Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1451-924/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-06Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-08
Bylos Nr.
e2A-1451-924/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15807-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė, Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Protozaudras“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ntyrimai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1451-924/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15807-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; (S) 2.6.18.1; 3.3.1.18; 3.3.1.20
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės ir Edvardo Palioko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Protozaudras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-783-962/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ntyrimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Protozauras“ dėl avanso ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ntyrimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Protozauras“ 1 331,12 Eur avanso, 43,32 Eur palūkanų, 768,88 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl bandinių suktukų pagaminimo ir testavimo paslaugų. Šalys buvo susitarę, kad atsakovė pagamins ieškovei tris vienetus suktukų ir suteiks suktukų testavimo paslaugą už bendrą 1 331,12 Eur sumą. Ieškovė elektroniniu laišku nurodė atsakovei, kad pagamintų suktukų reikia iki 2020 m. balandžio 1 d. Atsakymo, kad suktukų nebus spėta pagaminti iki 2020 m. balandžio 1 d., atsakovė nepateikė. Už būsimus darbus pagal ginčo sutartį atsakovė išrašė išankstinę sąskaitą 1 331,12 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo. Ieškovė iš atsakovės 2020 m. rugsėjo 2 d. gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad visi trys suktukai yra pagaminti ir paruošti atsiėmimui adresu: Šiltnamių g. 9, Noreikiškės. Suktukus buvo pavėluota pagaminti penkis mėnesius. Iki šios dienos ieškovė neturi atsakovės pagamintų suktukų, kurie būtų gerai veikiantys ir atitinkantys ieškovės pateiktą užduotį. Atsakovė jokių suktukų šiai dienai ieškovei nėra pardavusi. Praleidus sutartą terminą, atsakovės pagaminti suktukai ieškovei nebėra reikalingi, kadangi ieškovės klientas, kuriam ieškovė ketino parduoti suktukus, atsisakė taip ilgai laukti kol suktukai bus pagaminti. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė prarado ne tik klientą, bet ir pajamas, kurias galėjo gauti pardavusi suktukus savo klientui, jei atsakovė būtų juos laiku ir tinkamai pagaminusi. Ieškovė sudarė gamybos sutartį su nauju tiekėju (suktukų gamintoju). Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, pareikalavo per septynias dienas grąžinti avansą, tačiau jo atsakovė negrąžino. Ieškovė planavo atsakovės pagamintus bandinių suktukus perparduoti savo klientui Estijos įmonei OU „Estmetex“, t. y. 2019 m. vasario 13 d. tarp ieškovės ir minėtos Estijos įmonės buvo sudaryta preliminari suktukų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi iki 2020 m. balandžio 8 d. parduoti tris vienetus bandinių suktukų už 2 100,00 Eur kainą plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kuriuos turėjo pagaminti atsakovė. Dėl to ieškovei buvo itin svarbu, kad atsakovė suktukus pagamintų iki 2020 m. balandžio 1 d. Ieškovei negalint įvykdyti savo įsipareigojimų klientui pagal minėtą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovės klientas informavo, kad nebepirks suktukų iš ieškovės, ko pasėkoje preliminari suktukų pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 17 d. Taigi, dėl atsakovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir vėlavimo pagaminti suktukus šalių sutartais terminais, ieškovė patyrė 768,88 Eur nuostolių, kuriuos sudaro negautas pelnas už suktukus. Esamoje situacijoje yra visos sąlygos taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 768,88 Eur nuostolių. Iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos dėl vėlavimo grąžinti avansą, kurios už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. sudaro 43,32 Eur bei 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

