Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažinta kalta ir nuteista

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

– pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, A. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. A. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 11 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į A. A. paskirtą bausmę įskaitytas jos laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 9 d. 15.05 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 11 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo I. B. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. A. I. B. naudai priteista 2 020,74 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 109,59 Eur civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo patenkintas visiškai ir iš A. A. priteista civilinio ieškovo – Šiaulių teritorinės ligonių kasos – naudai 109,59 Eur.

Nuspręsta išieškoti iš nuteistosios A. A. valstybės naudai 379,62 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokatės atstovavimo nukentėjusiajam.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Nors apeliaciniu skundu nuteistoji A. A. prašo jos nusikalstamas veikas perkvalifikuoti, tačiau apeliaciniu skundu nuteistoji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nenurodė jokių argumentų, kodėl jos nusikalstamos veikos neteisingai kvalifikuotos. Byloje nustatyta, kad A. A. viešoje vietoje, be jokios paaiškinamos dingsties, niekindama elementarias moralės ir elgesio normas, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdama viešąją tvarką ir rodydama aiškų visuomenės negerbimą, matant kitiems asmenims – nepilnametei O. V., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y., prasilenkdama pro šalį, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam I. B. į veidą, po to nukentėjusiajam pradėjus ją kalbinti, ji dar vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veidą I. B., taip padarydama jam nosies kaulų lūžį ir kraujosruvą veido dešinėje pusėje – sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie nuteistosios veiksmai atitinka BK 284 straipsnio ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas bei už šių nusikalstamų veikų padarymą A. A. yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Be to, iš bylos matyti, kad apeliantė kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. A. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti, keisti veikų kvalifikaciją nėra jokio teisinio pagrindo.

6.1. Apeliaciniu skundu nuteistoji nesutinka su nuosprendžiu jai paskirta bausme.

6.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

6.3. Nuteistoji A. A. padarė du tyčinius nusikaltimus, prisikiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikalstamas veikas padarė veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas A. A. padarė būdamas apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalstamas veikas padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6.4. Nuteistoji skunde teigia, kad nors anksčiau buvo teista, tačiau ji teismo sprendimu nebuvo pripažinta recidyviste, todėl mano, kad teismas nepagrįstai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistė. Nors nei vienu ankstesniu teismo sprendimu A. A. nebuvo pripažinta recidyviste, tai nereiškia, kad ji nėra recidyvistė. Pažymėtina, kad BK 27 straipsnis, reglamentuojantis nusikalstamų veikų recidyvą, numato, kad teismo sprendimu asmuo pripažįstamas pavojingu recidyvistu. Šiuo atveju A. A. nepripažinta pavojinga recidyviste. Be to, BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, ir toks asmuo yra recidyvistas. A. A. buvo teista 2004-06-15 (pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus), 2011-04-22 (pagal BK 235 straipsnio 1 ir 3 dalis, 236 straipsnio 1 dalį), 2020-05-25 (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), visus šiuos kartus ji buvo teista už tyčines nusikalstamas veikas, teistumai už šių nusikalstamų veikų padarymą nėra išnykę. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis) arba aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktis). Kaip matyti, 2004-06-15 nuosprendžiu A. A. buvo nuteista už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, o 2011-04-22 ir 2020-05-25 nuosprendžiais buvo nuteista už nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, naujas tyčines nusikalstamas veikas, už kurių padarymą apeliantė yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė per 2020-05-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpį. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Be to, asmuo laikomas teistu už kikevieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a, c papunkčiais, 8 dalimi, daroma išvada, kad 2020-12-23 nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dlaies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, darymo metu teistumas A. A. pagal ankstesnius teismų sprendimus (nuosprendžius ir teismo baudžiamąjį įsakymą) nebuvo išnykęs. Duomenų, kad teistumas būtų panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, byloje nėra, taip pat tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė. Taigi, apeliantė naujas nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jos atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

