Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-01-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-5-1007/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-19
Bylos Nr.
II-5-1007/2023
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00217-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-5-1007/2023Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00217-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant A. A.,dalyvaujant pareiškėjui A. J. ir jo atstovui advokatui V. P.,asmeniui, kuriuo atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas – J. G.,

nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovui D. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo ir bylos grąžinimo institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. J. skundu teismo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 41-ANR_N-915-2022 (ROIK: 22181325311) (toliau – Skundžiamas nutarimas) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti pradėti nagrinėti ir tirti bylą iš esmės Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

1.1. Skunde nurodo, jog nesutinka su Skundžiamu nutarimu, kadangi jis apie eismo įvykį 2022 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurio metu J. G. vairuodamas automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jį ir buvo sužalota jo kairė koja, pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Į įvykio vietą buvo atvykęs policijos ekipažas, kuris apžiūrėjo įvykio vietą. Pareigūnai apžiūrėję įvykio vietą jam nurodė, kad jis bus iškviestas į policijos komisariatą dokumentų įforminimui ir iš įvykio vietos išvyko. Administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje yra tik informacija (tarnybinis pranešimas) apie jo 2022 m. liepos 21 d. pranešimą apie eismo įvykį. Tarnybiniame pranešime visiškai klaidingai nurodyta, kad jis jokių sužalojimų nepatyrė, daugiau jokių įvykio vietos užfiksavimo duomenų, dokumentų pateikta nėra. Nors jis konkrečiai nurodė eismo įvykio kaltininką J. G., tačiau jis apklaustas tik 2022 m. rugsėjo 14 d. Byloje nėra apklausta jo draugė J. P., nors jis ir nurodė, kad šalia įvykio vietos buvo jo draugė J. P., tačiau ji nebuvo apklausta apie įvykį. Pagal jo pateiktą pareiškimą dėl eismo įvykio ir dėl jo patirto sužalojimo nebuvo atliktas išsamus tyrimas. Skundžiamas nutarimas priimtas tik formaliai konstatuojant J. G. paaiškinime pateiktą informaciją, kad jis jo, A. J., nekliudė. Dėl 2022 m. liepos 21 d. eismo įvykio metu patirto kairės kojos blauzdos sumušimo 2022 m. liepos 22 d. buvo priverstas kreiptis į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas kairės kojos sumušimas. Nesutinka su Skundžiamo nutarimo išvada, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) parašyta, kad A. J. kūne sužalojimų nėra. Išvadoje parašyta, kad A. J. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžių nekonstatuota. Tiriamojoje išvados dalyje aiškiai yra nurodyta diagnozė: kairės blauzdos sumušimas. Jam dėl eismo įvykio yra padaryta fizinė ir turtinė žala, nes eismo įvykio metu patyrė fizinį skausmą, kairės kojos gydymas tęsiasi iki šiol, yra priverstas pirkti vaistus. Policijos komisariate policijos pareigūnams pateikė aiškų ir detalų pareiškimą dėl eismo įvykio, tačiau tyrimas pagal jo pareiškimą buvo atliktas neišsamiai. Iš faktinės situacijos ir byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad eismo įvykis 2022 m. liepos 21 d. buvo, jo metu J. G. vairuodamas automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jį ir jam buvo sužalota kairė koja (t. y. sukeltas fizinis skausmas). Šis J. G. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir užtraukia atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Mano, kad tyrimas pagal jo pareiškimą dėl 2022 m. liepos 21 d. eismo įvykio ir jam padaryto sužalojimo buvo atliktas nepilnai, neišsiaiškintos visos eismo įvykio ir jo sužalojimo aplinkybės, todėl Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo byla grąžinta iš esmės tirti ir nagrinėti bylą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Atsiliepimas

2. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

2.1. Atsiliepime į skundą nurodo, kad su A. J. skundu nesutinka, nes mano, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 4l-ANR_N-915-2022 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617–619 straipsniais. Kaip teisingai buvo konstatuota Skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje atlikus visus įmanomus tyrimo veiksmus, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog J. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, tai yra, kad jis 2022 m. liepos 21 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesilaikė saugaus važiavimo atstumo ir pravažiuodamas kliudė šalikelėje stovėjusį pėsčiąjį A. J. ir kad nesustojęs nuvažiavo iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena, pradėta administracinio nusižengimo byloje Nr. 22181325311, buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Pažymėta, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – laikomasi in dubio pro reo principo. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl J. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai.

3. Skundžiamu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena (dėl eismo įvykio, ROIK: 22181325311) nutraukta, nesant veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

3.1. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog nagrinėjamu buvo tiriamas administracinis nusižengimas, ar automobilio vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo, pravažiuodamas kliudė šalikelėje stovėjusį pėsčiąjį A. J. ir nesustojęs nuvažiavo iš įvykio vietos. Tyrimo metu nustatyta, jog 2020 m. liepos 22 d., apie 18.25 val. iš Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus buvo gautas pranešimas (ROIK: 0122000429117), kad į Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl kojos sumušimo kreipėsi A. J., sužalojimus patyrė eismo įvykyje 2022 m. liepos 21 d., apie 11.36 val. (duomenys neskelbtini) . A. J. paaiškino, kad 2022 m. liepos 21 d., nuo 12.12 val. iki 12.30 val., (duomenys neskelbtini) , šalia kelio žoliapjove pjovė žolę. Atsistūmė žoliapjovę atbulas link kelio, nugara stovėjo į kelią, kai staiga pajuto, kad kažkas jam kliudė kairę kojos blauzdą. Atsisukęs į kelią pamatė, kad nuvažiuoja automobilis, kuriuo važinėjo kaimynas J. G., kas tuo metu jį vairavo, nematė. Kaimyno kieme matė šį automobilį, jo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) markė –Toyota. Kieme kaimyno A. J. paklausė, ar jis nemato kaip važiuoja, jis jam atsakė necenzūriniais žodžiais, jį iškoneveikė. A. J. su drauge išėjo iš J. G. kiemo, pasakė, kad kvies policiją, o J. G. atsakė, kad kviestų. Tuo viskas ir pasibaigė. A. J. iškvietė policiją. Policija atvažiavusi nieko nerašė, tik su juo pakalbėjo. Sekančią dieną, kadangi A. J. pajuto skausmą kairės kojos blauzdoje, jis nuėjo į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Ten A. J. apžiūrėjo daktarė, padarė rentgeno nuotrauką ir jį išleido namo. A. J. buvo nustatytas kairės kojos blauzdos sumušimas. 2022 m. rugpjūčio 5 d. A. J. lankėsi pas savo šeimos gydytoją dėl kojos. J. G. paaiškino, kad 2022 m. liepos 21 dieną, tikslaus laiko nepamena, jis važiavo pakaitiniu automobiliu, gautu iš draudimo Toyota, šviesiai pilkos spalvos, valstybinių numerių neatsimena. Važiavo į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini). Staiga į kelią išėjo A. J., kuris priekiu link kelio stūmėsi žoliapjovę. Palikęs žoliapjovę prie kelkraščio jis pradėjo mosikuotis rankomis, lyg norėdamas, kad J. G. sustotų. J. G. pravažiavo pro šalį ir nuvažiavo toliau, sustojęs nebuvo. Važiuodamas A. J. nekliudė. Tarp J. G. ir A. J. jau seniai vyksta konfliktai. Tą dieną, kai J. G. nuvažiavo į sodybą, už kokių 10 minučių atėjo A. J. rankose turėdamas pagalį. Jis pradėjo šiam kelti pretenzijas mosikuodamas pagaliu, kad važiuodamas kelia dulkes, kad greitai važiuoja, tačiau apie tai, kad jis A. J. kliudė koją, A. J. nieko neminėjo, paminėjo tik, kad J. G. vos jo nepervažiavo. Tada atėjo A. J. draugė ir J. G. daugiau jų nesiklausė, pasakė išeiti iš jo kiemo. Daugiau su A. J. tą dieną nebendravo. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai kliudęs A. J., priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus automobilį, jokių apgadinimų nerasta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų niekam neturėjo. 2022 m. rugpjūčio 23 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje parašyta, kad A. J. kūne sužalojimų nėra.

3.2. Skundžiamame nutarime argumentuota, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nurodyta, jog konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, tai yra būtina nustatyti visus administracinio nusižengimo sudėties požymius ir tik esant visiems administracinio nusižengimo požymiams asmenį galima patraukti administracinėn atsakomybėm. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. J. nurodė, jog palaiko savo skundą ir jame nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, jog įvykio metu, liepos 21 d., elektrine žoliapjove šalia kelio pjovė žolę, dėl triukšmo negirdėjo atvažiuojančio automobilio. Netikėtai pajuto kaip jam pro kairę koją pravažiavo J. G.. Jis pradėjo mosikuoti rankomis, prašydamas, kad sustotų, bet jis nuvažiavo. Iš paskos važiavo jo uošviai. Jis juos susistabdė ir pasakė kaip jų žentas pasielgė. Uošviai pasakė, kad jų žentas baltos mašinos neturi, o turi tik tamsią ir nuvažiavo pas J. G.. Jis visą savaitę matė, kad jis važinėjo su šviesia mašina, todėl atėjo pas jį į kiemą. Jis jį pasitiko ir pradėjo aiškinti: „keiksmažodis, ko tu čia atėjai?“. Jo draugė išgirdo ir atėjo pas J. G. į kiemą. Kaimynas pasakė: „ir tu, keiksmažodis, dar atėjai, ko tau?“ ir spjovė į ją. Tada jie išėjo ir pasakė, kad kvies policiją. Jis išsikvietė policiją. Pareigūnų laukė ilgai, o kaimynas tuo tarpu išvažiavo. Pareigūnų klausė, kodėl jie jo neieško. Pareigūnai pasakė, kad kam reikės, tas jį susiras, ir išvažiavo. Kitą dieną jam pradėjo skaudėti koją. Nuėjo į greitąją, tiksliau pirmą kartą į teismo ekspertizę, bet kadangi neturėjo rašto iš policijos, nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje peršvietė koją ir nustatė, kad ji yra sutrenkta. Po kelių dienų gavo pranešimą iš policijos ir turėjo atvykti. Policijoje parašė pareiškimą. Dabar jis vaikšto pas gydytojus, ta koja raišuoja, lankosi sveikatingumo klinikoje. Bėdos gal ir nuo įvykio, gal ir ne.

