Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1203-232/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-02-15
Bylos Nr.: 2A-1203-232/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-13136-2010-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
Ieškovas: J. P.
Atsakovas: V. M.

Kategorijos

52.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1203-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-13136-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 52.2.; 42.11.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl neįvykdytos sutarties ir skolos priteisimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovė ieškinio pareiškimu prašė įpareigoti atsakovą V. M. grąžinti sumokėtus 25000 Lt, priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, 2008-07-18 su atsakovu sudariusi autorinio kūrinio užsakymo sutartį Nr. AS-08/07/18, o 2008-07-19 su juo pasirašiusi vienbučio gyvenamojo mano rekonstrukcijos į dvibutį gyvenamąjį namą sąmatą, kuriame buvo numatyti projektavimo darbų terminai. Už minėto pastato rekonstrukciją ieškovė nurodė sumokėjusi 25000 Lt. 2010-07-30 raštu atsakovas pranešė, jog atsisako sutarties, remiantis CK 6.659 straipsniu ir sutartį nutraukė 2010-08-18. Ieškovės įsitikinimu, sutarties nevykdė būtent atsakovas, pažeidė sutarties įvykdymo terminus, todėl jis yra atsakingas už sutarties neįvykdymą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jam sumokėtą pinigų sumą, nes jis pagal sutartį neatliko darbų ir nepasiekė numatyto rezultato. Ieškovė taip pat prašė priteisti neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė, paaiškino, kad atsakovas pavestą darbą vykdė nepateisinamai ilgai, dėl ko užsakymas jai prarado aktualumą. Šiuo metu ji yra įsigijusi kitą namą ir statyti ar rekonstruoti projektuoto pastato nebeketina.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad pati ieškovė nebendradarbiavo vykdant sutartį (nebuvo apsisprendusi dėl galutinio rezultato, negavo reikiamų leidimų ir sutikimų), dėl ko nebuvo galima sutarties įvykdyti. Pažymėjo, jog tarp šalių buvo susiklostę ne tik autorinio kūrinio sukūrimo, bet ir rangos sutarties teisiniai santykiai, kad ieškovė yra sumokėjusi tik 19000 Lt pagal sutartį, nors numatyti darbai iš esmės yra baigti. Mano, kad ieškovei nėra padaryta neturtinė žala, nes projektas nebuvo baigtas dėl pačios ieškovės kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad darbai buvo iš esmės atlikti, rangos sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva. Ieškovė dėl savo kaltės nepriėmė atliktų darbų. Atsakovo atstovė paaiškino, kad pagal 2008-05-10 sutartyje (t.1,b.l. 13) ir 2008-07-18 sutartyje (b.l. 9) esančius atsakovo įrašus jam buvo sumokėta 19000 Lt, o įrašas apie 3500 Lt gavimą 2008-07-18 dieną buvo padarytas du kartus.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.

Vilniaus miesto apylinkės teismas (buvęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ) ieškinį atmetė.

