- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-91-366/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33659-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- V. L., S. L., O. L., K. L., A. L., L. L.
- Nuteistasis
- P. G.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį ir skirta jam laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Nukentėjusiųjų K. L. ir A. L. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atitinkamai priteista 20 000 Eur ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų L. L., V. L., S. L., O. L. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) L. L. priteista 8 000 Eur, V. L. priteista 13 000 Eur S. L. priteista 8 000 Eur, O. L. priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš P. G. nukentėjusiųjų V. L., A. L., S. L. ir O. L. naudai 1670 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Išieškota valstybės naudai iš P. G. 268,72 Eur (du šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 72 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajai L. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išieškota valstybės naudai iš P. G. 400 Eur (keturi šimtai eurų) proceso išlaidų už nukentėjusiajai K. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 16.16 val., (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) ekskavatorininko pareigose, naudodamas darbo įrenginį – ekskavatorių CAT 320F ir būdamas įrenginio operatoriumi, 2019 m. birželio 27 d. pasirašytinai supažindintas su „Ekskavatoriaus mašinisto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija“, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, numatytas „Ekskavatoriaus mašinisto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje“, patvirtintas 2019 m. vasario 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 1-D, nevykdė 8.1. punkto reikalavimo – „Mokėti dirbti saugiai, saugoti savo ir aplinkinių sveikatą, netrukdyti saugiai dirbti kitiems“, 42 punkto reikalavimo – „Prieš pradedant dirbti būtina įsitikinti, ar darbo zonoje nėra žmonių ir bet kuriuo atveju įjungti garsinį signalą“, 55 punkto reikalavimo – „Ekskavatoriui veikiant, vykdyti iš kasavietės pusės kokius nors kitus darbus draudžiama. Draudžiama žmonėms būti ekskavatoriaus strėlės veikimo spindulio zonos arčiau kaip 5 m“, dėl nusikalstamo pasitikėjimo, ekskavatoriumi leisdamas į iškasą ant stropų prikabintą nuotekų šulinio žiedą, kuriam atsikabinus ir nuotekų šulinio žiedui kritus ir kliudžius pavojingoje zonoje – iškasoje – buvusį P. L., padarant jam sužalojimus: odos nubrozdinimus galvos plaukuotos dalies kairėje momeninėje srityje, krūtinės ląstos srityje, kairiame žaste, kairės alkūnės srityje, juosmens ir nugaros srityse, kairėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, atvirus dešinio blauzdikaulio ir šleivikaulio lūžius, atvirą kairiojo šlaunikaulio lūžį, kairės girnelės lūžį, plėštines žaizdas kairėje šlaunyje ir kairiojo pakinklio srityse, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje pakaušinėje srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros vidurinėje dalyje krūtininėje – juosmeninėje srityse, abiejų plaučių sumušimus, pakauškaulio lūžį kairėje, kairiojo raktikaulio lūžį, kairės pusės I, II, III, IV, V, VI, X-o šonkaulių lūžius, dėl ko P. L. nuo daugybinių abiejų kojų sužalojimų, kas komplikavosi ūminiu išoriniu nukraujavimu 2019 m. rugpjūčio 7 d., 18.10 val., VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė, tuo dėl neatsargumo atėmė P. L. gyvybę.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį, išteisinti jį pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
3. Skunde nurodyta, kad jo (P. G.) neteisėti nusikalstami veiksmai yra apibrėžti trijų „Ekskavatoriaus mašinisto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos“ (toliau – Instrukcijos) punktų pažeidimu, iš kurių du yra bendro pobūdžio: Instrukcijos 8.1 p. numato reikalavimą darbuotojui mokėti dirbti saugiai, 42 p. nuostatos numato reikalavimą, prieš pradedant darbą įsitikinti ar darbo zonoje nėra žmonių. Pastarasis punktas negali būti pritaikytas, nes įvykis įvyko ne prieš pradedant darbą, o 2019-08-07 16:16 val. kuomet darbai buvo baigiami. Minėtų Instrukcijų 55 p. nurodyta, kad ekskavatoriui veikiant, vykdyti iš kasavietės pusės kokius nors kitus darbus draudžiama, draudžiama žmonėms būti ekskavatoriaus strėlės veikimo spindulio zonoje arčiau kaip 5 m. Šis Instrukcijos punktas nekelia konkrečių elgesio taisyklių ekskavatorininkui, jame numatyti elgesio reikalavimai kitiems asmenims ir gali būti taikomas įvykio metu kartu su kaltinamuoju dirbusių darbuotojų atžvilgiu, tame tarpe P. L. atžvilgiu.
4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, savo iniciatyva, nepranešdamas nagrinėjimo teisme dalyviams, išplėtė kaltinimą P. G., nurodydamas nuosprendyje, kad P. G. pažeidė ekskavatoriaus CAT 320 naudojimo instrukciją. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 255 str., 256 str. reikalavimus ir neužtikrino kaltinamojo teisės į tinkamą gynybą.
5. Teismas neišanalizavo priežastinio ryšio tarp P. G. veikos ir kilusių padarinių klausimo. Nuosprendyje konstatuotas lokalinio akto „Ekskavatoriaus mašinisto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos“ nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas nebuvo būtina padarinių kilimo sąlyga. P. G. veiksmai — šulinio žiedo leidimas į iškasą nebuvo negrįžtamų padarinių kilimo sąlyga, kaip ir P. L. neteisėtas buvimas iškasoje. Neigiama padarinių kilimo sąlyga yra viena - netikėtas sertifikuotų stropų gnybtų atsikabinimas, kurio negalėjo numatyti nei žuvusysis, užkabinęs minėtus stropus, nei nuteistasis.
6. Didelis žuvusiojo neatsargumas prisidėjo prie kilusių padarinių. P. L., būdamas vyriausiasis (darbų vadovas) kitų dirbusių darbuotojų atžvilgiu, nepasitraukė iš iškasos, o davė nurodymą leisti žemyn nuotekų šulinio žiedą, likdamas stovėti po leidžiamu kroviniu, ko pasėkoje, atsikabinus stropų griebtuvams nuo nuotekų šulinio žiedo, buvo mirtinai traumuotas. P. L. pažeidė Statybos darbų darbininko pareiginius nuostatus, patvirtintus direktoriaus 2012-07-11 įsakymu Nr. DS- 12108, Žemės kasimo, grunto tvirtinimo darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 9, patvirtintą direktoriaus 2019-02-11 įsakymu Nr. 1-D, kurioje numatyti pavojingi ir kenksmingi veiksniai - krovinio kritimas iš aukščio (10.8 p.) bei priemonės šiems veiksniams išvengti (17 p., 18 p., 24 p., 27 p., 28 p.). Žemės kasimo, grunto tvirtinimo darbų saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 9 numatytas darbuotojui draudimas dirbti pavojingose vietose (50.1 p.), būti tranšėjose, šuliniuose ar iškasose, kai nuo žemės kasimo mašinos veikimo zonos negalima pasitraukti į saugų atstumą (5 m.), stovėti ant išramstymų spyrių (50.2 p.), dirbti ten, kur kroviniai keliami keliamaisiais kranais, keltuvais, gervėmis, po pakabinamaisiais lopšiais (50.3 p.), būti tarp žemkasės ir transporto priemonės, į kurią pilamas gruntas (50.4 p.), ekskavatoriui dirbant, darbuotojams draudžiama iš kasavietės pusės atlikti kokius nors darbus, būti arčiau ekskavatoriaus veikimo spindulio zonos plius 5 m. (76 p.). P. L. pažeidė Krovinių stropavimo darbų darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12, patvirtintos direktoriaus 2019-02-11 įsakymu Nr. 1-D, kurioje numatyti profesinės rizikos veiksniai, saugos priemonės nuo jų, be to, instrukcijoje nurodyti konkretūs draudimai, o būtent, perkeliant krūvius stropuotojui draudžiama būti pačiam ar leisti būti pašaliniams asmenims po pakeltu krūviu, tarp keliamo ar perkeliamo krūvio ir sienų (37.20 p.), taip pat instrukcijos 34.11 p., 34.12 p., 37.1 p. reikalavimus.
7. P. L. susipažino su 2019-04-29 - 2019-12-31 Paskyra - leidimu darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose, kurios 10 p. numatyta, kad mechanizuotai galima kasti iškasas vertikaliomis sienelėmis iki 3 metrų gylio, tačiau tuo atveju draudžiama leisti į iškasas darbininkus, 12 p., numatyta, kad prieš kėlimą tikrinti stropų užkabinimo įtaisų tvarkingumą.
8. P. L. nesilaikė (ignoravo) aptartuose lokaliniuose aktuose nurodytų draudimų, nors buvo vyresnysis ir pats vadovavo kitų darbuotojui darbui, davė nurodymą įleisti į iškasą šulinio ritinį, prie kurio pats tvirtino stropus, nepasišalino iš iškasos, neklausė ekskavatorininko reikalavimo pasišalinti iš iškasos, ko pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.
9. P. L. buvo išduotas šalmas galvos apsaugai, bet įvykio metu jo nedėvėjo. Jis nenaudojo kopėčių įlipti į iškasą, kuri buvo 6 m. gylio, su ekskavatoriaus kaušu nusileisdavo į iškasą, nenaudojo turimos apsaugos, apsaugančios nuo grunto slinkimo. P. L. pats tvirtino stropus prie šulinio ritinio, beje, jis buvo šių stropų įgijimo UAB (duomenys neskelbtini) iniciatorius. Įmonė sutikusi su darbuotojo pasiūlymu ir pageidavimu, 2019-07-12 įsigijo griebtuvus betono žiedams, kurie buvo sertifikuoti pagal LST EN 818-4 standartus, o nelaimingo atsitikimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad griebtuvai buvo techniškai tvarkingi.
10. P. G. nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė, kad gali atsikabinti griebtuvo gnybtai ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir laikomas kazusu. Darytina išvada, kad P. G. veiksmuose nėra nusikalstoms veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą, todėl pagal BK 132 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos.
11. Kaltinamąjį pripažinus kaltu, nukentėjusiųjų reikalavimai, susijusiję su bylinėjimosi išlaidomis turėjo būti sumažinti arba visiškai nepriteisti, įvertinus nukentėjusiojo P. L. didelį neatsargumą.
12. Civilinio atsakovo atstovas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - P. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje padarymo, išteisinti, nukentėjusiųjų L. L., K. L., A. L., V. L., S. L., O. L. ieškinius atmesti, arba pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo, atmetant L. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, sumažinant nukentėjusiesiems K. L., A. L., V. L., S. L., O. L. priteistų neturtinės žalos sumų dydžius.
13. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas P. G. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteisė nesant jo veikoje visų būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių, padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normų pažeidimus, nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikos ir nepagrįstai priteisė iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems per dideles neturtinės žalos atlyginimo sumas, nes vertino tik nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus bei kančias ir nevertino visų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžių nustatymui, neanalizavo teismų praktikos šiuo klausimu ir į ją neatsižvelgė, neįvertino nukentėjusiųjų skaičiaus, nevertino civilinio atsakovo turtinės padėties. Teismas nevertino, kad „Ekskavatoriaus mašinisto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijų“ 8.1 ir 42 punkto reikalavimai yra laikytini ne specialiosiomis elgesio saugumo taisyklėmis, o bendro pobūdžio saugaus elgesio taisyklėmis, o 55 punkto reikalavimai keliami ne asmeniui dirbančiam su ekskavatoriumi (šiuo atveju P. G.), o kitiems darbuotojams dirbantiems tame pačiame objekte ar netoli jo, todėl 55 punkto reikalavimų pirmiausia turėjo laikytis nuketėjęs P. L.. Teismas taip pat nevertino Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingo atsitikimo darbe akto medžiagoje pateiktos išvados, kurioje nurodyta, kad paties nukentėjusiojo neatsargus elgesys, darbo saugos taisyklių pažeidimai: įleidžiamas į duobę nedėvėjo šalmo (buvo išduotas), nukentėjusysis nevykdė elgtis saugiai darbų iškasoje, nesilaikė turimos nuotekų šulinio žiedų stropavimo schemos, o montavimui naudojo stropus betono žiedams kelti - 3 šakų griebtuvus, iš kurio gnybtų išslydo pradėtas leisti žemyn nuotėkų šulinio žiedas, padarė „Krovinių stropavimo darbų darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.l2“, patvirtintos direktoriaus 2019- 02-11 įsakymu Nr. 1-D, 37.19 p., 37.20, 37.21 punktų pažeidimus, o būtent: P. L. nepasitraukė, o davė komandą leisti žemyn nuotėkų šulinio žiedą, liko stovėti po leidžiamu kroviniu, ko pasėkoje atsikabinus stropų griebtuvams nuo nuotėkų šulinio žiedo, buvo mirtinai traumuotas.
14. Teismas ignoravo esmines aplinkybes, teisinančias P. G. ir nepagrįstai nustatė, kad būtent P. G. veiksmai buvo būtinoji nelaimingo atsitikimo - P. L. žūties kilimo sąlyga. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, kad būtent P. L. padaryti darbų saugos taisyklių pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką padarinių atsiradimui (pasitraukus iš iškasos jokie padariniai nebūtų įvykę), todėl vadovaujantis in dubio pro preo principu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad P. G. padarė baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių turinčią veiką.
15. Išteisinus P. G., civilinė atsakomybė UAB(duomenys neskelbtini) kaip P. G. darbdaviui, nekyla ir negali kilti, todėl nukentėjusiųjų ieškiniai šiuo atveju turi būti atmesti.
16. Teismui nusprendus, kad P. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstąmą veiką, atsakovo atstovas prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo, atmetant L. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, sumažinant nukentėjusiesiems K. L., A. L., V. L., S. L., O. L. priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžius.
