- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2YT-468-1005/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00714-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- J. D.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., V. B., V. T., S. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
per vaizdo ir garso konferencijų platformą „ZOOM“ dalyvaujant pareiškėjui J. D. ir jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. B., V. B., V. T., S. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą nedalyvaujant), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. B., V. B., V. T., S. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą atsiradusį po savo motinos B. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu. Pareiškėjas nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas jam siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškime aiškinama, kad B. B. nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį po jos mirties valdo pareiškėjas, taip priimdamas palikimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. D. pareiškimą prašė tenkinti ir parodė, kad jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Motinai buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis tą žemės sklypą dirbo ir iki motinos mirties. Po motinos mirties toliau dirbo žemę ir ją dirba iki dabar. Žemė yra geros agrarinės būklės, yra vykdoma sėjomaina, paliekamas pūdymas. Žemės sklype taip pat gano gyvulius, o naudmenas deklaruoja. Jo šeimos ūkis yra registruotas žmonos vardu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo J. D. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant. Kiti suinteresuoti asmenys nustatytais terminais atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, tačiau teisme buvo gauti jų rašytiniai pareiškimai, kuriuose nurodoma, kad su pareiškimu sutinkama bei prašoma bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Liudytoja I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra J. D. žmona, santuokoje gyvena 46 metus. Jos anyta mirė (duomenys neskelbtini). Anyta turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį jų šeima visada dirbo ir dirba iki šiol. Sėja javus, gano gyvulius. Šeimos ūkis registruotas jos vardu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. B. mirė būdama našle (duomenys neskelbtini). Jos vaikai yra J. D., A. B., V. B., V. T., S. B.. Po B. B. mirties palikimas nebuvo priimtas. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad B. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos B. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal B. B. mirties metu (mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusį 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po B. B. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Teismas, išklausęs pareiškėjo ir liudytojos paaiškinimus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus laiko įrodytą aplinkybę, jog B. B. palikimą sudarantis žemės sklypas visą laiką buvo prižiūrėtas būtent J. D. ir jo šeimos pastangomis. Taigi, teismo įsitikinimu, J. D. atlikti veiksmai rodo, kad jis išreiškė valią valdyti paveldimą turtą, todėl konstatuotina, jog J. D. po savo motinos B. B. mirties (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su B. B. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per šešių mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po B. B. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.