Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-561-883/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-01
Bylos Nr.
2S-561-883/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02620-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
D. Č.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“, V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-561-883/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02620-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys – UAB „Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“, V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

Pareiškėjas D. Č. 2021m. gegužės 4 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti antstolį T. U. grąžinti į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašytas 3,83 Eur lėšas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gavo banko sąskaitos išrašą ir sužinojo, kad iš jo sąskaitos buvo nurašytos ir į antstolio kontorą pervestos piniginės lėšos. Šios lėšos yra darbo paieškos išmoka iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Antstolis neįvykdė pareigos informuoti apie tai, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS) yra pateiktas nurodymas areštuoti ir/ar priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir apie teisę per 14 dienų nuo nurodymo areštuoti pinigines lėšas ar per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos/nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas.

Antstolis T. U. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad pagal antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (toliau – Nurodymas), kuris skolininkui išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) buvo nuskaičiuotos ir į antstolio depozitinę banko sąskaitą pervestos 3,83 Eur lėšos, negavus lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą, šios lėšos buvo paskirstytos ir pervestos skoloms padengti. Nuskaičiuoti 3,83 Eur buvo paskirstyti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Prieš pateikiant nurodymą buvo patikrinta, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Duomenų apie paskirtas socialines išmokas tuo metu nerasta, be to, Užimtumo tarnybos skiriamos lėšos neįeina į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos pateikiamų duomenų apimtį, todėl ir šiuo metu atlikus užklausą, duomenų apie asmeniui paskirtas socialines išmokas nėra. Skolininkas, žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus bei areštuotą vienintelę jam priklausančią banko sąskaitą, pats nevykdė jam įstatyme nurodytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnis), dėl ko buvo praleistas 14 dienų terminas pateikti lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, todėl nuskaičiuotos 3,83 Eur lėšos negrąžintinos.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis Nurodymą priverstinai nurašyti lėšas yra priėmęs dar 2017 metais, kai negaliojo teisės aktai dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo bei teisės aktų pakeitimai dėl negalimumo nukreipti išieškojimo į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino, prieš tai antstolis patikrino duomenis apie asmeniui paskirtas socialines išmokas, kurie patvirtino, jog tokių duomenų nėra.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), kurioje nurodė, į kokią sąskaitą pervesti išmoką, žinodamas, jog antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kad yra Nurodymas priverstinai nurašyti skolas, todėl jau po kreipimosi į Užimtumo tarnybą, turėjo informuoti antstolį apie tai, jog į sąskaitą gali būti pervestos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Net ir nurašius lėšas, pareiškėjas neteikė antstoliui informacijos per 14 d., jog į jo sąskaitą pervestos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, o antstolis tokios informacijos gauti negali, nes ji neteikiama. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog terminą pateikti antstoliui informaciją apie lėšų kilmę jis praleido dėl svarbių priežasčių ir iš vykdomųjų bylų medžiagos sprendė, jog pareiškėjas vengia skolų sumokėjimo, siekia vilkinti jų išieškojimą, nors skolininkai vykdymo procese turi teises ir pareigas, kurių nesilaikymas gali sukelti neigiamas pasekmes (CPK 644, 645, 689 straipsniai).

II. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-6409-797/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir įpareigoti antstolį T. U. grąžinti į D. Č. sąskaitą 3,83 Eur sumą bei priteisti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde nurodė, kad jis negavo antstolio Nurodymo, kuriuo teismo teigimu pareiškėjui buvo išaiškinta, jog, jeigu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ir tokios lėšos bus grąžintos skolininkui. Minėtas antstolio Nurodymas buvo išsiųstas pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nurodo, kad jokių Antstolio nurodymų ar patvarkymų dėl piniginių lėšų arešto ir/ar nurašymo nėra gavęs.

Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodė, kad minėtą butą, kurio adresu antstolis siuntė Nurodymą, pareiškėjas nuomojosi tik nuo (duomenys neskelbtini), o tą faktą patvirtina prie atskirojo skundo pridedama terminuota buto nuomos sutartis. Nors buto savininkas pareiškėją iš minėto buto išdeklaravo tik (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas minėtame bute nebegyveno.

Vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Į pareiškėjo sąskaitą iš Užimtumo tarnybos buvo pervesta 161,54 Eur dydžio darbo paieškos išmoka, kuri nesiekia minimalios mėnesinės algos, todėl vien šiuo pagrindu antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į darbo paieškos išmoką, pervestą į pareiškėjo sąskaitą, nes jokių kitokių lėšų pareiškėjo sąskaitoje nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis vien Sprendimų vykdymo instrukcijų (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija)) nuostatomis, pažeidė įstatymų viršenybės principą. CPK 668 straipsnyje ir 739 straipsnyje yra įtvirtintos imperatyvios įstatymo nuostatos, numatančios, iš kokio turto ir kokių piniginių sumų antstolis negali vykdyti išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas CPK numatytą imperatyvų draudimą nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino, suteikė prioritetą žemesnės galios norminio akto – Sprendimų vykdymo instrukcijos – nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų.

Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojui (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėjas – UAB „Gelvora“) pagal Šiaulių m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini), vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojui Lindorff Oy filialui (dabar – UAB „Intrum Lietuva“) pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini), vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojui V. G. pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad antstolis T. U. (duomenys neskelbtini) priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 275,34 Eur pinigines lėšas nuo visų skolininko sąskaitų. Nurodymas išsiųstas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas laikomas įteiktu tinkamai praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 straipsnis). Nurodyme pareiškėjui (skolininkui) buvo išaiškinta, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas turi teisę per 14 d. nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ir tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui, to nepadarius, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka.

Apeliantas skundžia antstolio veiksmus ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytą aplinkybę, kad Nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai ir kad jis žinojo apie antstolio jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Apeliantas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Nurodymas nebuvo tinkamai įteiktas pareiškėjui, todėl pareiškėjas nežinodamas apie iš jo banko sąskaitos nurašytas lėšas, negalėjo per 14 d. informuoti antstolio apie nurašytų lėšų kilmę. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Vertinant aplinkybę, ar pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, svarbu tai, kad pareiškėjo atžvilgiu antstolio T. U. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos – vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) dėl 38 753,25 Eur skolos, vykdomojo dokumento išdavimo data (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla (duomenys neskelbtini)dėl 400,00 Eur skolos, vykdomojo dokumento išdavimo data (duomenys neskelbtini) ir vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) dėl 219,98 Eur skolos ir 44,81 Eur palūkanų, vykdomojo dokumento išdavimo data (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas D. Č. atskirajame skunde nurodė, jog minėtą butą, kurio adresu antstolis siuntė Nurodymą, pareiškėjas nuomojosi tik nuo (duomenys neskelbtini), kadangi buto nuomos sutartis buvo terminuota trejiems metams, tačiau tai neįrodo, kad pasibaigus buto nuomos sutartyje numatytam terminui, ji nebuvo pratęsta. Aplinkybė, kad pareiškėjas D. Č. iš minėto buto buvo išdeklaruotas (duomenys neskelbtini) tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas D. Č. Nurodymo išsiuntimo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), nors ir buto nuomos sutartyje numatytas terminas buvo pasibaigęs. Pažymėtina, kad pareiškėjas D. Č. vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) teikė skundus dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais ir abiejuose nurodė tokį patį savo adresą (duomenys neskelbtini). Toje pačioje vykdomojoje byloje pareiškėjas D. Č. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. K., atstovavimo sutartyje nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išvada, kad antstolis procesinius dokumentus pareiškėjui įteikė tinkamai, nėra paneigta.

Teismas pažymi, kad atmestini atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis vien Sprendimų vykdymo instrukcijomis, o ne CPK numatytomis taisyklėmis pažeidė įstatymų viršenybės principą. Pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie jo turtui, tarp jų – sąskaitoms, taikomus apribojimus žinojo bent nuo 2014 metų, kuomet, kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, pareiškėjas vykdomojoje byloje Nr. 0136/12/00224 teikė skundą dėl antstolio veiksmų. Taigi, apeliantas turėjo aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, o kreipęsis į Užimtumo tarnybą ir nurodęs, į kokią sąskaitą pervesti išmoką, žinodamas, jog antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kad yra nurodymas priverstinai nurašyti skolas, turėjo informuoti antstolį apie tai, jog į sąskaitą gali būti pervestos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, tačiau to nedarė, dėl ko pats turėtų prisiimti neigiamas pasekmes.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o į pareiškėjo sąskaitą iš Užimtumo tarnybos pervesta 161,54 Eur dydžio darbo paieškos išmoka nesiekia minimalios mėnesinės algos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus - tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas, esančias sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 688 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties c. b. Nr. 3K-7-315-421/2017 26 punktas). Konstatuotina, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties C. b. Nr. 3K-7-315-421/2017 27 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (CPK XLVII skyrius) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-23 nutarties c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-04-19 nutarties c. b. Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA yra vienkartinis apribojimas, taikomas pradėjus išieškojimą, o išieškojimas iš skolininko D. Č. vykdomas nuo 2011 metų, todėl šis apribojimas skolininko D. Č. atžvilgiu nėra taikomas ir išieškojimas iš skolininko pajamų turi būti vykdomas CPK LI skyriuje nustatyta tvarka.

Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis T. U. teisėtai ir pagrįstai nuo pareiškėjo D. Č. banko sąskaitos nuskaitė ir paskirstė kreditoriams lėšas ir jų grąžinti pareiškėjui nėra teisinio pagrindo.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė