Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jurbarke, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A., vairuodamas automobilį pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2024 m. birželio 11 d., apie 11.09 val., Jurbarko m., Dariaus ir Girėno g., prie 66-uoju numeriu pažymėto pastato, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę - automobilį "Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą "Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.", 27 p. reikalavimą "Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.", 101 p. reikalavimą "Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.", 114 p. reikalavimą "Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.", automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbulas kliudė einančią A. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A. G. nustatyta plėštinės žaizdos kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje ir dešinės čiurnos vidinės kulkšnies srityje, t. y. A. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. A. kaltu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad 2024-06-11 apie 11 val. buvo Jurbarko mieste aikštelėje prie Maxima parduotuvės. Aikštelėje vairuodamas savo automobilį „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė jį pasistatyti. Nepavykus pastatyti automobilio pasirinktoje vietoje, turėjo pavažiuoti atbulas, kad išvažiuotų iš aikštelės. Prieš važiuodamas atbulas įsitikino, kad nieko gale nėra ir pradėjus važiuoti, kažkas nukreipė jo dėmesį ir pamatė, kad žmonės rėkia „žmogus“. Tada sustojo ir išlipęs iš automobilio pamatė moterį, gulinčią iki pusės po jo vairuojamu automobiliu. Paprašė iškviesti medikus įvykio vietoje buvusios moters, nes pats išsigandęs negalėjo surinkti telefono numerio. Nukentėjusią moterį kelis kartus aplankė ligoninėje ir siūlė pagalbą, bet ji pagalbos tuo metu atsisakė sakydama, kad apie tai pakalbės, kai ji bus išleista iš ligoninės.

Motyvuojamoji dalis

Be R. A. kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad A. G. jos mama. 2024 m. birželio 11 d. A. G. buvo sužalota eismo įvykio metu, po kurio ji apie du mėnesius buvo gydoma VšĮ Jurbarko ligoninėje, tačiau 2024 m. rugpjūčio 10 d. mama ligoninėje mirė. Ji pasakojo, kad ji ėjo į parduotuvę "Maxima", esančią Dariaus ir Girėno gatvėje, ir jai einant per automobilių stovėjimo aikštelę, ant jos užvažiavo atbuline eiga važiuojantis automobilis, kurį vairavo R. A.. Kiek mama pasakojo, pirmą kartą ant jos kojų užvažiavęs automobilis, pradėjus moti aplinkiniams žmonėms, stabtelėjo, o tada antrą kartą užvažiavo atbulas ant mamos kojų. Eismo įvykio metu mama buvo viena. Taip sutapo, kad tuo metu pro šalį ėjo brolienė D. G., kuri pamatė mamą sėdinčią ar gulinčią jau po įvykio, ji jai paskambino, o kadangi gyvena netoliese po kelių akimirkų atbėgusi į įvykio vietą, jau rado atvykusius medikus ir policijos pareigūnus. Mama buvo sąmoninga, kartu su ja greitosios pagalbos automobiliu vyko į ligoninę, kur po pirminės apžiūros buvo nuspręsta ją operuoti tą pačią dieną. Matė, kad įvykio vietoje automobilį vairavęs R. A. bendravo su policijos pareigūnais. (b. l. 64-67)

A. G. parodė, kad 2024 m. birželio 11 d. apie 11.00 val., ėjo per automobilių stovėjimo aikštelę prie mažosios "Maximos", Dariaus ir Girėno g. 66, Jurbarke. Ėjo nuo "Eurovaistinės", esančios viename iš daugiabučių namų, parduotuvės "Maxima" link. Eidama apsidairė norėdama įsitikinti, kad nėra atvažiuojančių automobilių, tą padariusi ir ėjo, kai staiga pajuto, kad yra pargriuvusi ir ant jos abiejų kojų važiuoja automobilis, pakėlusi galvą pamatė, kad automobilis galu važiuoja iš stovėjimo vietos. Aplinkui buvę žmonės pradėjo šaukti vairuotojui, kad jis važiuoja ant žmogaus. Kiek atsimena, jis automobilį sustabdė ir pavažiavo truputį pirmyn, o tada vėl staiga puolė važiuoti atbulas jos link. Matyt, išgirdęs žmonių šaukimą jis nuvažiavo nuo jos kojų ir sustojo. Kaip tiksliai viskas vyko paaiškinti negali, nes tuo metu buvo streso būsenoje. Kai iš automobilio išlipo jo vairuotojas pamatė, kad tai jai iš matymo žinomas R. A.. Nežino, kas iškvietė medikus ir policiją, tačiau jie atvyko labai greitai. Automobilį vairavęs R. A. sakė, kad jis jos nepastebėjo, labai atsiprašinėjo ir sakė, kad padės kuo galės. Atvykę medikai ją pristatė į VšĮ Jurbarko ligoninę. Eismo įvykio metu jai buvo sužalotos abi kojos, jos nelūžusios, tačiau pažeisti raumenys. Jai buvo atlikta operacija. (b. l. 48-49)

Liudytoja L. P. parodė, kad 2024 m. birželio 11 d. apie 11.00 val., ji būdama prie mažosios "Maximos" Jurbarke, išgirdo triukšmą ir atsisukusi link stovėjimo aikštelės pamatė automobilio stovėjimo vietoje gulinčią moterį, o priekyje jos stovintį automobilį. Suprato, kad automobilis moterį kliudė ar prispaudė, tačiau staiga prie jos pripuolė viena iš buvusių prekybininkių, kuri trankė į automobilį ir automobilis sustojo. To paties momento kada jis važiavo atbulas ji nematė. Matė, kad iš automobilio išlipo vairuotojas, rankose turėjo telefoną, matėsi, kad jis pasimetęs, išsigandęs. Priėjusi prie jo paklausė, ar jis iškvietė pagalbą, jis pasakė, kad ne, tada ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė tarnybas. (b. l. 79-82)

Iš 2024-07-05 Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-07-05, apie 13.40 val., gauta informacija iš R. S., kad jos mama A. G., gim. 1937 m., 2024-06-11, apie 11.09 val., buvo patekusi į eismo įvykį, kurio metu ją einančią automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Dariaus ir Girėno g. 66, Jurbarkas, važiuodamas atbulomis kliudė automobilis "Opel", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. A.. Po smūgio A. G. nugriuvo ant žemės, atvykę medikai pristatė moterį į Jurbarko ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių, kur jai nustatė kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus plėštines žaizdas ir dešinės čiurnos plėštinę žaizdą. A. G. po operacijos gydoma Jurbarko ligoninėje. (b. l. 7)

Iš Policijos duomenų bazės BIRT išrašo (ROIK 0124000351976) matyti, kad gautas pranešimas, jog 2024-06-11 11.09 val., įvykio vieta: Dariaus ir Girėno g. 66, Jurbarkas, aplinkybės: dabar prie PC "Maxima" automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė moterį apie 70 m., kraujuoja iš kojos. Visi įvykio dalyviai vietoje. Papildoma informacija apie patikrinimą: 2024-06-11 atvykus nurodytu adresu rastas vairuotojas R. A. gim. 1958 m., kuriam nustatytas 0,0 promilių girtumas. Paaiškino, kad su savo automobili Opel, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio dokumentai tvarkingi, važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje einančios moters A. G. gim. 1937 m., ko pasekoje savo automobilio galine dalimi ją kliudė, moteris nugriuvo ant žemės. A. G. buvo pristatyta į Jurbarko skubios pagalbos skyrių medikų apžiūrai. Po medikų apžiūros A. G. kalų lūžių nenustatyta, moteris gydoma stacionare. (b. l. 15-17)

Iš VšĮ "Jurbarko ligoninė" gydytojo išrašo matyti, kad 2024-06-11 11.39 val. atvyko A. G. gim. 1937 m., klinikinė diagnozė: abiejų blauzdų plėštinės žaizdos. Anamnezė: trauma autoįvykio metu, pėsčioji. Išvada: aiškių kaulų lūžimų nestebėta. (b. l. 18-19)

Iš 2024-06-11 Eismo įvykio fiksavimo protokolo matyti, kad grafiškai užfiksuota eismo įvykio vieta. (b. l. 22)

Iš LR Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo peržiūros nuorašo matyti, kad automobilis „Opel Zafira Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje ADB "Eergo Lietuva", draudimas galioja. (b. l. 26)

Iš 2024-07-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1387/2024(02) matyti, kad A. G. nustatyti šie sužalojimai: plėštinės žaizdos kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje ir dešinės čiurnos vidinės kulkšnies srityje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus kairės blauzdos ir dešinės čiurnos sritis galimai nurodytomis aplinkybėmis 2024-06-11. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl žaizdų kairės blauzdos ir dešinės čiurnos srityje sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. (b. l. 30-33)