Priteisė iš ieškovės, atsakovo naudai 3297 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 12,78 Lt pašto siuntimo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl gyvenamojo namo projekto parengimo, turintys rangos, projektavimo bei atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių požymių. Teismas nustatė, kad šalių pasirašyta autorinė sutartis patvirtina tik dalį tarp šalių sudaryto susitarimo dėl projektavimo darbų, tik autorinio objekto - projektinių pasiūlymų - parengimą, o dėl projektavimo darbų termino šalys rašytinio susitarimo nesudarė. Todėl atmetė ieškovės teiginius jog projektavimo darbus atsakovas turėjo baigti 2008-09-30. Nenustatęs objektyvių duomenų (ieškovei jų nepateikus), kad rangos sutarčiai įvykti, parengti projektą ir gauti leidimą statybai, buvo nustatytas konkretus terminas, teismas sprendė, ginčo sutartį buvus neterminuota. Nustatęs, kad projektiniai pasiūlymai buvo parengti autorinėje sutartyje numatytu terminu - 2008-08-12, atsakovui juos išsiuntus ieškovei elektroniniu paštu, teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pastabų dėl projektinių pasiūlymų ir jie su ja buvo derinami. Iš pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo teismas nustatė kad su ieškove nebuvo galima susisiekti Lietuvoje, nes ji gyveno ir dirbo Vokietijoje. Remdamasis bylos medžiaga, pateiktais 2009-01-12 ir 2009-03-02 (t.1,b.l. 50, 63) prašymais projektavimo sąlygų sąvadui gauti teismas konstatavo, kad projektiniai pasiūlymai 2009-01-12 buvo parengti ir 2009-03-02 suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, kas rodo jog autorinis objektas pagal autorinę sutartį buvo sukurtas ir ieškovė jį faktiškai priėmė, nes pagal šiuos projektinius pasiūlymus buvo tęsiami projektavimo darbai. Teismas sprendė jog nėra pagrindo teigti, kad projektavimo rangos sutartis butų vykdoma neprotingai ilgą terminą ir kad dėl to būtų kaltas atsakovas. 2009-01-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas ieškovės prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti (t.1,b.l. 50), pagal šios institucijos pastabas pakeitus projektuojamo objekto pavadinimą 2009-03-02 buvo teikiamas pakartotinis ieškovės prašymas projektavimo sąlygoms gauti (t,1,b.l.63), 2009-05-15 buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas (b.l. t.1,53). Gavus projektavimo sąlygų sąvadą atsakovas iš esmės galėjo pradėti vykdyti projektavimo darbus. 2009-06-11 atsakovas jau buvo parengęs projekto bylą (t.1, b.l. 147-177) ir ieškovei elektroniniu paštu išsiuntęs projektuojamo pastato konstrukcinius brėžinius (b.l. 184). Ieškovė 2009-08-08 prašė atsakovo pakeisti projekto dalį dėl pirmo aukšto ir mansardos (b.l. 186), o 2009-08-07 ieškovė prašė pakeisti projektavimo sąlygas, pakeičiant nuotėkų šalinimo būdą ir įrengiant laikiną nuotėkų šalinimo įrenginį (b.l. 178) ir šis klausimas su valstybės institucija Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo suderintas tik 2009-10-21 (b.l. 56). Teismas nurodė jog Elektroninio susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad 2009-10-14 - 2009-10-26 ieškovė teikė pastabas dėl projekto ir rinkosi vieną iš kelių atsakovo parengtų projekto variantų (b.l. 188-189). 2010 m. sausio mėnesį projektas buvo parengtas ir 2010-03-03 atsakovas informavo ieškovę, kad statybos leidimui gauti reikia, jog ieškovė atliktų tam tikrus juridinius veiksmus (b.l. 24). Apie juos atsakovas ieškovę informavo raštu (b.l. 14, 10). Iš bylos medžiagos ir atsakovo atstovės paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas vykdydamas įsipareigojimus pagal rangos sutartį buvo pasitelkęs trečiuosius asmenis, pas kuriuos užsakė kitus darbus: elektrotechninės projekto dalies parengimą, šildymo vėdinimo dalies parengimą, užsakė toponuotrauką. Teismas priėjo išvados, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartį, praleido sutarties įvykdymo terminą ir pavestą užduotį vykdė neprotingai ilgai. Teismas pažymėjo