Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-1001/2016 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei R. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui A. Z., institucijai, teikiančiai išvadą – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Z. prašė teismą nustatyti, kad jis nėra biologinis D. L. tėvas. Teismo posėdžio metu ieškovas, atsižvelgdamas į DNR ekspertizės išvadą, kuria nustatyta, kad jis yra D. L. tėvas, ieškinio atsisakė.

2. Atsakovė R. V. priešieškiniu prašė pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-18 sprendimu iš ieškovo A. Z. priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai D. L. ir priteisti iš ieškovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 227,50 Eur per mėnesį, išmokas mokant nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną. Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdama į ieškovo nedarbingumo lygį, prašomo priteisti išlaikymo dydį atsakovė sumažino iki 120 Eur.

3. Nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-18 sprendimu priteisto išlaikymo – 57,9 Eur (200 Lt) dukrai nepakanka, nes dukters, kuriai šiuo metu yra 15 metų, poreikiai per 10 metų žymiai padidėjo. Teigė, jog ieškovas niekuomet neteikė išlaikymo savo dukrai. Nurodė, kad dukters būtinų poreikių patenkinimui reikia apie 350 Eur kas mėnesį, tačiau ji pati šiuo metu mokosi ir dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, gauna 420 Eur atlyginimą, šeimoje auga trys vaikus, du jaunesnieji yra mažamečiai. Ji ir sutuoktinis yra gyvenamojo namo bendrasavininkiai, transporto priemonių neturi, o šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1 000 Eur, todėl kiekvienam šeimos nariui pragyvenimui vidutiniškai galėtų būti skiriami po 200 Eur. Nurodė, kad dukters D. L. poreikiams, ribodama savuosius, skiria apie 250 Eur kas mėnesį, nes paauglei dukrai reikia geresnio maisto, mokymosi priemonių ir kt..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu atsakovės R. V. priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-973-459-2005 D. L. priteistą išlaikymo dydį ir iš A. Z. priteisė 90 Eur kas mėnesį mokamą periodinį išlaikymą nepilnametei D. L. nuo priešieškinio teismui padavimo dienos 2016-01-21 iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskyrė R. V.. Civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo, nutraukė.

5. Nustatė, kad atsakovė nuo 2016-02-24 dirba UAB ,,Indritus“ pardavėja, uždirba apie 420 Eur kas mėnesį, be to, šiuo metu mokosi virėjos profesijos, yra susituokusi su R. V., šeimoje auga dukra D. L. bei du mažamečiai atsakovės ir jos sutuoktinio vaikai. Teismas konstatavo, jog atsakovės šeimos pajamos yra apie 1 000 Eur per mėnesį. Nurodė, kad atsakovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra neįgalus: nuo 2015-02-28 iki 2017-05-10 jam nustatytas 45 procentų darbingumas, diagnozuotos ligos: alkoholio sukelta polineuropatija ir juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija; nuo 2005-01-01 iki 2016-03-07 valstybiniu socialiniu draudimu nedraustas, jo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, mokama nuo 2012 m., kurios dydis vidutiniškai 44 Eur, ir transporto išlaidų kompensacija – 9,5 Eur. Nurodė, jog iš šių pajamų kas mėnesį yra išskaičiuojamas 21 Eur dydžio išlaikymas mažametei dukrai A. P., be to, ieškovas A. Z. santuokoje augina mažametį sūnų. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/3 namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Konstatavo, jog ieškovo nekilnojamas turtas yra areštuotas vykdant išieškojimą atsakovės naudai pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-18 išduotą vykdomąjį raštą byloje dėl išlaikymo priteisimo dukrai D. L.. Ieškovas transporto priemonių neturi. Nurodė, kad A. Z. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-12 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 164 str. už tai, kad vengė pareigos pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-18 sprendimą mokėti išlaikymą dukrai.

6. Teismas darė išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji yra darbinga, gauna apie 420 Eur darbo užmokestį, o ieškovas yra nedarbingas, jo oficialios mėnesio pajamos yra apie 32 Eur per mėnesį. Konstatavo, jog ieškovo nedarbingumą iš dalies lėmė jo pasirinktas sveikatai žalingas gyvenimo būdas.

7. Sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis sąžiningai siekė užtikrinti dukros D. L. turtines teises į išlaikymą, priešingai, visą dukters D. išlaikymo naštą perkėlė atsakovei. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, ieškovo sveikatos būklę, nepilnametės D. L. poreikius, tai, kad jai iš Vaikų išlaikymo fondo mokama po 45,9 Eur, teismas darė išvadą, jog R. V. galimybės teikti išlaikymą dukrai yra didesnės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Z. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priteisti valstybei turėtas išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas.

9. Nurodo, kad teismo išvados padidinti iš jo priteistą išlaikymą yra nepagrįstos, paremtos tinkamai neįvertinus visų faktinių bylos aplinkybių. Teigia, jog teismas neįvertino kitų dviejų jo nepilnamečių vaikų poreikių, jo sveikatos būklės, šalių turtinės padėties bei atsakovės nurodytų neadekvačių vaiko poreikių, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

10. Sutinka, kad nepilnamečiam vaikui priteista išlaikymo suma kas mėnesį po 90 Eur atitiktų protingumo kriterijus, tačiau jo finansinė padėtis nesudaro galimybės teikti priteisto išlaikymo dydžio. Jis turi tik 45 procentų darbingumą, pajamos, kurios yra sąlygotos jo sveikatos būklės, sudaro tik 53,32 Eur, iš kurių dar tenka prisidėti prie kitų dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teigia, jog faktiškai jo poreikius tenkina tik sutuoktinė I. Z..

11. Nurodo, jog atsakovė, teikdama reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo nurodė, kad vaiko poreikiai yra didesni nei tuomet, kai buvo priteistas išlaikymas, tačiau byloje faktiškai nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovės prašoma priteisti dukrai išlaikymo suma realiai yra būtina. Mano, kad didžioji dalis nurodytų išlaidų yra galimos tik tokiu atveju, jei tam yra finansinės galimybės, pvz. kosmetikai, bižuterijai, laisvalaikiui, pramogoms ir t. t..

12. Atsakovė R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė sąžiningo siekio užtikrinti dukrai teisę į išlaikymą. Teigia, jog ieškovo argumentai dėl sveikatos būklės ir turtinės padėties pagrįstai pripažinti nelemiančiais, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas tenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. Iš bylos duomenų matyti, jog nepilnametės D. L. motina R. V. prašė teismą iki 120 Eur padidinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-18 sprendimu iš A. Z. priteistą 57,90 Eur (200 Lt) išlaikymą dukrai. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą tenkino iš dalies ir iš A. Z. priteistą periodinių išmokų dydį dukrai padidino iki 90 Eur. Apeliantas nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo jį panaikinti.

16. Tėvų prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl, vaikui augant kinta jo poreikiai, be to, gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Be to, pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko poreikiai ar atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti tėvo ar motinos prašymu, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

17. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant išlaikymą vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomos CK 3.192 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

18. Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, ar tos pajamos reguliarios, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikų išlaikymui, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Turtinei padėčiai įvertinti svarbi ir ta aplinkybė, jog vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-243/2010; 3K-3-513/2011; 3K-3-27/2015 ir kt. ).

19. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

20. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

21. Bylos duomenys patvirtina, jog Šiaulių rajono apylinkės teismas 2005-10-18 sprendimu iš ieškovo A. Z. jo dukters D. L. išlaikymui priteisė 57,90 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Skundžiamu sprendimu iš A. Z. priteistas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės padidintas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur. A. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas šališkai ir nepagrįstai nutarė padidinti išlaikymo nepilnametei dukrai dydį dėl neva padidėjusių išlaidų, nors iš esmės tokių poreikių padidėjimo atsakovė neįrodė ir teismas nenustatė. Teigia, jog neturi galimybių mokėti priteistą išlaikymą dukrai dėl sveikatos problemų ir ribotų galimybių susirasti darbą, be to, skiria dalį lėšų dar dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui.

22. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad byloje nėra įrodymų, jog nepilnametės dukters poreikiai nuo išlaikymo priteisimo yra padidėję, nes visiems žinoma ir nereikalaujanti įrodinėti aplinkybė yra tai, jog augant vaikui jo poreikiai bei išlaidos jų patenkinimui didėja (maistui, aprangai, avalynei, mokymosi priemonėms, minimalioms išlaidoms laisvalaikiui ir kt.). Be to, atsakovė teikė teismui duomenis apie patiriamas išlaidas, todėl konstatuotina, jog byloje įrodyta, kad šalių nepilnametės dukters išlaidos nuo 2005 m. yra padidėjusios (CPK 178 str., 182 str.1 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečiai kokio dydžio išlaidos mėnesiui yra reikalingos D. L. būtiniausiems poreikiams patenkinti, o nurodė, jog tai gali būti minimalios mėnesinės algos dydis (350 Eur). Tačiau minėtas dydis kasacinio teismo praktikoje yra pripažintinas tik orientaciniu kriterijumi, be to, atsakovė R. V. nurodo, jog dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 250 Eur. Įvertinus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog būtiniausiems šalių dukters D. L. poreikiams patenkinti yra pakankama 200 Eur suma.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių turtinę padėtį, darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turi galimybę teikti dukrai po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad A. Z. sveikatos būklė ir turimas tik 45 proc. darbingumas bei jo išsilavinimas ženkliai apriboja jo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti žymiai didesnes pajamas, o tuo pačiu apriboja ir jo galimybę teikti nepilnametei dukrai kas mėnesį 90 Eur dydžio išlaikymą (b. l. 58-61, 116). Pažymėtina, jog apeliantas nuo 2005-01-01 iki 2016-03-07 valstybiniu socialiniu draudimu nedraustas, jo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, mokama nuo 2012 m., kurios dydis yra apie 43 Eur, ir 9,5 Eur transporto išlaidų kompensacija. Iš šių pajamų kas mėnesį išskaičiuojamas 21 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai A. P.. Be to, apeliantas santuokoje su I. Z. augina nepilnametį sūnų E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog A. Z. turi teikti išlaikymą ir kitiems savo vaikams (b. l. 65-66). Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis, lyginant su buvusia išlaikymo dukrai priteisimo metu, yra pablogėjusi.