6.5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistoji nuo 2015-10-05 niekur nedirba, nuo 2020-02-26 registruota Užimtumo tarnyboje, per vienerius metus bausta administracine tvarka net 21 kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė anksčiau buvo teista 3 kartus – iš jų net du kartus už smurtinius nusikaltimus (BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktai, 140 straipsnio 2 dalis), jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikso). Naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, A. A. padarė neišnykus teistumui. Iš ĮKNR pažymos apie A. A. teistumus matyti, kad anksčiau taikytomis bausmėmis (laisvės apribojimu, laisvės atėmimu) bei du kartus taikytais lygtiniais paleidimais iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistoji toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai parinko griežčiausią BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei BK 284 straipsnio sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Skirti nuteistajai bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nėra pagrindo, nes BK 138 straipnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

6.6. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 5 metų (vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), o BK 284 straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis būtų 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai vienai nuteistosios atsakomybę lengvinančiai ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (daugkartinius teistumus, baustumus, taikytas bausmes), kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu A. A. už kiekvieną jos padarytą nusikaltimą paskirtos bausmės, kurios yra mažesnės nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, atitinka apeliantės asmenybę bei yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms. Subendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, apylinkės teismas BK 63 straipsnio 1, 5 dalių nuostatų nepažeidė. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantei bausmę, BK 61, 63, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, nuteistajai paskirta galutinė bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

2. Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo taikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

7.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Tačiau, net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

7.2. Nuteistoji A. A. nuteista už nesunkaus ir apysunkio tyčinių nusikaltimų padarymą ir jai paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir jau aptartus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo A. A. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistoji anksčiau buvo teista 3 kartus, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus, daug kartų bausta administracine tvarka, tačiau ji toliau darė ne tik administracinius nusižengimus, bet ir tyčines nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad nuteistoji yra linkusi daryti nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų ir jai paskirtų bausmių bei administracinių nuobaudų išvadų nepadarė, nekeičia savo gyvenimo būdo, polinkis nusikalsti neišnyko. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji kritiškai vertina savo elgesį ir byloje nėra duomenų, kurie lei spręsti, kad A. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. A. nesutinka su iš jos priteistu valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokatės atstovavimo nukentėjusiajam, dydžiu, teigia, kad ši suma yra per didelė.

8.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

4. Iš bylos matyti, kad nukentėjusįjį I. B. pirmosios instancijos teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-02-02 sprendimu paskirta advokatė K. Adomavičienė (t. 3, b. l. 47–48, 87–93). Pirmosios instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajam I. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 379,62 Eur ir ši suma turi būti priteista Valstybės naudai (t. 3, b. l. 86). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į išlaidų advokatės pagalbai apmokėti sumą, į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad nuteistoji A. A. yra darbingo amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažino proceso išlaidomis Valstybės patirtas išlaidas apmokant advokatui už nukentėjusiajam teiktą teisinę pagalbą byloje ir šias išlaidas priteisė iš apeliantės Valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes bei į priteistų išlaidų dydį, ir atsižvelgęs į tai, kad, nors nuteistoji A. A. šiuo metu ir nedirba, nes yra suimta, tačiau yra darbinga, išlaikytinių neturi, daro išvadą, kad iš nuteistosios priteista proceso išlaidų suma nėra akivaizdžiai per didelė, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Be to, pastebėtina, kad nuteistoji nenurodė jokių argumentų, kodėl iš jos priteistų proceso išlaidų suma yra per didelė.

5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-5708 dėl 126,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąją A. A., priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad, nors nuteistoji yra darbinga, tačiau ji šiuo metu nedirba, nes yra suimta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), bei atsižvelgusi į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose buvo sprendžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų išieškojimo iš nuteistųjų klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021), daro išvadą, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išieškojimas iš suimtos nuteistosios yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jos teisę į gynybą. Dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iš nuteistosios A. A. nepriteisiamos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios A. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžio.