Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) surašė R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį už tai, kad jis, būdamas advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) vadovaujantis partneris, 2013 m. vasario 28 d. raštu atsisakydamas suteikti informaciją pagal Inspekcijos 2013 m. vasario 18 d. raštą Nr. 2R-558(2.13), trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką ištirti skundą ir atsakyti pareiškėjui, taip pat nevykdė teisėto Inspekcijos nurodymo asmens duomenų apsaugos srityje – pateikti informaciją dėl asmens duomenų tvarkymo bei patvirtintas dokumentų kopijas Inspekcijos nurodytu laiku.

Pirma, pareiškėjo teigimu, Inspekcijos 2013 m. vasario 18 d. rašte, už kurio tariamą nevykdymą jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nebuvo pateikta jokių būtent jam skirtų nurodymų, buvo prašoma pateikti informaciją apie I. B. duomenų tvarkymą, nors jų R. V. teigia netvarkęs. Be to, šiame rašte buvo nurodytas konkretus I. B. duomenis tvarkęs advokatas – S. G. , todėl, pareiškėjo nuomone, jis nėra atsakingas už tai, kaip šiuos duomenis tvarkė konkretus advokatas, ir neturi įgaliojimų teikti informacijos apie tai. Taigi pareiškėjas nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ straipsnyje, subjektas. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir nepagrindė, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ar R. V. yra tinkamas subjektas, koks apskritai asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, kam buvo adresuotas Inspekcijos nurodymas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-62-764-2011, N-62-559-2011, N-575-3065-2009). Pareiškėjas pažymi, kad kiekvienas advokatų kontoroje dirbantis advokatas yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, prisiimantis atsakomybę už savo veiklą (Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2011). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju teisinių santykių subjektu nepagrįstai pripažino advokatų kontorą, o ne joje dirbantį konkretų advokatą, juo labiau kad Inspekcija 2013 m. kovo 20 d. rašte Nr. 2R-967(3.8) „Dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos taikymo“ pripažįsta, jog duomenų apsaugos srityje teisinių santykių subjektu yra ne advokatų kontora, o kiekvienas joje dirbantis advokatas.

Antra, pareiškėjas buvo nubaustas ne už Inspekcijos nurodymų nevykdymą, bet už „neįsitikinimą advokato profesine paslaptimi“, „formalų ir klaidinantį atsakymą“, „įspūdžio apie advokato profesinę paslaptį sudarymą“, „informacijos prilyginimą advokato paslapčiai“. Tokie veiksmai kaip veika nėra apibrėžti R. V. inkriminuotame ATPK 214¹⁷ straipsnyje, o apeliacinės instancijos teismo nutarimo motyvai šiuo klausimu prieštarauja teismų praktikai, draudžiančiai administracinę atsakomybę taikyti plačiau nei ją numato įstatymas arba kai įstatymas iš viso jos nenumato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-641-2012). Be to, pareiškėjo teigimu, jis apskritai nė vieno iš nurodytų veiksmų neatliko, nes Inspekcijai pateikė įstatymais pagrįstą savo nuomonę, kad ji negali reikalauti iš advokatų atskleisti jų profesinę paslaptį sudarančios informacijos.

Trečia, R. V. teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad Inspekcija apskritai vykdė tikrinimą, kuriam administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo trukdyti. Apeliacinės instancijos teismo nutarimu R. V. nurodo buvęs patrauktas administracinėn atsakomybėn taip pat ir už trukdymą Inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Inspekcijos direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1T-1(1.12) patvirtintos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 20 punktą Inspekcijos patikrinimai turi būti atliekami pagal Inspekcijos skyriaus vedėjo pavedimą, atsakingo tarnautojo sprendimu pasirinkta forma. Patikrinimo rezultatai turi būti įforminami patikrinimo aktu (Taisyklių 45 punktas). Byloje nėra duomenų, kad Inspekcija būtų vykdžiusi kokį nors patikrinimą; kad valstybės tarnautojui būtų buvusi duota užduotis atlikti patikrinimą; kad tarnautojas būtų priėmęs sprendimą dėl patikrinimo eigos; kad būtų buvęs priimtas patikrinimo aktas. Apeliacinės instancijos teismo priimto nutarimo motyvai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už tai, kad trukdė atlikti patikrinimą, bet už tai, kad nepateikė Inspekcijai prašytos informacijos. Taigi, teismas nenustatė veikos – trukdymo Inspekcijai atlikti tikrinimą, apskritai nevertino, ar buvo atliekamas koks nors patikrinimas, kokiais veiksmais jam trukdyta, ar jį buvo įmanoma atlikti nepriklausomai nuo pareiškėjo veiksmų. Anot R. V. , jei I. B. skundo tyrimas pripažintinas patikrinimu, tai Inspekcija turėjo kreiptis į konkretų teisinių santykių subjektą – advokatą S. G. , o tokiu atveju skundas nebuvo ištirtas dėl pačios Inspekcijos veiksmų, ne dėl R. V. . Apie tai, kokį tikrinimą ir kaip jam R. V. sutrukdė, nenurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole, toks kaltinimo formulavimas ir asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (nutartis byloje Nr. N-261-2483-2011).

Ketvirta, pažeidžiant ATPK 9 straipsnio nuostatas, atsakomybė R. V. buvo taikoma nesant būtinojo subjektyvaus požymio – jo kaltės. Bylose dėl pareigūnų nurodymų nevykdymo kaltė yra konstatuojama tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo objektyviai galėjo įvykdyti pareigūno nurodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N-62-764/2011, N-575-987/2010). Pareiškėjo teigimu, jis objektyviai neturėjo galimybės pateikti Inspekcijai prašomos informacijos, nes ją pateikiant būtų buvęs atskleistas kreipimosi į advokatą faktas, advokato ir kliento sutarties sąlygos, advokato atlikti veiksmai, o Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas atskleisti tokią informaciją kaip advokato paslaptį. Byloje jokių, tokią poziciją paneigiančių, duomenų nesurinkta. Apeliacinės instancijos teismas bei pati Inspekcija pripažino, kad dalis Inspekcijos prašytos pateikti informacijos sudaro advokato paslaptį. Be to, R. V. nurodo, kad negalėjo pateikti Inspekcijai prašomos informacijos ir dėl to, kad ji buvo susijusi su konkretaus advokato veikla, o joks teisės aktas nesuteikia teisės kištis į kito advokato veiklą, jo ir kliento santykius, reikalauti iš kito advokato institucijoms pateikti informaciją apie savo veiklą. Kiekvienam advokatui Advokatūros įstatymas garantuoja veiklos laisvę ir savarankiškumą (5 straipsnio 1 punktas, 44 straipsnio 2 punktas), konfidencialios informacijos apsaugą (5 straipsnio 4 punktas, 46 straipsnio 5 dalis), šios garantijos nepaneigiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, anot pareiškėjo, akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatė ATPK 214¹⁷ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, taip nesilaikydamas ir ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų; taip pat pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 257 straipsnį, nes neištyrė ir nepasisakė, kas paneigia pareiškėjo nuomonę, jog Inspekcijos prašyta suteikti informacija sudaro advokato paslaptį; neįvertino Inspekcijos veiksmų, kai ši savo užklausime pirmiausia nenurodė asmens, kuriam jis adresuotas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies), be to, vėliau, gavusi atsakymą iš kontoros, užklausimo nepatikslino (pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 47 straipsnio nuostatas) ir neatliko jokių veiksmų, siekdama suderinti asmens duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas su advokato paslapties apsauga; kad Inspekcija tyrė I. B. skundą, nors jame nenurodytas skundžiamas duomenų valdytojas (ADTAĮ 43 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kad nebuvo kreiptasi tiesiogiai į I. B. duomenis tvarkiusį advokatą S. G. ar į kontoros darbuotoją, rinkusią duomenis, – V. S. ; kad Inspekcija nesiaiškino, kokiais pagrindais dirba Advokatų kontora, nors tai reglamentuota viešai prieinamame Advokatūros įstatyme; kad kontoroje vadovaujančio partnerio pareigas atliekantis advokatas neturi įgaliojimų teikti informacijos apie kitų advokatų veiklą. Taigi, išsamiai ir visapusiškai nebuvo ištirtos reikšmingos bylos aplinkybės.

Anot Inspekcijos direktoriaus, šiuo atveju taip pat visiškai nesvarbus Advokatų kontoros teisinis statusas, svarbi tik aplinkybė, ar pareiškėjas privalėjo pateikti informaciją pagal Inspekcijos užklausimą, adresuotą Kontorai, t. y. visiems šios Kontoros advokatams, Kontoroje dirbančių advokatų vardu. Nepaisant to, kad Advokatūros įstatymo 26 straipsnis numato, jog teisinių santykių subjektas yra pats advokatas, teisės aktai nedraudžia advokatams, veikiantiems partnerystės pagrindais, įgalioti vieną iš advokatų kontoros advokatų jiems atstovauti santykiuose su valstybės institucijomis ar kitais asmenimis. Tai patvirtinta tiek Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 4, 5 dalys, tiek Lietuvos advokatūros statuto 36 punktas, numatantis, kad advokatų kontoros seniūnas organizuoja advokatų kontoros darbą, tvarko advokatų kontoros kasdieninės veiklos reikalus, pasirašo sutartis advokatų kontoros vardu, kontroliuoja, kad advokatų kontoros advokatai laikytųsi įstatymų, rūpinasi, kad advokatai ir advokatų kontoros darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas, bei atlieka kitas funkcijas. Inspekcijos raštas buvo adresuotas Kontorai, t. y. visiems šioje Kontoroje dirbantiems advokatams, nes pagal tuo metu turėtus duomenis buvo matyti, jog I. B. asmens duomenų iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko gavėjas buvo būtent Kontora. Koks konkrečiai Kontoros advokatas rinko duomenis Inspekcijai nebuvo žinoma, o tokią informaciją galėjo pateikti tik pati Kontora. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad būtent pareiškėjas R. V. Kontoros advokatų vardu atsakė į Inspekcijos raštą ir nurodytos pateikti informacijos nepateikė, o nurodydamas, jog prašoma informacija sudaro advokato profesinę paslaptį, tuo neįsitikinęs, trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimą. Juo labiau kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, jog Inspekcijos raštu nurodyta pateikti informacija sudaro advokato profesinę paslaptį, t. y. nebuvo jokių konkrečių faktų, patvirtinančių dokumentų, jog realiai I. B. asmens duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko buvo rinkti esant kreipimosi į advokatą faktui ir sutarčiai su klientu, todėl Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas minėtą bylą negalėjo tirti to, ko byloje nėra, ir ATPK 256 straipsnio 3 dalies bei 257 straipsnio taip pat nepažeidė.

Inspekcijos atstovas pabrėžia, kad bylos duomenys patvirtina, jog I. B. skundo pagrindu patikrinimas buvo pradėtas nuo paklausimo Kontorai 2013 m. vasario 18 d. raštu, laikantis Inspekcijos Taisyklių nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. prašymas netenkintinas.

Pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio teisės pažeidimo byla atnaujintina dėl padarytų esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, jeigu šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Nagrinėdama atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme bei yra saistoma toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrinant bylą teisės taikymo aspektu svarbu patikrinti, ar padaryta (ar ne) būtent esminių teisės taikymo pažeidimų, kurie lėmė neteisėto ir (ar) neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą. Taigi, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas nėra įpareigotas atsakyti į absoliučiai kiekvieną pareiškėjo prašyme dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo nurodytą argumentą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo R. V. prašyme nurodyti argumentai dėl Inspekcijos atliekamų tikrinimų (skundų nagrinėjimo) tvarkos, nustatytos tos pačios Inspekcijos direktoriaus įsakymu, jos laikymosi, atliekamų tikrinimų veiksmų eiliškumo, taip pat pareiškėjo samprotavimai apie tai, kur ir į kokį konkrečiai asmenį, jo nuomone, Inspekcija turėjo pirmiausia kreiptis, ar kitu būdu galėjo išnagrinėti skundą, nėra susiję su galbūt padarytais esminiais materialiosios ar proceso teisės taikymo pažeidimais, galėjusiais lemti neteisėto ar neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą, todėl dėl šių nurodytų prašymo argumentų plačiau nepasisakoma.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ straipsnyje, subjekto

Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. V. pateiktame prašyme dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo nurodo, kad jis, kaip advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) vadovaujantis partneris, nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ straipsnyje, subjektas. Pareiškėjas pažymi, kad kiekvienas advokatų kontoroje dirbantis advokatas yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, prisiimantis atsakomybę už savo veiklą, dėl to jis nėra atsakingas už tai, kaip I. B. asmens duomenis tvarkė konkretus advokatas (Inspekcijos rašte nurodytas S. G.) ir neturi įgaliojimų teikti informacijos apie tai. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija dėl I. B. asmens duomenų tvarkymo turėjo kreiptis tiesiogiai į advokatą S. G..

Kaip jau nurodyta pirmiau, remiantis ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalies nuostatomis, teismas atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje faktinių aplinkybių nenustatinėja, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.

ATPK 214¹⁷ straipsnyje numatyta, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų duomenų apsaugos srityje, telekomunikacijų srityje nevykdymas, žinomai melagingų duomenų pateikimas arba trukdymas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Iš ATPK 214¹⁷ straipsnio dispozicijos matyti, kad šio administracinio teisės pažeidimo subjektui nėra keliami specialieji reikalavimai, juo gali būti bet kuris fizinis asmuo, sulaukęs įstatyme nustatyto amžiaus (ATPK 12 straipsnis), kuriam buvo pateikti teisėti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymai ir kuriuos šis objektyviai galėjo įvykdyti. Tais atvejais, kai nurodymai pateikiami juridiniams asmenims, įstaigoms, organizacijos, asociacijoms ir kt., subjektu pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį bus tam tikras atsakingas asmuo (ATPK 14 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad Inspekcija pagal ADTAĮ 42 straipsnio 1 dalį gavo I. B. skundą dėl advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) veiksmų, renkant pareiškėjos asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, atitikties ADTAĮ nuostatoms. Šio skundo ir jo priedų pagrindu, remdamasi ADTAĮ 41 straipsnio 1 punkto nuostatomis, Inspekcija pateikė užklausimą nurodytai advokatų kontorai dėl informacijos, reikalingos nagrinėjant skundą suteikimo.

Taigi, kaip motyvuotai pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas priimtame nutarime, Inspekcija dėl informacijos suteikimo pagrįstai kreipėsi būtent į advokatų kontorą (duomenys neskelbtini), remdamasi I. B. skunde nurodytomis aplinkybėmis bei prie jo pridėtu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo išrašu. Iš šio išrašo matyti, jog būtent minėtai advokatų kontorai (pagal sudarytą duomenų teikimo sutartį) iš Nekilnojamojo turto registro buvo teikiami duomenys apie I. B. nekilnojamąjį turtą (nuosavybės teises), įgaliotai kontoros darbuotojai (V. S.) prisijungiant prie duomenų bazės.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad advokatų kontora nėra juridinis asmuo, o R. V. neprilygintinas juridinio asmens vadovui, tačiau pažymi, kad teisinėje valstybėje negali susidaryti tokia situacija, kai teisėtų tam tikros valstybės institucijos nurodymų (prašymo dėl informacijos suteikimo) advokatų kontoroje dirbantys advokatai neturėtų pareigos vykdyti. Kaip pagrįstai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas 2014 m. sausio 8 d. nutarime, ADTAĮ 41 straipsnio 1 punkte įtvirtinta Inspekcijos teisė gauti iš valstybės institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant asmenų duomenų tvarkymo priežiūros funkcijas; ADTAĮ 50 straipsnyje įtvirtinta duomenų valdytojų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų pareiga tokią informaciją Inspekcijai suteikti, yra priskirta ne tik duomenų valdytojams, bet ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Žinoma, esama atvejų, kai tam tikros informacijos suteikti, atskleisti neleidžia kiti teisės aktai (pavyzdžiui, dėl profesinės paslapties išsaugojimo), tačiau dėl šio aspekto teisėjų kolegija pasisakys nutartyje toliau.

Pareiškėjas R. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį už tai, kad būdamas vadovaujantis pirmiau nurodytos advokatų kontoros, kuriai buvo adresuotas Inspekcijos paklausimas dėl informacijos suteikimo, partneris 2013 m. vasario 28 d. raštu atsisakydamas suteikti informaciją pagal Inspekcijos paklausimą, taip trukdė Inspekcijai atlikti tikrinimą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką ištirti skundą ir atsakyti pareiškėjui, taip pat nevykdė teisėto Inspekcijos nurodymo asmens duomenų teisinės apsaugos srityje – pateikti informaciją dėl asmens duomenų tvarkymo bei patvirtintas dokumentų kopijas Inspekcijos nurodytu laiku.

Taigi, sprendžiant, ar R. V. yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ straipsnyje, subjektas, pirma, svarbu tai, kad pareiškėjas R. V. , kaip advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) vadovaujantis partneris, pats atsakė į Inspekcijos užklausimą, t. y. savo veiksmais prisiėmė tokią funkciją, surašė atsakymą Inspekcijai, kaip nustatyta apeliacinės instancijos teismo, ant firminio advokatų kontoros blanko.

Antra, iš byloje esančio išrašo iš advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Partnerystės sutarties matyti, kad pagal šios sutarties 16 straipsnio nuostatas: „Vienas iš partnerių Kontoros narių susirinkime turi būti išrinktas vadovaujančiu partneriu–seniūnu. Vadovaujantis partneris organizuoja Narių ir partnerių susirinkimus, tvarko Kontoros operatyvinės veiklos klausimus, sudaro sutartis, įgyvendina Kontoros Narių, Partnerių susirinkimų bei Valdybos priimtus sprendimus. Vadovaujantis Partneris veikia sutinkamai su Narių, Partnerių susirinkimu ir Valdybos nustatyta tvarka ar specialiomis instrukcijomis...[...]“. Pabrėžtina, kad vadovaujantis advokatų kontoros partneris, be kita ko, taip pat turi veikti laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, vykdyti juose numatytas pareigas jam, ne tik kaip partneriui, bet ir kaip tam tikram advokatų kontoros atstovui išoriniuose santykiuose. Tokias advokatų kontoros vadovaujančio partnerio funkcijas patvirtina ir atitinkamų teisės aktų nuostatos. Advokatūros įstatymo 27 straipsnyje reglamentuojama advokatų, sudariusių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, veikla; nurodoma, kad jie turi išsirinkti partnerį – atstovausiantį santykiuose su Lietuvos advokatūra, gali samdytis darbuotojų, jiems taikomos ir 26 straipsnio 2 (teisinių santykių subjektas yra pats advokatas), 6, 7 dalių nuostatos. Lietuvos advokatūros statuto (patvirtinto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 288) 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad advokatų kontorose, kuriose dirba du ir daugiau advokatų, advokatų kontoros darbui organizuoti tų advokatų kontorų advokatai renka seniūną; šis renkamas pagal partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytą tvarką bei sąlygas (34 punktas). Lietuvos advokatūros statuto 36 punkte nustatytos advokatų kontoros seniūno vykdomos funkcijos, tarp kurių ir, pavyzdžiui, tokios (jeigu partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nėra nustatyta kitaip): organizuoja advokatų kontoros darbą, tvarko advokatų kontoros kasdieninės veiklos reikalus; organizuoja advokatų kontoroje dirbančių advokatų susirinkimus; priima į darbą ir atleidžia iš jo advokatų kontoros darbuotojus sudarydamas su jais darbo sutartis; rūpinasi, kad advokatai ir advokatų kontoros darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas, laikytųsi Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų; pasirašo sutartis advokatų kontoros vardu; kontroliuoja, kad laiku būtų sumokėti privalomi mokesčiai ir atsiskaitoma už visas advokatų kontorai teikiamas paslaugas ir patarnavimus; valdo advokatų kontoros lėšas pagal toje kontoroje nustatytą tvarką; tvarko (organizuoja tvarkymą) advokatų kontoros archyvą, kontroliuoja, kad advokatų kontoros advokatai laikytųsi įstatymų ir kt. Pabrėžtina, kad Lietuvos advokatūros statute numatyta, jog advokatų kontoros seniūnas atlieka kitas jam įstatymų, šio Statuto, advokatų kontoros susirinkimo, partnerystės sutarties ar sutarties dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo jam pavestas funkcijas (36 punktas). Kaip matyti ir byloje esančio konkrečiai advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) partnerystės sutarties išrašo, vadovaujantis kontoros partneris taip pat įvardijamas ir seniūnu, o pagal Lietuvos advokatūros statuto, tokio vadovaujančio partnerio (arba seniūno) funkcijos aiškiai apibrėžtos ir apima valstybės institucijų teisėtų nurodymų (šiuo atveju paklausimo dėl informacijos suteikimo), pateiktų advokatų kontorai, vykdymą. Taigi, konstatuotina, kad R. V. pagrįstai apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ straipsnyje, subjektu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad R. V. nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už kurio nors kontoros advokato veiklą, jis nėra pripažintas atsakingu už tai, kaip I. B. asmens duomenis tvarkė konkretus advokatas (Inspekcijos rašte nurodytas S. G.). Nagrinėjamoje byloje R. V. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn būtent už teisėtų Inspekcijos reikalavimų nevykdymą, konkrečiai 2013 m. vasario 28 d. rašto Inspekcijai pateikimą, kuriuo nesuteikė jokios informacijos (t. y. bent dėl dalies prašytų duomenų, nepatenkančių į advokatų profesinės paslapties sritį) Inspekcijai pagal šios 2013 m. vasario 18 d. užklausimą ir taip trukdė Inspekcijai per kuo trumpesnį laiką išnagrinėti I. B. skundą ir pateikti pareiškėjai atsakymą.

Dėl kitų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ straipsnyje sudėties požymių

Pareiškėjo teigimu, jis objektyviai neturėjo galimybės pateikti Inspekcijai prašomos informacijos, nes ją pateikiant būtų buvęs atskleistas kreipimosi į advokatą faktas, advokato ir kliento sutarties sąlygos, advokato atlikti veiksmai, o Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas atskleisti tokią informaciją kaip advokato paslaptį.

Kaip nurodoma ir pareiškėjo prašyme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo, yra išaiškinęs, jog turi būti išsiaiškinama, ar atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, koks asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, be to, turi būti įvertinama, ar asmuo realiai turėjo galimybę įvykdyti Institucijos privalomuosius nurodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-559/2011, N575-987/2010, N62-764/2011).

Kaip pagrįstai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, dalis Inspekcijos 2013 m. vasario 18 d. raštu „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ prašytos suteikti informacijos nepriskirtina advokato profesinę paslaptį sudarančiai informacijai pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, jog advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Paminėtina, kad, pavyzdžiui, tokia informacija, kurią advokatų kontoros vadovaujantis partneris galėjo suteikti Inspekcijai, būtų – sutarties su VĮ Registrų centras kopija, juolab kad ši galėjo būti pateikta tik kontoros vadovaujančio partnerio, kontoros vardu sudarančio arba įgaliojančio kontoros vardu kitą asmenį sudaryti tokią sutartį. Be to, Inspekcijos užklausime nurodyti klausimai apie tai, ar pati I. B. , kuri parašė skundą Inspekcijai dėl kontoros veiklos gaunant ir tvarkant jos duomenis ištyrimo, buvo kreipusis į kontorą ir teiravusis šiuo pagrindu; ar jai buvo suteikta informacija apie jos asmens duomenų tvarkymą; jei tokia informacija buvo suteikta, nurodyti kada, kokiu būdu ir kokia informacija buvo suteikta; jei informacija nebuvo suteikta – paaiškinti kodėl; pateikti pareiškėjos kreipimosi dėl jos asmens duomenų tvarkymo bei atsakymo jai pateikimo faktus patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Taigi, į dalį Inspekcijos užklausimo klausimų (dėl dalies informacijos, nesudarančios advokato paslapties) ir nepasisakydamas apie kito advokato veiklą – R. V. turėjo ir pagal bylos duomenis objektyviai galėjo atsakyti kaip vadovaujantis advokatų kontoros partneris pagal jam priskirtas funkcijas kontoroje, vykdydamas teisėtus Inspekcijos reikalavimus, tačiau to nepadarė ir taip trukdė Inspekcijai tirti I. B. skundą.

Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo veiksmų – nesuteikiant Inspekcijai dalies jos užklausime reikalautos informacijos, nepatenkančios į advokato profesinės paslapties sritį, ir taip trukdant Inspekcijai nagrinėti skundą, – neteisėtumui neturi įtakos tai, ar tam tikrus duomenis Inspekcija galėjo gauti kitais būdais, iš kitų šaltinių, t. y. ar Inspekcija galėjo išnagrinėti skundą nepriklausomai nuo pareiškėjo veiksmų. Pabrėžtina, kad tik Inspekcija, nagrinėjanti skundus ADTAĮ nustatyta tvarka, sprendžia, kaip kuo operatyviau išnagrinėti skundą, iš kur (kokio informacijos šaltinio) greičiau gauti atitinkamus skundui išnagrinėti reikalingus duomenis.

Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁷ straipsnyje, kyla asmeniui už vienos ar kelių alternatyvių šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymą, t. y. už Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų duomenų apsaugos srityje, telekomunikacijų srityje nevykdymą, žinomai melagingų duomenų pateikimą arba trukdymą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau šio ATPK straipsnio dispozicija nepaneigia ir tokios galimybės, kad, nevykdant teisėtų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų nurodymų duomenų apsaugos srityje, kaip nagrinėjamu atveju – nesuteikiant prašomos informacijos, šiais veiksmais taip pat bus trukdoma Inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (nagrinėti skundus).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), nustatė visus būtinuosius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ straipsnyje, sudėties požymius ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taigi, darytina išvada, kad skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo R. V. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo R. V. prašymą.