- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- e2-6438-838/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Giedrė
- Ieškovas
- R. E.
- Atsakovas
- A. P.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad jiems gyvenant kartu gimė dukra. Atsakovas tėvystę pripažino, išlaikė dukrą, dalyvavo jos priežiūroje ir auklėjime, tačiau nuo 2016 m. spalio mėnesio visiškai nebeprisideda prie dukters išlaikymo.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas priimtinas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad vaiko G. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė R. E., tėvas atsakovas A. P.. Šalys nėra sudarę santuokos, kartu negyvena, nepilnametė dukra G. P. gyvena su ieškove. Atsakovas išlaikymo savo savo dukrai neteiskia visiškai. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Ieškovės pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, kitų pajamų neturi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi dukra našta, kadangi vaikas gyvena su ja. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 395 Eur. Byloje duomenų apie nepilnamečio vaiko G. P. sveikatos sutrikimus ar kitus jos specialius poreikius nėra. Ieškovė prašo išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2016 m. spalio mėnesio, nurodydama, kad atsakovas nuo minėtos datos visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms. Taip teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1-4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą imtis priemonių sutaikyti šalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisti nuo 2016 m. spalio 1 d. laikytinas reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. spalio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2017 m. kovo 14 d. Nustačius, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2016 m. spalio 1 d., įvertinus tai, jog ieškovės reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkintas visiškai, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 5 mėnesius 14 dienų – 1 090 Eur (200 Eur x 5 mėn. + 90 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikiant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, yra atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistina 104 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 268-270, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017 m. kovo 15 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 090 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui G. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Paskirti G. P., gim. 2012 m. spalio 9 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise R. E., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 104 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.