- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- e2-3934-670/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“
- Atsakovas
- K. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma “Zoom”, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“ ieškinį atsakovui K. P. dėl teisės nemokėti kompensacijos pagal nekonkuravimo susitarimą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Manvesta“ (toliau – UAB „Manvesta“) ieškiniu prašo pripažinti ieškovei teisę nemokėti atsakovui K. P. 3 250,96 Eur kompensacijos už nekonkuravimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. tarp UAB „Manvesta“ ir K. P. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 4063 (toliau – Darbo sutartis), kuria K. P. priimtas į darbą programuotojo pareigoms. Pasirašant Darbo sutartį buvo pateiktas pasirašyti ir susitarimas dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos (toliau – Susitarimas), kuriuo šalys susitarė, kad darbo sutarties galiojimo metu ir Susitarimo 2.4 punkte nurodytą laikotarpį po jos nutraukimo bet kurios šalies iniciatyva bet kokiu pagrindu be išankstinio raštiško darbdavio sutikimo ir viršijant tokiame susitarime nustatytus ribojimus nekonkuruoti su darbdaviu, t. y. UAB „Manvesta“ įsipareigojo, galiojant darbo santykiams (jei darbo užmokestis neviršija dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio bruto) ir po darbo santykių pasibaigimo, mokėti 40 procentų buvusio mėnesinio atlyginimo kaip kompensaciją už nekonkuravimą (Susitarimo 2.3-2.4 punktai). K. P. buvo mokamas tik darbo užmokestis ir kompensacija už nekonkuravimą pagal Susitarimą nebuvo mokama. Toks Susitarimo nevykdymas buvo pateisinamas tuo, kad K. P. pradėjus dirbti ir atlikti pavestas funkcijas, darbdavio netenkino darbuotojo kvalifikacija, turimos žinios ir gebėjimai, atsakovas dirbo šiek tiek daugiau nei mėnesį, todėl realiai negalėjo įgyti tokių specialių žinių, kad galėtų jas perduoti konkuruojančioms bendrovėms. Nutraukiant darbo santykius tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas, kuriame K. P. patvirtino, kad 2022 m. spalio 26 d. UAB „Manvesta“ su juo atsiskaitė ir jis jokių pretenzijų ar reikalavimų neturės. 2022 m. spalio 26 d. šalys pasirašė Darbo sutarties Nr. 4063 pakeitimą Nr. 01, kuriuo Darbo sutartis buvo nutraukta. Gavus patvirtinimą, kad su atsakovu atsiskaityta tinkamai, UAB „Manvesta“ laikė, kad yra atsiskaičiusi su buvusiu darbuotoju ne tik pagal Darbo sutartį, bet ir pagal Susitarimą. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad sutartyje aptartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos, darbuotojui nekonkuravimo susitarimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių.
Byloje pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.
Šalių ginčą išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2023 m. kovo 24 d. sprendimu įpareigojo ieškovę suskaičiuoti ir sumokėti atsakovui 40 procentų atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio nekonkuravimo kompensaciją už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. vasario 24 d. Ieškovo vienas iš esminių argumentų ieškinyje, kad ieškovas nemokėjo atsakovui nekonkuravimo kompensacijos, todėl 2022 m. rugpjūčio 30 d. Susitarimas dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos neva negaliojo (neįsigaliojo). Atsakovas sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kad susitarimas yra sudaromas darbdavio interesais, tačiau darbdavio prievolių pagal susitarimą nevykdymas pats savaime negali būti vertinamas kaip susitarimo atsisakymas (nutraukimas ar galiojimo pabaiga). Kompensacijos nemokėjimas pats savaime nenulemia nekonkuravimo pareigos pabaigos, tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 38 