Be paties R. A. kaltės pripažinimo jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina aptarti duomenys, t. y. nukentėjusiosios R. S., liudytojos L. P., A. G. parodymai, eismo įvykio fiksavimo protokolas, 2024-07-05 tarnybinis pranešimas, policijos duomenų bazės BIRT išrašas, 2024-07-10 specialisto išvada ir kiti aukščiau aptarti duomenys. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad R. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis, 2024-06-11 apie 11.09 val., Jurbarko m., Dariaus ir Girėno g., prie 66-uoju numeriu pažymėto pastato, vairuodamas automobilį "Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbulas kliudė einančią A. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A. G. nustatyta plėštinės žaizdos kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje ir dešinės čiurnos vidinės kulkšnies srityje kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

R. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), neteistas (b.l. 105), nebaustas administracine tvarka (b.l. 107), prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi - tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. A. prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais ir jį atiduoti pagal laidavimą sutuoktinei R. V. A.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Atsižvelgiant į R. A. charakterizuojančius duomenis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas R. A. būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar piktybiškai pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. R. A. padarė neatsargų nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka nebaustas ir šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas elgesys, todėl gali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Byloje pateiktas R. A. sutuoktinės R. V. A. prašymas, kuriame ji sutinka būti sutuoktinio R. A. laiduotoja ir prašo perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir R. A. asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. R. V. A. yra R. A. sutuoktinė, neteista (b.l. 175, 176), administracine tvarka nebausta (b.l. 174), dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės – apskaitininkės pareigose, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b.l. 173), neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog ji, pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką R. A. ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Įvertinęs R. A. ir laiduotojos R. V. A. asmenybes, tarpusavio ryšį, jų tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką R. A., teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad R. A. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (LR BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Nagrinėjamu atveju įvertinus R. A. asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką, KET nuobaudų nebuvimą, kilusius padarinius, tai, kad įvykusios avarijos metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, R. A. teisę vairuoti transporto priemones įgijęs daugiau, nei prieš 40 metų ir pagal byloje esančius duomenis administracine tvarka nebaustas, todėl R. A. baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Nukentėjusioji R. S. civiliniu ieškiniu prašo iš Ergo Insurance SE priteisti 129 Eur turtinę ir 1000 Eur neturinę žalą. Automobilis „Opel Zafira Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje Ergo Insurance SE, veikiančioje per filialą Lietuvoje, draudimas įvykio dieną (2024-06-11) galiojo, todėl pagrįstai civilinis ieškinys byloje reiškiamas Ergo Insurance SE. Civilinis atsakovas Ergo Insurance SE su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies prašydamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 129 Eur turtinės žalos atlyginimo spręsti pagal byloje nustatytas aplinkybes, civilinio ieškinio reikalavimą dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti visa apimtimi.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad žalą padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.283 straipsnio 1 dalį jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio ieškinio turtinę 129 Eur žalą sudaro nukentėjusiosios išlaidos, susijusios su A. G. gydymu. Patirtas išlaidas patvirtina prie ieškinio pateikti vaistinių čekiai apie sauskelnių ir vaistų pirkimą. Šią civilinio ieškinio dalį teismas laiko pagrįsta ir įrodyta, todėl tenkina.

Nukentėjusioji R. S. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kaip neturtinę žalą nukentėjusioji nurodė tai, kad labai išgyveno dėl mamos patirtų sužalojimų, bijojo, kad tai galės turėti įtakos tolimesniam jos gyvenimui, nes sirgo įvairiomis ligomis. Teko jai rūpintis mama, prižiūrėti ją, pristatyti pas gydytojus, vykti į policiją ir t. t.

Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas). (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-128-397/2021). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos metu 2024-06-11 11,09 val. nesunkus sužalojimas dėl plėštinės žaizdos kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje ir dešinės čiurnos vidinės kulkšnies srityje padarytas A. G. (b.l. 30-33). A. G. dėl patirtų sužalojimų byloje civilinio ieškinio nepareiškė. A. G. po eismo įvykio buvo paguldyta į ligoninę, kur mirė 2024-08-10 dėl priežasčių, nesusijusių su jos sužalojimu eismo įvykyje, t. y. nuo lėtinės paūmėjusios inkstų ligos (b.l. 35-44). Nukentėjusioji R. S. yra eismo įvykio metu sužalotos A. G. dukra. Nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato reikalavimo teisės kitam asmeniui prašyti atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendė:

R. A., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. V. A. atsakomybėn baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas: 302912288, esančio adresu: Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, nukentėjusiosios R. S. naudai 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti R. A., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.