Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 22 MGL (790,86 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 14 MGL (527,24 Eur) bauda įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – S. A. priklausančio turto – 100 Eur – konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, tai yra 2017 m. vasario 15 d., apie 11.23 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patruliui D. G. davė 100 Eur kyšį už tai, kad šis nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl to, kad S. A. 2017 m. vasario 15 d., apie 11.23 val., (duomenys neskelbtini) pareigūnų buvo sustabdytas vairuodamas automobilį „Mersedes Benz“, kuris buvo su suklastotais valstybiniais numeriais, be privalomosios techninės apžiūros ir be transporto priemonės registracijos.Marijampolės rajono apylinkės teismas, individualizuodamas S. A. skirtiną bausmę, konstatavo, kad bausmės tikslai, įvertinus nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bus pasiekti skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, artimą minimaliai.Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės: S. A. už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti 210 MGL baudą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 140 MGL (5272,40 Eur) baudą. Iš nuosprendžio pašalinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad S. A. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir pripažinti, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmę, netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, paviršutiniškai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę bei netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes.Skunde prokurorė pažymi, kad pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi skiriant bausmę, yra tai, kad bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra 500,50 MGL. Nuo šio vidurkio, vertinant visas svarbias ir reikšmingas aplinkybes, turi būti skaičiuojamas baudos dydis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma kaltinamajam skirti 140 MGL dydžio baudą, tačiau teismas skyrė 14 MGL baudą, t. y. dešimt kartų mažesnę, negu buvo prašoma prokuroro. Skunde pabrėžiama, kad kyšio davimas (siūlymas) valstybės pareigūnui, atliekančiam savo pareigas, yra pavojinga veika. Ši veika priskiriama korupcinio pobūdžio nusikaltimams. Korupcinės nusikalstamos veikos valstybėje yra prioritetinės. Korupcija yra vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, bloginančių šalies įvaizdį, skatinančių nepasitikėjimą valstybės institucijomis, didinančių nusivylimą valstybe. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad S. A. yra užsienio valstybės, t. y. (duomenys neskelbtini), pilietis. Asmuo nuolat atvyksta į Lietuvą, čia užsiima tam tikra veikla. Sustabdytas policijos pareigūnų, jis, užuot pripažinęs, kad pažeidė valstybėje nustatytas taisykles, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, veikdamas sąmoningai, suprasdamas, ką daro, tyčia siūlė (ir davė) kyšį pareigūnams. Todėl tai, kokį požiūrį į valstybę ir jos institucijas bandoma suformuoti, labai daug priklauso nuo bausmių vykdomos politikos, įsivyravusios valstybėje. Nepritartina praktikai, kada valstybei kovojant su tokiu neigiamu reiškiniu, kaip korupcija, asmeniui teismo skiriama bauda už papirkimą yra 527,24 Eur, kai baudžiamajame įstatyme už tokią veiką baudos vidurkis yra 18 848,83 Eur. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad net kaltinamojo gynėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, prašė teismo skirti bausmę – baudą iki 50 MGL. Teismas nuosprendyje formaliai ir nepakankamai motyvavo tokios pernelyg švelnios bausmės – 14 MGL baudos – paskyrimą. Net ir pripažindamas nenuoširdų S. A. prisipažinimą baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas neturėjo pagrindo taip drastiškai mažinti baudos dydžio, lyginant jį su baudos vidurkiu. Šiuo atveju teismas, tinkamai parinkdamas bausmės rūšį, netinkamai nustatė jos dydį, taip pat nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad S. A. pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti ir sugriežtinti bausmę bei pašalinti iš nuosprendžio pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybė lengvinančią aplinkybę. Nuteistojo gynėja prokurorės skundą prašė atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Prokurorė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo ir prašo šią aplinkybę iš nuosprendžio pašalinti.Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta, kad S. A. prisipažįsta davęs kyšį pareigūnams ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tokia išvada, kolegijos vertinimu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad vien kaltininko teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nelaikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Turi būti nustatytas ir kitas būtinas elementas – nuoširdus gailėjimasis dėl savo teisei priešingų veiksmų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs tokią veiką, tačiau neigiamai vertina ir savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos A. T. 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006, Lietuvos A. T. 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo paaiškinimuose S. A. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, pareigūnams 100 Eur davė norėdamas, kad neskirtų baudos. Suprato, kad tai kyšis, policija įspėjo, parodė ant popieriaus rusų kalba parašytą įspėjimą. Vertinant prisipažinimo nuoširdumą šiuo atveju svarbu tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis kategoriškai neigė siūlęs ir davęs pareigūnams kyšį, tvirtino, kad pinigai pase buvo įdėti atsitiktinai. Be to nurodė, kad jis iš viso nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už kyšio davimą. Toks pozicijos nenuoseklumas verčia pagrįstai abejoti prisipažinimo nuoširdumu ir manyti, kad nuteistasis savo poelgio kritiškai nevertina ir dėl savo poelgio nesigaili. Šių aplinkybių kontekste pažymima, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę ir tada, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, tačiau vėliau bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. S. A. paaiškinimuose teisme gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo, kritiškas savo poelgio vertinimas nėra akcentuotas, nėra atskleista, kokios priežastys lėmė pozicijos dėl nusikaltimo padarymo pakeitimą teisme. Esant tokioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju S. A. prisipažinimas teisme buvo sąlygotas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, o toks prisipažinimas, remiantis aktualia teismų praktika, nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad S. A. prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kaip teisingai skunde nurodo prokurorė, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

