medžiaga kartu su ekspertizės aktais pateikta susipažinimui pareiškėjų atstovams. Todėl pareiškėjai, gavę informaciją apie atliktas turto vertinimo ekspertizes ir turto arešto aktus bei nustatytas areštuoto turto rinkos vertes, turėjo visas galimybes per įstatymo nustatytą terminą nuo turto arešto akto gavimo dienos pareikšti antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo, ir šiuo atvejų jų interesai bei teisės nebuvo pažeisti.
Pareiškėjai taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini)ha žemės sklypo vertė nustatyta aiškiai per didelė, kad vietinėje rinkoje tokių sklypų vertė yra ženkliai mažesnė. Tačiau kaip teisingai nurodo antstolė patvarkyme ir išieškotojas savo atsiliepime, pareiškėjai neatsižvelgė į tai, kad Turto arešto akte žemės sklypo vertė nustatyta, kartu su jame esančiu 345,68 kv. m dydžio pastatu (dvibutis gyvenamasi namas). Pareiškėjų daiktinės teisės į šį gyvenamąjį namą neįregistruotos, pastatas neidentifikuotas, nes jo statyba nebaigta, todėl žemės sklypas su statiniu buvo įvertinti kaip vienas objektas. Akivaizdu, kad atliekant žemės sklypo vertinimą, turi būti nustatyti ir kartu įvertinti jame esantys objektai (želdiniai, statiniai ir kt.). Ekspertizės akte Nr. EKN-21-019 nustatyta 0,1095 ha žemės sklypo vertė 54 500 Eur, o jame esančio statinio rinkos vertė – 236 500 Eur, bendra vertinamo objekto vertė – 291 000 Eur, t. y. didžiąją objekto vertės dalį (81 procentą) sudaro ne sklypo, o jame esančio pastato vertė. Pareiškėjų argumentai, kad statinys yra itin prastos, galimai avarinės būklės ir jo renovacijai reikėtų daug investicijų, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjai šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Be to priešingai, vykdomosios bylos ir ekspertizės akto duomenimis nustatyta, kad šiam statiniui 2011 m. kovo 25 d. yra išduotas statybos leidimas (vykdomoji byla. Nr. 0036/13/03050, b. l. 159), t. y. pastatas yra naujos statybos, be to dar nebaigtas statyti, todėl nesant šias faktines aplinkybes paneigiančių duomenų, nėra pagrindo teikti, kad šis statinys yra avarinės būklės.
Skolininko ar išieškotojo, o konkrečiu atveju – skolininko įkaito davėjų, argumentai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik asmens subjektyvia nuomone apie turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui ar teismui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad nagrinėjama turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta netinkamai, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie suteiktų pagrindo abejoti eksperto nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad rinkoje panašaus sklypo vertė sudarytų apie 84 800 Eur, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, be to, kaip jau minėta, ekspertizės metu į vertinamo objekto vertę buvo įtraukta sklype esančio pastato vertė, o paties sklypo vertė nustatyta net mažesnė už pareiškėjų nurodytą lyginamąją vidutinę vertę. Tokie pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis.
Byloje taip pat nėra jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktos išvados, kaip įrodymo, patikimumu, juo labiau, kad ekspertas ekspertizės akte išsamiai atskleidė vertinimo metodų parinkimą ir pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. Kaip jau minėta, vykdymo proceso dalyviai nušalinimų ekspertui taip pat nereiškė. Pareiškėjų skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui ir teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti eksperto nustatytos areštuoto turto vertės teisingumu.
Be to pažymėtina, kad pareiškėjų skundas grindžiamas prieštaringomis aplinkybėmis, nes pradžioje nurodo, kad turto arešto akte nustatyta daiktą vertė yra per didelė, o vėliau nurodo, kad jų teisėtas lūkestis ir interesas yra realizuoti turtą už maksimalią kainą, tam, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne apimtimi. Be to ir pareiškėjų veiksmai vykdymo procese yra prieštaringi, nes 2021 m. birželio 14 d. jie pateikė antstolei prašymą areštuoto turto varžytines skelbti paskutinę procesinio termino dieną, nes ketina pasinaudoti teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, kuriame jie neprieštaravo turto vertinimui ir suprato, kad artimiausiu metu bus skelbiamos varžytinės (vykdomoji byla Nr. 0036/13/03050, b. l. 439), ir tą pačią dieną pareiškėjai parengė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti turto arešto aktą Nr. 407. Šių savo veiksmų pareiškėjai nepagrindė.
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, jog antstolė, paskirdama ekspertizę ir remiantis jos išvadomis nustatydama areštuoto turto vertę, vykdymo procese neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją, ar kitų neteisėtų veiksmų, taigi nėra pagrindo panaikinti antstolės priimtą turto arešto aktą Nr. 407 ir skirti papildomą turto vertinimo ekspertizę, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 513 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjų O. G. ir I. G. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051 grąžinti antstolei.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.