17. Teismas, spręsdamas L. L. civilinio ieškinio klausimą, neatsižvelgė į ieškovės ir mirusiojo asmens santykius. L. L. nurodė, kad P. L. buvo darboholikas, valdingas, pavydus, trūko meilės, dėl to santuoka iširo. Ji nepaneigė žuvusiojo sesers S. L. ir jo motinos V. L. nurodytų aplinkybių, kad P. L. ir buvusios žmonos santykiai nebuvo geri, P. L. į Lietuvą grįžo dėl šeimos, bet šeimoje nebuvo laimingas, L. L. išvarydavo iš namų, jis norėjo vėl grįžti į Angliją. V. L. papildomai nurodė, kad sūnus stengėsi dėl šeimos, o buvusi žmona „išmaudė“ jį du kartus dėl pinigų, neprisidėjo prie namo įrengimo, paskutiniu metu žadėjo išeiti gyventi atskirai į įsigytą namą. Šias S. L. ir V. L. nurodytas aplinkybes patvirtina S. L. pateiktas susirašinėjimas su broliu P. L., kurio teismas visai nevertino, šių aplinkybių nepaneigia ir O. L. parodymai. Kritiškai vertintini į bylą pateikti įrodymai, jog po P. L. mirties L. L. lankėsi pas psichiatrą, nes dėl psichikos sveikatos ji problemų turėjo dar gerokai anksčiau, nuo 2018 metų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, L. L. ieškinys turėjo būti atmestas.
18. Nustatydamas neturtinės žalos dydžius V. L. ir A. L., teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią analogiškose bylose, tėvams yra priteisiama nuo 7000 iki 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2010, 2K-86- 699/2017, 2K-188-648/2017, 2K-2-788/2018, 2K-213-788/2018, 3K-3-59/2010, 3K-3-288/2014). Šiuo atveju teismas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, suaugusio mirusiojo ir atskirai nuo jo gyvenančių tėvų santykių unikalių ypatybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašiais atvejais ir priteisti didesnę nei vidurkis analogiškose bylose sumą. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas, nors teisingai nurodė, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ir dėl to žalos atlyginimas gali būti sumažintas, tačiau A. L. ieškinį tenkino visiškai ir priteisė 10 000 Eur, o V. L. - 13 000 Eur. Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Šiuo atveju L. ieškiniai iš esmės analogiški, motyvai deklaratyvūs, nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių, iš V. L. apklausos teismo posėdžio metu matyti, jog ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, su mirusiuoju bendravo telefonu, į Lietuvą ji grįždavo tik kartą per metus, pas medikus dėl patirto streso nesikreipė. A. L. apie civilinio ieškinio pagrįstumą nebuvo apklaustas, byloje nėra duomenų, kad santykiai tarp tėvo ir sūnaus, bei motinos ir sūnaus būtų buvę labai artimi. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis šioje dalyje keistinas ir V. L. bei A. L. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas. Mirusiojo seseriai S. L. bei broliui O. L. priteista taip pat nepagrįstai didelė neturtinės žalos dydžio suma.
19. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžius, neįvertino teisiškai reikšmingo kriterijaus - civilinio atsakovo elgesio po nelaimingo atsitikimo: UAB (duomenys neskelbtini) atlygino visas nukentėjusiųjų patirtas laidojimo išlaidas, nuoširdžiai bendravo su nukentėjusiaisiais.
20. Teismo posėdyje nuteistojo P. G. gynėja ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų atstovas prašė skundus atmesti, o prokuroras prašė nuteistojo P. G. skundą atmesti, o UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. Z. skundą tenkinti iš dalies, mažinant nukentėjusiesiems priteistus neturtinės žalos dydžius.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
21. Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas netenkinamas, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. Z. skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
22. Nuteistasis P. G. ir atsakovo atstovas A. Z. apeliaciniais skundais prašo P. G. išteisinti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad P. G. veiksmai kvalifikuoti teisingai, P. G. prašo mažinti bylinėjimosi išlaidas, o A. Z. prašo mažinti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiesiems.
D. P. G. pripažinimo kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį
23. P. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ginčija nuteistojo kaltę, teigdami, kad P. G. veiksmai nepagrįstai buvo apibrėžti trijų „Ekskavatoriaus mašinisto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos“ (toliau – Instrukcijos) punktų pažeidimu, nes du iš jų yra ne specialiosios, o bendro pobūdžio elgesio saugumo taisyklės, o trečias punktas yra skirtas ne ekskavatoriaus mašinistui, o kitiems šalia dirbantiems asmenims.
24. Be to, kaip nurodoma nuteistojo skunde, nustatytų saugumo taisyklių pažeidimas nebuvo būtina padarinių kilimo sąlyga – neigiamų padarinių kilimo sąlyga buvo netikėtas sertifikuotų stropų gnybtų atsikabinimas, kurio negalėjo numatyti nei žuvusysis, užkabinęs minėtus stropus, nei nuteistasis.
25. Apeliantai taip pat mano, kad ne P. G., o P. L. padaryti darbų saugos taisyklių pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką padarinių atsiradimui - pasitraukus iš iškasos jokie padariniai nebūtų įvykę. Todėl, vadovaujantis in dubio pro preo principu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad P. G. padarė baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių turinčią veiką.
26. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui (dviem ar daugiau žmonių), pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą), padarinius (įvykį, kurio metu žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. BK 132 straipsnio 3 dalies formuluotė rodo, kad straipsnio dalyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kuri reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei BK teisės normoje, nei kituose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto normose. Pagal teismų praktiką, specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos; specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017).
