- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-403-538/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. G., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 59896,40 Eur turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Neturtinei žalai atlyginti už kiekvieną neteisėto suėmimo dieną po 41,99 Eur (145,00 Lt), t. y. 1022 dienos x 145,00 Lt = 42918,79 Eur (148190,00 Lt), o turtinei žalai atlyginti prašė priteisti 11993,74 Eur (41412,00 Lt) pareiginio atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-03-26 iki 2012-06-26; 1016,56 Eur (3510,00 Lt) butpinigių nuo 2010-03-26 iki 2012-06-26 ir 3987,31 Eur (13767,40 Lt) maistpinigių laikotarpiu nuo 2010-03-24 iki 2012-06-26).Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2008-06-20 įsakymo pagrindu buvo priimtas į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2008-06-26 įsakymu Nr. P-348 paskirtas į (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytas 3,4 bazinio dydžio pareiginis atlyginimas, 130,00 Lt butpinigių ir Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. (duomenys neskelbtini) vado 2010-03-10 įsakymu Nr. P-146 ieškovas paskirtas atlikti (duomenys neskelbtini). Nurodė, aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu gindamasis sužalojo S. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl šio įvykio (duomenys neskelbtini) jis buvo sulaikytas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vado 2010-03-26 įsakymu Nr. P-169 ieškovas nuo 2010-03-24 buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į (duomenys neskelbtini), o 2010-05-21 (duomenys neskelbtini) ministrės įsakymu Nr. P-569 nuo 2010-05-28 (duomenys neskelbtini) sutartis su ieškovu buvo nutraukta, jis išleistas į atsargą. Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, paskirdamas 9 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-01-07 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad ieškovas atėmė gyvybę įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas jos ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2013-10-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) įvykio iki (duomenys neskelbtini), kai Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ieškovas buvo sulaikytas dvi paras (nuo (duomenys neskelbtini)) ir suimtas 1 020 parų (nuo (duomenys neskelbtini)). Nurodė, jog nuo pat įvykio pradžios ieškovas nuosekliai laikėsi tos pozicijos, kad gynėsi. Teigė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Pažymėjo, jog valstybės civilinė atsakomybė dėl neteisėto nuteisimo ar kardomosios priemonės – suėmimo pritaikymo atsiranda be kaltės. Ieškovo teigimu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos 33 mėnesius neteisėtai buvo suvaržyta laisvė, jis prarado darbą, patyrė dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus, be to, dėl šio proceso, kuris, kaip paaiškėjo, buvo pradėtas nepagrįstai, visuomenė susidarė nepalankų požiūrį į ieškovą, jį visuomenė priima, kaip žmogų, nužudžiusį ir už tai teistą asmenį, kalėjusį įkalinimo įstaigoje, todėl ieškovui sudėtinga susirasti darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui M. G. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 16997,61 Eur turtinės žalos atlyginimo. Priteisė ieškovui M. G. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 23280,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisė ieškovui M. G. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 40277,61 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-02-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui M. G. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.Padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę, lėmusią, kad M. G. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad dėl suėmimo jis buvo nušalintas nuo pareigų, negavo darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų ir patyrė turtinę žalą, dėl ko galima konstatuoti, jog egzistuoja neteisėtų veiksmų ir padarytos turtinės žalos priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas atlyginti ieškovui 16997,61 Eur turtinę žalą, kurią sudaro negautas darbo užmokestis ir kitos su juo susijusios mokėtinos išmokos. Nurodė, kad pripažinus, jog iš esmės ieškovui esminę įtaką padarė Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, darytina išvada, kad neturtinė žala M. G. turi būti priteista ne nuo jo sulaikymo dienos – (duomenys neskelbtini), o nuo neteisėto apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos – (duomenys neskelbtini), tokią išvadą leidžia daryti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, o pagal ikiteisminio tyrimo institucijos turimą medžiagą buvo pagrindas iškelti baudžiamąją bylą. Teismas laikė, kad teisinga ieškovui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. už 