jog pati ieškovė pripažino neturėjusi galimybės derinti projekto betarpiškai, nes dirbo užsienyje, todėl bendravusi su atsakovu elektroniniu paštu. Atsižvelgdamas į tai, kad rangos sutartis iš esmės yra įvykdyta, kad sutarties vykdymas priklausė nuo užsakovės valios išreiškimo ir nuo trečiųjų asmenų (valstybės institucijų) priimamų sprendimų, o statybą leidžiančio dokumento gavimas priklauso ne nuo rangovo pareigų vykdymo, o nuo užsakovės veiksmų (gauti bendraturčio sutikimą, pasirinkti techninės priežiūros vadovą, sudaryti sutartį su atliekas išvežančia įmone), teismas konstatavo, kad nėra nei vienos minėtame CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kuri leistų nutraukti sutartį vienašališkai ieškovės pareiškimu. Atsakovas 2010-07-12 ir 2010-07-30 raštais buvo nustatęs ieškovei papildomą 5 dienų terminą įvykdyti sutartines prievoles, o 2010-08-18 raštu nurodė, kad remiantis CK 6.659 str. 3 d. sutartinių įsipareigojimų vykdymą nutraukia ieškovei nepašalinus aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui (b.l. 10). Ieškovė nuo 2010 m. kovo mėnesio, t.y. nuo tada, kai jai buvo pranešta apie projekto parengimą, atsisakė priimti atliktą darbą, nurodydama, kad jai rezultatas tapo nebeaktualus, nes atsakovas pernelyg ilgai delsė užbaigti darbus. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji statosi kitą namą ir projektas jai yra nebeaktualus. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo nustatęs atsakovo kaltės dėl pernelyg ilgo sutarties vykdymo. Atvirkščiai užbaigti projekto nebuvo galima dėl užsakovo nepateiktų dokumentų ir duotų nurodymų, todėl ieškovei nustatytais terminais nepašalinus šių kliūčių darbui atlikti, atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė vykdyti sutartį ir ją nutraukė. Kadangi rangos sutartis yra nutraukta rangovo iniciatyva dėl ieškovės kaltės, atsakovas turi teisę gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus iki sutarties nutraukimo. Projektas, iš esmės parengtas, o statybą leidžiančio dokumento gavimas yra sąlygotas pačios užsakovės neįvykdytų pareigų. Todėl ieškovė neturi teisės gauti sumokėtos atlyginimo dalies, proporcingos neatliktiems darbams. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad darbų kaina turėtų būti perskaičiuota, dėl užsakymo pakeitimo, sumažėjus projektuojamo pastato plotui, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbų kaina priklausė nuo projektuojamo pastato ploto ir kad šalys buvo susitarusios kainą patikslinti, jeigu keisis projektuojamo pastato plotas. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, dėl kainos sumažinimo atsisakius kai kurių techninio projekto dalių (šildymo vėdinimo dalies), nes ši techninio projekto dalis yra parengta (t. 2, b.l. 1-18). Teismas sprendė jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukiant rangos sutartį, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantė (ieškovė) yra pateikusi du apeliacinius skundus datuotus 2011 12 12 ir 2011 12 09, teisme priimtus tą pačią dieną pasirašytus skirtingų jos atstovų.

Šalies argumentai

Pirmuoju apeliaciniu skundu apeliantė prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 11 10 sprendimo dalį, kurioje jos ieškinys atmestas priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį visiškai patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, jog tarp šalių buvo susiklostę teisiniai sutartiniai santykiai, dėl projektinių pasiūlymų parengimo projektavimo darbų atlikimo. Teismas apeliantės nuomone netinkamai taikė materialinės teisės normas, taikė tik bendrąsias rangos santykius reglamentuojančias normas, nesiaiškino ar ginčo sprendimui taikytinos vartojimo rangos santykius reguliuojančios normos, nekvalifikavo rangos santykių kaip vartojimo rangos, nevertino ieškovės kaip santykių „silpnosios pusės“ teisių pažeidimo galimybių iš atsakovo kaip verslininko pusės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jog ieškovė atsakovo atliktus darbus faktiškai priėmė. Atsakovas neįrodė jog iki 2010 03 24, kol gavo ieškovės raštą dėl sumokėtų pinigų gražinimo, kurį ieškovė prilygina pranešimui apie sutarties nutraukimą, būtų reikalavęs iš ieškovės pasirašyti darbų priėmimo –perdavimo aktą. Aiškindamas šalių sutartį teismas nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje numatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Apeliantės nuomone teismas nesivadovavo vartojimo rangą reguliuojančia CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia jog vartotojas užsakovas gali sutartį nutraukti savo nuožiūra, bet kada sumokėjęs už atliktus darbus. Ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį, remdamasis CK 6.58 straipsnio 2 dalyje numatyta užsakovo teisę sutartį nutraukti jei rangovas laiku nepradeda vykdyti sutartį arba darbas atliekamas taip lėtai, kad jį pabaigti pasidaro akivaizdžiai negalima. Ieškovė 2010 03 24 laiške nurodė jog projektas dėl ilgo ruošimo termino yra nebeaktualus ir paprašė gražinti pinigus, ieškovė tokiu būdu informavo atsakovą, jog darbas nebus priimtas, pareikalavo gražinti pinigus, toks laiškas teismo turėjo būti vertinamas kaip adekvati ieškovės kaip vartotojos teisių gynimo priemonė. Atsakovas 2010 03 03 laišku pranešęs ieškovei jog projekto architektūrinė dalis yra atlikta, neįspėjo jos apie pareigą priimti darbų rezultatą numatytą CK 6.679 straipsnio 1 dalyje. Teismas nesivadovavo įstatymo nuostatomis, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutarties sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai. Nepaisant to jog ginčo autorine sutartimi šalys susitarė tik dėl dalies darbų atlikimo iš ieškovės paaiškinimų matyti jog ji laikė, kad minėtos sutarties sąlygos taikomos ir darbams, kurie realiai turėjo būti aptarti vartojimo rangos sutartyje. tačiau teismas netyrė ir nevertino šios aplinkybės. Teismas nepagrįstai konstatavo faktines aplinkybes jog priėmimo - perdavimo akto pasirašymui šalys didelės reikšmės neteikė, o ieškovė pasirašydama ant sutarties sąmatos, apie dalinius atsiskaitymus už darbą, bei prašymus įvairioms institucijoms, faktiniais veiksmais darbus priėmė. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti jog ieškovei buvo išaiškintos tokio pasirašymo teisinės pasekmės, bei jos teisė nurodyti darbų trūkumus, jeigu tokių yra. Neteisinga teismo išvada jog darbai vėlavo dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji gyveno ir dirbo užsienyje, kas trukdė atlikti darbus. Ieškovė nuolat bendradarbiavo su atsakovu, pranešdavo, kuriais laikotarpiais ji būsianti Lietuvoje, todėl atsakovas turėjo galimybes prieš perduodamas ieškovei darbus pateikti priėmimo - perdavimo aktus. Tačiau jis tik 2010 06 29 informavo ieškovę jog techninis projektas atliktas ir reikia pasirašyti rangos sutartį, tačiau toks pranešimas išsiųstas rekonstruotino namo adresu negali būti laikomas tinkamu, nes ieškovė nurodytu adresu negyveno ir atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma. Byloje nėra duomenų jog ieškovė būtų atsisakiusi pasirašyti atsakovo pateiktą aktą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertimo įrodymus, nepaskyręs ekspertizės konstatavo jog užsakytas projektas yra iš esmės parengtas, nors ieškovė buvo nurodžiusi jog parodžius projektinę dokumentaciją, konstrukcinę dalį, darbų vykdytojams šie nurodė jog dokumentacija nekokybiška be detalių aprašymų ir paaiškinimų darbų vykdytojams pagal tokią dokumentaciją darbų vykdyti negalima, 2008 07 19 šalys pasirašė sąmatą, kurioje numatė konkrečius projektavimo darbus ir apmokėjimo už juos sąlygas, sutarė jog bus projektuojamas 250 kv.m. ploto namas 1 kv.m. kainą nustatant 100 Lt, tokiu būdu užfiksuojant bendrą darbų kainą 25 000 Lt. Todėl ieškovė pagrįstai reikalavo sumažinti kainą projektuojamo namo plotui sumažėjus. Pagal sutarties sąlygas galutinę sumą -10 000 Lt atsakovas turėjo gauti tik suderinus projektą ir gavus leidimą statybai kas padaryta nebuvo. Apeliantės nuomone teismas neišsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisingai taikė tiek procesines, tiek materialines teises normas ir priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

Antruoju apeliaciniu skundu prašė pripažinti jog rangos sutartis nutraukta dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo, darbų vilkinimo, pasinaudojant ta aplinkybe, kad užsakovė gyvena užsienyje dėl ko negalėjo tinkamai kontroliuoti darbų eigos. Teismas konstatavęs, kad rašytinė sutartis tarp šalių buvo pasirašyta tik dėl projektinių pasiūlymų parengimo, o dėl projektavimo darbų šalys rašytinio susitarimo nesudarė, sprendė kad dėl projekto parengimo ir leidimo gavimo tarp šalių buvo sudaryta neterminuota sutartis. Kadangi sutarties turinį apsprendė atsakovas apeliantė teigė buvusi apgauta dėl sutarties termino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas nurodė jog teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis nenumatė projektavimo darbų atlikimo termino, šalys sulygo tik dėl projektinių pasiūlymų pateikimo termino. Atsakovas atlikęs darbus pagal neterminuotą sutartį informavo ieškovę jog ji privalo atlikti savo pareigas pagal sutartį, gauti reikalingus leidimus ir sutikimus, o ieškovei nevykdant įsipareigojimų sutartį nutraukė. Teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip rangos ir atlygintinių paslaugų santykius ir taikė bendrąsias rangos teisinius santykius reguliuojančias normas, nes atsakovė nebuvo atskleidusi atsakovui jog projektas reikalingas jos asmeninimas poreikiams tenkinti, o atsakovas šios aplinkybės negalėjo numanyti ir žinoti, nes ieškovė gyveno Vokietijoje, o namas yra Lietuvoje, be to nagrinėjant bylą teisme buvo analizuojamos vartojimo rangą reguliuojančios įstatymo nuostatos. Netgi pripažinus šalių sudarytą sutartį vartojimo sutartimi, jai būtų taikomos tos bendrosios rangos sutartis reglamentuojančios nuostatos tiems santykiams, kurių vartojimo rangą reglamentuojančios nuostatos nereguliuoja. Dėl to, kad teismas savo sprendime nedetalizavo jog šalių sudarytoji sutartis yra vartojimo rangos sutartis, iš esmės teisingas teismo sprendimas neturėtų būti pakeistas ar panaikintas, nes pritaikius vartojimo rangą reguliuojančias teisės normas sprendimo keisti vis tiek nebūtų pagrindo. Ieškovės veiksmai negali būti laikomi tinkamu neterminuotos sutarties nutraukimu, nes apie sutarties nutraukimą ieškovė neįspėjo atsakovo per protingą terminą kaip numatyta CK 6.199 straipsnyje. Ieškovė neįrodė jog buvo nustačiusi atsakovui protingą terminą sutarčiai įvykdyti, byloje nustatyta, kad ji tiesiog informavo atsakovą apie savo pasikeitusius ketinimus ir norą susigražinti sumokėtas sumas. Atsakovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismas pagrįstai konstatavo jog atsakovas yra atlikęs visus darbus kuriuos galėjo atlikti. Ieškovės teiginiai, kad teismas privalėjo paskirti ekspertizę darbų baigtumui nustatyti nepagrįsti. Pati atstovė turėjo galimybę pateikti ekspertinę išvadą arba prašyti teismo skirti ekspertizę, bet to pirmosios instancijos teismo neprašė. Todėl teismas dėl projekto darbo baigtumo sprendė remdamasis pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais, be to, pažymėtina, jog ieškovė prašė gražinti 25 000 Lt nors realiai tėra sumokėjusi tik 19 000 Lt, atsakovas buvo atlikęs visus darbus, kurie priklausė nuo jo valios, tuo tarpu pati atsakovė neatliko savo pareigų kylančių jai iš sutarties: gauti kaimyno sutikimą prisijungimui prie suprojektuotų nuotekų tinklų, nepasirašė galutinio projekto varianto, nesudarė sutarties su techninės priežiūros vadovu, statybos atliekas išvežančia įmone.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ji nurodė sumokėjusi 22 5000, o reikalauja priteisti 25 000 Lt. Apeliantė nurodo jog du kartus yra sumokėjusi po 3500 Lt avansą 2008 07 18 ir 2008 07 19. Tačiau ta aplinkybė jog ta pati 3500 Lt suma yra nurodyta ir ant autorinės sutarties ir ant prie jos pridėtos sąmatos atsakovo nuomone neįrodo jog abi sumos buvo realiai sumokėtos, be to pati ieškovė nagrinėjant bylą teisme nurodė avansą mokėjusi tik vieną kartą. 15 000 Lt buvo sumokėta už tinkamai įvykdytą autorinę sutartį, o už rangos sutarties vykdymą tik 4000 Lt. Ieškovas tinkamai įspėjo ieškovę jog nutrauks sutartį jai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir pagrįstai ją nutraukė. Todėl neprivalo gražinti sumokėtų pinigų. Ieškovė darbų eigoje juos priimdavo, pasirašydavo įvairius raštus įvairioms instancijoms (prašymą ir pakartotinį prašymą projektavimo sąlygoms gauti). Ieškovė faktiškai priimdavo darbus sumokėdama už juos, tik po to kai jos prašymai ir pageidavimai bei pastabos dėl atlikto darbo būdavo patenkinami. Todėl teismas teisingai konstatavo jog ta aplinkybė, kad šalys nepasirašė priėmimo - perdavimo aktų nepaneigia tos aplinkybės jog faktiškai darbai buvo atlikti, o ieškovė juos priėmė. Atsakovas visus pranešimus ieškovei siuntė jam žinomais adresais ir elektroniniu paštu šalys taip bendravo ir ieškovė atsakydavo į atsakovo pranešimus ir laiškus kol nepakeitė savo nuomonės dėl projekto ir nepareiškė norinti susigražinti sumokėtus pinigus, ieškovės adresas Vokietijoje atsakovui nebuvo žinomas. Todėl toks korespondencijos siuntimas iš atsakovo pusės laikytinas tinkamu pranešimu. Sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės jai nevykdant ieškovo reikalavimų išdėstytų 201 06 29, 2010 07 12, 2010 07 30 raštuose, todėl atsakovas ją teisėtai nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Kartu, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas ištyrė visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmėm teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Ginčas byloje yra kilęs iš sutartinių rangos santykių. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Pagal 6.193 straipsnyje išdėstytas sutarčių aiškinimo taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (6.195 straipsnis). CK 6.196 straipsnis numato jog sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nuodugniai išnagrinėjo šalių derybų dėl ginčo sutarties sudarymo, pačios sutarties turinį ir esmę, šalių elgesį vykdant sutartį kitas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo jog šalių sudaryta sutartis turi projektavimo darbų rangos sutarties bruožų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos į iš vienbučio į dvibutį projekto parengimo, turintys rangos, projektavimo bei atlygintinų paslaugų teiškimo sutarčių požymių. Kolegija patikslina jog šiuo dėl projektinių pasiūlymų pateikimo buvo sudaryta autorinė kūrinio užsakymo sutartis ir susitarta dėl projektavimo darbų rangos. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos santykius reguliuoja CK XXXII skyriaus, ketvirto skirsnio normos (CK 700 – 704 straipsniai). CK 6.700 straipsnyje pateiktas projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties samprata, numatant jog projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Šalių pareigos, aktualios bylos sprendimui yra suformuluotos CK 702 ir 704 straipsniuose. Rangovas privalo: atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu; sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui; Užsakovas privalo: sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus; atlyginti rangovui papildomas išlaidas, susijusias su užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dėl nepriklausančių nuo rangovo aplinkybių;

Šalių be ginčo sutarties taip pat pasirašytas dokumentas (t.1b.l. 13), kurį sąlyginai galima būtų pavadinti atliktinų darbų ir jų apmokėjimo detalizavimu (sąmata), nes galutiniai darbų atlikimo terminai šiame dokumente nenustatyti. Pagal šį dokumentą šalys buvo susitarusios dėl konkrečių projektavimo darbų etapų, t.y. 1) projektinių pasiūlymų parengimo, 2) projekto architektūrinės dalies parengimo, 3) projekto inžinerinės dalies parengimo ir nustatė kiekvieno iš šių darbų etapų kainą bei apmokėjimo terminus. Iš šio priedo prie autorinės kūrinio užsakymo sutarties matyti, kad šalys susitarė, kad gyvenamojo namo projektavimo darbai bus laikomi baigtais, kai bus suderintas projektas ir gautas statybos leidimas, tačiau dėl galutinio termino darbams atlikti ir už juos sumokėti nenustatė. Visa sutarta projekto kaina sudarė 25 0000 Lt. Taigi, buvo numatyta jog užsakovė (apeliantė) atsiskaitinės už rangovo atliekamus darbus dalimis, rangovui (projektuotojui) atlikus tam tikrą darbo dalį. Mokėjimų grafikas numatė 3500 Lt avanso sumokėjimą iki 2008 07 19 prieš pradedant projektinių pasiūlymų darbus, 3500 Lt sumokėjimą už projektinius pasiūlymus, bei 8000 Lt avanso sumokėjimą už inžinerinę dalį iki 2008 08 22, galutinis sumokėjimas 10 000 Lt turėjo būti atliktas suderinus projektą ir gavus leidimą statybai. Iš šalių parašų po atžymomis padarytomis minėtame grafike ir sutartyje matyti, kad apeliantė avansą - 3500 Lt yra sumokėjusi 2008 07 18, už projektinius pasiūlymus sumokėjo 2008 08 30, avansinį apmokėjimą už inžinerinę dalį 8000 Lt sumokėjo 2008 09 09, taip pat yra sumokėjusi dalį galutinio mokėjimo 4000 Lt. Ieškovės teiginius jog ji 3500 avansą yra sumokėjusi du kartus kolegija atmeta, nes šalys darydamos atžymas grafike nurodė už kokią darbų dalį moka todėl labiau tikėtina, kad įrašai grafike atspindi visas įmokėtas sumas, o 3500 Lt suma iš pradžių buvo užfiksuota 2008 07 18 sutartyje (t.1,b.l. 9), nes grafikas – planas buvo sudarytas tik 208 07 19, kai susitarta dėl mokėjimo grafiko ir visos sumokėtos sumos fiksuotos atžymint jas šiame grafike. Be to, kaip matyti iš pačios ieškovės pateikto į bylą susirašinėjimo, konsultuojantis su advokatais ji nurodė viso sumokėjusi 19 000 Lt (t.2,b.l. 193). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada jog pilnai visos sutartos kainos už darbus ieškovė nesumokėjo ir iš viso sumokėjo 19 000 Lt.

Apeliantė laikosi pozicijos jog sutartį yra nutraukusi 2010 03 24 elektroniniu laišku, todėl mano turinti teisę reikalauti gražinti sumokėtas sumas, nurodo jog teismas nevertino aplinkybės jog sutartis yra vartojimo rangos sutartis ir netaikė vartojimo rangos teisinius santykius reguliuojančio CK 6.673 straipsnio nuostatų. Kolegija šiuo klausimu pasisako jog nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta nuomone jog ginčo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi dėl to jog rangovas nebuvęs informuotas apie tokį sutarties pobūdį, vartojimo rangos apibrėžimas yra suformuluotas 6.672 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Minėto straipsnio 2 dalis numato, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Įstatymas sutarties kvalifikavimo vartotojiška nesieja su vienos iš šalių pareiga informuoti kitą šalį, kad ji yra vartotojas ar kitos šalies teise naudotis tokiu neinformavimu savo naudai ar netaikyti vartojimo rangą reguliuojančių nuostatų. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime pažymi atsakovas, nors pirmosios instancijos teisme vartotojiškas ginčo sutarties pobūdis nebuvo akcentuojamas, sprendimo esmės ši aplinkybė nekeičia, nes nors pagal CK 6.673 straipsnio 2 dalį vartotojas turi teisę, bet kada sutartį nutraukti, bet privalo sumokėti už atliktus darbus. Taigi pripažinus sutartį vartotojiška ieškovei nekyla pareiga įrodinėti sutarties nutraukimo priežasčių ir teisėtumo, tačiau nutraukusiai sutartį savo iniciatyva išlieka pareiga sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Kaip matyti iš į bylą pateiktos dovanojimo sutarties (t.1,b.l. 73-75) ieškovė sudarydama sutartį turėjo tikslą rekonstruoti motinos jai dovanotą namą, o tai, kad ji sutarties vykdymo metu jame negyveno nepaneigia jos teiginio jog sutartį ji sudarė kaip vartotoja. Tačiau įstatymas neatleidžia vartotojo nuo pareigos laikytis bendrųjų sutarties vykdymo principų, suformuluotų CK 6.200 straipsnyje numatančiame, kad: vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. CK 6.205 straipsnis numato jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Tačiau viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis). Šioje šalyje abi šalys viena kitą kaltina dėl užsitęsusio sutarties vykdymo. Kolegija pastebi, kad ginčo atveju užsitęsęs sutarties vykdymas buvo sąlygotas ir objektyvios aplinkybės to, kad užsakovė (apeliantė) gyvena kitoje šalyje ir kaip matyti iš šalių susirašinėjimo sutarties vykdymas priklausydavo nuo jos grįžimo į Lietuvą laiko. Be to kaip matyti iš rekonstrukcijos plano - grafiko (t.1,b.l. 13) jame buvo aptarta jog 1 buto plotas bus 61,15 kv.m., 2 buto plotas - 226, 37, pastato užimamas plotas 254,68, vieno kv.m. kaina nurodyta 100 Lt, o bendra tvirta suma už projektavimo darbus nurodyta 250 000 Lt. Toks susitarimas patvirtintas šalių parašais. Ieškovė nurodo vėliau pareiškusi prašymą sumažinti plotą, perprojektuoti atskiras patalpas ir teigia, kad tuo pagrindu turėjo būti sumažinta ir projektavimo darbų kaina, su tuo negalima sutikti, kadangi šalys buvo sutarę tiek dėl kvadratinio metro kainos tiek dėl tvirtos 25 000 Lt kainos už visą projektą, tuo tarpu projekto perdarymas, pagal ieškovės pageidavimas sutartyje neaptartas, tačiau akivaizdu jog toks pakeitimas pareikalavo atitinkamų darbo sąnaudų, pareiga atlyginti nuostolius kilusius ryšium sutokimais pakeitimais ieškovei kyla ir pagal CK 6.704 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

Apeliacinių skundų teiginiai jog atsakovo pateikta projektinė dokumentacija neatitinka reikalavimų, jog teismas turėjo skirti ekspertizę šio projekto tinkamumui nustatyti niekuo nepagrįsti. Skirti ekspertizės ieškovė neprašė, nors tiek iki kreipimosi į teismą, tiek jau nagrinėjant bylą teisme ją atstovavo advokatas, savo samprotavimus dėl projekto netinkamumo ji grindė jos pačios paaiškinimais jog parodžius dokumentaciją statybininkams, pastarieji jai neva paaiškinę jog pagal ją statyti negalima, tačiau ieškovė šių asmenų neįvardijo ir netgi apklausti jų kaip liudytojų neprašė, nors iš ieškovės susirašinėjimo konsultuojantis su advokatais matyti, jog jai buvo paaiškinta, kad reikėtų dėl projekto įvertinimo kreiptis į kitą architektą, kad nustatyti kokie tiksliai darbai buvo atlikti (t.2,b.l.193,194). Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su advokatais, matyti jog ji jau 2010 03 24, rašė jog jos planai pasikeitė ir projektinė dokumentacija jai nebe aktuali, tą patį ji patvirtino teismo posėdyje, nurodžiusi jog nusipirko kitą namą, jį sukonstravo ir pasistatė (t.2,b.l. 231). Apibendrindama tai kas nurodyta kolegija, konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pagrįstai priėjo išvados jog atsakovas turi teisę gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, o statybos leidimas, nėra gautas dėl pačios ieškovės neatliktų veiksmų (gauti bendrasavininko sutikimą, pasirašyti sutartį su techninės priežiūros vadovu, su atliekas išvežančia įmone).

Kiti apeliaciniuose skunduose įvardinti motyvai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, neturi. Apeliaciniai skundai atmestini paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atmetus apeliacinius skundus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu iš apeliantės priteistinos, atsakovo naudai jo apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal atsakovo pateiktus į bylą duomenis (t.3,b.l. 36-38) šias išlaidas sudaro 1452Lt sumokėti atsakovo už atsiliepimo surašymą. Teismas atsižvelgdamas į 2004 04 02 teisngumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, kad maksimali kaina už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą yra 1.5 minimalios mėnesinės algos, į bylos apimtį ir sudėtingumą, priteistiną sumą mažina iki 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. A. Ž. g., Vilniuje, atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu Beržyno g., Vilniuje naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų).

Teisėjai Aldona TilindienėAndrius IgnotasLiuda Uckienė