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. G. kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, pateikė išsamius motyvus dėl visų objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo požymių. Bylos duomenimis P. G., dirbdamas ekskavatorininko pareigose, dirbo su ekskavatoriumi CAT 320F. P. G. ekskavatoriumi leidžiant į iškasą ant stropų prikabintą nuotekų šulinio žiedą, stropai atsikabino ir nuotekų šulinio žiedas krito bei kliudė pavojingoje zonoje – iškasoje buvusį kitą įmonės darbininką P. L., kuris nuo padarytų sužalojimų tą pačią dieną mirė. Teismas konstatavo, kad būtina negrįžtamų padarinių kilimo sąlyga yra P. G. veiksmai, kai jis nepaisydamas specialių elgesio saugumo taisyklių, numatytų „Ekskavatoriaus mašinisto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos“, patvirtintos 2019 m. vasario 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 1-D, nevykdė 8.1. punkto reikalavimo – „Mokėti dirbti saugiai, saugoti savo ir aplinkinių sveikatą, netrukdyti saugiai dirbti kitiems“, 42 punkto reikalavimo – „Prieš pradedant dirbti būtina įsitikinti, ar darbo zonoje nėra žmonių ir bet kuriuo atveju įjungti garsinį signalą“, 55 punkto reikalavimo – „Ekskavatoriui veikiant, vykdyti iš kasavietės pusės kokius nors kitus darbus draudžiama, draudžiama žmonėms būti ekskavatoriaus strėlės veikimo spindulio zonos arčiau kaip 5 m“, P. L. esant duobėje vis tiek į ją leido šulinio žiedą, o po to laikė jį pakėlęs virš žuvusiojo ir vėl leido, kol atsikabino stropai ir P. L. buvo prispaustas.
28. Kaip žinia, dėl įvykio faktinių aplinkybių ginčo nėra – apeliantai įrodinėja, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra kaltas pats žuvusysis P. L., nes jis, įmonės direktoriaus paskirtas vadovauti darbams, ne tik nesiėmė priemonių, kad darbų aikštelėje būtų laikomasi saugaus elgesio taisyklių, bet ir pats jų nesilaikė, o P. G. liepus lipti iš duobės, tai daryti atsisakė ir davė šiam nurodymą leisti žiedą žemyn į duobę. Tačiau šie argumentai yra motyvuotai paneigti skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius saugaus darbo reikalavimus, nustatė, kad P. G. buvo supažindintas tiek su Instrukcija, tiek su darbuotojų pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, instruktuotas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos (3 t., b. l. 64-72) ir privalėjo laikytis nustatytų reikalavimų, tačiau to nedarė. Teismas, pasisakydamas dėl neatsargios nuteistojo kaltės, konstatavo, jog P. G., pažeisdamas specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimus, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kito žmogaus, t. y. iškasoje buvusio P. L. mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tokiu būdu P. G. nužudė žmogų dėl neatsargumo. Sutiktina su teismo argumentu, kad pats žuvusysis P. L., nelipdamas iš duobės ir liepdamas P. G. leisti šulinio žiedą į iškasą, didino nustatytų negatyvių padarinių atsiradimo riziką, tačiau jo veiksmai negali būti laikomi pagrindine nelaimingo atsitikimo kilimo priežastimi. Net jei žuvusysis ir buvo paskirtas vadovauti darbams ir pats nesilaikė saugaus elgesio taisyklių, tačiau tokio neteisėto, prieštaraujančio saugaus elgesio taisyklėms reikalavimo nuteistasis neturėjo ir negalėjo vykdyti.
29. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad P. G. veiksmai nepagrįstai buvo apibrėžti trijų „Ekskavatoriaus mašinisto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos“ (toliau – Instrukcijos) punktų pažeidimu, nes du iš jų yra ne specialiosios, o bendro pobūdžio elgesio saugumo taisyklės, o trečias punktas yra skirtas ne ekskavatoriaus mašinistui, o kitiems šalia dirbantiems asmenims. Skunde nurodoma, kad Instrukcijos 8.1 p. numato bendro pobūdžio reikalavimą darbuotojui mokėti dirbti saugiai, 42 p. nuostatos numato reikalavimą, prieš pradedant darbą įsitikinti ar darbo zonoje nėra žmonių. Pastarasis punktas negali būti pritaikytas, nes įvykis įvyko ne prieš pradedant darbą, o 2019-08-07 16:16 val., kuomet darbai buvo baigiami. Instrukcijų 55 p. nurodo draudimus kitiems asmenims, jame nurodyta, kad ekskavatoriui veikiant, vykdyti iš kasavietės pusės kokius nors kitus darbus draudžiama, draudžiama žmonėms būti ekskavatoriaus strėlės veikimo spindulio zonoje arčiau kaip 5 m.