Apeliaciniame skunde bausmės rūšis nėra ginčijama. Prokurorė sutinka, kad šiuo atveju bausmės tikslai S. A. atžvilgiu gali būti pasiekti paskyrus baudą, tačiau nesutinka su baudos dydžiu. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir tai nulėmė pernelyg švelnios bausmės nuteistajam paskyrimą.Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir dar kartą juos įvertinusi, pritaria prokurorės skundo argumentams dėl per švelnios bausmės skyrimo nuteistajam S. A.. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, laikydamasis BK 61 straipsnyje numatytų taisyklių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas S. A., gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Baudos dydžiai yra apibrėžti BK 47 straipsnyje, pagal kurį už apysunkius nusikaltimus skiriama iki 1 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas S. A. paskyrė 21 MGL dydžio baudą, ją sumažino vienu trečdaliu taikydamas BK 64¹ straipsnį ir paskyrė galutinę bausmę – 14 MGL baudą, kuri, apylinkės teismo vertinimu, yra pakankama bausmės tikslams pasiekti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, tačiau šiuos duomenis, kolegijos įsitikinimu, įvertino netinkamai, nuosprendyje artimos minimaliai baudos paskyrimas nėra išsamiai argumentuotas, nenurodyta, kodėl teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindo skirti bausmę, artimą minimaliai.S. A. padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas laikoma apysunkiu nusikaltimu ir yra padaroma tik tyčia. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas susijęs su žalos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymu, tai savo pobūdžiu yra pavojinga veika ir tokį vertinimą patvirtina aplinkybė, kad įstatymų leidėjas už papirkimą yra numatęs ne tik baudą, bet ir griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. S. A. nagrinėjant bylą teisme savo kaltę pripažino, tačiau ši aplinkybė, kaip nustatyta anksčiau, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia. Kitų atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neprisipažino įvykęs nusikalstamą veiką, tai greitam nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ištyrimui ir greitam bylos išnagrinėjimui nesutrukdė ir ši aplinkybė taip pat vertintina nustatant bausmės dydį. S. A. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių ir kitus pažeidimus, viena nuobauda galiojanti (b. l. 50–53). Nuteistasis paaiškino, kad yra vedęs, turi penkis vaikus, oficialiai nedirba, užsiima verslu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie nuteistojo materialinę padėtį. Vertinant nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes atkreipiamas dėmesys, kad padaryta nusikalstama veika, nors savo pobūdžiu ir yra pavojinga, pareigūnams siūlyto bei duoto kyšio suma nėra labai didelė – 100 Eur, kyšis buvo duodamas siekiant, kad pareigūnai nerašytų administracinio nusižengimo protokolo. Nuteistasis veikos padaryme buvo itin aktyvus, kyšį siūlė kelis kartus, neteisėtų veiksmų nenutraukė net ir ne vieną kartą jį įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės. Tai rodo, kad nuteistasis veikė sąmoningai, suprasdamas, kad jo veiksmai yra nusikalstami, t. y. veikė tyčia. Paminėtų duomenų visuma, vertinant juos bausmių skyrimą reglamentuojančių normų kontekste, sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai S. A. atžvilgiu gali būti pasiekti paskyrus mažesnę, negu sankcijoje numatytas vidurkis, kuris yra 500 50 Eur, baudą, tačiau jos dydį nustatant didesnį, negu skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, tačiau mažesnį, negu prašoma apeliaciniame skunde. Konstatavus, kad S. A. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neproporcinga padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui ir nepakankama bausmės tikslams, nes tik nubaudimo, bet ir prevenciniams, užtikrinti, nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Dėl kitų klausimų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pastebėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas. Nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad S. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo padarytas nusikaltimas ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Tokia kvalifikacija pirmosios instancijos teismo pripažinta, kaip teisinga. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad būtent su šios veikos padarymu susiję įrodymai buvo tiriami ir vertinami, dėl šios veikos S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas. Esant tokioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad paminėtas rašymo apsirikimas teisinės reikšmės neturi, nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo neįtakoja, dėl to ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl 86, 85 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo iš S. A., todėl spręstinas šių išlaidų atlyginimo klausimas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo (nuteistojo) gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo (nuteistojo) galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Toks vertinimas atsispindi ir aktualioje teismų praktikoje. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas ne nuteistojo, o prokuroro iniciatyva, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš nuteistojo S. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti.

S. A. (S. A.) už nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, paskirti 150 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Iš nuosprendžio pašalinti nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir laikyti, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Ištaisyti nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą: neteisingai nurodytus BK straipsnius – 300 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis – ištaisyti į BK 227 straipsnio 2 dalį.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.