Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą – 2023 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno Rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį – paskirta 1000 Eur (20 MGL) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. rugpjūčio 14 d. įtariamojo apklausos protokole M. R. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nori parodyti, kad su R. R. pažįstamas nebuvo, prieš tai jo nepažinojo. Maždaug 5 dienas iki R. R. automobilio BMW valst.nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo užmatė jo automobilį (duomenys neskelbtini), o būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilis stovėjo šaligatvyje ir techniškai atrodė netvarkingas. R. R. kontaktinius duomenis surado pagal valstybinį numerį, gavęs jo kontaktą jam iš karto paskambino (telefono numerio šiuo metu nežino) ir pokalbis su R. R. buvo apie tai, kad jis sutvarkytų jo automobilį. Jis turėjo sutvarkyti automobilio ratus ir techniškai jį sutvarkyti, o R. turėjo sumokėti jam už taisymą. Po automobilio tvarkymo su R. buvo kalba apie pirkimą -pardavimą minėto automobilio. 2024 m. vasario 13 d. maždaug iki pietų (tikrai tikslaus laiko neatsimena) susitarė su R. R. dėl automobilio pirkimo -pardavimo ir jie susitiko (duomenys neskelbtini), tačiau adreso nežino, kadangi (duomenys neskelbtini) nepažįsta. Automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Automobilio sutartis buvo užregistruota elektroniniu būdu, naudojantis R. R. el. bankininkyste ir SMART ID kodais. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta VĮ „Regitra“, tačiau pirkėjas buvo nurodytas A. A., kadangi jis ant savęs automobilių rašyti negali. Kiek atsimena nesakė R. R. apie tai, kad pirkėjas automobilio bus A. A., bet jam nelabai buvo įdomu. Automobilio kaina buvo nurodyta 7300 eurų (tiksliai neatsimena). Užregistravus automobilio pirkimo - pardavimo sutartį „VĮ Regitra“, R. R. jam atsiuntė savo banko sąskaitą, į kurią jis turėjo pervesti pinigus, bet to nepadarė. R. R. parodė, kad pervedė pinigus tai yra netikrą pavedimą ir įspėjo, kad jis gali trūkti iki trijų dienų, kadangi pavedimas daromas iš užsienio sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“. Tyčia nepervedė pinigų R. R. ir žalos jam neatlygino, nors žadėjo ne kartą. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali (2 t., el. b. l. 134-136).

2024-09-20 pasirašytinai įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 182str.1d. M. R.. įtariamasis M. R. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Šiuo metu yra suimtas, iki to dirbo pagal individualią veiklą - užsiėmė (duomenys neskelbtini). Anksčiau yra teistas. Apie pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes paaiškina, kad su R. R. jis pažįstamas nebuvo, prieš tai jo nepažinojo. Maždaug 5 dienas iki R. R. automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo jis pamatė jo automobilį (duomenys neskelbtini), o būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilis stovėjo šaligatvyje ir techniškai atrodė netvarkingas. R. R. kontaktinius duomenis jis surado pagal valstybinį numerį, gavęs jo kontaktą jis jam iš karto paskambino (telefono numerio šiuo metu neatsimena). Pokalbio metu pasiūlė ištemti paliktą netvarkingą automobilį, kuris stovėjo neleistinoje vietoje bei trukdė gyventojams. Jis sutiko. Pokalbio metu su R. R. dar susitarė, kad jis techniškai sutvarkys jo automobilį. Jis turėjo automobiliui sutvarkyti ratus, pakeisti akumuliatorių ir pakeisti kuro siurblį. R. turėjo sumokėti jam už automobilio sutvarkymą, kiek pamena jis turėjo jam sumokėti apie 700 eurų ir papildomai už automobilio nuvilkimą ir tralą. Kai sutvarkė automobilį, pranešė R. Jis su juo atsiskaityti negalėjo, paaiškino, kad neturi pinigų. Tuomet jie susitarė su juo, kad jis jam parduos tvarkytą automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024-02-13 maždaug iki pietų (tikrai tikslaus laiko neatsimena) susitarė su R. R. dėl automobilio pirkimo-pardavimo ir jie su juo susitiko (duomenys neskelbtini), tačiau adreso nežino, kadangi (duomenys neskelbtini) nepažįsta. Automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Automobilio sutartis buvo užregistruota elektroniniu būdu, naudojantis R. R. el. bankininkyste ir SMART ID kodais. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta VĮ „Regitra“, tačiau pirkėjas buvo nurodytas ne jis, o - A. A., kadangi jis savo vardu automobilių registruoti negali, dėl antstolių ir mokesčių. Kiek atsimena jis nesakė R. R. apie tai, kad pirkėjas automobilio bus A. A., bet jam nelabai buvo įdomu, jam tai nerūpėjo. Iš jo elgesio suprato, kad jam šis automobilis nereikalingas ir jis nori juo atsikratyti. Jie susitarė, kad jis minėtą automobilį iš jo nupirks kiek atsimenu už 7300 Eur, o pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilį perka už 6000 Eur, taip pasielgė abipusių susitarimu, siekiant išvengti mokesčių. R. R. užregistravęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį „VĮ Regitra“, kurią dieną jis tai padarė neatsimena, jam atsiuntė savo banko sąskaitą, į kurią jis turėjo pervesti pinigus, bet jis to nepadarė, kadangi į automobilį reikėjo įdėti daug daugiau pinigų negu manė iš pradžių. Jis jam matant padarė pavedimą iš savo (duomenys neskelbtini) banko „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos pavedimą 6000 Eur, ir patvirtinimą jam parodė bei perspėjo, kad pinigai iš šio banko į jo sąskaitą bus užskaityti po kelių dienų. Jis sutiko laukti ir jie išsiskyrė, automobilis teisiškai priklausė jam. Po išsiskyrimo su R. R. jis iš karto nuvažiavo į automobilio servisą, kur paaiškėjo, kad jo nupirkto automobilio žiedai yra išdegę ir reikia keisti variklį, kas kainuotų virš 4000 Eur. Nusprendė tą pačią dieną parduoti automobilį supirkėjams, kurie prekiauja automobilio dalimis. Automobilį, jai gerai atsimena pardavė už 4000 Eur. Sužinojęs, kad automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reikalauja didelių investicijų, todėl tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis atšaukė padaryta R. R. iš savo „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos 6000 Eur pavedimą. Tai padarė tyčia, kadangi automobilis buvo techniškai netvarkingas. R. R. supratęs, kad pinigų už automobilį ne gaus, kreipėsi į policiją. Jis jam atlyginti žalą žadėjo, bet to nepadarė, nes buvo sulaikytas, o vėliau ir suimtas, paprasčiausiai neturėjo tokios galimybės. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminį tyrimą sutinka baigti baudžiamuoju įsakymu (3 t., el. b. l. 23-26).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 10 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 400 MGL (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019 ir kt.).

Kaltinamasis M. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, prieš 5 dienas iki R. R. automobilio BMW v. n. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo jis pamatė jo automobilį (duomenys neskelbtini), rado savininko telefono numerį pagal valstybinius automobilio numerius, susisiekė ir pasiūlė nutempti ir sutvarkyti R. R. automobilį. R. R. neturėjo pinigų su juo atsikaityti. Susitarė su juo, kad R. R. jam parduos tvarkytą automobilį BMW v. n. (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 13 d. susitarė su R. R. dėl automobilio pirkimo-pardavimo ir jie su juo susitiko (duomenys neskelbtini). Automobilio sutartis buvo užregistruota elektroniniu būdu, naudojantis R. R. el. bankininkyste ir SMART ID kodais. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta VĮ „Regitra“, tačiau pirkėjas buvo nurodytas ne jis, o – A. A., kadangi jis savo vardu automobilių registruoti negali, dėl antstolių ir mokesčių. Automobilį susitarė pirkti už 7300 Eur, o sutartyje nurodė, kad perka už 6000 Eur, taip pasielgė abipusių susitarimu, siekiant išvengti mokesčių. R. R. užregistravęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį „VĮ Regitra“, jam atsiuntė savo banko sąskaitą, į kurią jis turėjo pervesti pinigus, bet jis to nepadarė, kadangi į automobilį reikėjo įdėti daug daugiau pinigų negu manė iš pradžių. Nusprendė tą pačią dieną parduoti automobilį supirkėjams, kurie prekiauja automobilio dalimis. Automobilį pardavė už 4000 Eur. Tą pačią dieną atšaukė iš savo „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos 6000 Eur pavedimą. Tai padarė tyčia, kadangi automobilis buvo techniškai netvarkingas. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – nukentėjusiojo R. R., liudytojų I. G., A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. kovo 7 d. ir 2024 m. kovo 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020). Byloje tinkamai nustatyta, kad kaltinamasis dėl apgaulės įtakos užvaldė R. R. priklausantį turtą – 7300 Eur vertės automobilį, už kurį pagal sudarytą sutartį taip ir neatsiskaitė ir neketino atsiskaityti. Jis veikė tiesiogine tyčia, nes sutaręs, kad už automobilio pirkimą perves į R. R. banko sąskaitą pinigus, atšaukė pinigų pavedimo operaciją, R. R. parodė, netikrą pavedimą ir tą pačią dieną automobilį pardavė už 4500 Eur. Dėl šių kaltinamojo veiksmų R. R. neteko jam priklausančio turto, negavo už parduotą automobilį jų sutartos ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos pinigų sumos, o kaltinamasis M. R. įgijo galimybę turtu disponuoti savo nuožiūra.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. R. 2024 m. vasario 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu apgaule įsigyti svetimą turtą, susitaręs su R. R. dėl automobilio pirkimo už 7300 Eur, pasirašė automobilio BMW v. n. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, nurodant mažesnę kainą – 6000 Eur, po ko tariamai atliko pavedimą iš užsienyje registruoto banko „(duomenys neskelbtini)“ 7300 Eur sumai į nukentėjusiojo R. R. banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sąskaitą, atsiųsdamas į R. R. mobiliojo ryšio telefoną suformuoto bankinio pavedimo kopiją 7300 Eur sumai, tačiau nukentėjusysis R. R. pinigų negavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. R. priklausantį turtą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. R. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (3 t., el. b. l. 27-29). R. R. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą prieštaravimų negauta (3 t., el. b. l. 30-31).

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę M. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei.

M. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. R. ankščiau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., el. b. l. 168-185). (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą (2 t., el. b. l. 162-163). Baustas administracine tvarka už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, Kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., el. b. l. 161-165). Byloje nėra duomenų apie M. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis viršija bausmės vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, vidurkis – 52 paros arešto). Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą M. R. skirtina 84 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

M. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 56 parų arešto bausmė.

V. Kiti klausimai

2024 m. rugpjūčio 26 d. R. R. pranešė, kad ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš (2 t., el. b. l. 155).

Kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo metu nepaskirtos, kaltinamasis nebuvo suimtas ar laikinai sulaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 84 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. paskirti 56 (penkiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. R. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos konvojuojami į bausmių vykdymo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka parinktą arešto bausmės atlikimo vietą.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.