4.1. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog J. G. pažįsta nuo 2014 metų, nes vis vyksta teismai. Jų santykiai konfliktiški. Jo draugė norėjo atsiimti žemę ir vyko ginčai, nes J. G. vis kliudė. Jo sugyventinė yra P. J., o ginčas vyko dėl žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Toje žemėje yra gyvenamasis vagonėlis, rūsys ir ten jie vasaroja. Su sugyventine yra pažįstamas nuo vaikystės ir jau 12 metų kartu gyvena. Žemė yra draugės nuosavybė. Konfliktas kilo dėl žemės. Konflikto šalys buvo J. G., J. P. ir B. Buvo atkurtos nuosavybės teisės į 16 ha žemės sklypą ir turėjo būti padalinta į 3 dalis. J. G. nupirko tą žemę. Ta byla pasibaigė gal 2016 metais. Draugė žemę susigrąžino ir ja naudojasi. Iki šiol vyksta daug konfliktų dėl nupjautų medžių, ne jo sodintų, dėl užkasto tvenkinio, nors jam nepriklausė. Dėl šių įvykių jie skundėsi ir į seniūniją, ir į savivaldybę. Kaimynas J. G. dideliu greičiu važinėja tuo keliu, o prie kelio yra jo vagonėlis, todėl viskas dulka ir jie negali saugiai būti kieme. J. G. toje teritorijoje gyvena nuolat. Jis yra artimiausias jo kaimynas. Toliau dar su vienu kaimynu ribojasi sklypas. Nuolat ten gyvena tik J. G.. Su kitu kaimynu E. sutaria gerai. Įvykio metu jis pjovė žolę, negirdėjo ir nejuto prie jo artėjančios transporto priemonės. Kelias yra 4 metrų. Jis žolę pjovė kairėje kelio pusėje ties kelkraščiu, stovėjo ant žolės. Jis nejudėjo, o stovėjo. Jis stovėjo šonu į važiuojamą kelio dalį. Artėjančios transporto priemonės nematė. Ją pamatė tik tada, kai stuktelėjo į koją ir nuvažiavo. Į jį galėjo suktelėti dešinės pusės buferiu. Jam užkabino vidinę blauzdos dalį. Yra įsitikinęs, kad buvo kliudytas transporto priemonės, o ne ant kelio buvusių akmenukų. Pirmą kartą transporto priemonę pamatė, kai jį kliudė ir nuvažiavo. Transporto priemonė buvo pilkos spalvos ir ji tikrai važiavo 50 km/h. Kaimynas visada tokiu greičiu važiuoja. Atsisukęs pamatė nuvažiuojančią transporto priemonę. Automobilis važiavo kelio viduriu, kelias yra 4 metrų. Automobilio važiavimo trajektorija keitėsi toliau važiuojant, nes ant kelio matėsi vėžės. Vėžes fiksavo policijos pareigūnai. Pirma nuėjo pas kaimyną, o vėliau paskambino į policiją. Skambino, nes buvo avarija. Paskambinęs pranešė, kad J. G. kliudė su mašina. Į iškvietimą atvyko vienas ekipažas, o kitas darė nuotraukas, bet jau kitą dieną. Atvyko du vyrai, o paveiksluoti atvyko moteris, vyras ir dar vienas žmogus. Įvykis įvyko per pietus, apie 12.30 val., o ekipažas atvyko už pusvalandžio. Pareigūnams sakė, kad pravažiavo kaimynas J. G. ir jam kliudė koją, vėliau juos „iškoliojo“ visokiais žodžiais. Nežinojo, kad pareigūnas darė vaizdo įrašą. Jam nebuvo pasiūlyta rašyti pareiškimo. Pas teismo ekspertą nuvyko, nes skaudėjo koją. Nuvyko dar neparašęs pareiškimo. Tada ekspertas jį nusiuntė pas medikus, kad padarytų nuotrauką. Kai policija jį išsikvietė, tada ir parašė pareiškimą. Su specialisto išvada nėra susipažinęs. Ligoninėje peršvietus koją nurodė, kad koja yra sutrenkta. Vėliau kraujosruvų jam neatsirado, bet koją skauda ir dabar. Anksčiau dėl tos kojos problemų neturėjo. Yra senatvė ir skauda jau visur. Anksčiau su koja problemų neturėjo. Jam daro sąnario ir visos nugaros blokadą. Gali koją skaudėti ir nuo nugaros. Nurodė, jog, jeigu važiuojant tokiu greičiu jį būtų kliudęs daugiau, būtų jį „nunešę“. Po įvykio iš karto jam nieko neskaudėjo, skausmą pajuto kitą dieną. Jis pajuto, kad jam prabraukė, kliudė pro koją, bet tuo metu skausmo nepajuto. Prieš daugiau nei savaitę iki įvykio jam buvo daroma blokada, ji daroma ir dabar, ir iki įvykio. Po tos procedūros jis nejautė jokio skausmo. Jam skauda visus sąnarius ir po to įvykio pradėjo raišuoti.

4.2. Teismo posėdžio metu teismui perskaičius 2022 m. liepos 22 d. vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybinį pranešimą, A. J. atsakydamas į klausimus nurodė, jog pareigūnams sakė, ką sakė ir dabar, bet pareigūnai nieko nerašė ir jis ant nieko nepasirašė. Supranta, jog duoda parodymus įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nurodė, jog pareigūnai nurodo neteisingas aplinkybes. Pareigūnams jis sakė, kad pjovė žolę, kad pravažiavo automobilis ir kliudė. Pareigūnai viską nurodė iš „dangaus“. Pareigūno R. Š. nepažįsta ir nežino, ar jis gali klastoti dokumentus. Ko jo klausė pareigūnai, tai jis atsakė. Sakė pareigūnams, kad kaimynas važinėja dideliu greičiu. Jis stovėjo palei eglaites. Dėl pagąsdinimo jis nieko nesakė ir klausė pareigūnų, kodėl jie neieško kaimyno. Pareigūnai pradėjo klausinėti apie visus kitus dalykus. Įvykio metu buvo blaivus. Atvažiuojančio automobilio nematė, o pravažiavus matė tik automobilio galą. Prie jo jis privažiavo 40-50 km/h greičiu. Jam nuvažiavus jis pradėjo mosikuoti rankomis, jis sustojo maždaug už 20 metrų, bet nežino, ar buvo išlipęs. Nežino, ar automobilyje yra vaizdo registratorius. Su tuo automobiliu J. G. važinėjo visą savaitę. Draugė tuo metu buvo darže, įvykio nematė. Pareiškėjas papildė, jog tarp jo ir J. G. buvo konfliktas, kai jis J. G. sužalojo ir už tai jam sumokėjo žalą. A. J. nurodė, jog jam buvo atimtos teisės, nes jis buvo išgėręs. Byla buvo nagrinėjama teisme. Jis nėra teistas. Kad J. G. parašė pareiškimą sužinojo tą patį vakarą, kai jį kliudė, o ryte nuvyko pas teismo ekspertus. Tos pačios dienos vakare tyrėja M. paskambino jo draugei ir pranešė, kad J. G. parašė pareiškimą dėl šio įvykio ir ji pasiūlė susitaikyti. Policijos pareigūnai jį išsikvietė patys.