30. Su tokiu nuteistajam palankiu Instrukcijos taiskyklių išaiškinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pritartina, kad Instrukcijos 8.1 p. numato bendro pobūdžio reikalavimą darbuotojui mokėti dirbti saugiai, tačiau 42 p. įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio nuostata, reikalaujanti prieš pradedant darbą įsitikinti ar darbo zonoje nėra žmonių. Nuteistasis siaurinančiai aiškina Instrukcijos 42 p. nuostatą, teigdamas, kad įsitikinti ar darbo zonoje nėra žmonių reikia tik prieš pradedant darbą ir kad jam ši nuostata negali būti taikoma, nes nelaimingas atsitikimas įvyko ne prieš pradedant darbą, o 2019-08-07 16:16 val., kuomet darbai buvo baigiami. Toks pažodinis Instrukcijos aiškinimas yra nelogiškas ir neatitinka saugaus elgesio darbo vietoje principinių reikalavimų. Akivaizdu, jog Instrukcijos 42 p. žodžių junginys „prieš pradedant darbą“ reiškia, kad ekskavatoriaus operatorius privalo būti budrus visos darbo dienos metu prieš kiekvieną veiksmą ekskavatoriumi ir nepradėti dirbti (atlikti veiksmų) jei darbo zonoje yra žmonių. Ši taisyklė laikytina specialia ekskavatoriaus operatoriui taikoma saugaus elgesio taisykle. Instrukcijų 55 p. nurodyta, kad ekskavatoriui veikiant, vykdyti iš kasavietės pusės kokius nors kitus darbus draudžiama, draudžiama žmonėms būti ekskavatoriaus strėlės veikimo spindulio zonoje arčiau kaip 5 m. Šis Instrukcijos punktas lyg ir nekelia konkrečių elgesio taisyklių ekskavatorininkui, tačiau vertinant Instrukcijos nuostatas sistemiškai, akivaizdu, kad darbas ekskovatoriumi draudžiamas, kai yra žmonių ekskavatoriaus strėlės veikimo spindulio zonoje. Tiek objekte dirbantys žmonės, tiek pašaliniai asmenys neprivalo ir negali žinoti kuriuo momentu ekskavatorius pradės atlikti kažkokius darbus, tai reiškia, jog būtent ekskavatorininko pareiga prieš pradedant bet kokį veiksmą, perspėti darbo zonoje esančius asmenis, kad jie pasišalintų į saugią zoną ir nepradėti jokių darbų kol tai nepadaryta.
31. P. G. skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas savo iniciatyva, nepranešdamas nagrinėjimo teisme dalyviams, išplėtė kaltinimą, nurodydamas nuosprendyje, kad P. G. pažeidė ekskavatoriaus CAT 320 naudojimo instrukciją. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus ir neužtikrino kaltinamojo teisės į tinkamą gynybą.
32. Šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Teismas ištyrė ir nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu pripažino 2019 m. lapkričio 25 d. objektų apžiūros protokole esančius duomenis, iš kurių matyti, kad apžiūrėta 2019 m. rugpjūčio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikta ekskavatoriaus CAT 320 naudojimo instrukcija. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Instrukcijos „Eksploatacijos skyrius. Eksploatacijos būdai“ nurodyta, kad „Jokiu būdu nekelkite krovinio virš kabinos ar darbininkų“; „Eksploatacijos skyrius. Darbas ekskavatoriniu kranu“ nurodyta, kad „Kai krovinys kabo, nepakilkite nuo operatoriaus sėdynės. Krovinys gali nukristi ir ką nors sužaloti. Neleiskite, kad po kroviniu stovėtų jį kabinęs operatorius ar kitas darbininkas“, <....> „Pasirūpinkite, kad po pakabintu kroviniu nieko nebūtų.“<...> „Neleiskite niekam eiti į zoną po pakabintu kroviniu“ (3 t., b. l. 90-105). Šios Instrukcijos nuostatos, draudžiančios kelti krovinį virš darbininkų, atkartoja P. G. inkriminuotų „Ekskavatoriaus mašinisto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje“ esančius 8.1., 42 ir 55 punktų reikalavimus, draudžiančius darbą ekskovatoriumi, kai yra žmonių ekskavatoriaus strėlės veikimo spindulio zonoje. Todėl teismas, nuosprendyje cituodamas CAT 320 naudojimo instrukciją, kurioje išdėstytus reikalavimus privalo žinoti kiekvienas su minėtu ekskavaroriumi dirbantis operatorius, nepažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų, o tuo pačiu nepažeidė kaltinamojo teisės į tinkamą gynybą.
33. Byloje nustatyta, kad pagrindinė nelaimės priežastis yra taisyklių nesilaikymas, kurių paskirtis yra apsaugoti dirbančius žmones nuo sužalojimų esant įvairioms situacijoms, kurios gali kilti ne tik dėl žmogaus klaidos, bet ir dėl mechanizmų gedimo ar sutrikimo, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad pagrindinė nelaimės priežastis – atsikabinęs stropas.