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią darbuotojas įgyja teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, jeigu darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Darbdavys, sudarydamas susitarimą, aiškiai įvardijo, kad darbuotojo atleidimas nuo nekonkuravimo pareigos turi būti patvirtintas konkrečiu darbdavio veiksmu (įspėjimas prieš 10 dienų). Darbdavys nei Darbo sutarties nutraukimo metu, nei vėliau (iki pat 2023 m. vasario 14 d.), nenurodė jį atleidžiantis nuo nekonkuravimo pareigos. Tai, kad darbdavys nevykdė savo prievolės ir nemokėjo kompensacijos, nereiškia, kad darbuotojas privalėjo suprasti esantis atleistas nuo nekonkuravimo pareigos bei neįgijo teisėto lūkesčio į kompensaciją už įsipareigojimą nekonkuruoti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. M. palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus ir paaiškino, kad ginčas kilo dėl nekonkuravimo susitarimo ir jo interpretavimo. Buvo pasirašyta Darbo sutartis ir susitarimas dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos. Atsakovo darbo žinios netiko, todėl Darbo sutartis buvo nutraukta nepraėjus trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui. Buvo pasirašytas ir susitarimas, kad neturi jokių pretenzijų, ieškovas laikė, kad su darbuotoju yra atsiskaityta. Po daugiau nei vieno mėnesio kreipėsi į ieškovą dėl nekonkuravimo kompensacijos. Ieškovė laikosi pozicijos, kad susitarimas dėl nekonkuravimo nebuvo įsigaliojęs ir tai nėra ieškovo sugalvota, tačiau suformuota teismų praktika. DK 38 straipsnyje nurodyti elementai, kurie pagrindžia esant tam susitarimui. Nepradėjus mokėti kompensacijos šalims nesukeliamos pasekmės. Jei vieną kartą sumokama, tada ginčo nėra. Svarbu įvertinti susitarimo esmę, nes jis gina darbdavį, kad darbuotojas įgijęs žinių išeina dirbti į verslą ir jas panaudoja. Atsakovas dirbo tik 56 dienas, jis neįgijo žinių, kad nekonkuravimas būtų pradėtas vykdyti. Atsakovas parašė ieškovei laišką, buvo pateiktas bendro pobūdžio atsakymas, kad susitarimas galioja jei nebuvo nutrauktas. Vėliau patikslinta, kad susitarimas negaliojantis ir paaiškinta kodėl negaliojantis. Atsakovas turėtų byloje pateikti rašytinius įrodymus kaip buvo pakenkta jo teisėms (2023 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 42 sek. – 15 min. 18 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovas K. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas prasidėjo rugpjūčio mėnesį, kai jam atsiuntė pasirašyti darbo ir nekonkuravimo sutartis. Jis suprato nekonkuravimo sutarties esmę ir, kad jam ateityje bus sunkiau įsidarbinti. Pradėjo dirbti, suprato, kad sutartys įsigaliojo. Po kurio laiko pasakė, kad jis netinka darbui ir vieną dieną gavo dokumentus, vienas dokumentas buvo aiškus, kad nutraukiama darbo sutartis, išmokamas darbo užmokestis, atostoginiai, o kitas dokumentas, kad su juo visiškai atsiskaityta, tačiau nebuvo parašyta dėl nekonkuravimo sutarties nutraukimo. Skaitė šį dokumentą ne vieną kartą, galvojo, kad nekonkuravimo sutartis galioja. Po mėnesio, kai niekas nepradėjo mokėti, kreipėsi į asmenį siuntusį jam pasirašyti dokumentus. Gavo bendro pobūdžio atsakymą ir suprato, kad Susitarimas galioja nuo rugsėjo 19 d. ir jis turi būti nutrauktas raštiškai, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kad viską išsiaiškinti. Jam buvo apribota galimybė dirbti logistikos srityje, nes logistikos įmonės naudoja tas pačias technologijas. Iki darbo sutarties nutraukimo gavo tik darbo užmokestį, nekonkuravimo kompensacija mokama nebuvo (2023 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 01 sek. – 20 min. 49 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Manvesta“, atstovaujama direktoriaus M. S. ir atsakovas K. P. 