3. Atsakovė UAB „Protozauras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pirmą kartą į atsakovę kreipėsi 2018 m. lapkričio 28 d., ieškodama įmonių, galinčių sukurti jai reikalingas elektronikos įrenginius ar jų dalis, bei pateikė atsakovei užklausą, ar galėtų suprojektuoti (pagaminti prototipą) bandinių indelio suktuką. Tarp šalių buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 6 d. sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo suprojektuoti bandinio suktuko 3D modelį. Šią sutartį atsakovė įvykdė tinkamai, už tai buvo su ja atsiskaityta, ieškovė dėl to pastabų nereiškė ir buvo pradėtos derybos dėl trijų bandinių suktukų pagal parengtą 3D modelį gamybos ir ištestavimo. Atsakovė 2019 m. vasario 1 d. pateikė darbų aprašymą ir šių darbų kainą (ofertą). Atsakovė įsipareigojo pagaminti suktuko mechanines dalis, be elektronikos, t. y. ne galutinį bandinio suktuką, kaip baigtą, prekybai paruoštą gaminį. Šalys 2019 m. vasario 1 d. – 2019 m. vasario 18 d. vykusio susirašinėjimo pagrindu ir atsakovei apmokėjus išankstinę sąskaitą faktūrą, t. y. tiek rašytiniu būdu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, susitarė, kad atsakovė parengs tris bandinių suktukų mechanines dalis, be elektronikos dalies ir atliks paprastą testavimą be papildomų priedų, parengs minimalią bandymo ataskaitą, o ieškovė įsipareigojo apmokėti 1 100,00 Eur. Šalys galutinio darbų termino mechaninei daliai nesusitarė, šalys dėl elektroninės dalies gamybos nesusitarė. 2018 m. gruodžio 6 d. sutartimi šalys susitarė dėl 3D modelio suprojektavimo ir būtent pagal šį modelį 2019 m. vasario 1 d. šalys pradėjo derybas dėl suktukų mechaninės dalies pagaminimo. Suprojektuotame 3D modelyje nebuvo numatyta elektroninė dalis, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė pagamindama ir tris suktukus be elektroninės dalies ir juos išbandžiusi, bei pateikusi ieškovei, tinkamai įvykdė tarp šalių sudarytą sutartį, o ieškovė šiuos darbus priėmė. Ieškovės reikalavimas dėl 768,88 Eur nuostolių priteisimo nepagrįstas, nes, šį reikalavimą ieškovė kildina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.652 straipsnio 4 dalies. Tačiau, ieškovei nurodžius, kad pageidauja darbų rezultato iki 2020 m. balandžio 1 d., atsakovė aiškiai nurodė, kad būtina susitarti mechaninės dalies užbaigimą ir elektroninės dalies gamybą, ir su nurodytu terminu nebuvo sutikta. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų susitarta dėl galutinio darbų termino, kurį atsakovė būtų pažeidusi. Ieškovė 2019 m. vasario 13 d. preliminariąją suktukų pirkimo–pardavimo sutartį sudarė niekaip neapibūdinusi ir sutartyje neaptarusi parduodamų suktukų, kad juos būtų galima išskirti individualiais požymiais. Tai yra rinkoje itin retas įrenginys, kurio paklausa yra labai maža, šis įrenginys yra labai specifinėms funkcijoms atlikti – atitinkamo dydžio bandinių sudėčiai ištirti, juos įrenginiui sukant ir kraipant. Kad būtų galima naudotis bandinių suktuko funkcijomis, būtina turėti mėginiams tirti skirtą lazerį, kuris įsimontuotų į bandinių suktuką. Įvertinus tą aplinkybę, kad net ir ieškovei priėmus atsakovės galutinį darbų rezultatą – ieškovė bandinių suktukų negalėtų naudoti pagal paskirtį, nes juos ieškovė iš atsakovės užsakė be elektroninės dalies. Dėl to ieškovė, sudarydama 2019 m. vasario 13 d. preliminariąją suktukų pirkimo–pardavimo sutartį, prisiėmė šios sutarties neįvykdymo riziką ir reikalavimo teisės dėl nepatirtų pajamų iš šios sutarties negali nukreipti į atsakovę. Atsakovė abejojo į bylą pateiktos 2019 m. vasario 13 d. preliminariosios suktukų pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovės ir Estijos įmonės tikrumu. Sutartyje nėra išdėstytos suktukų techninės specifikacijos, išmatavimai, savybės ir komplektacija, nėra aišku realiai dėl ko tarp šalių buvo susitarta. Atsakovė teigė, kad šis sandoris buvo sudarytas fiktyviai, siekiant pareikšti turtinį reikalavimą šioje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1 331,12 Eur avanso, 43,32 Eur palūkanų, 768,88 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 143,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 438,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybės naudai – 13,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. vasario 13 d. buvo sudaryta žodinė sutartis dėl bandinių suktukų pagaminimo ir testavimo paslaugų. Šalys susitarė, kad atsakovė pagamins ieškovei tris vienetus bandinių suktukų ir suteiks ieškovei suktukų testavimo paslaugą už bendrą 1 331,12 Eur sumą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, tai, kad ieškovė užsakytus gaminius planavo parduoti (elektroniniame susirašinėjime nurodė, kad nori balandžio 1 d. paleisti į prekybą), nusprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovės užsakytas gaminys buvo galutinis produkto rezultatas, t. y. su elektronine dalimi, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovė užsakė tiek suktukų, kiek rekomendavo atsakovė, atsižvelgiant į ilgaamžiškumą, be to, pati atsakovė išrašė sąskaitą už bandinių suktukų pagaminimą ir testavimą. Labiau tikėtina, kad suktukų, kurie yra be elektroninės dalies, testavimas nebūtų įmanomas, o tai prieštarautų pačios atsakovės išrašytai išankstinei PVM sąskaitai faktūrai 1 331,12 Eur sumai už bandinių suktukų pagaminimą ir testavimą. Išankstinėje sąskaitoje nėra nurodyta, kad už 1 331,12 Eur kainą bus gaminamos tik suktukų mechaninės dalys. Išankstinėje sąskaitoje yra nurodyta, kad už 1 331,12 Eur kainą bus gaminamas „bandinių suktukas“ (trys vienetai), t. y. galutinis gaminys ir atliekamas jo testavimas. Ieškovė negalėjo užsakyti suktukų gamybos be elektroninės dalies, kadangi jų nebūtų buvę galima naudoti pagal paskirtį, parduoti, išbandyti ilgaamžiškumo ir nėra aišku, kam tokie suktukai ieškovei būtų buvę reikalingi.

6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, kaip į robotikos kūrėją, bei sutiko su ieškovės argumentais, jog joks elementariausias robotukas neveiks be elektroninės dalies. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovė iš esmės į atsakovę ir kreipėsi būtent dėl jos galimos sukurti elektroninės dalies. Teismo įvertinas byloje šalių pateiktas susirašinėjimas, taip pat paneigė atsakovės teiginius, kad ieškovė buvo užsisakiusi suktukus be elektroninės dalies. Teismas atsakovės teiginius, kad šalys nebuvo susitarę dėl suktukų elektroninės dalies pagaminimo, laikė nepagrįstais ir neįrodytais.

7. Teismas, įvertinęs 2020 m. vasario 6 d. ieškovės laišką atsakovės vadovui, nustatė, kad jame buvo nurodyta, jog ieškovė suktukus 2020 m. balandžio 1 d. nori paleisti į prekybą. Duomenų, kad atsakovė būtų nurodžiusi, kad su tokiu terminu nesutinka, kad nespės pagaminti, byloje nebuvo. Be to, kad šalių buvo sutartas suktukų pagamino terminas iki 2020 m. balandžio 1 d., netiesiogiai patvirtino ir 2019 m. vasario 13 d. preliminari suktukų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi parduoti atsakovės pagamintus suktukus pirkėjui Estijos įmonei iki 2020 m. balandžio 8 d. Jei šalys nebūtų susitarę dėl suktukų pagaminimo termino iki 2020 m. balandžio 1 d., tikėtina, jog ieškovė nebūtų įsipareigojusi patiekti šiuos suktukus Estijos įmonei iki 2020 m. balandžio 8 d. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. gavo iš atsakovės elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad visi trys suktukai yra pagaminti ir paruošti atsiėmimui adresu: Šiltnamių g. 9, Noreikiškės. Teismas, vertindamas suktukų pagaminimo terminą pagal sutartį (2020 m. balandžio 1 d.), nusprendė, kad suktukus buvo pavėluota pagaminti penkis mėnesius.

8. Dėl atsakovės pagamintų suktų kokybės teismas vertino liudytojų K. K., L. L., K. N. paaiškinimus. Tačiau teismas sprendė, kad jų duoti teismui paaiškinimai prieštarauja rašytinei bylos medžiagai, teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytojai K. K., L. L. yra atsakovės darbuotoji, K. N. buvo atleistas iš darbo ieškovės įmonėje esant konfliktinei situacijai, ką patvirtina byloje esantis ieškovės reikalavimas pasiaiškinti. Dėl to teismas nesivadovavo šių liudytojų duotais paaiškinimais.

9. Teismas nurodė, kad jeigu suktukai būtų užsakyti be elektroninės dalies, tai į išankstinę sąskaitą atsakovė nebūtų įtraukusi testavimo paslaugos, nes tarpinio produkto rezultato testuoti nebūtų galima. Taip pat, jeigu ieškovė būtų užsakiusi ne galutinį produktą, atsakovė nebūtų vežusi suktuko su elektroninėmis dalimis pabandymui ieškovei į ofisą, nors to neginčijo abi šalys. Vėliau, šalių teigimu, atsakovės ieškovei atvežtas suktukas sugedo, atsakovė jį pasiėmė pataisymui, tačiau negrąžino. 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu atsakovės vadovas N. A. apžiūrai pateikė vieną iš ginčo objektu esančių suktukų, tačiau nurodė, kad pademonstruoti teismui negali, nes suktukas neveikia. Į klausimą, ar su šiuo suktuku būtų galima atlikti bandymą, atsakovės atstovas nurodė „kažką atlikti – taip“. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad suktukai neturi Europos patvirtinimo (CE) ženklinimo.

10. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, padarė išvadą, kad ginčo sutartis buvo nutraukta pagrįstai, kadangi atsakovė nustatytu terminu nepagamino veikiančių suktukų, kuriuos būtų galima naudoti pagal paskirtį. Nutraukus sutartį, atsakovė privalo grąžinti ieškovės pagal ginčo sutartį ir išankstinę sąskaitą pervestus pinigus – 1 331,12 Eur. Teismas iš ieškovės pateiktos 2019 m. vasario 13 d. preliminarios bandinių suktukų pirkimo–pardavimo sutarties nustatė, kad ieškovė susitarė OU „Estmetex“ parduoti tris bandinių suktukus iki 2020 m. balandžio 8 d. 2020 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu ši sutartis nutraukta. Teismas padarė išvadą, kad, praleidus sutartą terminą, atsakovės pagaminti suktukai ieškovei nebėra reikalingi. Nors atsakovė teigė, kad minėta sutartis fiktyvi, jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

11. Teismas laikė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji nepagamino ieškovei bandinių suktukų iki 2020 m. balandžio 1 d. Atsakovės neteisėtų veiksmų pasėkoje atsirado nuostoliai – ieškovė negavo 789,88 Eur pajamų, kuriuos atsakovė turi atlyginti. Atsiradę nuostoliai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmais, kadangi jei atsakovė būtų pagaminusi suktukus per šalių sutartus terminus, tai šių nuostolių nebūtų buvę. Atsakovės kaltė yra preziumuojama. Tarp šalių buvo susitarta dėl suktukų pagaminimo termino – 2020 m. balandžio 1 d. Teismas taip pat vertino, kad atsakovės teiginiai, jog šalys nesusitarė dėl pagaminimo termino, prieštarauja elementariai logikai, verslo praktikai, kadangi, apmokėjusi sąskaitą, ieškovė būtų priversta laukti neapibrėžtą laiko tarpą. Be to, tarp šalių buvo susitarta dėl galutinio produkto (su elektronine dalimi).

12. Tai, kad 2019 m. vasario 13 d. preliminarioje sutartyje, atsakovės teigimu, trūksta tam tikros informacijos, teismas taip pat nelaikė pagrindu minėtą sutartį laikyti fiktyvia. Tai, kad pagal 2019 m. vasario 13 d. preliminarią sutartį buvo ketinta patiekti Estijos įmonei tuos pačius suktukus, kuriuos turėjo pagaminti atsakovė ieškovei, netiesiogiai pagrindė ir tai, kad 2019 m. vasario 13 d. preliminari sutartis buvo sudaryta sekančią dieną po to, kai ieškovė pervedė avansą atsakovei už suktukų gamybą (avansas buvo pervestas 2019 m. vasario 12 d.). Taip pat tai, kad pagal preliminarią sutartį buvo ketinta patiekti Estijos įmonei tuos pačius suktukus, kuriuos turėjo pagaminti atsakovė ieškovei, įrodė tai, kad pagrindinė suktukų pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. balandžio 8 d., o atsakovė buvo įsipareigojusi pagaminti suktukus iki 2020 m. balandžio 1 d.

13. Teismas sprendė, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas dėl vėlavimo grąžinti avansą, kurios už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. sudaro 43,32 Eur (1331,12 Eur x 6 proc.) / 365) x 198 kalendorinės dienos = 43,32 Eur). Teismas ieškovės reikalavimą priteisti metines palūkanas už priteistą sumą taip pat laikė pagrįstu ir jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Protozauras“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas: netinkamai atliko įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, taip pat netinkamai aiškino tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 2019 m. vasario 13 d. žodinę rangos sutartį.

1.2. Ieškovė pirmą kartą kreipėsi į atsakovę 2018 m. lapkričio 28 d., ieškodama įmonių galinčių sukurti jai reikalingas elektronikos įrenginius ar jų dalis, bei pateikė atsakovei užklausą – bandinių indelio suktuko suprojektavimo (prototipo pagaminimo). Šiuo laišku laikytina, kad ieškovė išreiškė tikrąjį ketinimą, kad jai rangovas suprojektuotų įrenginį, pagamintų šio įrenginio prototipą, jį ištestuotų, ir jei ieškovei viskas tiktų, tuomet jie norėtų šio įrenginio masinės gamybos. Dėl to tarp šalių buvo sudaryta rašytinė 2018 m. gruodžio 6 d. sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo suprojektuoti bandinių suktuko kompiuterinį brėžinį – 3D modelį, kuris tilptų į ieškovės turimus stendus (specialias dėžes / stovus). Šią sutartį atsakovė įvykdė tinkamai, už tai buvo su ja atsiskaityta, ieškovė dėl to pastabų nereiškė ir buvo pradėtos derybos dėl trijų bandinių suktukų pagal šį parengtą 3D kompiuterinį modelį gamybos ir ištestavimo.

