Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2016-05-17 · Civilinė byla Nr. 2-281-761/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
2-281-761/2016
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00185-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Ieškovas
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
L. P.
Trečiasis asmuo
Šilalės rajono socialinių paslaugų namų
Civilinė byla Nr. 2-281-761/2016Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00185-2016-4Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.4.6.; 2.6.5.2.1.; 2.6.4.4.2.;
3.1.7.7.; 3.2.6.1.; 3.2.6.6.1.; 3.4.1.6. (N)ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms B. S., D. K., atsakovei L. P., trečiojo asmens Šilalės rajono socialinių paslaugų namų direktoriui G. R., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. P., trečiajam asmeniui Šilalės rajono socialinių paslaugų namų, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti M. P. gyvenamąją vietą rūpintojo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš L. P. nepilnamečio sūnaus M. P. išlaikymui po 50 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti rūpintoją - Šilalės rajono socialinių paslaugų namus.

Ieškovo atstovė nurodė, kad L. P. turi nepilnametį sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikui tėvystė nėra nustatyta. L. P. kartu su sūnumi gyveno pas savo sugyventinį R. M., (duomenys neskelbtini). Sugyventiniai nuo 2009 m. birželio mėnesio buvo įrašyti į skyriaus problemiškų šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir R. M. piktnaudžiavimo alkoholiu. Buityje vyravo skurdas, nešvara ir netvarka. Lankantis šeimoje, pastebėta, kad abu sugyventiniai išgėrinėja, mažamečiui sūnui gyventi šeimoje buvo sudarytos tik minimalios sąlygos, tenkinami tik būtiniausi vaiko poreikiai. L. P. šeima nuo 2011 m. spalio 11 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1177 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos vaiko priežiūros ir auklėjimo, socialinių įgūdžių stokos. Nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. L. P. visiškai nebesirūpino savo sūnumi Mindaugu. Ji paliko nepilnametį sūnų buvusiam sugyventiniui R. M., o pati valkatavo, apsistodavo įvairiose vietose. Kurį laiką L. P. gyveno pas draugą R. G., Radviečio k., Kvėdarnos šen., Šilalės raj. Sūnus nepanoro vykti kartu su mama, nurodydamas, kad mama jis nepasitiki, netiki jos pažadais, motina niekada juo tinkamai nesirūpindavo, netgi paimdavo dalį jo uždirbtų pinigų. Jis pageidavo likti gyventi pas mamos draugą R. M. ir toliau mokytis (duomenys neskelbtini). Motina raštu įsipareigojo aplankyti sūnų du kartus per savaitę, atvykusi sutvarkyti buitį, teikti po 100 litų sūnaus išlaikymui, tačiau savo pažadų nesilaikė - sūnų aplankydavo tik kartą per savaitę, neteikė išlaikymo, nesidomėjo sūnaus mokymusi, sveikata, auklėjimu, laisvalaikiu, vengė nurodyti savo gyvenamąją vietą. 2014-11-07 nepilnametis M. P. paimtas iš Kvėdarnos seniūnijos ir apgyvendintas Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose. Mindaugas sutiko vykti į globos instituciją. 2014-11-13 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1513 M. P. nustatyta laikinoji rūpyba Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose, jo rūpintoju paskirta minėta globos institucija. 2014-11-24 L. P. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia, sūnaus nepriežiūros, išlaikymo jam neteikimo. Kartu su L. P. ir R. G. gyvenęs jo brolis, neapsikentęs sugyventinių piktnaudžiavimo alkoholiu ir L. P. nenoro tvarkytis buityje, liepė jai išsikelti iš buto. Nuo 2015 m. balandžio mėnesio L. P. apsigyveno pas savo tėvus A. ir J. R. tame pačiame Radviečio kaime, tik gretimame name. Būstas, kuriame apsistojo L. P., yra nuomojamas, jame du kambariai ir virtuvė, patogumų nėra. Gyvenimo sąlygos itin prastos, butas po įvykusio gaisro neremontuotas, sienos aprūkusios, buitis skurdi. L. P. yra bedarbė, registruota Darbo biržoje nuo 2015-02-13. Materialinė šeimos padėtis - labai sunki. Šiuo metu L. P. pragyvena iš 102 eurų socialinės pašalpos. Pragyvenimui užsidirba iš atsitiktinių darbų. Su sūnumi bendrauja telefonu, nuvykusi į Šilalę su reikalais, stengiasi su juo susitikti. Retkarčiais sūnui duoda po keletą eurų. Kvėdarnos seniūnija nurodo, kad L. P. nemotyvuota ką nors keisti savo gyvenime bei susigrąžinti sūnų. Ji pati pripažįsta, kad nesugebės juo tinkamai rūpintis ir neprieštarauja, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia.

