Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-20981-886/2020 pagal pareiškėjo V. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/02832,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2016 m. vasario 19 d. kratos protokolo, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, 2016 m. vasario 10 d. nutarties, 2015 m. gruodžio 17 d. vykdomojo rašto, 2020 m. rugpjūčio 12 d. skundo, 2016 m. gegužės 17 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akto Nr. 04/11-1-22-4402, 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškimo dėl 2016 m. gruodžio 22 d. patvarkymo Nr. S16-59431, 2019 m. spalio 16 d. pareiškimo dėl išieškojimo nutraukimo kopijas.

14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais ir nenustatęs išimtinių aukščiau nurodytų aplinkybių, sprendžia šių dokumentų prie atskirojo skundo medžiagos neprijungti, bei pažymi, jog dokumentai, kurie nebuvo pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

18. Asmeniui, kuris nevykdo teisėto antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

19. Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/16/02832 nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdo išieškojimą iš skolininko V. M. valstybės naudai pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. vykdomąjį raštą dėl 289 Eur vienkartinės ir 10 Eur baudos už kiekvieną antstolės J. Ž. 2015 m. birželio 26 d. patvarkymuose Nr. S5-27250 ir Nr. S5-27252 nurodytų reikalavimų pateikti informaciją, dokumentus bei dėl kasos arešto nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 18 d., išduotą civilinėje byloje Nr. 2-28987-918/2015. Antstolė J. Ž. 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-16-161-2846 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

20. 2020 m. liepos 20 d. vykdomojoje byloje skolininkas V. M., atstovaujamas įgalioto atstovo V. M., pateikė antstolei J. Ž. prašymą (skundą), kuriuo prašė nutraukti lėšų išieškojimą iš V. M. ir jo sutuoktinės D. M. atsiskaitomųjų sąskaitų bei atšaukti apribojimus V. M. ir jo sutuoktinei D. M. laisvai ir netrukdomai naudotis jų atsiskaitomosiomis sąskaitomis, prašymą grįsdamas tuo, jog pagal 2016 m. kovo 3 d. dokumentų perdavimo aktą visi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo perduoti FNTT Kauno valdybos vyresniajam tyrėjui D. Ž., todėl 10 Eur bauda už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną turėtų būti skaičiuojama iki dokumentų tyrėjui perdavimo, t. y. iki 2016 m. kovo 3 d. Prie šio skundo buvo pridėti dokumentų kopijos: 2016 m. kovo 3 d. dokumentų perdavimo aktas, kuriame užfiksuota, kad FNTT Kauno valdybos NVTS UAB (duomenys neskelbtini) perduota vienas aplankalas su 14 puslapių įvairios paskirties dokumentų; FNTT Kauno valdybos NVTS 2016 m. vasario 19 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad kratos metu nieko nerasta ir nepaimta. Antstolė J. Ž. 2020 m. liepos 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S20-16394, kuriuo 2020 m. liepos 20 d. prašymų netenkino, remdamasi tuo, jog iš su 2020 m. liepos 20 d. prašymu (skundu) pateiktų dokumentų nėra pagrindo įvertinti skolininko nurodomų priežasčių, kodėl jis negalėjo vykdyti antstolės reikalavimų, nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis ir tenkinti skolininko prašymo.

21. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. pateikė skundą dėl 2020 m. liepos 20 d. antstolės priimto patvarkymo Nr. S-20-16394, nurodydamas, jog su patvarkymu nesutinka, nes dalis dokumentų buvo paimta 2016 m. vasario 19 d. kratos metu, o dalis perduota 2016 m. kovo 3 d. dokumentų perdavimo aktu, o 10 Eur baudos už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną skaičiavimas iki UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas.

22. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog antstolės reikalaujamų pateikti dokumentų negalėjo dėl objektyvių priežasčių, kaip ir nepateikė įrodymų, kad nebevykdė jokios ūkinės veiklos, todėl jam pagrįstai buvo skaičiuojama bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą ne iki dokumentų poėmio ikiteisminio tyrimo metu, o iki Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 4 d., kai pasibaigė V. M., kaip šios įmonės vadovo įgaliojimai, ir dėl to pasibaigė jo pareiga įvykdyti antstolės patvarkyme nurodytą reikalavimą.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad negalėjo įvykdyti visų antstolės nurodymų kaip buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nes laiku negavo potvarkio ir teismo sprendimo; dokumentų negalėjo pateikti, nes atliktos kratos metu buvo paimti visi įmonės dokumentai; o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik antstolės nevertino skolininko dokumentų ir vertino tik antstolės argumentus.

24. Su tuo apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Iš šioje civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nebuvo pateikęs nei į vykdomąją bylą, nei į šią civilinę bylą įrodymų, kurie leistų priimti pagrįstą išvadą, jog dokumentų pagal antstolės reikalavimus negalėjo pateikti, nes dokumentai buvo paimti atliktos kratos metu, o dalis perduota ikiteisminį tyrimą atliekančiam tyrėjui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pasisakydamas dėl pareiškėjo į bylą 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2020 m. spalio 7 d. pateiktų dokumentų, t. y. dėl pareiškėjo 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškimo antstolei, 2020 m. rugpjūčio 12 d. skundo, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties leisti atlikti kratą ir 2016 m. vasario 19 d. kratos protokolo, 2015 m. gruodžio 17 d. vykdomojo rašto Nr. 2-28987-918/2015, pagrįstai nurodė, jog šie dokumentai nesudarė pagrindo kitaip vertinti skundo dėl antstolės veiksmų argumentų ar ginčijamą antstolės patvarkymą pripažinti neteisėtu.

25. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad iš visų jo į civilinę bei vykdomąją bylą iki skundžiamos nutarties priėmimo pateiktų dokumentų – 2016 m. vasario 19 d. kratos protokolo bei 2016 m. kovo 3 d. dokumentų perdavimo akto nėra pagrindo pagrįstai spręsti, kad iš pareiškėjo buvo paimti visi antstolės reikalaujami pateikti dokumentai, t. y. kasos knygos dokumentai, kasos orderiai ir kasos išlaidų orderių kvitai, nes kratos protokole pažymėta, jog kratos metu nieko nerasta ir paimta, o dokumentų perdavimo akte iš nurodytų perduodamų dokumentų (vieno aplankalo su 14 puslapių įvairios paskirties dokumentų) nėra pagrindo konstatuoti, jog tai buvo visi dokumentai, kuriuos pareiškėjas turėjo pateikti antstolei. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas ir toliau periodiškai privalėjo teikti antstolei visus naujus įmonės dokumentus patikrinimui, o, kaip tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dokumentų negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, kaip ir nepateikė įrodymų, jog įmonė nebevykdė jokios ūkinės veiklos, todėl bauda pareiškėjui už antstolės reikalavimų nevykdymą priskaičiuota pagrįstai.

26. Vertindamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai apie tai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik antstolės parodymais, nevertindamas pareiškėjo pateiktų dokumentų. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje aiškiai matyti, jog teismas, pasisakė dėl pareiškėjo į bylą 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2020 m. spalio 7 d. teismui pateiktų dokumentų, nurodydamas, kad šie dokumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundo argumentus ar ginčijamą antstolės patvarkymą pripažinti neteisėtu.

27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, procesinės teisės normų, pareiškėjo, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.