Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. nutraukta R. V. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. už tai, kad jis, būdamas advokatų kontoros „L“ (toliau - Kontora) vadovaujantysis partneris, 2013-02-28 raštu atsisakydamas suteikti informaciją pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau - Inspekcija) 2013-02-18 raštą Nr. 2R-558(2.13.), trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką ištirti skundą ir atsakyti pareiškėjui, bei nevykdė teisėto Inspekcijos nurodymo asmens duomenų apsaugos srityje - pateikti informaciją dėl asmens duomenų tvarkymo bei patvirtintas dokumentų kopijas Inspekcijos nurodytu laiku.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal VĮ „Registrų centras“ Saugos įgaliotinio tarnybos 2013-06-18 raštu pateiktą 2005-07-04 Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį šių duomenų gavėjas yra Kontora. Kontoros 2011-06-28 prašymu, gautu VĮ „Registrų centras“, Informacijos valdymo vadybininkei V. S. buvo suteiktas prisijungimo vardas. Įvertinus minėtos sutarties turinį, akivaizdu, kad tai, kas yra susiję su asmens duomenų rinkimu iš VĮ „Registrų centras“, Kontora nėra tik „darbo vieta“, kaip paaiškino R. V., bet yra teisinių santykių subjektas, prisiėmęs pareigą užtikrinti veiksmų renkant duomenis iš Nekilnojamojo turto registro teisėtumą ir atsakyti už tai. Dėl šios priežasties būtent Kontora ir privalėjo nagrinėjamu atveju atsakyti, kodėl buvo rinkti I. B. asmens duomenys iš Nekilnojamojo turto registro. Įvertinant faktą, kad Kontora yra Nekilnojamojo turto registro duomenų gavėja, o I. B. duomenis iš šio registro rinko Kontoros įgaliota darbuotoja V. S., kurios veiklą kontroliuoja darbdavys - Kontora, ir kuri be vadovaujančio partnerio žinios negali teikti jokios informacijos jokioms trečiosioms šalims, kaip tai numatyta V. S. darbo sutartyje, darytina išvada, kad vadovaujantysis partneris R. V. galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar V. S. teisėtai 2013-01-18 rinko I. B. asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, ar ne, bei pateikti apie tai informaciją Inspekcijai nurodytu laiku.

Inspekcijos teigimu, niekam kitam, kaip tik Kontorai, galėjo būti žinoma, kas yra atsakingas ir įgaliotas Kontoros vardu bendrauti ir teikti informaciją valstybės institucijoms, vykdančioms savo funkcijas. Ši informacija nėra viešai prieinama, todėl Inspekcijai gavus 2013-02-28 raštą, kurį pasirašė R. V., atstovaudamas ne save, kaip advokatą, o Kontorą, ir kuriuo buvo atsisakyta Inspekcijai teikti informaciją motyvuojant profesine advokato paslaptimi, o ne nurodant, jog nėra asmens, Kontoros vardu įgalioto teikti informaciją, Inspekcija turėjo pagrindą manyti, jog informaciją Inspekcijai teikia įgaliotas asmuo. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog gavęs Inspekcijos raštą, R. V. net nesidomėjo nei kokiu tikslu, nei kokiu pagrindu V. S. 2013-01-18 rinko I. B. asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Iš to seka, kad R. V., atsisakydamas teikti informaciją Inspekcijai remiantis advokato profesine paslaptimi, neturėjo tam jokio pagrindo, nes nebuvo išsiaiškinta, ar šie duomenys apskritai buvo rinkti advokato funkcijoms vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Inspekcijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas formaliai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės neanalizuodamas įrodymų turinio ir jais nustatytų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą R. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. motyvuodamas tuo, kad Inspekcija turėjo kreiptis tiesiogiai į advokatą S. G. siekdama išsiaiškinti I. B. skunde nurodytas aplinkybes, o Kontora nėra juridinis asmuo, joje dirbantis advokatas R. V. nėra juridinio asmens vadovas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Kontora yra duomenų tvarkytoja.

Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. numatyta administracinė atsakomybė už Inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų duomenų apsaugos srityje, telekomunikacijų srityje nevykdymą, žinomai melagingų duomenų pateikimą arba trukdymą Inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo 41 str. 1 p. įtvirtinta, kad Inspekcija turi teisę nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas. Įstatymo 50 str. numatyta, kad duomenų valdytojai ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimu nedelsdami pateikti informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis, įranga, susijusia su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas. Taigi, pagal Įstatymą minėtos pareigos yra įtvirtintos ne tik duomenų valdytojams, bet ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

R. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog jis, būdamas Kontoros vadovaujantysis partneris, 2013-02-28 raštu atsisakydamas suteikti informaciją pagal Inspekcijos 2013-02-18 raštą Nr. 2R-558(2.13.), trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką ištirti skundą ir atsakyti pareiškėjui, bei nevykdė teisėto Inspekcijos nurodymo asmens duomenų apsaugos srityje - pateikti informaciją dėl asmens duomenų tvarkymo bei patvirtintas dokumentų kopijas Inspekcijos nurodytu laiku.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. B. 2013-02-06 surašė skundą, kuriuo prašė ištirti Kontoros veiksmų, kurių atlikimo metu buvo domėtasi pareiškėjos nekilnojamuoju turtu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, teisėtumą. Šiame skunde minimas ir Kontoros advokatas S. G. (b.l. 5-6).

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog I. B. nekilnojamojo turto duomenimis 2013-01-18 domėjosi V. S., Kontoros darbuotoja (b.l. 8, 11-13).

Inspekcija 2013-02-18 raštu Nr. 2R-558(2.13.) kreipėsi į Kontorą siekiant gauti informaciją dėl asmens duomenų, susijusių su I. B. nuosavybės teise priklausančiu turtu iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, rinkimu, tvarkymu (b.l. 17-18).

R. V., 2013-02-28 pasirašydamas kaip Kontoros vadovaujantysis partneris, atsakė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo atitinkamomis nuostatomis advokatas pribalo saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Profesinės paslapties neatskleidimas yra pagrindinis advokatų veiklos principas (b.l. 20).

Taigi, paiešką dėl I. B. nekilnojamojo turto duomenų 2013-01-18 atliko V. S., kaip Kontoros darbuotoja. Atkeiptinas dėmesys, kad VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, jog prisijungimas prie Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės yra suteiktas ne atskirai kiekvienam Kontoros advokatui, o pačiai Kontorai. Pagal darbo sutartį V. S., kaip Kontoros darbuotojos, viena iš funkcijų yra atlikti duomenų paiešką registruose (b.l. 76). Akivaizdu, kad ši darbuotoja turi prisijungimą tiek prie Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, tiek prie kitų duomenų paieškos registrų su Kontoros žinia. I. B. savo 2013-02-06 skunde nurodė Kontorą, kurios veiksmų teisėtumą buvo prašoma patikrinti asmens duomenų teisinės apsaugos srityje. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, Inspekcija turėjo teisę kreiptis į Kontorą pateikdama atitinkamus klausimus dėl I. B. duomenų rinkimo. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, jog I. B. skunde ir prie jo pridėtuose prieduose minimas Kontoros advokatas S. G., kuris galimai pasinaudojo pareiškėjos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas yra teisus, kad Kontora nėra prilyginama juridiniam asmeniui. Kita vertus, tai nereiškia, jog Kontora apskritai negali būti teisinių santykių subjektu. Tai patvirtina visų pirma aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra suteikta naudotis būtent Kontorai. Be to, Kontora yra sudariusi darbo sutartį su V. S.. R. V., kaip Kontoros vadovaujantysis partneris, 2013-02-28 oficialiame Kontoros blanke atsakė į Inspekcijos 2013-02-18 raštą Nr. 2R-558(2.13.) ne remdamasis tuo, jog jis nėra kompetentingas subjektas atsakyti į pateiktus klausimus, o motyvuodamas advokato profesine paslaptimi. Tokiu savo veiksmu R. V. preziumavo, kad rinkti I. B. duomenys yra advokato profesinė paslaptis, t. y. sudarė įspūdį, kad jis žino šį faktą kaip atitinkantį tikrovę. Visų pirma pasakytina, jog byloje nėra duomenų, kad R. V., atsakydamas Inspekcijai, žinojo, jog rinkti I. B. duomenys yra susiję su kurio nors Kontoroje dirbančio advokato vedama byla. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad I. B. jam nėra žinoma ir nėra jo klientė (b.l. 88). Tai rodo, kad R. V. savaime prilygino Inspekcijos prašomą pateikti informaciją advokato profesine paslaptimi, tuo net neįsitikindamas. Todėl R. V. atsakymas į Inspekcijos 2013-02-18 raštą Nr. 2R-558(2.13.) laikytinas formaliu, kartu ir klaidinančiu. Iš tiesų kai kuri Inspekcijos 2013-02-18 rašte Nr. 2R-558(2.13.) prašoma informacija priskirtina prie advokato profesinės paslapties, pavyzdžiui, prašymas pateikti sutarties, sudarytos su klientu, kurį R. V. atstovaudamas surinko pareiškėjos asmens duomenis, patvirtinančią kopiją, jei R. V. rinko asmens duomenis vykdydamas savo, kaip advokato veiklą. Kita vertus, atsakydamas į prašymą pateikti asmens duomenų teikimo sutarties, sudarytos su VĮ „Registrų centras“, patvirtintą kopiją, klausimus, kurie yra susiję su I. B. duomenų tvarkymo būdu, jų galimu pateikimu tretiesiems asmenims ir kt., R. V. negalėjo remtis formaliu pagrindu - advokato profesine paslaptimi. Nagrinėjamu aspektu pasakytina, kad ne bet kokie advokato veiksmai pripažįstami advokato profesine paslaptimi, o šios paslapties atitinkami aspektai įtvirtinti Lietuvos Respublikos advokatūros 45-46 str. Neleistina, kad informacijos, kurios gavimas nėra tiesiogiai susijęs su advokato funkcijų atlikimu, nepateikimas būtų siejamas su neva advokato profesine paslaptimi, taip trukdant valstybės institucijoms tinkamai atlikti savo funkcijas.

Taigi, R. V. surašyto 2013-02-28 atsakymo Inspekcijai į jos 2013-02-18 raštą Nr. 2R-558(2.13.) pobūdis leidžia pripažinti, jog jis trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką ištirti skundą ir atsakyti pareiškėjui, bei nevykdė teisėto Inspekcijos nurodymo asmens duomenų apsaugos srityje - pateikti informaciją dėl asmens duomenų tvarkymo bei patvirtintas dokumentų kopijas Inspekcijos nurodytu laiku, kas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviąją pusę. Kadangi R. V. atsakė Inspekcijai kaip Kontoros atstovas, todėl jis pripažintinas Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. įtvirtinto teisės pažeidimo subjektu. Taip pat nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios padaryti teisės pažeidimą.

Visuma anksčiau aptartų aplinkybių patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. nutraukta R. V. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.), yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas ir priimamas naujas nutarimas R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę (dirba, nėra duomenų, kad praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn), administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. V. paskyrus administracinės nuobaudos - baudos - vidurkį, įtvirtintą sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. nutraukta R. V. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. ir paskirti jam 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

Išaiškinti R. V., kad jis turi sumokėti paskirtą baudą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie priimtą nutarimą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6407.

Nutarimas neskundžiamas.