1.3. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovė negamino plastikinio prietaiso pavyzdžio pagal suprojektuotą 3D modelį prieš sudarant ginčo žodinę rangos sutartį ir byloje apskritai nėra jokių duomenų apie tai, nėra aišku, ir kokiais įrodymais teismas daro tokias klaidingas išvadas. Tai patvirtina, kad teismas neįsigilino į ginčo esmę, į šalių susitarimo dalyką, nesuprato ir netinkamai vertino, kas yra prototipas, kas yra 3D modelis, ir akivaizdžiai nesusipažino su esminę reikšmę sutarties aiškinimui turinčiu tarp šalių vykusiu susirašinėjimu el. laiškais.

1.4. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir neatskleidė kas yra gaminio ištestavimas, t. y. dėl kokių gaminio bandymų šalys susitarė. Ar ištestavimas apima paprasčiausia patikrinimą ar įrenginys veikia, į jį pajungus elektros energija, ar vis dėl to tai yra kas kita. Bylos nagrinėjimo metu teismas pateikė šį klausimą atsakovo atstovui N. A., kuris yra mechanikos inžinierius ir atsakovės atstovas pateikė išsamų paaiškinimą, kuriam pritarė ir ieškovė. Ginčo atveju ieškovė iš atsakovės būtent ir užsisakė tokią paslaugą, kad pagaminti bandomieji įrenginiai – prototipai, būtų ištestuoti, kad būtų įsitikinta jų patvarumu, kad pagal jų pavyzdį būtų galima gaminti galutinius produktus. Kad įsitikinti prototipų patikimumu, po atliktų bandymų, atsakovė ne kartą buvo perdavusi gaminius išbandyti ir pačiai ieškovei.

1.5. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad buvo susitarta dėl elektroninės dalies yra visiškai nepagrįstos ir paremtos prielaidomis, neįvertinant byloje esančių rašytinių įrodymų. Šalys, sudarydamos sutartį, nebuvo aptarę ir nebuvo susitarę dėl elektroninės dalies gamybos, o tuo pačiu ir dėl galutinio produkto, kaip tai įvardija teismas. Šiuo atveju būtent ieškovė turėjo įrodyti, dėl ko šalys susitarė ir tai pagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad nei brėžinių, nei susitarimo nebuvo dėl elektroninės dalies gamybos.

1.6. Pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi išrašytos sąskaitos faktūros paslaugos skiltyje nurodytu bendru ir abstrakčiu paslaugos pavadinimu, tačiau nevertino šalių susirašinėjimo, atsakovės pateiktos sąmatos, kurią pasitikslindama ieškovė netgi išdėstė išskirdama medžiagas, atskirus darbus, paslaugas dar prieš šalims sudarant sutartį. Tai, kad atsakovė nepateikė išklotinės, kuri buvo nurodyta susirašinėjat, ir patvirtinta pačios ieškovės, nereiškia, kad atsakovė, pateikdama sąskaitą faktūrą, pateikė visiškai atskirą ir iki tol neaptartą pasiūlymą ieškovei, visiškai atsietą nuo iki tol vykusių derybų.

1.7. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių ir šias taisykles aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys susitarė dėl trijų vienetų bandinių suktukų prototipų sukūrimo be elektroninės dalies ir jų ilgaamžiškumo patikrinimo. Vien tas faktas, kad tiek atsakovė, tiek ir ieškovė turėjo pas save pagamintus bandinių suktukus ir juos testavo, paneigia teismo padarytą išvadą, kad neva šalys susitarė dėl galutinio produkto, nes tokiu atveju ieškovė būtų turėjusi naudotus įrenginius, veikusius tokį laikotarpį, kuris prilygsta dviejų metų garantiniam jų naudojimo laikotarpiui. Tuo tarpu teismas atsiradusius prieštaravimus dėl sutarties turinio pašalino ne atlikus tinkamą įrodymų visumos vertinimą, o tiesiog vertinant ieškovės paaiškinimus ir nesivadovaujant byloje surinktais įrodymais, neaiškumus aiškinat atsakovės nenaudai.

1.8. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų akceptavusi ieškovės pasiūlymą nustatyti sutarties įvykdymo terminą 2020 m. balandžio 1 d., kad šalys būtų susitarusios dėl galutinio termino. Ieškovei nurodžius, kad pageidauja darbų rezultato iki 2020 m. balandžio 1 d., atsakovė aiškiai nurodė, kad būtina susitarti mechaninės dalies užbaigimą ir elektroninės dalies gamybą, su nurodytu terminu nebuvo sutikta. Tai nereiškia, kad atsakovė gali vykdyti darbus neapibrėžtą laikotarpį, tačiau sprendžiant iš to, jog šalys bendradarbiavo, ieškovė keitė užsakymą, t. y. prašė padaryti 3D modeliui pakeitimų, suprojektuoti naują stendą, iki ieškovei 2020 m. vasario 6 d. parašant el. laišką, šalis tenkino darbų eiga. Tarp šalių bendradarbiavimas nutrūko, kuomet ieškovei buvo pateikti klausimai dėl elektroninės dalies. Tolimesnio šalių bendravimo elektroninės dalies gamybos ir terminų klausimu nevyko.