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. pradėjo dirbti įmonėje programuotojo pareigose. Darbo sutartyje nustatytas darbo užmokesčio dydis (Darbo sutarties 1.3. punktas), trijų mėnesių išbandymo terminas (Darbo sutarties 5.1. punktas), siekiant nustatyti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui (e. bylos apyrašas, b. l. 11-15). Taip pat, 2022 m. rugpjūčio 30 d. tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas (e. bylos apyrašas, b. l. 18-22). Susitarimo 2.2. punktu darbuotojas įsipareigoja Darbo sutarties galiojimo metu ir Susitarimo 2.4. punkte nurodytą laikotarpį po jos nutraukimo bet kurios šalies iniciatyva bet kokiu pagrindu be išankstinio raštiško darbdavio sutikimo ir viršijant tokiame sutikime nustatytus ribojimus nekonkuruoti su darbdaviu, tai yra: analogišką ar konkuruojančią darbdaviui veiklą vykdančiose ar ketinančiose vykdyti įmonėse neužimti tokių pareigų, kurios savo funkcijomis būtų analogiškos toms, kurios yra ar buvo atliekamos dirbant pas darbdavį (Sutarties 2.2.1. punktas); savarankiškai ir/ar kaip partneris ir/ar kaip įmonių valdymo organo narys ir/ar jų įgaliotinis neužsiimti darbdavio veikla, kaip ji apibrėžta Susitarimo 2.1. punkte, ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų pagal darbo sutartis arba pagal civilinės teisės reguliuojamas sutartis bet kokiam asmeniui, užsiimančiam analogiška veikla (Sutarties 2.2.2. punktas) ir t. t. Bet kurios iš šalių iniciatyva bet kokiu pagrindu ir dėl bet kokios priežasties nutraukus Darbo sutartį arba nutraukus Susitarimą dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos darbuotojas įsipareigoja nekonkuruoti su darbdaviu 2 (du) metus nuo Darbo sutarties arba šio Susitarimo nutraukimo dienos. Šiuo laikotarpiu, nuo Darbo sutarties arba šio Susitarimo nutraukimo dienos, darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui kas mėnesį 40 procentų kompensaciją nuo vidutinio darbo užmokesčio (Sutarties 2.4. punktas).
2022 m. spalio 21 d. raštu Nr. M-1030, UAB „Manvesta“ direktorius, vadovaudamasis DK 36 straipsnio 3 dalimi ir Darbo sutarties 5.1. punktu pranešė, kad atsakovas yra atleidžiamas iš užimamų pareigų nuo 2022 m. spalio 26 d. Darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui rezultatai nepatenkinami. Taip pat informavo, kad paskutinę darbo dieną, t. y. 2022 m. spalio 26 d., bus išmokėtas priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (el. bylos apyrašas, b. l. 16). Nutraukiant darbo santykius tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas, kuriame atsakovas K. P. patvirtino ir garantavo, kad sumokėjus jam priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas UAB „Manvesta“ bus visiškai atsiskaičiusi su darbuotoju. Kitos darbuotojo pretenzijos ir reikalavimai (įskaitant, bet neapsiribojant, dėl darbo santykių pasibaigimo pagrindo, dėl atsiskaitymo) laikyti nepagrįstais ir neteisėtais (el. bylos apyrašas, b. l. 17).
2022 m. gruodžio 1 d. atsakovas K. P. el. laišku kreipėsi į M. G., t. y. UAB „Manvesta“ darbuotoją, kuri 2022 m. gruodžio 2 d. el. laišku atsakė, kad Susitarimas dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos yra galiojantis, jei buvo šalių pasirašytas ir teisės aktų nustatyta tvarka nėra nutrauktas. Susitarimo 2.2. punkte nurodytas galiojimo terminas. 2023 m. vasario 13 d. K. P. el. laišku informavo M. G., kad vadovaujantis Susitarimo 2.8. punktu, praneša, kad pradeda darbo santykius, kurie nepatenka į Susitarimo draudžiamų veiklų sritį. 2023 m. vasario 14 d. el. laišku M. G. informavo atsakovą, kad jo atžvilgiu susitarimas dėl nekonkuravimo negalioja, kadangi Darbo sutartis buvo nutraukta per bandomąjį laikotarpį ir kaip žinoma, negaunate kompensacijos už nekonkuravimą (el. bylos apyrašas, b. l. 8).
