Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir pagal atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei S. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. S. ieškinį dėl 355 Eur kas mėnesį mokamo išlaikymo ir 9 135 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui D. L., gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L. priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.2. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo priteisti ieškovės prašomos visos laikino išlaikymo vaikui sumos. Pažymėjo, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, o tėvų galimybė ir gebėjimas išlaikyti savo vaiką ne visais atvejais yra lygiai taip pat reikšminga. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas dirba ir gauna apie 1 200,00 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio (pusė minimalios mėnesinės algos), kuris šiuo metu atskaičius mokesčius ir išmoką vaikui sudaro apie 327,25 Eur, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į vaiko amžių, įvertinęs tai, kad atsakovas yra dirbantis asmuo, teismas darė išvadą, kad svarbiausia, jog būtų tenkinami bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai, todėl sprendė, kad iš atsakovo priteistinas minimalus laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 327,00 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas A. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį pakeisti ir priteisti iš jo (atsakovo) 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą šalių sūnui. Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

6.1. Pažymi, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti duomenis, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Tai, jog, ieškovės teigimu, mokamo išlaikymo vaikui nepakanka, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos iš esmės pasikeitė vaiko sveikatos būklė, kad atsirado naujų poreikių, nes visos minėtos aplinkybės prašyme jau egzistavo ieškinio pareiškimo metu. Tai, kad į procesą įstojo ir ieškovę atstovauja kvalifikuotas teisininkas, nėra pagrindas tenkinti prašymą. Teismas šių aplinkybių, kurias jau atsiliepime jis (atsakovas) nurodė, nevertino, nors vaiko interesai daugiau nei vienerius metus nebuvo pažeisti.

7. Ieškovė atsiliepime su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymi, kad šioje stadijoje apeliantas nepateikė teismui įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių, kad būtinieji minimalūs šalių nepilnamečio vaiko poreikiai gali būti užtikrinti, skiriant jam kas mėnesį mažesnę nei 1 MMA sumą. Dėl atsakovo argumentų apie galimybės neturėjimą teikti priteistą laikiną išlaikymą, ieškovė atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo. Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovas dirba ir gauna apie 1 200,00 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių). Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad turi kitus išlaikytinius ar sveikatos problemų. Todėl šioje stadijoje negalima objektyvi išvada dėl atsakovo finansinių galimybių nebuvimo teikti vaikui bent po 327,00 Eur per mėnesį. Nelaiko reikšmingu ir atskirojo skundo motyvo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji gali skirti vaikui nurodyto dydžio išlaikymą. Pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti šalių galimybes teikti vaiko būtinam išlaikymui po 1/2 dalį MMA. Be to, kaip nurodė pats atsakovas, ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, ir ji turi galimybę prisidėti prie vaikų išlaikymo iš esmės tokia pat apimtimi kaip ir atsakovas. Be kita ko pažymi, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui (objektyviai) per mėnesį neužtenka net 1 MMA (medikamentai, logopedai, maistas, rūbai, laisvalaikis ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

9. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo vaikui) taikymo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai.

11. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui neužtenka patenkinti vaiko minimalius poreikius, todėl ji pateikė prašymą teismui priteisti vaikui laikiną išlaikymą iš atsakovo po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi tokį ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė iš esmės pagrįstu, šiek tiek sumažindamas priteistino nei prašyta laikino išlaikymo dydį, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą minimalios mėnesinės algos orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su teismo priteisto laikino išlaikymo dydžiu, laikydamas, kad teismas netinkamai aiškinio procesines ir materialines teisės normas, neįvertino abiejų šalių turtinės padėties, finansinių galimybių, vaiko poreikių realumo, ir pan., vertindamas, kad šalių vaiko minimalūs poreikiai yra užtikrinti, atsakovui kas mėnesį vaiko išlaikymui mokant po 200 Eur sumą, kurią jis sutinka padidinti iki 250 Eur. Visgi, įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aptariamu atveju, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja pakankamai akivaizdžios ieškovės byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą, šiame kontekste pažymint, kad ieškovės pateikto ieškinio reikalavimai materialiniu teisiniu aspektu yra galimi, ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas, pateikti jį galimai pagrindžiantys įrodymai. Dėl kitos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau, vertindamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą bei pagrįstumą.

13. Pažymėtina, kad konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Viena iš tokių laikinai ginčo situaciją sureguliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

14. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

15. Apeliantas, iš dalies nesutikdamas su skundžiama nutartimi, akcentavo pagrindo tokio dydžio laikino išlaikymo priteisimui nebuvimą, kadangi, anot apelianto, jis moka vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą, kritiškai vertindamas ieškovės argumentus apie sąlygas didesniam išlaikymui lemiančius padidėjusius vaiko poreikius, vaiko sveikatos problemas, akcentuodamas, kad ieškovė tokių aplinkybių byloje neįrodė, be kita ko atkreipdamas dėmesį į aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, ir kt.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

17. Atsižvelgiant į byloje turimus duomenis, paminėtą teismų praktiką, manytina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, ieškovės prašymą tokia apimtimi tenkino pagrįstai, kadangi priteistas laikino išlaikymo dydis iš esmės atitinka orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų (skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, buvo apie 777 Eur), įvertinus (atskaičius) ir valstybės mokamos išmokos vaikui sumą, taip priteisiant vaikui išlaikymą jo bent jau būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu privalo būti užtikrinti būtinieji vaiko poreikiai maistui, būstui, higienai, sveikatai, todėl pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, o apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie jo teikiamo išlaikymo dydį, aplinkybės, susijusios su bylos šalių realia turtine padėtimi ar vaiko sveikatos būkle ir/ ar tokių aplinkybių tiesiogine įtaką reikalingam išlaikymui bus išsamiai tiriamos ir vertinamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir šiuo metu nepatvirtina vaikui pastoviai reikalingo išlaikymo teikimo iš atsakovo pusės pakankamumo bei nesudaro pagrindo netaikyti šių laikinųjų apsaugos priemonių.

18. Taip pat pažymėtina, jog laikinas išlaikymas priteisiamas tik laikinai, iki teismas išnagrinės ginčą iš esmės ir, išsamiai įvertinęs visus įrodymus, be kita ko išspręs klausimą dėl nepilnamečiui vaikui būtino ir jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį atitinkančio išlaikymo dydžio.

19. Dėl kitų apelianto atskirajame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tai neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Taip pat pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio pagrindu šalių bylinėjimosi išlaidos skirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės ir priklausomai nuo galutinio bylos rezultato. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nenagrinėja prašymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų spręs bylą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo A. L. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.