1.9. Nors sutartis buvo sudaryta 2019 m. vasario 13 d., tačiau jos įgyvendinimas užtruko dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė vis teikė papildymus ir nukrypo nuo pradinio susitarimo parengti tris vienetus bandinių suktukų ir juos ištestuoti. Ieškovė vis teikdavo prašymus koreguoti suktuko 3D modelį, prašė gaminti suktukams stendus. Atsakovė tinkamai ir pilnai įvykdė sutartį ir pranešė ieškovei apie tai, jog ji gali atvykti į atsakovės patalpas pasiimti darbų rezultatą. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad vis tik šalys buvo susitarę dėl sutarties termino 2020 m. balandžio 1 d., ieškovė, kaip užsakovas, turėjo pareigą teikti visą informaciją rangovui – atsakovei, būtiną įvykdyti sutarčiai. Atsakovė, negavusi duomenų, kokio gaminio, t. y. bandinių suktuko elektroninės dalies ieškovė pageidauja, kokių bazinių funkcijų ir savybių jai reikia, ji negalėjo pradėti darbų. Dėl to ir terminas, jei jį vertinti, kaip praleistą, tai jis buvo praleistas ne dėl atsakovės kaltės.

1.10. Byloje esantys įrodymai niekaip nepaneigia abejonės dėl tarp ieškovės ir Estijos įmonės OÜ „Estmetex“ sudarytos 2019 m. vasario 13 d. preliminariosios suktukų pirkimo–pardavimo sutarties tikrumo ir šios sutarties realumo. Be to, iš pateiktos preliminariosios sutarties turinio nėra aišku, kokį elektroninį įrenginį ieškovė susitaria parduoti bei, kad būtent yra kalbama apie tuos bandinių suktukus, kurių prototipus pagaminti yra užsakiusi ieškovė iš atsakovės. Be to, 2020 m. sausio 8 d. vykusiame susirašinėjime tarp galimai ieškovės atstovo ir OU „Estmetex“ atstovo matyti www.youtube.com vaizdo įrašo nuoroda, tačiau šis vaizdo įrašas yra apie visiškai kitokį įrenginį – apie trupintuvą, skirtą automobilių katalizatorių blokams smulkinti ir homogenizuoti. Byloje nėra šio vaizdo įrašo turinio, nėra aišku kokiu būdu ir kuo remiantis teismas priėjo tokios išvados, kad ieškovė siuntė pavyzdį Estijos įmonei „Estmetex“ kaip atrodys suktukai.

1.11. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad vyrauja priežastinis ryšys tarp ieškovės nepatirtų pajamų pagal tarp ieškovės ir Estijos įmonės sudarytą preliminariąją sutartį ir tarp atsakovės veiksmų bei tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties, t. y. nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad būtent tuos pačius bandinių suktukus, kuriuos ieškovė būtų gavusi sutarties pagrindu, susitarė parduoti Estijos įmonei.

Atsiliepimas

15. Ieškovė UAB „Ntyrimai“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė buvo pagaminusi pavyzdinį suktuką iš plastiko su elektronine dalimi, ko pasėkoje su elektronine dalimi turėjo pagaminti ir tris naujai užsakytus pagaminti suktukus pagal 2019 m. vasario 13 d. žodinę rangos sutartį, yra visiškai pagrįstos. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad 2019 m. vasario 13 d. žodinė rangos sutartis buvo dėl trijų vienetų bandinių suktukų pagaminimo pagal anksčiau atsakovės suprojektuotą ir pagamintą pavyzdinį (testinį) bandinių suktuką („prototipą“), o pagal sutartį atsakovės gaminti bandinių suktukai negali būti laikomi prototipais, o turi būti laikomi galutiniais gaminiais. Atsakovė šių suktukų nevadino „prototipais“ ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Juos taip vadinti pradėjo tik sulaukusi jai nenaudingo teismo sprendimo. Net jei ir laikant tris bandinių suktukus „prototipais“, jie turėjo būti veikiantys ir tinkami naudoti pagal paskirtį.

2.2. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad šalys buvo susitarę tik dėl dalies gaminio pagaminimo, t. y. dėl suktukų pagaminimo be elektroninės dalies. Tokie atsakovės teiginiai prieštarauja sutarčiai ir logikai – ieškovei pusgaminiai nėra reikalingi. Ieškovei buvo reikalingi trys pilnai funkcionuojantys gaminiai su suteikta garantija. Neveikiantys įrenginiai, t. y. suktukai be elektroninės dalies, negali būti naudojami pagal paskirtį. Atsakovės argumentai, jog ieškovė užsakė suktukus be elektroninės dalies, atsirado tik tada, kai ieškovė nutraukė bandinių suktukų gamybos sutartį dėl atsakovės vėlavimo pagaminti bandinių suktukus ir pareikalavo grąžinti avansą. Ieškovė, prieš užsakydama trijų vienetų bandinių suktukų projektavimą ir gamybą, rodė pavyzdį atsakovės atstovams kokio suktuko jai reikia. Atsakovei rodytas suktuko pavyzdys buvo su elektronine dalimi, t. y. galutinis darbų rezultatas, kurio reikia ieškovei. Atsakovė ignoruoja tą faktą, kad pagal sutartį pagamintas suktukas buvo pristatytas pabandymui į ieškovės ofisą su elektronine dalimi, kad tas suktukas veikė, sukosi, tačiau sugedo. Atsakovė sugedusį suktuką išsivežė taisymui, tačiau jo taip ir nebegražino.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Bandinių suktukų testavimas yra skirtas įvertinti, ar bandinių suktukai veikia tinkamai, o ne juos sudėvėti. Ko pasėkoje bandinių suktukai po jų testavimo negali būti laikomi susidėvėjusiais, kaip teigia atsakovė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad veikiančių suktukų atsakovė negalėjo parodyti net 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu, kas reiškia, jog žodinė sutartis buvo nutraukta teisėtai, nes veikiančio darbų rezultato nebuvo net ir teismo posėdžio metu, nors jis turėjo būti iki 2020 m. balandžio 1 d.

2.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad šalių buvo susitarta dėl trijų vienetų bandinių suktukų pagaminimo iki 2020 m. balandžio 1 d. Atsakovės argumentai, jog nebuvo šalių susitarimo dėl suktukų pagaminimo iki 2020 m. balandžio 1 d. prieštarauja bylos aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Atsakovė neigdama susitarimo terminą, jokio kito termino iki kada ji turėjo pagaminti suktukus, taip ir nenurodo, o atsakovės pozicija, jog šalys nebuvo susitarę dėl konkretaus suktukų pagaminimo termino, yra nelogiška. Joks asmuo nemokėtų pinigų už daikto pagaminimą, prieš tai nesusitaręs jo pagaminimo termino, kadangi tokiu atveju daikto pagaminimo gali tekti laukti ir visą gyvenimą.