4.3. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūnų BodyCam 2022 m. liepos 21 d. darytus vaizdo ir garso įrašus Nr. B0F1EC5F50C6, Nr. B0F1EC6171CO, prie medžiagos pridėtas nuotraukas, A. J. atsakydamas į klausimus nurodė, jog nuotraukoje jis rodo, kurioje vietoje jis stovėjo ir kur buvo žoliapjovė. Jis stovėjo nusisukęs taip, kaip ir nuotraukoje, tik buvo ant žolės. Automobilis važiavo link tvoros jam pro nugarą. Kai jis stovėjo, jis jam pravažiavo pro kairę koją ir kliudė kelnes. Jam kliudė ir koją, nes ji buvo sutrenkta. Pareigūnui nurodydamas „kad vos nekliudė“, gal suklydo. Policijos pareigūnams nesakė, kad girdint kaimynui pasakė, kad jį pervažiavo, norėdamas jį pagąsdinti. Koją jam skauda ir dabar, ir dabar lankosi pas gydytojus.

5. Teismo posėdžio metu J. G. nurodė, jog aplinkybes nurodė savo paaiškinime. Su A. J. jokie teismai dėl žemės nevyksta. Teisme byla buvo dėl žemės sklypo ribų, teismas žemę padalino ir ginčo nebebuvo. Skundai prasidėjo prieš 4-5 metus. Šis asmuo dažnai būdavo neblaivus ir vieną kartą važinėjo pas jį kieme ir jį kliudė. Jis iškvietė policiją ir A. J. buvo nubaustas, atimtos teisės ir skirta bauda. Nuo to laiko jis pasakė, kad jis neturės ramybės, todėl dabar, ką jis bedarytų, yra vieni skundai. Dėl įvykio nurodė, jog kelias išeina iš miško ir jis sukasi beveik 90 laipsnių kampu, todėl norint pasiekti 50 km/h greitį, reikia sportiniu automobiliu važiuoti. Jis išvažiavo iš miško ir matė jį atvažiuojantį su žoliapjove. Tą savaitę jis važinėjo su serviso pakaitiniu automobiliu. Savo automobilyje turi registratorių, o jei važiuodavo be registratoriaus, jis visus automobilius stabdydavo. Kai A. J. pamatė, kad jis važinėja su kitu automobiliu be registratoriaus ir įvyko šis įvykis. Jis išvažiavo iš miško, o jis pjovė žolę. A. J. pamatė jį ir puolė jį stabdyti. Jam likus metrui iki kelio, jis nuvažiavo į savo kiemą ir net nebuvo sustojęs. Jam iš paskos važiavo uošviai. Maždaug už 10 minučių atėjo kaimynas su savo drauge mosikuodamas pagaliu. Nesuprato ko jis atėjo, nes pusę žodžių buvo keiksmažodžiai ir tik pasakė, kad dabar jį pasodins. Kai A. J. išėjo, jis išvažiavo ir pats parašė pareiškimą. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog kai jis buvo sužalotas, buvo pradėta, atrodo, administracinė byla, A. J. buvo paskirta bauda, nes asmuo buvo neblaivus. Kai A. J. jį kliudė, jis iškvietė pareigūnus ir iš jo atėmė raktelius. Jam buvo paskirtos baudos, viskas vyko prieš 5-6 metus. Nurodė, jog įprastai jis važinėja su Toyota Land Cruiser juodos spalvos automobiliu. Su pakaitiniu automobiliu važinėjo gal savaitę. Pareiškėjas žinojo, kad jis važinėja su kita mašina. Registratorius automobilyje stovi priekyje, todėl pravažiuojant kaimynas mato ar turi registratorių, ar ne. J. G. nurodė, jog yra įsitikinęs, kad jis nekliudė A. J.. Jam pravažiuojant A. J. jį matė. Toje vietoje negalima išvystyti tokio greičio, visi važiuoja 20-25 km/h greičiu. Paskui jį važiavo uošviai, bet negali pasakyti kokiu atstumu jie buvo. Pareiškėjui atėjus į kiemą, šalia buvo uošvienė. Negali pasakyti, ar uošviai matė įvykio aplinkybes. Tuo metu jis važiavo vienas. Atėjus pareiškėjui į kiemą, jis nesuprato ko jis atėjo. Nežino, ar jis buvo neblaivus, bet blaivus pas jį A. J. niekada neateina. Pareiškimą jis parašė tą pačią dieną dėl to įvykio ant kelio, nes pagalvojo, kad tikrai vieną dieną jį pertrenks. Jo pareiškimą pradėjo tirti ir pamatė, kad prasidėjo šios bylos tyrimas. Jam pasakė, kad viską išsiaiškins šiame tyrime. Su pareigūnais bendravo tik komisariate. Gal praėjus mėnesiui po įvykio jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad pradėtas tyrimas. Jį apklausė gal rugsėjo mėnesį. Nedalyvavo sudarant įvykio vietos planą, nes kai grįžo namo, pareigūnų nebebuvo. Jo transporto priemonė nebuvo apžiūrėta, bet ją grąžino į servisą ir niekas pretenzijų dėl sugadinimo jam nereiškė. Automobilio apžiūroje jis nedalyvavo, gal jį apžiūrėjo salone. Iki įvykio pareiškimų nėra rašęs. Jam įsidėjus registratorių, susidūrimų su pareiškėju sumažėjo. Tą dieną parašė pareiškimą dėl to, kad pareiškėjas vis išbėga į kelią ir stabdo. Pareiškėjas stovėjo veidu į kelią ir jį turėjo matyti. Jis, kaip ir anksčiau, ir dabar, važinėja su dviračiu ir grįžta iš miesto. Nuo (duomenys neskelbtini) iki kaimo reikia automobiliu važiuoti apie 12 minučių. Atstumas nuo posūkio iki kur buvo A. J., buvo 30-40 metrų.