2023 m. kovo 9 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovo patikslintas prašymas tenkintas iš dalies, UAB „Manvesta“ įpareigota priskaičiuoti ir sumokėti K. P. 40 procentų ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio nekonkuravimo kompensaciją už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. vasario 24 d. (el. bylos apyrašas, b. l. 27-34). Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad K. P. į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2023 m. sausio 31 d. pateikdamas prašymą, kurį tikslino posėdžio metu, t. y. atsakovas papildomai pateikė duomenis apie elektroninį susirašinėjimą jau po Darbo sutarties nutraukimo ir kreipimosi į Darbo ginčų komisiją.
Byloje kyla ginčas dėl nekonkuravimo susitarimo sąlygų turinio, jų aiškinimo, konkrečiai dėl darbdavio pareigos pagal šį Susitarimą mokėti nekonkuravimo kompensaciją ir kokioms aplinkybėms esant jis tokią pareigą turi.
DK 38 straipsnyje įtvirtinta, kad nekonkuravimo susitarimas yra papildoma darbo sutarties sąlyga, pagal kurią šalys gali sulygti, kad darbuotojas nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Tokį susitarimą galima sudaryti tik su tais darbuotojais, kurie turi tam tikrų specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti pradėjus darbą pas konkurentą ar pradėjus savarankišką veiklą, dėl ko darbdaviui gali būti padaroma žala.
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos Darbo sutarties pagrindu nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. pradėjo dirbti UAB „Manvesta“ programuotojo pareigose, nustatant trijų mėnesių išbandymo laikotarpį. Sudarant Darbo sutartį taip pat buvo pasirašytas atskiras Susitarimas. Pagal nurodytą Susitarimą atsakovas įsipareigojo nekonkuruoti visą darbo laiką ir dvejus metus po darbo santykių pabaigos, o ieškovė atitinkamai įsipareigojo mokėti atsakovui 40 procentų buvusio mėnesinio atlyginimo kaip kompensaciją už nekonkuravimą.
Darbo sutartis buvo nutraukta nepasibaigus išbandymo laikotarpio, vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 36 straipsnio 3 dalis).
Nutraukiant Darbo sutartį atsakovas patvirtino, kad sumokėjus jam priklausančias išmokas (darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas) su juo bus visiškai atsiskaityta, tačiau šalys neaptarė susitarimo dėl nekonkuravimo, ar šis susitarimas nustoja galioti ar toliau galioja, šalys nekėlė klausimo dėl kompensacijos už nekonkuravimą pasibaigus Darbo sutarčiai mokėjimo. Ieškovė nemokėjo atsakovui kompensacijos už nekonkuravimą visą darbo ieškovės darbovietėje laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. spalio 26 d. Teismo posėdžio metu atsakovas K. P. patvirtino, kad jam dirbant ieškovės įmonėje buvo mokamas tik darbo užmokestis, kompensacija už nekonkuravimą mokama nebuvo, po Darbo sutarties nutraukimo jis galvojo, kad nekonkuravimo sutartis galioja ir tik po mėnesio, kai niekas nepradėjo mokėti, el. laišku kreipėsi į UAB „Manvesta“ darbuotoją, o vėliau į Darbo ginčų komisiją, kurios sprendimu atsakovė įpareigota suskaičiuoti ir sumokėti K. P. 40 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio nekonkuravimo kompensaciją už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. vasario 24 d. Ieškovė šioje byloje paskaičiavo, kad kompensacija už nekonkuravimą Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytu laikotarpiu sudarytų 3 250,96 Eur.
Susitarime dėl nekonkuravimo 2.4. punkte nurodyta, kad bet kurios iš šalių iniciatyva bet kokiu pagrindu ir dėl bet kokios priežasties nutraukus Darbo sutartį arba nutraukus Susitarimą dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos darbuotojas įsipareigoja nekonkuruoti su darbdaviu 2 (du) metus nuo Darbo sutarties arba šio Susitarimo nutraukimo dienos. Šiuo laikotarpiu, nuo Darbo sutarties arba šio Susitarimo nutraukimo dienos, darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui kas mėnesį 40 (keturiasdešimt) procentų kompensaciją nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo tarp šalių nekilo, kai darbuotojui nuo Susitarimo sudarymo 2022 m. rugpjūčio 30 d. (darbo pradžia buvo nuo 2022 m. rugsėjo 19 d.) nė karto kompensacija už nekonkuravimą išmokėta nebuvo ir jis dėl to ieškovei pretenzijų nereiškė. Atsakovas iš darbo atleistas 2022 m. spalio 26 d., nutraukiant darbo santykius tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo K. P. patvirtino, kad su juo atsiskaityta ir, kad kitos darbuotojo pretenzijos dėl darbo santykių pasibaigimo ir atsiskaitymo laikomi nepagrįstais ir neteisėtais. Toks šalių elgesys įrodo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nekreipė dėmesio į Susitarimą dėl nekonkuravimo ir tokio susitarimo sąlygų iš esmės netaikė, šalys neaptarė susitarimo dėl nekonkuravimo likimo, t. y. jis nustoja galioti ar toliau galioja.
2022 m. gruodžio 2 d. atsakovas el. laišku kreipėsi į ieškovės darbuotoją M. G. ir klausė ar jo atžvilgiu galioja Susitarimo sąlygos, tačiau nereikalavo, kad ieškovė laikytųsi darbo sutarties 2.3 ir 2.4 punktų ir mokėtų atsakovui kompensaciją už nekonkuravimą.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus darbdavys yra laikomas stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, be to, nekonkuravimo susitarimai iš esmės visuomet sudaromi darbdavio iniciatyva, naudai ir interesais, darbdaviui, siekiančiam riboti darbuotojo konstitucines teises, tenka pozityvioji pareiga teisingai atlyginti darbuotojui už jo teisių ribojimą. Kadangi pareiga mokėti kompensaciją teisiniame reglamentavime įtvirtinta imperatyviai ir yra ribojama laiko atžvilgiu darbuotojo nekonkuravimo laikotarpiu, kuris apima darbo santykių trukmę ir laiko tarpą jiems pasibaigus, tai lemia, kad darbuotojo nekonkuravimo pareigos laikymasis ir darbdavio kompensacija yra neatsiejamai susiję ir negali egzistuoti vienas be kito. Tai lemia, kad, sutartyje aptartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos, darbuotojui nekonkuravimo susitarimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020).
Sutiktina su ieškovės nuomone, kad atsakovas dirbdamas ieškovės įmonėje trumpą laiką (56 dienas), nesugebėjo įgyti jokių specialių žinių ar gebėjimų, kurie yra kaip faktinė prielaida riboti galimą būsimą darbuotojo įsidarbinimą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš pradedant dirbti ir pasirašant Susitarimą jis suprato, kad toks susitarimas turės įtakos jam ateityje įsidarbinant, teigė, kad Susitarimo laikėsi, tačiau jis net neįrodinėjo, kad darbinosi, ar turėjo siūlymų darbintis panašia ieškovės veikla užsiimančiose įmonėse, išskyrus tai, kada 2023 m. vasario 13 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovės darbuotojai apie ketinimą įsidarbinti.
Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų reikalavusi atsakovo laikytis nekonkuravimo susitarimo, taip pat nėra duomenų, kad dar tarp šalių egzistuojant darbo teisiniams santykiams ar po jų nutraukimo atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę, kad jam nebuvo mokama nekonkuravimo išmoka.
Šiuo atveju, akivaizdu, kad darbdaviui nereikalaujant laikytis nekonkuravimo, nemokant išmokos, o darbuotojui jos nereikalavus, laikytina, kad susitarimas nebuvo pradėtas vykdyti, o atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, laikytinas nesukeliančiu darbuotojui teisinių pasekmių.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas)(Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2822-643/2021).
Taigi, pagal aukščiau teismo padarytas išvadas yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinti ieškovei teisę nemokėti atsakovui K. P. kompensacijos už nekonkuravimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 405 Eur (1 331 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 74 Eur sumokėtas žyminis mokestis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Iš atsakovo valstybei priteistinos 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi ši suma šioje proceso stadijoje yra didesnė už minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“ ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“, juridinio asmens kodas 158297016, teisę nemokėti atsakovui K. P. 3 250,96 Eur kompensacijos už nekonkuravimą.
Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 405 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“, juridinio asmens kodas 158297016.
Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,64 Eur (šešis Eur 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sumokamos nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.