34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos bylos aplinkybių ir daryti priešingų išvadų. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės turinio ir įrodytumo pagrįstos išsamia teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos (paties nuteistojo bei liudytojų parodymų, tyrimo medžiagos ir nelaimingo atsitikimo darbe akto, kitų rašytinių bylos duomenų) analize ir įvertinimu. Nuteistojo P. G. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.
Dėl neturtinės žalos
35. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad P. G. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo, atmetant L. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, sumažinant nukentėjusiesiems K. L., A. L., V. L., S. L. ir O. L. priteistų neturtinės žalos sumų dydžius.
Žemesnės instancijos teismas
36. Civilinio atsakovo skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems per dideles neturtinės žalos atlyginimo sumas, nes vertino tik nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus bei kančias ir nevertino visų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžių nustatymui, neanalizavo teismų praktikos šiuo klausimu ir į ją neatsižvelgė, neįvertino nukentėjusiųjų skaičiaus, civilinio atsakovo turtinės padėties.Apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovė pateikė dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) turtine padėtimi.
37. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę. Kasacinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
38. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
39. Byloje pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, kuriais dukra K. L. ir motina V. L. prašė po 20 000 eurų, o tėvas A. L., sugyventinė L. L., sesuo S. L. ir brolis O. L. prašė po 10 000 eurų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, atsižvelgęs į nukentėjusiųjų ir mirusio asmens santykį, tarpusavio ryšį, giminystės laipsnį, į paties žuvusiojo neatsargų elgesį, iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) K. L. priteisė 20 000 eurų, V. L. - 13 000 eurų, A. L. - 10 000 eurų, L. L. - 8 000 eurų, S. L. ir O. L. - po 8 000 eurų.
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nelaimingo atsitikimo aplinkybes, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog P. L. veiksmai buvo nesaugūs ir turėjo įtakos įvykio kilimui, tačiau realiai neatsižvelgė į ypač didelį paties žuvusiojo neatsargumą, kai jis, būdamas vyriausiasis (darbų vadovas) kitų dirbusių darbuotojų atžvilgiu, nepasitraukė iš iškasos, neklausė P. G. liepimo lipti iš duobės, o jam davė nurodymą leisti žemyn nuotekų šulinio žiedą, likdamas stovėti po leidžiamu kroviniu. Tiek nuteistasis, tiek liudytojas A. B. bei civilinio atsakovo atstovas A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. G. visada atkreipia dėmesį į tai, kad ekskavatoriaus darbo zonoje nebūtų žmonių. Kiti darbininkai jo klauso ir pasitraukia, tačiau P. L. nebūdavo linkęs ko nors klausyti. Kaip nurodė A. Z., jis pats vieną kartą liepė P. L. išlipti iš duobės, į kurią P. G. ruošėsi leisti šulinio žiedą, tačiau jis iš pradžių nesutiko ir išlipo tik po to, kai jam buvo pasakyta griežtai, dėl ko buvo labai nepatenkintas. Įvykio metu P. G. liepė P. L. išlipti iš duobės, tačiau šis jo neklausė. Kadangi direktoriaus A. Z. darbo vietoje nebuvo, P. G. suprato, kad nepavyks P. L. įtikinti, jog šis išliptų iš duobės ir pakluso jo reikalavimui leisti į iškasą ant stropų prikabintą nuotekų šulinio žiedą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai sudarė sąlygas pasekmėms atsirasti ir atitinkamai turi būti vertinami nustatant neturtinės žalos sumas.
41. Pirmosios instancijos teismas atmetė prokuroro, civilinio atsakovo atstovės bei gynėjos prašymą atmesti nukentėjusiosios K. L., V. L. ir A. L. civilinius ieškinius, nes Sodra jau išmokėjo daugiau nei po 17 000 Eur žalos atlyginimo. Toks teismo sprendimas yra teisingas, nes, kaip nurodyta nuosprendyje, minėta išmoka yra žuvusiojo negautos pajamos, o negautos pajamos jokiu būdu negali būti traktuojamos kaip neturtinė žala, nes tai yra pinigų suma, kurią žuvusysis būtų uždirbęs būdamas gyvas ir sveikas, ir iš savo uždarbio būtų galėjęs, esant poreikiui, finansiškai paremti savo šeimos narius. Vis tik, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš neturtinės žalos kriterijų, numatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, yra padarytos turtinės žalos dydis. Šiame kontekste reikia atsižvelgti į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiesiems - dukrai K. L. ir tėvams V. L. ir A. L. buvo išmokėta po 17 000 eurų ir tai mažina patirtą turtinę žalą. Civilinio atsakovo atstovas po nelaimingo atsitikimo palaikė ryšį su žuvusiojo artimaisiais, padengė laidojimo išlaidas – ši aplinkybė taip pat svarbi sprendžiant neturtinės žalos dydį.
42. Sprendžiant klausimą dėl L. L. padarytos neturtinės žalos dydžio, papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad su žuvusiuoju ji buvo išsituokusi pačios iniciatyva, susitaikė P. L. iniciatyva, tačiau santykiai nebuvo sklandūs. V. L. žodžiais tariant, sūnus planavo išeiti gyventi atskirai į nusipirktą namą. Iš S. L. pateikto susirašinėjimo su broliu matyti, kad poros santykiai buvo šalti ir konfliktiški, iš beviltiškumo P. L. skųsdavosi seseriai, ši jį guosdavo. Visa tai rodo, kad porai atkurti darnių šeimyninių ryšių nepavyko ir pats P. L. nematė su L. L. bendros ateities. Šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas skyrė nepakankamą dėmesį. Vis tik civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo prašymas atmesti L. L. ieškinį ir neturtinės žalos jai nepriteisti, taip pat negali būti tenkinamas. Įvykio metu P. L. ir L. L. gyveno kartu, augino abiejų dukrą, ir nors sutarti nepavyko, emocinis ryšys buvo, priešingu atveju nebūtų bandę atkurti šeimyninių santykių. Emocinei L. L. būsenai įtakos turi ir dukros dvasinis skausmas bei išgyvenimai netekus ją mylinčio tėvo.
43. Minėtomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai yra aiškiai per dideli. Įvertinus žuvusiojo ypač didelį beatsargumą, apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus apie UAB (duomenys neskelbtini) ne itin gerą finansinę padėtį, vienkartines Sodros išmokas, civilinio atsakovo pagalbą laidojant, nukentėjusiųjų skaičių bei kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes (nukentėjusiųjų ir mirusio asmens santykį, tarpusavio ryšį, giminystės laipsnį ir kt.), nukentėjusiajai K. L. priteista neturtinė žala mažintina iki 10 000 eurų, V. L. – iki 6 500 eurų, A. L. - iki 5 000 eurų, S. L. – iki 4 000 eurų ir O. L. - iki 4 000 eurų. Nustatant L. L. neturtinės žalos dydį, be minėtų aplinkybių papildomai atsižvelgiama į jos bei žuvusiojo aptartus tarpusavio santykius. Tai įvertinus, L. L. pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala mažintina iki 3 000 eurų.
Dėl atstovavimo išlaidų
44. Nuteistasis P. G. apeliaciniu skundu prašo mažinti pirmosios instancijos priteistas bylinėjimosi išlaidas arba visiškai nepriteisti, įvertinus nukentėjusiojo P. L. didelį neatsargumą.
45. Pirmosios instancijos teismas iš P. G. nukentėjusiųjų V. L., A. L., S. L. ir O. L. naudai priteisė 1670 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti. Taip pat iš P. G. valstybės naudai priteisė 268,72 eurus proceso išlaidų už nukentėjusiajai L. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 400 eurų proceso išlaidų už nukentėjusiajai K. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
46. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2011). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio klausimą, atsižvelgė į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę bei spręstinų klausimų sudėtingumą ir tuo pagrindu sumažino iš nuteistojo priteisinas proceso išlaidas už nukentėjusiosiajai L. L. suteiktą teisinę pagalbą.
47. Kaip minėta, BPK 106, straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė mažinti proceso išlaidas dėl nuteistojo turtinės padėties. Šiuo atveju nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo sunkią turtinę padėtį, o priteista iš jo proceso išlaidų suma už šešiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu, surašant civilinius ieškinius, dalyvaujant teismo posėdžiuose, atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl mažinti šias išlaidas nėra pagrindo.
48. Nukentėjusiųjų V. L., A. L., S. L. ir O. L. atstovas advokatas G. G. pateikė prašymą iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai priteisti 400 Eur dydžio atstovimo išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, įvertinus bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę bei spręstinų klausimų sudėtingumą, sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, suteiktomis teisinėmis paslaugomis, todėl priteistinos iš P. G.. Iš pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad atstovavimo išlaidas apmokėjo S. L.. Todėl atstovavimo išlaidos priteistinos būtent jai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. G. apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžių nukentėjusiesiems pakeisti:
nukentėjusiajai K. L. priteistą 20 000 eurų neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti;
nukentėjusiajai V. L. priteistą 13 000 eurų neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 6500 eurų neturtinei žalai atlyginti;
nukentėjusiajam A. L. priteistą 10 000 eurų neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti;
nukentėjusiajai S. L. priteistą 8 000 eurų neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti;
nukentėjusiajam O. L. priteistą 8 000 eurų neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti;
nukentėjusiajai L. L. priteistą 8 000 eurų neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti;
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Papildomai priteisti iš P. G. S. L. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) nukentėjusiųjų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.