6. Teismo posėdžio metu liudytoja D. S. nurodė, jog J. G. yra jos žentas, jie kartu negyvena. Jie važiuoja pas savo vaikus. Priekyje važiavo jų žentas. Kaip visada, kaimynas (A. J.) su pagaliu stabdė mašinas. Jie nuvažiavo pas žentą, o iš paskos atbėgo kaimynas ir jo sugyventinė. Jie matė, kad ta moteris jiems pravažiuojant buvo toli darže. Moteris ir kaimynas labai keikėsi ir „koliojosi“, o žentas vis sakė eiti iš jo teritorijos. Atsakydama į klausimus nurodė, jog A. J. visą laiką „koliojo“ ir labai keikėsi. Jie nesuprato, ko jie atėjo. Moteris irgi labai daug keikėsi, taip pat nesuprato, ko ji atėjo. Jie važiavo keliuku paskui žentą. Žentas buvo toliau ant nusukimo, o jie prie to kaimyno namų. Atstumas tarp jų buvo gal 40-50 metrų. A. J. pravažiuodama matė stovintį su pagaliu. Ji nematė to momento, kai žentas pravažiavo pro kaimyną. Jiems važiuojant, kaimynas stovėjo ant kelio. Jie važiavo nedideliu greičiu, važiavo su savo vyru. A. J. juos stabdė, bet jie prasuko ir nestojo. A. J. stovėjo žolėje ir jie pasitraukė arčiau kito kelio krašto. Nežino, kokiu greičiu važiavo žentas. Nežino, ar atėjęs į kiemą A. J. buvo blaivus. Jis buvo agresyvus ir su pagaliu. Policijai teikė paaiškinimą ir nurodė teisingas aplinkybes. Žentas jai neaiškino, kodėl atėjo kaimynas, jis tik prašė, kad kaimynas išeitų iš jo teritorijos. Po įvykio žentas nepasakojo, kad buvo policijoje parašyti pareiškimą.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, jog J. G. yra jo žentas. Tą dieną jis važiavo nuo Aukštelkės ir maždaug už 50 metrų pravažiavo žentas. Kelyje yra posūkiai ir, jam išvažiavus iš miškelio, žentas jau sukosi pas save į kiemą. Ant kelio prie eglaičių su pagaliu stovėjo A. J.. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog jis nematė to momento, kai pro A. J. pravažiavo žentas. Jie buvo maždaug 40-50 metrų atstumu. Jam pravažiavus A. J. stovėjo šalia kelio, prie eglučių. Matė, kad jis buvo labai piktas ir mojavo su pagaliu. Jis taip elgiasi ne pirmą kartą, todėl jis nesustojo. Nuvažiavęs pas žentą, pastatė automobilį ir nuėjo prie šuns voljero. Išgirdęs triukšmą, net nėjo prie visų ir negirdėjo ką jie kalbėjo. Kad buvo atvykusi policija, sužinojo tik komisariate rašydamas paaiškinimą. Pareigūnams nurodė teisingas aplinkybes. Apie įvykį su žentu nekalbėjo. Jo automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Žentas apie šį įvykį su juo nekalbėjo. Žento ir kaimyno santykiai priešiški.

8. Teismo posėdžio metu liudytoja J. P. nurodė, jog yra A. J. draugė. A. pjovė žolę, o ji buvo darže. J. G. gatve pravažiavo visu greičiu. A. traukė žoliapjovę, o ji per šiltnamį gerai nepamatė, bet A. praėjo šaukti, o J. G. pasuko į miško pusę ir visu greičiu nuvažiavo į savo kiemą. Iš paskos važiavo uošviai, A. pradėjo mojuoti rankomis, kad sustotų. A. pasakė uošviams, kad perduotų žentui, kad taip greitai nelakstytų, nes sužalojo koją. Uošvienė pasakė, kad jos žentas važinėja su tamsia mašina, šviesios mašinos neturi ir nuvažiavo į savo kiemą. A. nuėjo pas kaimyną į kiemą ir ji atėjo iš paskos. J. G. pasitiko, A. klausė, ką tu padarei, o J. G. pradėjo „koliotis“, vadinti visokiais žodžiais ir nesileido į kalbas. A. turėjo pusės metro pagaliuką krapštyti žoliapjovei, J. G. pradėjo sakyti, kad mestų tą pagaliuką. Ji supyko ir pradėjo aiškinti, kad galėjo žmogų užmušti. J. G. pradėjo ją „kolioti“, spjovė A. į veidą, norėjo jį mušti. Norėjo ir į ją spjauti, gal ir trenkti norėjo. Pasakė, kad kvies policiją, jeigu neatsiprašo, kad taip žmogui padarė. Parėjusi į kiemą, ji paskambino policijai ir pareigūnai atvyko už kokių 20 minučių. Atsakydama į klausimus nurodė, jog ji matė, kaip J. G. pravažiavo šviesiai pilku automobiliu. A. irgi matė. J. G. pamatė tik įsisukusį į miško kelią. Automobilio kontakto su A. J. kūno dalimi nematė. Pokalbio su uošviais ji negirdėjo ir ką atsakė uošviai, jai papasakojo A. J.. Policijai paskambino A.. Pokalbio su policija negirdėjo ir negirdėjo dėl ko ji yra kviečiama. A. iškvietė policiją, nes jam kliudė koją. Jai atėjus, A. raišojo ir naktį pradėjo dejuoti dėl skausmo, todėl ryte nusprendė eiti į polikliniką. Iki įvykio jis buvo sveikas, poliklinikoje lankėsi dėl spaudimo. Labai didelių skausmų nebuvo, bet vis paskaudėdavo kaip senam žmogui. Sąnarių blokados nebuvo daromos, po įvykio labai pradėjo skaudėti ir tada darė blokadą. Iki įvykio ligoninėje jis negulėjo. Iki įvykio jo sveikata buvo nebloga. Policijos pareigūnai atvyko ir sakė, kad jeigu bus reikalinga, J. G. pasikvies. Pareiškimo nei vienas nerašė. Su pareigūnais bendravo abu. Pareigūnams pasakė, kad užgavo žmogų, galėjo nutrenkti ir užmušti, kad labai greitai laksto ir visi anūkai jo bijo. A. J. sakė, kad jam sutrenkė koją ir ji jam uždėjo rankšluostį. Kraujosruvos nematė. A. buvo labai susinervinęs, galėjo sukilti kraujospūdis ir sakė, kad labai skaudėjo galvą. A. pareigūnui sakė, kad buvo kliudyta koja, bet J. G. nesakė. Iš J. G. juto lyg ir alaus kvapą, kai jie buvo jo kieme ir jis jai norėjo trenkti. Jie su J. G. du metus kovojo dėl žemės. Iki įvykio prašė seniūno, kad papiltų skaldos, kad važiuotų tvarkingiau, nes J. G. pravažiavus, būna dulkių kamuoliai. Kiti kaimynai važiuoja tvarkingai. Policiją kvietė dėl įvykio, o nuvykus į polikliniką ir apžiūrėjus, prasidėjo tyrimas. A. negalėjo išsigalvoti sumušimo, o ir gydytojai mato, kad yra sumušta. J. G. nelaukė policijos, bet pats išvažiavo ir grįžo tik vakare.

9. Teismo posėdžio metu liudytojas R. Š. nurodė, jog dirba Šiaulių AVPK vyriausiuoju tyrėju. Skundą pateikęs asmuo jam nėra matytas ir su juo jokių įvykių nesieja. 2022 m. liepos mėnesį funkcijas vykdė tas pačias, jis yra pamainos vyresnysis, koordinuojantis pareigūnų darbą gatvėje, ikiteisminių tyrimų pradėjimą. Į įvykius jis nereaguoja ir nevyksta, dirba kabinete. Jeigu yra pagrindas, jis pradeda ikiteisminį tyrimą. Teismo posėdžio metu teismui perskaičius 2022 m. liepos 22 d. tarnybinį pranešimą, liudytojas nurodė, jog prieš eidamas į posėdį jis pasidomėjo dėl kokios bylos yra kviečiamas. Dirbo vakarinėje pamainoje, kai paskambino budėtojas ir nurodė, kad pilietis kreipėsi į ligoninę, gautas pranešimas iš ligoninės. Budėtojas nurodė prie kokio ROIK įvykio yra ligoninės pranešimas ir jis suformavo visą nurašymą iš policijos įvykių registruojamo registro. Į įvykį reagavo kiti pareigūnai, bet jų pavardžių nurodyti negali ir jų darbo nekoordinavo. Šį tarnybinį pranešimą rašė tam, kad būtų tikslinamos įvykio aplinkybės. Jis sprendė klausimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar reikia medžiagoje tikslinti įvykio aplinkybes. Surašydamas šį tarnybinį parnešimą, nusprendė, kad reikia tikslinti įvykio aplinkybes. Tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys yra nurašyti nuo į įvykį reagavusių kolegų nurašymo iš įvykių registro. Tai reikalinga tam, kad kolegos turėdami ligoninės pranešimą žinotų apie kokį įvykį yra kalbama. Ko gero pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, buvo nuspręsta nepradėti tyrimo. Įvykio registre fiksuojamas pirminis pranešimas, ką pranešė pareiškėjas skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, ir atskiroje grafoje pildoma, kas nustatyta įvykio vietoje. Ši informacija į sistemą yra surašoma pačių policijos pareigūnų, kurie sureagavo į įvykio vietą, jie iš karto vietoje užpildo žurnalą. Duomenys iš karto eina į registrą, jeigu nėra įvykio sudėties.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. nurodė, jog dirba Šiaulių policijoje reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Pareiškėjas jam nematytas, su jokiu darbiniu įvykiu šio asmens nesieja. 2022 m. liepos mėnesį vykdė funkcijas: nusikalstamų veikų registravimas ir ikiteisminių tyrimų pradėjimas. Gavęs pranešimą, jis vykdavo į įvykio vietas. Neprisimena įvykio, kai vyko į Bubių seniūniją. Vykti į įvykio vietą jiems nurodo budėtojas. Įvykyje nustatytą informaciją surašo įvykių registrų žurnale ir ją surašo tas pareigūnas, kuris atvyko į įvykį. Jeigu tuo metu jis buvo prisijungęs prie sistemos, reiškia jis nurašinėjo įvykius. Įvykis būna nurašomas tada, jeigu nebūna nustatyta jokių pažeidimų. Jeigu būna kažkoks pažeidimas ar pareiškimas, ar eismo įvykis, ar ikiteisminis tyrimas, tada įvykis nebūna nurašomas. Tada būna arba registruojamas eismo įvykių registre, arba pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurašomas įvykis reiškia, kad nėra nustatyta jokių nusikalstamų požymių. Tuomet jie išsamiau nurodo įvykio aplinkybes ir to įvykio daugiau niekas netiria. Kūno kameros įrašus daro visada. Kameros įjungiamos išlipant iš tarnybinio automobilio ir išjungiamos grįžus į automobilį. Ne jis valdo kamerų prieigą ir nežino, kokia vaizdo medžiaga buvo pateikta teismui. Teismas gali laikyti, kad registre nurodyta informacija yra teisinga. Iš pagarsinto tarnybinio pranešimo įvykio jis neprisimena. Jeigu surašė tokias aplinkybes, apie tai ką pasakė A. J., ir jeigu tai parašė iš karto po įvykio, tai šios aplinkybės yra teisingos. Jeigu nebuvo atliekama daugiau jokių veiksmų, reiškia jokių veiksmų nebuvo padaryta ir įvykio sudėties nėra. J. G. taip pat nepažįsta. Iš to kaimo jis nieko nepažįsta ir jokių šališkumų nėra. Jeigu asmuo būtų konkrečiai pasakęs, kad jį kliudė, būtų pradėtas tyrimas, bet jeigu ant asmens kūno aiškių sužalojimų nebuvo matyti ir jis aiškiai nepasakė, kad jį kliudė, tai eismo įvykis ir nebuvo pradėtas. Nepamena šio įvykio, todėl negali pasakyti kokios būklės buvo nukentėjęs asmuo. Jeigu asmuo būtų neblaivus ir jis būtų nukentėjęs, jie pradėtų tyrimą ir tas aplinkybes būtų nurodę žurnale. Pas vairuotoją jie nuvyko ir nurodė, kad jo namuose nerado. Taip sprendžia iš byloje esančių duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.

11. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Skundžiamu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl eismo įvykio (ROIK: 22181325311), nesant veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Nors Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse aiškiai nenurodoma kokio asmens atžvilgiu jis priimamas, kurio ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties (sudėties požymio) nėra, tačiau iš nutarimo aprašomosios dalies ir kitos bylos medžiagos matyti, jog Skundžiamas nutarimas priimtas J. G. atžvilgiu, sutinkant su nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, tai yra, kad J. G. 2022 m. liepos 21 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesilaikė saugaus važiavimo atstumo ir pravažiuodamas kliudė šalikelėje stovėjusį pėsčiąjį A. J. ir kad nesustojęs nuvažiavo iš įvykio vietos. Matyti, jog Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog J. G. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir betarpiškai ištyręs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo išvadai, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyrius, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Teismo vertinimu, Skundžiame nutarime surinkti duomenys aptarti ir pakankamai įvertinti, motyvuoti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija, ar pripažinti, kad Skundžiamame nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo.

14. Teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; Nr. 2AT-10-693/2018).

15. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

16. J. G. neigia padaręs administracinį nusižengimą, tai yra automobiliu kliudęs A. J. ir pasišalinęs iš įvykio vietos. Jis nurodo, jog pravažiuodamas matė A. J., jis pjovė žolę. A. J. jį pamatęs, puolė jį stabdyti, tačiau jis nesustojo ir pravažiuodamas jo tikrai nekliudė, nuvažiavo į savo kiemą. Važiavo apie 20-25 km/h. Po ko A. J. atėjo į jo kiemą, keikėsi ir tepasakė, kad dabar jį pasodins. Kai A. J. išėjo, jis nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. J. G. nurodė, jog jo santykiai su A. J. yra konfliktiški, nes prieš 4-5 metus A. J. neblaivus važinėjo jo kieme ir jį kliudė. Jis iškvietė policiją ir A. J. buvo nubaustas. Nuo to laiko A. J. su juo konfliktuoja, rašo skundus. A. J. patvirtino, jog su J. G. nuolat konfliktuoja. Tuo tarpu pareiškėjas A. J. tvirtina, jog J. G. padarė administracinį nusižengimą, nes pravažiuodamas automobiliu jį kliudė, sumušė kairės kojos blauzdą, sukėlė fizinį skausmą, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tačiau teismas šią A. J. įvykio versiją ir parodymus teisme vertina kritiškai ir jais nesiremia, kadangi, teismo nuomone, A. J. parodymai nenuoseklūs, nelogiški, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Be to, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog A. J. ir J. G. santykiai eilę metų konfliktiški, A. J. turi pretenzijų J. G. dėl kelio naudojimosi, nes, jo nuomone, jog J. G. per greitai važinėja keliu.

17. Teisme A. J. nurodė, jog liepos 21 d., elektrine žoliapjove šalia kelio pjovė žolę, dėl triukšmo negirdėjo atvažiuojančio automobilio. Netikėtai pajuto kaip jam pro kairę koją pravažiavo J. G.. Jis pradėjo mosikuoti rankomis, prašydamas, kad sustotų, bet jis nuvažiavo. Atėjo pas jį į kiemą. Jis jį pasitiko ir pradėjo aiškinti: „keiksmažodis, ko tu čia atėjai?“. Jo draugė išgirdo ir atėjo pas J. G. į kiemą. Kaimynas pasakė: „ir tu, keiksmažodis, dar atėjai, ko tau?“ ir spjovė į ją. Tada jie išėjo ir pasakė, kad kvies policiją. Jis išsikvietė policiją. Pareigūnų laukė ilgai, o kaimynas tuo tarpu išvažiavo. Pareigūnų klausė, kodėl jie jo neieško. Pareigūnai pasakė, kad kam reikės, tas jį susiras, ir išvažiavo. Kitą dieną jam pradėjo skaudėti koją. Nuėjo į greitąją, tiksliau pirmą kartą į teismo ekspertizę, bet kadangi neturėjo rašto iš policijos, nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje peršvietė koją ir nustatė, kad ji yra sutrenkta. Po kelių dienų gavo pranešimą iš policijos ir turėjo atvykti. Policijoje parašė pareiškimą. Dabar jis vaikšto pas gydytojus, ta koja raišuoja, lankosi sveikatingumo klinikoje. Bėdos gal ir nuo įvykio, gal ir ne.

17.1. Tikslindamas aplinkybes A. J. nurodė, jog įvykio metu jis pjovė žolę, negirdėjo ir nejuto prie jo artėjančios transporto priemonės. Kelias yra 4 metrų. Jis žolę pjovė kairėje kelio pusėje ties kelkraščiu, stovėjo ant žolės. Jis nejudėjo, o stovėjo. Jis stovėjo šonu į atvažiuojančią kelio dalį. Artėjančios transporto priemonės nematė. Ją pamatė tik tada, kai stuktelėjo į koją ir nuvažiavo. Į jį galėjo stuktelėti dešinės pusės buferiu. Jam užkabino vidinę blauzdos dalį. Yra įsitikinęs, kad buvo kliudytas transporto priemonės. Pirmą kartą transporto priemonę pamatė, kai jį kliudė ir nuvažiavo. Transporto priemonė buvo pilkos spalvos ir ji tikrai važiavo 50 km/h. Atvykusiems pareigūnams sakė, kad pravažiavo kaimynas J. G. ir jam kliudė koją, vėliau juos „iškoliojo“ visokiais žodžiais. Jam nebuvo pasiūlyta rašyti pareiškimo. Pas teismo ekspertą nuvyko, nes skaudėjo koją.