Atsiliepimas

Atsakovė L. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad šiuo metu neturi galimybės pati auginti sūnų M. P.. Pati glaudžiasi pas tėvus, kur gyvenimo sąlygos labai prastos. O ir pats sūnus nenori su ja gyventi. Ji truputį padeda sūnui materialiai. Yra bedarbė, tačiau šiuo metu laikinai darbuojasi girininkijoje. Teigė, jog problemų su alkoholiu šiuo metu neturi, nors pripažįsta anksčiau juo piktnaudžiavusi.

Trečiojo asmens Šilalės rajono socialinių paslaugų namų direktorius G. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 7 d. M. P. buvo apgyvendintas socialinių paslaugų namuose. Jo motina L. P. iš pradžių sūnų lankė, tačiau vėliau lankymas nutrūko, su sūnumi retkarčiais bendrauja telefonu. M. P. šiuo metu lanko mokyklą, vienuoliktą klasę. Liepos pabaigoje jam suėjus 18 metų, jis planuoja palikti Šilalės rajono socialinių paslaugų namus ir grįžti gyventi pas buvusį L. P. sugyventinį R. M., pas kurį gyveno nuo dviejų metų. L. P. išlaikymo vaikui neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė L. P. turi vieną nepilnametį sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 63, 64). Vaiko tėvas nenustatytas. 2011 m. spalio 11 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1177 L. P. ir R. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 17). 2014-11-13 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo Nr. DĮV-1513 M. P. nustatyta laikina rūpyba, o vaiko rūpintoju paskirti Šilalės rajono socialinių paslaugų namai (b. l. 34).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 str. 1 d.). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Byloje nustatyta, jog nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio L. P. visiškai nebesirūpino savo sūnumi Mindaugu, jį paliko savo sugyventiniui. Šiuo metu ji gyvena pas savo tėvus, kurie nuomoja dviejų kambarių butą. Gyvenimo sąlygos ten itin prastos, butas po gaisro neremontuotas, buitis skurdi. Kaip nurodė liudytoja Kvėdarnos seniūnijos socialinė darbuotoja L. P., L. P. iki 2015 m. balandžio mėnesio gyveno pas sugyventinį R. G., tačiau pastariesiems piktnaudžiaujant alkoholiu, R. G. brolis L. P. išvijo iš buto. Nuo tada ji apsigyveno pas savo tėvus. Ji stokoja socialinių įgūdžių, su vaiku bendrauja labiau telefonu, išlaikymo jam neteikia, susitikusi su juo retkarčiais duoda kelis eurus. Ji nemotyvuota kažką keisti, teigiamų pokyčių jos elgesyje taip pat nėra. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovė L. P. sūnaus M. faktiškai nelanko, nesidomi jo sveikata, priežiūra, ugdymu, išlaikymo neteikia, tai yra faktiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, motinos valdžios neįgyvendina. Atsakovė dėl savo abejingumo nedalyvauja sūnaus Mindaugo priežiūroje, piktybiškai vengia atlikti motinos pareigas, taip darydama ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Visa tai rodo, kad atsakovė tinkamai nesirūpino ir nesirūpina vaiko auklėjimu, jo sveikata, ramių ir saugių gyvenimo sąlygų sudarymu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsakovė nusišalino nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos L. P. valdžią sūnaus M. P. atžvilgiu.

Iš teismo nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų, konstatuotina, kad atsakovei L. P. neterminuotai apribojus motinos valdžią į sūnų vaiko interesai nebus pažeisti. Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.) Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t.y. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.), arba, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 1 d.).

Priėmęs sprendimą apriboti motinos valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad M. P. nuo 2014 m. lapkričio 13 d. nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoju paskirti Šilalės rajono socialinių paslaugų namai. Atsižvelgiant į tai, M. P. gyvenamoji vieta nustatytina Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose (CK 3.265 str.).

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovės L. P. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė L. P. yra bedarbė, nuo 2015-02-13 registruota darbo biržoje. Šiuo metu ji pragyvena iš 102 € socialinės pašalpos. Pragyvenimui užsidirba iš atsitiktinių darbų. Gyvena pas tėvus. Įvertinęs anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra labai sunki, todėl nepilnamečio vaiko minimaliems poreikiams tenkinti, remiantis LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., iš atsakovės L. P. priteistinas išlaikymas sūnui M. P. po 50 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2016-03-22 iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas rūpintojas – Šilalės rajono socialinių paslaugų namai (CK 3.192 str., 3.201 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. l d.). Iš atsakovės L. P. valstybės naudai priteistinas 61 € dydžio žyminis mokestis (41 € už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo; 20 € už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (50 € x x 12 mėn. x 3%, bet ne mažiau kaip 20 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p.)).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., nepilnamečio sūnaus M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti M. P. gyvenamąją vietą Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose, kodas 302635186, adresas Šilalės m., V. D. g. 17.

Priteisti iš L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. P. po 50 (penkiasdešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2016-03-22) iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti rūpintoją Šilalės rajono socialinių paslaugų namus.

Priteisti iš L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 61 € (šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Osvaldas Briedis