Atsiliepimas

2.5. Atsakovė teigia, kad ieškovė vis teikdavo prašymus koreguoti suktuko 3D modelį, prašė gaminti suktukams stendus. Tačiau šiais argumentais atsakovė negrindė savo pozicijos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jeigu vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nuspręstų vertinti šias atsakovės nurodytas aplinkybes, suktukų korekcijas ir naujus stendus atsakovė darė dėl to, jog jai nesisekė įvykdyti ieškovės užsakymą dėl trijų vienetų bandinių suktukų pagaminimo. Ieškovės ieškinyje nurodyti darbai / korekcijos buvo susiję išimtinai su atsakovės nekompetencija ir netinkamai atliktais darbais, ko pasėkoje jokios ieškovės kaltės dėl atsakovės negalėjimo įvykdyti žodinės rangos sutartį nėra.

2.6. Atsakovė kritikuoja ieškovės pateiktą susirašinėjimą su verslo partneriu Estijos įmone OU „Estmetex“ ir jame pateiktą nuorodą www.youtube.com į vaizdo įrašą. Tačiau atsakovė jokios kritikos ieškovės pateiktam susirašinėjimui su Estijos įmone ir vaizdo įrašui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išsakiusi. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto vertintų atsakovės naujai nurodytus argumentus, jie yra absoliučiai nepagrįsti. Atsakovė pati pripažįsta, jog pačio vaizdo įrašo byloje nėra, o yra tik jo nuoroda. Atsakovė, nemačiusi vaizdo įrašo, teigia, kad vaizdo įrašas yra ne apie bandinių suktukus, o apie trupintuvą, skirtą automobilių katalizatorių blokams smulkinti ir homogenizuoti, kas yra visiškai neaišku ir nesuprantama. Priešingai, nei teigia atsakovė, byloje esantys įrodymai patvirtina, dėl ko pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, kad 2019 m. vasario 13 d. preliminaria suktukų pirkimo–pardavimo sutartimi buvo susitarta parduoti tuos pačius suktukus, kuriuos atsakovė buvo įsipareigojusi pagaminti ieškovei pagal ginčo žodinę rangos sutartį.

2.7. Jei atsakovė būtų pagaminusi ginčo suktukus iki šalių sutarto termino, t. y. iki 2020 m. balandžio 1 d., tai ieškovė šiuos suktukus būtų galėjusi parduoti savo verslo partneriui Estijos įmonei OU „Estmetex“, kuriai buvo įsipareigojusi šiuos suktukus parduoti iki 2020 m. balandžio 8 d. Kadangi atsakovė vėlavo pagaminti suktukus iki šalių sutarto termino, Estijos įmonė nutraukė 2019 m. vasario 13 d. preliminarią suktukų pirkimo–pardavimo sutartį ir dėl to ieškovė prarado pajamas. Ieškovės pajamų praradimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės veiksmais – vėlavimu pagaminti ginčo suktukus. Ieškovė dėl atsakovės kaltės prarado pajamas, kurias galėjo gauti pagal 2019 m. vasario 13 d. preliminarią sutartį, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė nuostolius, kurių suma 768,88 Eur (2 100,00 Eur (suma už kurią suktukus butų pirkusi Estijos įmonė OÜ „Estmetex“) – 1 331,12 Eur (suma už kurią suktukus turėjo parduoti atsakovė) = 768,88 Eur (negautas pelnas)).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl avanso, sumokėto už 3 vnt. bandinių suktukų pagaminimą ir jų testavimo paslaugą, grąžinimo, ir patirtų nuostolių (negautų pajamų) iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujus įrodymus: tris suktukų skaitmenines nuotraukas ir vaizdo įrašą. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2019 m. spalio 19 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2022 m. vasario 25 d. elektroninį susirašinėjimą su atsakove.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei apeliantė, nei ieškovė teikdamos papildomus dokumentus nesuformulavo prašymo dėl šių dokumentų pridėjimo prie bylos ir vertinimo kartu su kitais, byloje esančiais įrodymais, nenurodė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme bei kodėl jų neteikė į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra, ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas 2022 m. vasario 25 d. elektroninis susirašinėjimas su atsakove, jau yra byloje (pateiktas kartu su dubliku, tik be užsakovo atsakymo), todėl yra perteklinis. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu ir su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamus dokumentus (duomenis), vaizdo įrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės pateiktas 2022 m. lapkričio 14 d. procesinis dokumentas, pavadintas „Prašymas dėl rašytinių paaiškinimų“, yra tik dėl ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nepriėmimo, todėl ieškovės 2022 m. lapkričio 15 d. pareiškimas dėl draudimo apeliantui pildyti apeliacinį skundą yra nesusijęs su apeliantės pareikštu prašymu bei teisiškai nereikšmingas.

Dėl nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

21. Ieškovė UAB „Ntyrimai“ (buvęs UAB „Nepriklausomi tyrimai“ ) pagal 2018 m. gruodžio 6 d. projektavimo ir gamybos sutartį buvo užsakiusi pas atsakovę UAB „Protozaudras“ suprojektuoti ir pagaminti bandinių suktuką (3D modelį). Pagal minėtą sutartį buvo suprojektuotas ir pagamintas bandinių suktuko 3D modelis (tęstinis suktukas iš plastiko). Byloje nekilo ginčo, kad suktukas veikė (sukosi), t. y. buvo funkcionuojantis gaminys ir atitiko vientiso veikiančio įrenginio principą, numatytą sutartyje.

22. Ieškovė pas atsakovę vėliau užsakė pagaminti tris gaminius – tris bandinių suktukus. Ieškovė su atsakove tarėsi dėl bandinių suktukų gamybos, jų kainos.