24. Iš bylos duomenų matyti, kad nuosavybės teise A. Z. priklauso 1/3 namo ir ūkinio pastato, kurie yra areštuoti vykdant išieškojimą atsakovės naudai pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-18 išduotą vykdomąjį raštą byloje dėl išlaikymo priteisimo, ieškovo transporto priemonė yra išregistruota (b. l. 88-112, 117-120,195). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, jog išlaikymo priteisimas kas mėnesį po 90 Eur periodinėmis išmokomis, esant dabartinei faktinei situacijai yra neadekvatus apelianto turtinei padėčiai. Duomenų, jog A. Z. gauna didesnes pajamas, byloje nėra (CPK 178 str., b. l. 190). Iš pažymos apie asmens įmokas už 2015-11-01 – 2016-11-30 laikotarpį matyti, jog apelianto sutuoktinės I. Z. pajamos sudaro apie 500 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), todėl neatmestina, jog įvertinus A. Z. gaunamas pajamas, apelianto teiginiai, kad faktiškai jo poreikius tenkina sutuoktinė I. Z., yra pagrįsti, tačiau perkelti A. Z. pareigas sutuoktinei išlaikyti apelianto nepilnametę dukrą nėra pagrindo.

25. Nors tėvų pareiga yra užtikrinti nepilnamečiam vaikui būtinas sąlygas augti ir vystytis, siekti gauti didesnes pajamas ir sąžiningai vykdyti savo pareigas, tačiau apeliantas įrodė, jog

jo galimybės surasti gerai apmokamą darbą yra apribotos turimų sveikatos problemų. Nors teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Z. sveikatos būklę įtakojo jo netinkamas gyvenimo būdas, tačiau kartu kritiškai vertina ir išvadą, jog ieškovo argumentai dėl sveikatos būklės ir sunkios turtinės padėties nepripažintini lemiančiais ir nesuteikiančiais pagrindo nedidinti išlaikymo dydžio dukrai D. L..

26. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau minėtas aplinkybes (šalių pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, apelianto turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, turimą išsilavinimą ir ribotą galimybę įsidarbinti, turimų išlaikytinių skaičių bei jau esamą priteisto išlaikymo įsiskolinimą dukrai D. L.) daro išvadą, kad šiuo metu padidinti iš A. Z. priteistą išlaikymą nėra galimybių, nes jis nėra pajėgus teikti didesnio nei Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-18 sprendimu priteisto išlaikymo dukrai.

27. Dėl aukščiau paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, be pagrindo tenkino atsakovės priešieškinį, todėl sprendimas dalyje, kuria priešieškinys iš dalies patenkintas bei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos R. V. naudai keistinas, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas ir priešieškinys atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos.

28. Iš bylos duomenų matyti, jog A. Z. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir teisinės pagalbos išlaidos sudaro 380,10 Eur (b. l. 114, 128, 163). Kadangi valstybės garantuojama teisinė pagalba A. Z. buvo suteikta tiek jo iniciatyva pradėjus bylą dėl tėvystės nuginčijimo (minėto reikalavimo jis vėliau atsisakė), tačiau atsakovei pareiškus priešieškinį, ieškovo atstovė ruošė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose bei parengė apeliacinį skundą, todėl įvertinus minėtus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui, atmetus priešieškinį, priteisti iš atsakovės 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų valstybei ( CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.; b. l. 55-57, 125-126, 148-150, 164-165).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą dalyje, kurioje atsakovės R. V. priešieškinys tenkintas iš dalies ir pakeistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-973-459-2005 D. L. nustatytas išlaikymo dydis bei iš ieškovo A. Z. priteistos bylinėjimosi išlaidos R. V. naudai, panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir R. V. priešieškinį atmesti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5630).