Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovė UAB „D.“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė J. G. buvo įpareigota per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė raštu pranešė savo kreditoriui (ieškovui) apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 str. 3 d.). Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2016-03-18 viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu nepateiktas, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos jis buvo informuotas CPK nustatyta tvarka (CPK 285 str. 2 d.). Atsakovė J. G. buvo informuota apie ieškovės reikalavimą priteisti iš jos 625,58 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 58 ct) negrąžintos skolos (kredito), 1317,02 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika eurų 02 ct) palūkanų (99,28 metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos), 99,28 (devyniasdešimt devynis ir dvidešimt aštuonios šimtosios procento) metinių palūkanų nuo priteistos kredito sumos (625,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (neįskaičiuojant 625,58 Eur dydžio kredito sumos, nuo kurios, turėtų būti skaičiuojamos Sutartyje įtvirtintos 99,28 dydžio metinės palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidų.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2015-05-04 Kredito davėjas ir ieškovas sudarė Gautinų sumų pirkimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš Kredito davėjo įsigijo pagal Kredito sutartį, sudarytą tarp Kredito davėjo ir atsakovės J. G., gautinas sumas, tarp jų ir atsakoėso 625,58 Eur negrąžintą kreditą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2015-05-14 pranešimu.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

2013-10-07 Kredito davėjas suteikė atsakovei J. G. 347,54 Eur kreditą, kurio ieškovės teigimu, atsakovė negrąžino ir liko skolinga, kartu su kredito 278,04 Eur mokesčiu, 625,58 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei įvykdė tinkamai ir įsiskolinimą padengė visiškai, byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 625,58 EUR skola (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str.).

Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktas numato, kad jeigu suėjus Kredito terminui Kredito gavėjas vėluoja grąžinti Kreditą, palūkanas už Kreditą (t.y. palūkanas mokėtinas iki sutarto Kredito termino) ar jų dalį ir (ar) kitus Bendrą Kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, Kredito gavėjas įsipareigoja Kredito davėjui už juos mokėti 0,05 % dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė neįvykdė prievolės kreditą grąžinti laiku, todėl jai priskaičiuojami 56,30 Eur delspinigiai (625,58x180x0,05%).

Ieškovė prašo priteisti 1317,02 Eur palūkanų už naudojimąsi pinigais, taikant 99,28 % metinių palūkanų dydį. Prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek E. S., tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5 punkte ir 5.2. papunktyje nustatyta, kad negrąžinus kredito laiku (t.y. Kredito grąžinimo dieną), kredito gavėjas įsipareigoja mokėti palūkanas iki faktinio Kredito grąžinimo. Palūkanos už laiku negrąžintą kreditą atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau - VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą nuo 2014-01-20 iki 2016-03-04, t.y. už 774 dienas, ieškovei priteistinos 242,10 Eur palūkanos po kredito termino grąžinimo dienos (625,58 x 0,05 proc. x 774 dienos = 242,10 eur).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 99,28 % metines palūkanas nuo kredito sumos, t. y. nuo 625,58 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašomos priteisti 99,28% dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento × 365 d.) (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 99,28 procento sutartines palūkanas nuo kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos nuo 625,58 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-14) iki visiško prievolės įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 90,00 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų už UAB „S.d.“ suteiktas administravimo paslaugas. Ieškovė su UAB „S. d.“, kodas (duomenys neskelbtini) 2015m. sausio 2 d., sudarė skolų valdymo konsultacijų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį UAB „S. d.“ įsipareigojo pagal užsakymą ieškovei suteikti teisines paslaugas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal šią sutartį UAB “S. d.“ teikė ieškovei ikiteisminio išieškojimo paslaugas, t.y. vykdė skolos apskaitą, rengė pranešimus, ieškojo skolininko ir bandė su juo susisiekti bei aptarti susidariusią skolą. Nurodė, kad už suteiktas skolos administravimo paslaugas UAB „S. d.“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė pateikė teismui 2015m. birželio 14 d. sąskaitą dėl 90,00 Eur išankstiniam apmokėjimui, tačiau iš kasos pajamų orderio kvito serija SDK Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kvitas 90,00 Eur sumai išrašytas 2015-05-14. Be to, ieškovė nepateikė išlaidų, susijusių su suteiktomis teisinėmis paslaugomis detalizavimo bei nepateikė jokių duomenų apie įvykdytas paslaugas. Byloje yra vienintelis ieškovės atsakovei siųstas 2015-05-14 pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir raginimas įpykdyti skolinius įsipareigojimus, kurį pasirašė ieškovės darbuotoja. Pažymėtina, kad skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimą būtinybę, siekiant šį faktą panaudoti prieš skolininką, numato CK 6.109 straipsnis, todėl tokio pranešimo siuntimas nepatenka į kreditoriaus nuostolių, vykdant ikiteisminį išieškojimą, sritį ir nelaikytinos būtinomis CK 6.249 straipsnio prasme. Esant nurodytoms aplinkybės ieškovės reikalavimas dėl 90,00 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė prašo priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (neįskaičiuojant 625,58 Eur dydžio kredito sumos, nuo kurios, turėtų būti skaičiuojamos Sutartyje įtvirtintos 99,28 % dydžio metinės palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 298,40 Eur (56,30+242,10) sumą, neįskaičiuojant 625,58 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 625,58 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 58 ct) skolos , 56,30 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 30 ct) delspinigių, 242,10 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 10 ct) palūkanų nuo 2014-01-20 iki 2016-03-04, 18,25 % dydžio metines palūkanas nuo 625,58 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 % dydžio metinės procesines palūkanas už priteistą 298,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.