23. 2019 m. vasario 12 d. atsakovė (pardavėjas) UAB „Protozauras“ išrašė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą ieškovei (pirkėjui) UAB „Nepriklausomi tyrimai“ (šiuo metu UAB „Ntyrimai“) 1 331,12 Eur sumai, prekės pavadinimas „Bandinių suktuko pagaminimas ir testavimas“. Ieškovė sąskaitą apmokėjo 2019 m. vasario 13 d. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl bandinių suktukų pagaminimo ir testavimo paslaugų (toliau – Sutartis). Šalys susitarė, kad atsakovė pagamins ieškovei 3 vienetus bandinių suktukų ir suteiks ieškovei suktukų testavimo paslaugą už bendrą 1 331,12 Eur sumą.

24. 2020 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku ieškovės darbuotoja atsakovei (jos vadovui) rašė: „Laba diena, Nagli, testavome visą šį laikotarpį suktuką. Lyg ir nestringa. Paleidžiame elektroninės dalies tvarkymą, kad galėtumėme pradėti pardavinėti produktą. Kiek laiko jums reikės? Norime balandžio 1 d. paleisti į prekybą“.

25. 2020 m. vasario 25 d. atsakovės darbuotojas elektroniniu laišku ieškovei rašė apie atsakovės specialistui, atsakingam už elektroninę dalį, kylančių klausimų sprendimą bei tolimesnius elektroninės dalies sprendinius.

26. 2020 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas atsakovei rašė: „Kadangi užsitęsė projektas, t. y. jau praėjo 1,5 metų nuo pavedimo ir mus tenkinančio rezultato nėra, tai norėtume atgauti eurus <...>“. Atsakovės atstovas 2020 m. rugsėjo 2 d. laišku atsakė: „Laba diena, Emanueli, mano manymu, toks Jūsų noras nepagrįstas. Pirmasis prototipas pristatytas senokai ir 2020-02-06 dieną gavome Jūsų kolegės Simonos patvirtinimą, kad suktukas po testavimo veikia korektiškai. Tuo vadovaujantis baigėme gaminti ir testuoti likusius suktukus. Siunčiame galutinę sąskaitą-faktūrą bei informuojame, kad visi suktukai (3 vnt.) yra paruošti atsiėmimui <...>“.

27. 2020 m. rugsėjo 28 d. „Pranešimu dėl sutarties nutraukimo“ ieškovė pranešė atsakovei, kad suktukus buvo pavėluota pagaminti 5 mėnesius, todėl jie tapo nebereikalingi, dėl ko ieškovė nutraukia 2019 m. vasario 12 d. žodinę sutartį su atsakove dėl bandinių suktukų pagaminimo ir testavimo paslaugų, prašė grąžinti pagal išankstinę sąskaitą sumokėtus pinigus – 1 331,12 Eur.

Dėl avanso grąžinimo

28. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 331,12 Eur avanso, sumokėto už 3 vnt. bandinių suktukų pagaminimą ir jų testavimo paslaugą. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, taip pat netinkamai aiškino tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 2019 m. vasario 13 d. žodinę rangos sutartį, todėl neteisingai sprendė dėl šio ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentai bei juos atmeta kaip nepagrįstus.

29. Ieškovė nurodė ieškinio dalyką – reikalaujamą priteisti sumą, atitinkančią atsakovei sumokėtąją, ir ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes – kad žodine rangos sutartimi nustatytas tikslas nebuvo pasiektas atsakovei per sutartyje nustatytą terminą neįvykdžius įsipareigojimų.

30. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas sprendė, kad šalys buvo susitarę dėl 3 vnt. suktukų su elektronine dalimi pagaminimo iki 2020 m. balandžio 1 d., tokių tinkamai veikiančių suktukų atsakovė nepagamino bei neperdavė ieškovei iki šiol, todėl ieškovė pagrįstai 2020 m. rugsėjo 28 d. rangos sutartį nutraukė ir reikalauja priteisti 1 331,12 Eur avansą, sumokėtą už 3 vnt. suktukų pagaminimą ir jų testavimą.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė byloje įrodė šalių susitarimą, jog atsakovė pagamins ieškovei suktukus su elektronine dalimi. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, t. y. šalių elektroninį susirašinėjimą, kuriame rašoma tiek apie suktukų prekybą, kai tik jie bus pagaminti, tame tarpe sutvarkyta jų elektroninė dalis, tiek diskutuojama apie jų ilgaamžiškumą, pateikiant nuorodą į pageidaujamą suktuką „youtube“ kanale, nuotraukas, kuriose nurodyta, kad suktukas turi tilpti po dangčiu ir būti maitinamas iš USB lizdo; užsakovo el. susirašinėjime nurodomą aplinkybę, kad vien mechanikos pagaminimas ir surinkimas 3 suktukų kainuotų 500 Eur; atsakovės specialisto, atsakingo už elektroninę dalį, kylančių klausimų sprendimas bei iš esmės pripažinimas, kad į jos turimus atlikti darbus įeina elektronikos dalis; taip pat 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą būtent už 3 vnt. bandinių suktukų pagaminimą ir testavimą; bylos šalių atstovų paaiškinimus, kuriais atsakovas iš esmės neneigė, kad elektroninę dalį į ieškovo užsakytus suktukus buvo užsakiusi iš Kinijos, tačiau tinkamai neveikė ir buvo grąžintas jai pataisyti, – ir iš jų viseto padaręs išvadas, pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog šalys buvo susitarę dėl suktukų pagaminimo su elektronine dalimi, t. y. dėl galutinio darbų rezultato.

34. Byloje nekilo ginčo, kad iki sutarties nutraukimo atsakovė nebuvo įvykdžiusi sutarties, t. y. nebuvo pagaminusi ieškovei suktukų (3 vnt.) su elektronine dalimi bei nebuvo jai perdavusi darbų rezultato. Atsakovė reikalavimo pripažinti rangos sutarties nutraukimą neteisėtu nereiškė bei sutarties nutraukimo neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškove, kad rangos sutartį nutraukus, bei užsakovui neperdavus darbų rezultato, nė viena šalis neturi pareigos toliau vykdyti sutartį.

35. Kadangi prievolė sukurti ir perduoti rangos dalyką iki jos nutraukimo nebuvo įvykdyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, sudarė pakankamą teisinį pagrindą konstatuoti esant atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą bei jos taikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo

36. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė nuostolius, kurie sudaro 768,88 Eur, t. y. 2 100,00 Eur (suma už kurią suktukus butų pirkusi Estijos įmonė OÜ „Estmetex“) – 1 331,12 Eur (suma už kurią suktukus turėjo parduoti atsakovė) = 768,88 Eur (negautas pelnas).

37. Ieškovės pasirinktas ir byloje įrodinėjamas ieškinio faktinis pagrindas, kad ji patyrė nuostolių, atsakovei nesukūrus ir neperdavus jai rangos sutartyje nustatyto rezultato, atitinka CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą užsakovo teisę, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius.

38. CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės nuostatos paskirtį ir tikslą, kaip užsakovo intereso pasiekti tam tikrą rangos sutartyje nustatytą rezultatą praradimas turėtų būti kvalifikuojami atvejai, kai sutartyje ne tik aiškiai nurodytas rangos darbų atlikimo terminas, bet ir kai iš sutarties turinio aiškiai matyti, jog griežtas rangos darbų atlikimo termino laikymasis užsakovui turi esminę reikšmę ir sutartyje tokie prievolės įvykdymo termino nesilaikymo padariniai yra individualiai aptarti. Tai reiškia, kad iš pačios sutarties turi būti akivaizdu, kad, skolininkui pažeidus vadinamąjį griežtąjį prievolės vykdymo terminą, bus pripažįstama, jog kreditorius yra praradęs interesą sulaukti prievolės įvykdymo ir dėl to turi teisę reikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo patirtus nuostolius.

39. Akcentuotina, kad užsakovas, reikšdamas reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą ir teigdamas, kad rangovo perduotas darbų rezultatas jam tapo nereikalingas, prarado prasmę, rangovui pažeidus sutartį ir nepasiekus rangos sutartyje nurodyto rezultato, turi tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad byloje nenustatyta, kad rangos sutartimi būtų aptarta, jog griežtas rangos darbų atlikimo termino laikymasis užsakovei turi esminę reikšmę. Taigi, šios aplinkybės ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės vien užsakovo elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog norėtų, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. pradėti prekiauti pas atsakovę užsakytu produktu, nereiškia, kad šis terminas buvo esminė (griežtas terminas) sutarties sąlyga bei to, jog sutartyje prievolės įvykdymo termino nesilaikymo padariniai buvo individualiai aptarti su rangove. Ieškovė tik kartu su ieškiniu į bylą pateikė 2019 m. vasario 13 d. Preliminarią bandinių suktukų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir Estijos įmonės OU „Estmetex“, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti 3 vienetus bandinių suktukų už 2 100 Eur plius PVM kainą, susitariant, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2020 m. balandžio 8 d. Apie tokius ieškovės įsipareigojimus tretiesiems asmenims atsakovei iki tol nebuvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė tik 2020 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu pranešė Estijos įmonei OU „Estmetex“, kad suktukai tiekėjo (atsakovės) nebuvo pagaminti, todėl nutraukia 2019 m. vasario 13 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovės ir Estijos įmonės OU „Estmetex“ susiklostę teisiniai santykiai dar nebuvo nutrūkę, o preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties terminas (2020 m. balandžio 8 d.) nebuvo griežtas. Atitinkamai, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad šalys susitarė dėl darbų rezultato perdavimo iki 2020 m. balandžio 1 d., bei to, jog sutartimi buvo aiškiai aptarta, jog griežtas rangos darbų atlikimo termino laikymasis užsakovei turi esminę reikšmę.

41. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nepagamino ieškovei bandinių suktukų iki 2020 m. balandžio 1 d., o po 2020 m. balandžio 1 d. užsakytas darbų rezultatas jai tapo nereikalingas. Nenustačius vienos iš atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – jos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 768,88 Eur nuostolių (negauto pelno) priteisimo, kurį, kaip įrodinėjo ieškovė, būtų gavusi suktukus pardavusi didesne kaina. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių (negauto pelno) priteisimo laikytinas nepagrįstu bei atmestinas.

42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl pakeistinas Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimas, atmetant ieškovės reikalavimą dėl 768,88 Eur nuostolių atlyginimo, ir paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 1 331,12 Eur avansas bei tenkinti kiti su tuo susiję reikalavimai dėl palūkanų priteisimo, nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo patenkintas 64 proc., atitinkamai ieškovė turi teisę į 64 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovė – 36 proc.

46. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 438,08 Eur (1 390,08 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti + 48 Eur už žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.

47. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 608,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (iš viso ieškovė patyrė 2046,24 Eur (1 438,08 Eur + 608,16 Eur)). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 748 Eur (700 Eur už apeliacinio skundo parengimą + 48 Eur už žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų.

48. Taigi, šios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš viena kitos, t. y. iš atsakovės ieškovei priteistina 1309,59 Eur (2046,24 Eur x 64 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei – 269,28 Eur (748 Eur x 36 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

49. Kadangi bylos šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovės ieškovei priteisia 1040,31 Eur (1309,59 Eur - 269,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

50. Byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 13,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teisme tokių išlaidų patirta nebuvo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei tenkanti dalis sudaro 4,97 Eur (13,81 Eur x 36 proc.), atsakovei – 8,84 Eur (13,81 Eur x 64 proc.). Kadangi iš ieškovė valstybei priteistina dalis neviršija 5 Eur, išlaidos (8,84 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos tik iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą dėl ginčo esmės ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Protozauras“, juridinio asmens kodas 304890602, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ntyrimai“, juridinio asmens kodas 300086753, naudai 1 331,12 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą 12 ct) avanso, 43,32 Eur (keturiasdešimt tris eurus 32 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1374,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1040,31 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimties eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Protozauras“ valstybei 8,84 Eur (aštuonis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasŽibutė BudžienėEdvardas Paliokas