776 suėmimo dienas, priteisti 23280 Eur neturtinės žalos atlyginimo, už kiekvieną suėmimo dieną po 30 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-27 sprendimo dalį dėl 23 280 Eur neturtinės žalos priteisimo, priteisiant 42 834,80 Eur neturtinės žalos sumą, skaičiuojant kompensuojamą laisvės suvaržymą už visą neteisėto laisvės suvaržymo trukmę laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) – iš viso už 1 020 dienų imtinai, po 145,00 Lt (41,99 Eur) už kiekvieną laisvės suvaržymo dieną; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas nepagrįstai susiejo priteistinos turtinės žalos dydį su neturtinės žalos dydžiu. Pažymi, kad ieškovas neprašė priteisti didesnės žalos nei Lietuvos teismų praktikoje priteistos neturtinės žalos už laisvės suvaržymą dydžio vidurkis - 41,99 Eur (145,00 Lt) už kiekvieną laisvės suvaržymo dieną, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kaltintas sunkaus nusikaltimo padarymu, ieškovui 1 022 dienas buvo suvaržyta laisvė, prarastas darbas, nutrūko socialiniai ryšiai, pablogėjo reputacija ir patirti dvasiniai išgyvenimai, ieškovo patirta žala privalo būti įvertinta bent teismų praktikoje suformuotu kompensacijos vidurkiu – po 41,99 Eur už kiekvieną laisvės suvaržymo dieną. Pažymi, kad 2010-03-23 ieškovas be advokato patarimų ar nurodymų pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams prisipažinimą apie įvykius. Tą pačią dieną ieškovas prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį bei įvykio vietoje nupasakojo visas įvykio aplinkybes. 2010-07-19 posėdžio metu, tik turėjęs galimybę duoti parodymus, ieškovas M. G. nedelsdamas juos davė, net nelaukdamas kol bus apklausti kiti asmenys - liudytojai, policijos pareigūnai, nukentėjusioji ir kt., šios aplinkybės ir ieškovo elgesys ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įrodo, jog M. G. dėjo visas pastangas, kad procesas vyktų kuo greičiau ir sklandžiau, tačiau jam vis tiek buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Nurodo, kad situacija visiškai neatitiko BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių - iki jo sulaikymo ieškovas gyveno kartu su savo mama, tarnavo (duomenys neskelbtini), taigi, turėjo šeiminius ryšius, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo (tarnybos) santykius, neturėjo teistumo ar ryšių užsienyje, nesislapstė, iš karto dar iki suėmimo teikė nuoširdžius ir išsamius parodymus, todėl šiuo atveju LR BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai galėjo būti pasiekti keliomis kitomis kardomosiomis priemonėmis - dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Taigi, teismo nepagrįstas sprendimas taikyti ieškovui griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo būtinas, todėl už šį laikotarpį ieškovui taip pat privalo būti atlygintina neturtinė žala. Pažymi, kad negalima teisinė situacija, kurioje turtinės žalos atlyginimui ryšio tarp kardomosios priemonės (suėmimo) ir patirtos žalos (darbo praradimo) pakanka, o jau neturtinės žalos atlyginimui šio priežastinio ryšio nebepakanka, ir ji priteisiama tik nuo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.Mano, kad skundžiamame sprendime teismas netinkamai taikė teisės normas, nenurodė motyvų, dėl kurių buvo prašoma mažinti reikalavimo dydį ir atmesti reikalavimą dėl maistpinigių ir butpinigių priteisimo. Nurodo, kad nors teismas pripažino, jog ieškovas neįrodinėjo neteisėtų veiksmų fakto, nepagrįstai ėmėsi spręsti klausimą dėl pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas neįvertino fakto, kad baudžiamosios bylos nutraukimą iš esmės nulėmė aplinkybės, kurios paaiškėjo tik nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Pats faktas, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog dalis įrodymų pirmosios instancijos teismo įvertinta netinkamai, neleido teismui daryti išvados dėl neteisėtų veiksmų atlikimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nurodydamas, kad ieškovas neginčija neteisėtumo fakto, nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atlyginti ieškovui žalą dėl galimai padarytos klaidos. Pažymi, kad paskirtas ir tęsiamas ieškovo suėmimas baudžiamojo proceso metu nebuvo panaikintas, priešingai, apeliacine tvarka sprendžiant klausimą dėl suėmimo panaikinimo kardomoji priemonė buvo pripažinta teisėta ir pagrįsta. Teigia, kad teismas privalėjo įvertinti šias aplinkybes civilinėje byloje bei privalėjo dėl jų pasisakyti, sprendžiant reikalavimą dėl žalos, kuri buvo kildinama iš paskirto ir tęsiamo suėmimo, jis to nepadarė. Pats faktas, jog ieškovas buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo negali būti pagrindu pripažinti, jog iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas buvo neteisėta ir nepagrįsta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nenurodė motyvų, kodėl už suėmimo laikotarpį ieškovui turi būti priteisti butpinigiai ir maitinimosi išlaidos. Akivaizdu, kad teismas, pripažindamas, jog iki apkaitinamojo nuosprendžio priėmimo nebuvo atlikta jokių neteisėtų procesinių veiksmų ieškovo atžvilgiu, neturėjo jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui turtinę žalą, kuri atsirado ryšium su ieškovo išleidimu į atsargą. Pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, privalėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovas nebuvo vedęs, neturėjo nepilnamečių vaikų, o dėl galimai padarytos neturtinės žalos nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl jokių sunkių padarinių ieškovas nepatyrė. Apeliaciniu skundu atsakovė atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-27 sprendimą ir ieškinį atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje ištirtus įrodymus, todėl netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimą, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose. Pažymi, kad esant tokiai specialisto išvadai ikiteisminiame tyrime bei eksperto pozicijai baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nesant tai paneigiančių įrodymų, priimti kitą sprendimą, t. y. atleisti ieškovą nuo baudžiamosios atsakomybės, teismui nebuvo teisinio pagrindo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nustatytos naujos aplinkybės ir baudžiamoji byla buvo nutraukta, tik jas išnagrinėjus ir įvertinus šios instancijos teisme, todėl skirtingas įrodymų vertinimas ar naujai surinktų įrodymų ištyrimas ir įvertinimas negali būti laikomi neteisėtais žemesnės instancijos teismo veiksmais ar klaida, kuri sudarytų pagrindą atlyginti žalą CK 6.272 straipsnio tvarka. Pažymi, kad M. G. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo veiksmai bei procesiniai veiksmai viso baudžiamojo persekiojimo metu buvo atlikti vadovaujantis įstatyme numatytais pagrindais, laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, t. y. teisėtai, tą patvirtina ir pats ieškovas, todėl, nesant privalomos deliktinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų - valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo skundus atmesti.Dėl Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo ieškovas pažymi, kad pats apelianto atstovas nurodo, jog procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad yra visos trys civilinės atsakomybės kilimo sąlygos - neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teigia, kad spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos atstovo LR Teisingumo ministerijos darbuotojo pasirašytas apeliacinis skundas dalyje kur prašyta netenkinti reikalavimo atlyginti butpinigius ir maistpinigius dalyje yra visiškai nepagrįstas, iš skundo susidaro įspūdis, kad nepagrįstai ir neteisėtai suimtas ir nuteistas asmuo dar turi „būti dėkingas“ valstybei už maitinimą ir apgyvendinimą laisvės atėmimo įstaigose. Teigia, kad ieškovo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio ir jo išleidimo į atsargą nesieja joks priežastinis ryšys, nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nebuvo pasekmė, dėl kurios su ieškovu buvo nutraukta tarnybos sutartis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai nusprendė priteisti ieškovui turtinę žalą už visą laikotarpį nuo ieškovo suėmimo iki buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) sutartis ((duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) netaikius griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo - bei nepriėmus nepagrįsto, taigi ir neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio, nebūtų teisinio pagrindo (duomenys neskelbtini) 2010-05-21 priimti įsakymą Nr.P-569, kuriuo (duomenys neskelbtini) sutartis su ieškovu buvo nutraukta ir jis išleistas į atsargą. Ieškovas būtų galėjęs tarnauti iki su juo sudarytos (duomenys neskelbtini) sutarties pabaigos - 2012-06-26, taigi, būtų galėjęs gauti visas jam priklausančias išmokas. Pažymi, kad teikdama alternatyvius prašymus ir prašydama sumažinti ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą, apelianto atstovė LR Teisingumo ministerija neprašo sumažinti priteistą turtinę žalą, taigi, Klaipėdos apygardos teismui nepanaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-27 sprendimo šioje byloje, nėra ir procesinio pagrindo sumažinti bent jau priteisto turtinės žalos dydžio.Dėl Generalinės prokuratūros pateikto apeliacinio skundo ieškovas nurodo, kad atsakovės atstovės LR Teisingumo ministerija ir LR Generalinė prokuratūra Klaipėdos apygardos teismo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-27 sprendimą ir ieškinį atmesti. Kalbant formaliai, turėtų būti papildomai paprašyta priimti naują sprendimą atmesti ieškinį, arba sumažinti ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą, tačiau neprašoma sumažinti priteistą turtinės žalos atlyginimą (šiuo atveju akivaizdus nesutapimas tarp apelianto atstovų pozicijų, nes prašoma skirtingų civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatų, kas apsunkina atsiliepimo į apeliacinį skundą ar apeliacinius skundus surašymą ir civilinės bylos išnagrinėjimą.Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės atstovė Teisingumo ministerija prašo skundą atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, tačiau skirtingai nei teigia apeliantas, priteisė daugiau nei paprastai priteisiama kasacinio teismo praktikoje už vieną neteisėto suėmimo dieną. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už ikiteisminio tyrimo metu paskirtos procesinės prievartos priemonės (suėmimas) taikymą ir jos pratęsimą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas pagrįstas teisiniu reglamentavimu bei atitinka suformuotą teismų praktiką.Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra prašo skundą atmesti.Nurodo, kad ieškovui kardomoji priemonė suėmimas buvo paskirta pagrįstai, todėl apelianto argumentas, kad ieškovui teismo sprendimas taikyti jam kardomąją priemonę suėmimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo būtinas, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, skiriant šią kardomąją priemonę, nebuvo nustatyta jokių neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas, nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, negalimas, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad sutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašo šį apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino iš dalies ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)kilusio konflikto metu ieškovas sužalojo S. P., kuris (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovą kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, paskirdamas 9 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-01-07 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad ieškovas atėmė gyvybę įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas jos ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka 2013-10-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovui nuo (duomenys neskelbtini), t. y., kol Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-24 nuosprendį ir bylą nutraukė, esant ieškovo baudžiamąją atsakomybę šalinančiais aplinkybei, buvo taikytos kardomosios priemonės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) jis buvo sulaikytas, o nuo (duomenys neskelbtini) jis buvo suimtas (suėmimo terminą vis pratęsiant). Ieškovas dėl jo neteisėto nuteisimo prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės 16997,61 Eur turtinės bei 42918,79 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, priteisė ieškovui M. G. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 16997,61 Eur turtinės žalos atlyginimo. Priteisė ieškovui M. G. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 23280,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ir atsakovai su teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinius skundus.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo.
Ieškovas argumentuoja, kad neprašė priteisti didesnės žalos nei Lietuvos teismų praktikoje priteistos neturtinės žalos už laisvės suvaržymą dydžio vidurkis - 41,99 Eur (145,00 Lt) už kiekvieną laisvės suvaržymo dieną, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kaltintas sunkaus nusikaltimo atlikimu, ieškovui 1.022 dienas buvo suvaržyta laisvė, prarastas darbas, nutrūko socialiniai ryšiai, pablogėjo reputacija ir patirti dvasiniai išgyvenimai, ieškovo patirta žala privalo būti įvertinta bent teismų praktikoje suformuotu kompensacijos vidurkiu – po 41,99 Eur už kiekvieną laisvės suvaržymo dieną. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016, 19 punktas). Pažymėtina, kad apelianto nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2005 skiriasi nuo nagrinėjamos bylos bei nuo kitų jau minėtų bylų tuo, kad suėmimo terminas buvo ženkliai trumpesnis, tik 28 dienos, todėl apeliantas nepagrįstai bando remtis šia byla.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kaip byloje nustatyta, ieškovas nebuvo vedęs, neturėjo nepilnamečių vaikų, o dėl galimai padarytos neturtinės žalos nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad turėjo ypatingų užsiėmimų, ar užsiėmė išskirtine profesine veikla, kurią jis būtų priverstas nutraukti dėl suėmimo (CPK 178, 185 straipsniai), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes ir įvertinęs tai, kad ilgas suėmimo laikotarpis M. G. sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, pablogino jo reputaciją, nutrūko socialiniai ryšiai, susidarė nepalankus visuomenės požiūris jo atžvilgiu, padarė pagrįstą išvadą, kad teisinga ieškovui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. už 776 suėmimo dienas priteisti 23 280 Eur neturtinės žalos atlyginimo, už kiekvieną suėmimo dieną po 30 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis).Apeliantas argumentuoja, kad teismo sprendimas taikyti ieškovui griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini nebuvo būtinas, todėl už šį laikotarpį ieškovui taip pat privalo būti atlygintina neturtinė žala. Pažymi, kad negalima teisinė situacija, kurioje turtinės žalos atlyginimui ryšio tarp kardomosios priemonės (suėmimo) ir patirtos žalos (darbo praradimo) pakanka, o jau neturtinės žalos atlyginimui šio priežastinio ryšio nebepakanka, ir ji priteisiama tik nuo 2010-11-24 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Pagal BPK 119 straipsnį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 6–7 dalys). Bendra suėmimo skyrimo tvarka reglamentuojama BPK 123–125, 127 straipsniuose, o pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktą sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Dėl to teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; kt.).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nereiškia, kad kardomosios priemonės skyrimo neteisėtumas preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Byloje nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kardomosios procesinės priemonės (suėmimas) skyrimas ir pratęsimas ieškovui buvo tikrinami instancine tvarka. Skundus dėl suėmimo skyrimo ir pratęsimo terminų nustatymo nagrinėję teismai pripažino, kas suėmimas buvo paskirtas teisėtai ir pagristai, taip pat teisėtai ir pagristai buvo priimti sprendimai dėl suėmimo terminų pratęsimo, taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už ikiteisminio tyrimo metu paskirtos procesinės prievartos priemonės (suėmimas) taikymą ir jos pratęsimą bei pagrįstai paskaičiavo neturtinės žalos atlyginimą nuo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinio skundo, todėl jis atmestinas.
Dėl atsakovės atstovų apeliacinių skundų.
Apeliantės atstovė Teisingumo ministerija argumentuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas neįvertino fakto, kad baudžiamosios bylos nutraukimą iš esmės nulėmė aplinkybės, kurios paaiškėjo tik nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Pats faktas, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog dalis įrodymų pirmosios instancijos teismo įvertinta netinkamai, neleido teismui daryti išvados dėl neteisėtų veiksmų atlikimo. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Spręsdamas dėl valstybės atsakomybės CK 6.272 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teismo padarytos išvados iš esmės neatitiko bylos faktinių aplinkybių, teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, dėl ko M. G. klaidingai pripažintas kaltu, padariusiu veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas 2013-01-07 nutartyje patvirtino, nors Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir nustatytos aplinkybės buvo palankios M. G. ir jį teisinančios, tačiau teismas iš esmės vadovavosi eksperto D. V. teismo posėdyje pateikta išvada, kuri buvo neteisinga, ir tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė ir jos pateikta išvada. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę, lėmusią, kad M. G. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį. Pripažintina, kad teismo teisė ir pareiga yra vertinti įrodymus, ir netinkamas šios pareigos atlikimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, yra laikomas neteisėtais veiksmais CK 6.272 straipsnio prasme ir sukelia civilinę atsakomybę be kaltės, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo pagrindą priteisti ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas.Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui už suėmimo laikotarpį priteisė butpinigius ir maitinimosi išlaidas. Kaip byloje nustatyta, kad ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 16997,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 11993,74 Eur (41412,00 Lt) pareiginio atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-03-26 iki 2012-06-26; 1016,56 Eur (3510,00 Lt) butpinigių nuo 2010-03-26 iki 2012-06-26 ir 3987,31 Eur (13767,40 Lt) maistpinigių laikotarpiu nuo 2010-03-24 iki 2012-06-26. Atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama krašto apsaugos ministerijos atsiliepime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-03-24 (nuo nušalinimo dienos) iki 2012-06-26 (iki buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) sutartis) ieškovui mokėtinos sumos sudaro: 12375,29 Eur darbo užmokesčio, 3731,39 Eur maistpinigių kompensacija ir 1021,25 Eur butpinigių. Taip pat nustatyta, kad 2008-06-20 (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu M. G. nuo (duomenys neskelbtini), t. y. iki (duomenys neskelbtini), priimtas į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vado 2008-06-26 įsakymu Nr. P-348 ieškovas paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas ir jam nustatytas 3,4 bazinio dydžio pareiginis atlyginimas, 130,00 Lt butpinigių ir Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. (duomenys neskelbtini) vado 2010-03-10 įsakymu Nr. P-146 ieškovas paskirtas vykdyti (duomenys neskelbtini)pareigas. (duomenys neskelbtini) vado 2010-03-26 įsakymu Nr. P-169 M. G. nuo (duomenys neskelbtini) nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu įsakymu nuo (duomenys neskelbtini) iki suėmimo termino pabaigos įsakyta nemokėti M. G. tarnybinio atlyginimo, maistpinigių ir butpinigių. (duomenys neskelbtini) ministro 2010-05-21 įsakymu Nr. P-569 nuo 2010-05-28 nutraukta (duomenys neskelbtini) sutartis, sudaryta su M. G., ir jis išleistas į atsargą. Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas, o nuo (duomenys neskelbtini) – suimtas. Vadinasi, M. G. laikotarpiu nuo jo nušalinimo nuo pareigų dienos – 2010-03-24 iki termino, kada turėjo baigtis Profesinės karo tarnybos sutarties, sudarytos su ieškovu terminas – 2012-06-26, negavo jam priklausančio darbo užmokesčio.CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiek bendrosios kompetencijos teismų, tiek administracinių teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką institutas yra skirtas asmeniui kompensuoti už tai, kad tam tikrą laiką dėl neteisėtų institucijų veiksmų jis nedirbo ir negavo darbo užmokesčio. Kompensuojamos tik realiai negautos pajamos. Taip pat tarp žalos ir neteisėtų veiksmų turi būti priežastinis ryšys. Tik nustačius, kad buvo padaryti neteisėti veiksmai, galima spręsti, ar jie susiję su kilusia žala priežastiniu ryšiu.Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtinto profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 punktą į kario vidutinį atlyginimą įskaitoma: 2.1. kario tarnybinis atlyginimas (toliau vadinama – tarnybinis atlyginimas); 2.2. priedai prie tarnybinio atlyginimo už pareigas, susijusias su didesne vadų atsakomybe, už pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika ir už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas; 2.3. premijos. Į kario vidutinį atlyginimą neįskaitoma kompensacija maitinimosi išlaidoms padengti ir butpinigiai, kompensacija gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidoms padengti (Aprašo 4.4, 4.7 punktai), taigi akivaizdu, kad maistpinigiai ir butpinigiai turi tikslinę paskirtį ir nagrinėjamu atveju neturėjo būti priteisti kaip turtinės žalos atlyginimas ieškovui. Remiantis išdėstytomis nuostatomis pareiškėjo reikalavimas dėl butpinigių ir maistpinigių priteisimo pagrįstai nebuvo patenkintas.Esant nurodytoms aplinkybėms teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, yra pagrindas atsakovės atstovų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, ir sumažinti iš atsakovės priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 16997,61 eurų iki 12375,39 eurų. Dėl atsakovės atsakovo Generalinės prokuratūros argumentų teisėjų kolegija papildomai nepasisako, nes atsakovės atstovas iš esmės ginčija teismo sprendimą analogiškais argumentais kaip ir atsakovės atstovė Teisingumo ministerija. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus, nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistinos turtinės žalos atlyginimą nuo 16997,61 eurų iki 12375,39 eurų, atitinkamai sumažintina suma, nuo kurios priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo 40 277,61 eurų iki 35 655,39 eurų, kita teismo sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą yra įstatymo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio priteisimo klausimas nespręstinas, kadangi jis atlygintinas iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).Ieškovas už advokato paslaugas sumokėjo 2000 eurų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (60 procentų), iš atsakovės ieškovui priteista 1340 eurų bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 1200 eurų (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir ieškovui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti nuo 16997,61 eurų iki 12 375,29 eurų.
Sumažinti sumą, nuo kurios skaičiuojamos ieškovui M. G., j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo 40277,61 eurų iki 35655,39 eurų.
Sumažinti ieškovui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1340 eurų iki 1200 eurų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.