17.2. Ligoninėje peršvietus koją nurodė, kad koja yra sutrenkta. Vėliau kraujosruvų jam neatsirado, bet koją skauda ir dabar. Anksčiau dėl tos kojos problemų neturėjo. Yra senatvė ir skauda jau visur. Anksčiau su koja problemų neturėjo. Jam daro sąnario ir visos nugaros blokadą. Gali koją skaudėti ir nuo nugaros. Nurodė, jog, jeigu važiuojant tokiu greičiu jį būtų kliudęs daugiau, būtų jį „nunešę“. Po įvykio iš karto jam nieko neskaudėjo, skausmą pajuto kitą dieną. Jis pajuto, kad jam prabraukė, kliudė pro koją, bet tuo metu skausmo nepajuto.

17.3. A. J. tvirtino, jog 2022 m. liepos 22 d. vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos neteisingos aplinkybės. Peržiūrėjus policijos pareigūnų BodyCam darytus vaizdo ir garso įrašus, nuotraukas A. J. nurodė, jog kai jis stovėjo, J. G. jam pravažiavo pro kairę koją ir kliudė kelnes. Jam kliudė ir koją, nes ji buvo sutrenkta. Pareigūnui nurodydamas „kad vos nekliudė“, gal suklydo. Policijos pareigūnams nesakė, kad girdint kaimynui pasakė, kad jį pervažiavo, norėdamas jį pagąsdinti. Koją jam skauda ir dabar, ir dabar lankosi pas gydytojus.

18. Vertinant šiuos parodymus, teismo nuomone, A. J. teisme negalėjo aiškiai ir nuosekliai nurodyti, kaip įvykio metu buvo kliudyta jo koja. Pareiškėjas vis keitė detales, aiškino, kad koja buvo kliudyta, tai stuktelint, tai prabraukiant, kliudytos kelnės ir tuo pačiu koja. Taip pat, teismo vertinimu, nelogiškai tvirtino, jog J. G. jo koją kliudė automobilio buferiu, važiuodamas tikrai ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu, tačiau skausmo iš karto nepajuto, skausmą pajuto kitą dieną, išorinių sužalojimo žymių nebuvo padaryta, vėliau jų ir neatsirado. Teismo nuomone, ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu važiuojančiu automobiliu kliudžius pareiškėjo koją, jis iš karto turėjo ne tik pajusti fizinį skausmą, bet ir patirti išorinius sužalojimus.

19. Be to, iš 2022 m. liepos 22 d. vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybinio pranešimo, Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodytų duomenų, liudytojų R. Š. ir E. K. parodymų teisme, matyti, jog 2022 m. liepos 21 d. 12.24 val. į įvykio vietą kartu su kolega atvyko policijos pareigūnas E. K., kuris betarpiškai bendravo su pranešėju A. J., ir, dar būdamas įvykio vietoje 13.02 val., į Policijos registruojamų įvykių registrą įrašė duomenis, jog atvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. J., kuris paaiškino, kad šalia gyvenantis kaimynas greitai važinėja po gatvę ir vos jo nekliudė, kai jis iš miško išėjo į kelią. Paskambinęs policijai prie kaimyno jam girdint specialiai sakė, kad pervažiavo koją, kad jį pagąsdintų. Tarp jo ir kaimyno nuolat vyksta konfliktai, teismai dėl žemės ir kelio. Pranešėjas sužalojimų nepatyrė. Eismo įvykio sudėties nėra. Nuvykus pas kaimyną jo namuose nebuvo.

20. Nors teismui pateiktuose policijos pareigūnų BodyCam 2022 m. liepos 21 d. darytuose vaizdo ir garso įrašuose Nr. B0F1EC5F50C6, Nr. B0F1EC6171CO nėra užfiksuoti šie A. J. paaiškinimai, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo E. K. teisme duotais parodymais, oficialiame registre nurodytais duomenimis. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog E. K. galėtų būti suinteresuotas šios bylos baigtimi ar dėl kitų aplinkybių galėtų melagingai apkalbėti A. J.. Teismui pateikti vaizdo ir garso įrašai daryti nuo 12.38 val., kai policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 12.24 val., todėl teismo peržiūrėtuose įrašuose šios aplinkybės galėjo būti ir neužfiksuotos. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, A. J. jiems nurodė, jog J. G. „jo vos nekliudė“, skambučiu pranešė, kad pervažiavo jo koją, nes J. G. norėjo pagąsdinti dėl kilusio konflikto. Policijos pareigūnų BodyCam daryti vaizdo ir garso įrašai patvirtina, jog į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. J. iš esmės išsako pretenzijas tik dėl J. G., jo nuomone, per greito važinėjimo keliu, prašo dėl to jį įspėti.

21. Taip pat teismas sprendžia, jog byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog 2022 m. liepos 21 d. apie 12.00 val. buvo sužalota A. J. koja. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog A. J. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžių nekonstatuota. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatytas blauzdos sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo. Teisme A. J. nurodo, jog dėl kojos traumos skausmą patiria iki šiol, gydosi. Tačiau pažymi, jog turi įvairių sveikatos problemų, jam daro sąnario ir visos nugaros blokadą, koją gali skaudėti ir nuo nugaros. A. J. teismui pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog A. J. diagnozuota ne viena liga, be kita ko, ir juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, lėtinis nenumalšinamas skausmas ir būtent dėl šių ligų pastarajam taikytas gydymas: facetinių sąnarių blokada ir kt., todėl, teismo vertinimu, A. J. iki šiol jaučiamas skausmas niekaip negali būti susijęs su galimu blauzdos sumušimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. J. skausmą pajuto ir į medikus kreipėsi tik po to, kai sužinojo apie J. G. policijai pateiktą pareiškimą dėl A. J. elgesio, jo išsakytų necenzūrinių žodžių.

22. Įvertinus anksčiau nurodytas faktines aplinkybes pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamai neabejotinų J. G. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, patvirtinančių įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. J. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 41-ANR_N-915-2022 (ROIK: 22181325311) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė