Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-471-413/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-03-25
Bylos Nr.: 2A-471-413/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-15802-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė (pirm.), Jolita Cirulienė, Ginautas Koriaginas, Gintautas Koriaginas (pran.)
Atsakovas: S. G.
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Eurotaktas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „MV System“

Kategorijos

44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-471-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15802-2011-0;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Olga Šinkarenko;(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2.; 121.6

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eurotaktas“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2156-199/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MV System“ ieškinį atsakovui S. G., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eurotaktas“, dėl įpareigojimo iš elektroninio tinklalapio pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2011 m. birželio 3 d. tinklapyje www.skundai.lt buvo paskelbtas tokio turinio pranešimas (kalba netaisyta): „2011 m. atsižvelgiant į gerą kainą apsisprendėme pirkti daugiasluoksnes fasadines plokštes iš UAB MV SYSTEM. Gavome plokštes pažeistas UAB MV SYSTEM (pardavėjo) pakrovimo/transportavimo metu (nuostolis ~ 3000Lt). Kadangi telefonu išspręsti problemos ir rasti kompromiso nepavyko (nekalbant apie bendravimo kultūrą, galimų problemos sprendimų UAB MV SYSTEM nesiteikė pasiūlyti). Vėliau rašėme pretenzijas ir kreipėmės į vartotojų teises ginančias institucijas, tačiau jokio sprendimo UAB MV SYSTEM nesiteikė pateikti, leido suprasti, kad bet kokias kompensacijas galime pamiršti. Dėl minėtų defektų (broko) buvo patirti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai. Nuoširdžiai rekomenduojame SAUGOTIS UAB MV SYSTEM ir jų brokuotų prekių. Neapsigaukite geresne kaina, nepadės nei sutartys nei vartotojų teises ginančios institucijos”.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad skunde pateikta informacija neatitinka tikrovės, yra šmeižikiško pobūdžio ir kenkia dalykinei įmonės reputacijai. Siekdama nustatyti tiesiogiai atsakingą asmenį, ieškovė pateikė atsakovui el. paštu bei registruotu laišku motyvuotą pretenziją reikalaudama atskleisti jam žinomus skundo autoriaus duomenis bei pašalinti iš internetinio tinklapio šmeižikišką informaciją, tačiau atsakovas atsisakė bendradarbiauti, reikalaujamos informacijos nepateikė. Šmeižikišką ir anoniminę informaciją atsakovas platina viešai, atsisako pateikti ieškovei skundo autoriaus asmens duomenis, dėl ko, ieškovės vertinimu, informavimo priemonės savininkui tenka atsakomybė dėl ieškovės patirtų nuostolių bei pažeistos dalykinės reputacijos ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl nurodytų priežasčių ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama įpareigoti atsakovą www.skundai.lt tinklapio valdytoją S. G.: 1) pateikti turimus skundo autoriaus duomenis – asmens vardą bei pavardę, gyvenamąją vietą, IP adresą, el. paštą ir kitus duomenis; 2) įpareigoti atsakovą pašalinti skundą ir visus su juo susijusius komentarus iš tinklapio www.skundai.lt; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo internetinio tinklapio www.skundai.lt valdytoją atsakovą S. G. pašalinti iš internetinio tinklapio/svetainės www.skundai.lt 2011 m. birželio 3 d. skelbtą tokio turinio publikaciją:

„2011 m. atsižvelgiant į gerą kainą apsisprendėme pirkti daugiasluoksnes fasadines plokštes iš UAB MV SYSTEM. Gavome plokštes pažeistas UAB MV SYSTEM (pardavėjo) pakrovimo/transportavimo metu (nuostolis ~ 3000Lt). Kadangi telefonu išspręsti problemos ir rasti kompromiso nepavyko (nekalbant apie bendravimo kultūrą, galimų problemos sprendimų UAB MV SYSTEM nesiteikė pasiūlyti). Vėliau rašėme pretenzijas ir kreipėmės į vartotojų teises ginančias institucijas, tačiau jokio sprendimo UAB MV SYSTEM nesiteikė pateikti, leido suprasti, kad bet kokias kompensacijas galime pamiršti. Dėl minėtų defektų (broko) buvo patirti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai. Nuoširdžiai rekomenduojame SAUGOTIS UAB MV SYSTEM ir jų brokuotų prekių. Neapsigaukite geresne kaina, nepadės nei sutartys nei vartotojų teises ginančios institucijos.“

Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė ir priteisė ieškovei iš atsakovo 137 Lt žyminio mokesčio ir 390 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą; ieškovei iš trečiojo asmens 390 Lt už advokato teisinę pagalbą; priteisė atsakovui iš ieškovės UAB „MV System“ 150 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą; priteisė valstybei iš ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens po 13,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t. b. l. 129-139). Teismas sprendimą grindė tokiais argumentais:

1. Dėl tinkamo atsakovo. Teismas sprendė, kad pagal LR visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 17 d., 76 d. atsakovas atitinka viešosios informacijos skleidėjo sąvoką. Pagal šio įstatymo 51 str. 2 d. už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas. LR informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytos, sukurtos, pakeistos ar naudojamos informacijos panaikinimo tvarką, taip pat kriterijus, kada paslaugos teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie tai, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija įgyta, sukurta, pakeista ar naudojama neteisėtu būdu, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tokia tvarka nustatyta LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 „Dėl Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Remiantis paminėtų teisės aktų analize, teismas konstatavo, kad galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos pažeidimas yra ir LR informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 str. pažeidimas. Todėl internetinio tinklapio www.skundai.lt valdytojui S. G. gali būti taikoma atsakomybė už internetiniame puslapyje skelbiamos informacijos nepašalinimą.

2. Dėl ieškinio reikalavimo atskleisti žinios autorių. Teismas iš AB TEO LT gautos informacijos apie interneto prieigos paslaugos užsakymą Nr. 28221938 nustatė, kad ginčijamą įrašą padarė trečiasis asmuo UAB „Eurotaktas“ ( 2 t. b. l. 23-28, 31). Byloje nustačius įrašą padariusį asmenį, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui pateikti turimus skundo autoriaus duomenis nenagrinėtinas.

3. Dėl paskleistos žinios vertinimo. Iš pateiktos į bylą 2010 m. vasario 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P005MK065311, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens, teismas nustatė, kad šalys sutarė dėl sieninių plokščių pirkimo-pardavimo, kurioms numatyti kokybės reikalavimai bei garantinis terminas (2 t. b. l. 41-44). Trečiasis asmuo UAB „Eurotaktas“ 2011 m. gegužės 10 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl nekokybiškų daugiasluoksnių plokščių, joje nurodydamas, kad ieškovė pardavė 3 nekokybiškas plokštes, ir prašė šias plokštes pakeisti (2 t. b. l. 45). Ieškovė 2011 m. gegužės 16 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad apžiūrėjus jau sumontuotas plokštes aptikta daugybė mechaninių pažeidimų ir įlenkimų. Ant sumontuotų plokščių paviršiaus matosi batų pėdsakai. Daugiasluoksnės plokštės sumontuotos pažeidžiant atitvarinių konstrukcijų montavimo technologiją, dėl ko sprendė, kad trečiojo asmens pretenzija yra nepagrįsta, nes tokie pažeidimai atsirado dėl netinkamo ir neatsargaus montavimo bei darbo kultūros stokos, ir tokiu būdu UAB „Eurotaktas” siekia nesąžiningai pasipelnyti bei gadina ieškovės įmonės įvaizdį (2 t. b. l. 46). UAB „Eurotaktas“ 2011 m. birželio 9 d. pateikė UAB „MV System” prašymą dėl nekokybiškos produkcijos pakeitimo teigdamas, kad dėl dviejų plokščių ieškovė pretenziją atmetė, tačiau dėl vienos plokštės 120 RAL9006/9010, ant kurios matosi įlenkimas per visą plokštės ilgį, jokių atsikirtimų nepateikė. (2 t. b. l. 47). Atsakydama į šį prašymą, ieškovė 2011 m. birželio 22 d. raštu nusiuntė UAB „Eurotaktas” taikos susitarimą, kuriame nurodė, kad minėtai plokštei išrašys minusinę sąskaitą-faktūrą (2 t. b. l. 48). Iš paminėtų ir kitų ieškovės bei trečiojo asmens susirašinėjimo duomenų teismas konstatavo, kad šalys kilusį ginčą išsprendė, o UAB „Eurotaktas“ 2011 m. birželio 3 d. informacija apie ieškovą atsakovo tinklapyje www.skundai.lt negali būti vertinama kaip atitinkanti tikrovę.

4. Dėl atsakomybės už publikacijos turinį. Teismas pažymėjo, kad informacinės visuomenės paslaugų gavėjų prašymu atsakovas savo internetinėje svetainėje saugo svetainės lankytojų pateiktą informaciją, kas, teismo vertinimu, atitinka viešosios informacijos skleidėjo sąvoką. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 51 str. 2 d., už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį atsako jos valdytojas. Be to, paslaugos teikėjas atsakovas, gavęs ieškovo prašymą dėl informacijos pašalinimo, privalo vadovautis Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 patvirtintu Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašu, kurio 8 p., 9 p., 10 p., 11 p, 12 p.,1 p., 14 p., 15 p. 17 p., 18 p. yra nustatyta kokius veiksmus turi atlikti paslaugų teikėjas gavęs tokį prašymą ir nuo kurio momento paslaugos teikėjui atsiranda atsakomybė už paslaugos gavėjo saugomą informaciją. Iš ieškovės kreipimosi į atsakovą turinio teismas sprendė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl informacijos paneigimo (1 t. b. l. 17-27), tačiau atsakovas atsisakė paneigti ieškovo prašomą informaciją bei paskelbtos informacijos autorių, darydamas nuorodą į Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 290, jog ieškovė dėl tokio informacijos atskleidimo turėtų kreiptis į operatyvinės veiklos subjektus ir pateikti įrodymus, kad tokie duomenys tinklapyje neskelbtini (1 t. b. l. 26). Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo 4 p. - 4.3 p. nustatyta kaip asmuo, norėdamas pranešti apie neskelbtiną informaciją, turi kreiptis pas paslaugų teikėją. Iš ieškovo 2011-09-16, 2011-09-30, 2011-09-28 elektroninių raštų ir pretenzijų teismas sprendė, kad ieškovo prašymai atitiko Aprašo 3 p., 4 p., 4.1 p., 4.2, .4.3 p. reikalavimus, dėl ko teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal Aprašo 3, 4, 6, 8 16 p. Todėl, pagal Aprašo 8 p., 15 p., 16 p., 22 p., 22.1 p., 22.2 p., atsakovui tenka atsakomybė dėl publikacijos, kurios atitikimas tikrovei kelia rimtų abejonių. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. birželio 3 d. publikacijoje buvo paskleista ne nuomonė, o tikrovės neatitinkanti ir ieškovę žeidžianti informacija, dezinformuojanti visuomenę dėl UAB „MV System“ veiklos. Taigi atsakovas, kaip informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, pažeidė Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 str., Visuomenės informavimo įstatymo 14 str., 19 str. 2 d., 51 str. 2 d., Vyriausybės patvirtinto Aprašo ir 2003 m. kovo 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 5 punkto nuostatas, dėl ko privalo pašalinti iš tinklapio šią informaciją.

5. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, jog paskelbta informacija žeidžia ieškovę, iš esmės neatitinka tikrovės, dezinformuoja trečiuosius asmenis apie „MV System“ gaminamą produkciją bei įmonės įvaizdį. Teismas konstatavo, kad pagal CK 2.24 str. 5 d., visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo. Nustatęs, kad skelbiant 2011 m. birželio 3 d. informaciją internetiniame tinklapyje www.skundai.lt atsakovas nežinojo, kad šie duomenys neatitinka tikrovės, tuos duomenis paskleidė ne atsakovo darbuotojai, be to, duomenys nepaskleisti anonimiškai, o jų paskleidimą vykdė trečiasis asmuo UAB „Eurotaktas“, kuris neneigia šios aplinkybės, teismas sprendė, kad priteisti iš atsakovo neturtinę žalą nėra pagrindo. Nenustatęs visų būtinų atsakomybei kilti sąlygų, ieškovui neįrodžius žalos atsiradimo ir jos dydžio aplinkybių, teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė.

6. Dėl informacijos pašalinimo. Vadovaudamasis CK 1.5 str., 1.138 str. 2 p., Visuomenės informavimo įstatymo 14 str., 19 str. 2 d., 51 str. 2 d., teismas konstatavo, kad atsakovas, saugojęs neteisėtą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, privalo šią informaciją iš internetinio tinklapio pašalinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys ir atsakovas įpareigotas pašalinti publikaciją iš savo valdomo tinklalapio www.skundai.lt, panaikinti ir dėl šios reikalavimo dalies priimti naują sprendimą - ieškinį (visa apimtimi) atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl nepagrįsto ir neteisėto trečiojo asmens publikacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia informacija. Publikacijos pašalinimo iš tinklalapio www.skundai.lt klausimas spręstinas ir nagrinėtinas kaip galimo kompensacinio pobūdžio teisių gynimo būdo taikymas, kuris plačiąja prasme yra skirtas atkurti padėtį, buvusią iki teisių, ginamų CK 2.24 str. nuostatų, pažeidimo, jei minėtos teisės iš tiesų buvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens publikaciją įvertino atitikties tikrovei aspektu. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens publikacija yra tikrovės neatitinkanti bei nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovas, minėtos pirmos instancijos teismo išvados pagrindu buvo įpareigotas pašalinti iš tinklalapio www.skundai.lt sprendime nurodytą 2011 m. birželio 3 d. publikaciją. Teismas, darydamas išvadą dėl trečiojo asmens publikacijos neatitikimo tikrovei, sprendė pagal faktines aplinkybes, kurios vyko jau po publikacijos paskelbimo. Motyvuodamas tuo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė taikos susitarimą (tuo ieškovė pripažino trečiojo asmens pretenzijos pagrįstumą) ir buvo išrašyta kreditinė sąskaita (taip ieškovė padengė trečiojo asmens patirtą žalą), teismas sprendė, kad trečiojo asmens publikacija neatitinka tikrovės. Apelianto nuomone, būtent ieškovė ir trečiojo asmens veiksmai po publikacijos paskleidimo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2011 m. birželio 27 d. (2 t. b. l. 52-53) įrodo trečiojo asmens parengtos ir atsakovo paskleistos publikacijos atitikimą tikrovei. Įvykiai sekę po publikacijos paskelbimo negali būti pagrindu publikaciją pripažinti neatitinkančia tikrovės ir jos pašalinimui iš tinklapio. Trečiasis asmuo, teikdamas įrodymus dėl publikacijoje išsakytų teiginių, faktiškai kiekvieną savo teiginį pagrindė pateiktais įrodymais, kurie turėjo dar labiau sustiprinti teismo įsitikinimą publikacijos pagrįstumu, teisingumu ir atitikimu tikrovei. Teismo išvada, kad informacija neatitinka tikrovės, nes trečiasis asmuo kreipėsi ne į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją yra nepagrįsta ir neteisėta, nes Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra vienintelė vartotojų teises ginanti institucija.

2. Dėl ieškinio reikalavimo „Įpareigoti Skundai.lt tinklalapio valdytoją S. G., pateikti turimus Skundo autoriaus duomenis - asmens vardą bei pavardę, gyvenamąją vietą, IP adresą, el. paštą ir kitus turimus duomenis, dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo teismas nepagrįstai nepasisakė. Teismas nurodė, kad ,,ieškovui prašant, 2012 m. birželio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi UAB „Eurotaktas“ įtrauktas į šios civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Tokiu būdu, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui pateikti turimus skundo autoriaus duomenis yra teismo išspręstas, todėl toliau nenagrinėtinas<...>“. Atsakovas nesutinka su šia pirmos instancijos teismo Sprendimo dalimi. Ieškovas iki ieškinio padavimo keletą kartų reikalavo pateikti turimus publikacijos autoriaus asmens duomenis. Atsakovas atsisakė šiuos duomenis pateikti tiesiogiai ieškovui nurodydamas, kad sutinka juos pateikti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovui pateikus savarankišką ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pateikti publikacijos autoriaus asmens duomenis, pirmos instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl šio savarankiško reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“ 13.1 str. numato, kad operatyvinės veiklos subjektams neatlygintinai privalu teikti su informacijos priegloba (saugojimu) tarnybinėje stotyje susijusių sisteminių įrašų bylas, t. y. šios bylos atveju tarnybinėje stotyje, kurioje yra tinklalapis www.skundai.lt, automatiškai generuojamas bylas, kuriose įrašyta informacija apie veiklą tarnybinėje stotyje. Jokie norminiai teisės aktai nenumato interneto tinklalapio valdytojui, t. y. atsakovui, pareigos teikti su saugomais duomenimis susijusius publikacijų autorių duomenis bet kam, kas to pageidauja. Antra vertus, IP adresas ir publikacijos paskelbimo laikas - tai publikacijos autoriaus asmens duomenys, kurie saugomi vadovaujantis LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (ADTAĮ), todėl ir šiuo požiūriu elektroninio pašto adresas, IP adresas bei publikacijos paskelbimo laikas, neturėtų būti teikiamas bet kam, pareiškusiam norą tokius duomenis gauti. Pažymėtina, kad asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenims laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka ADTAĮ 3 bei 5 straipsnių nuostatas, t. y. asmens duomenys galėtų būti teikiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui. Ieškovo ieškinio reikalavimas, susijęs su Atsakovo įpareigojimu pateikti publikacijos autoriaus elektroninio pašto adresą, IP adresą ir kitus publikacijos autoriaus duomenis, neatitiko nei vieno iš ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų, todėl ieškinio reikalavimas dėl publikacijos autoriaus IP adreso ir kitų duomenų pateikimo turėjo būti teismo atmestas kaip nepagrįstas, neteisėtas ir prieštaraujantis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms nuostatoms. Teismas, nepasisakydamas dėl šio reikalavimo pažeidė materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo bei įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo klausimus išnagrinėtoje byloje.

3. Dėl teismo nepagristai ir neteisėtai konstatuotų atsakovo padarytų Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 881 „Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašas“ pažeidimų. Iki ieškinio padavimo ieškovas niekada neteikė jokių prašymų dėl publikacijos pašalinimo ar paneigimo. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 16 d. pirmą kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti publikacijos autoriaus kontaktinius duomenis, jokių kitų prašymų nebuvo pareikšta. Ieškovo kreipimuose išdėstyti prašymai buvo susiję su publikacijos autoriaus asmens duomenų pateikimu. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. yra numatyta, kad šis įstatymas netaikomas tiems su informacinės visuomenės paslaugomis susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Elektroninių ryšių įstatymo devintasis skirsnis, todėl teismas, vertindamas atsakovo elgesį Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 881 „Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašas“ kontekste, tai darė nepagrįstai ir neteisėtai - Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 881 pažeidimus konstatavo nepaisant to, kad minėto įstatymo ir minėto vyriausybės nutarimo nuostatos negalėjo būti taikomos nagrinėtiems ieškovo ir atsakovo santykiams.

Atsiliepimas

4. Dėl nepagrįsto ir neteisėto atsakovo atsikirtimų į ieškovo savarankiškus ieškinio reikalavimus traktavimo kaip atsakovo atsakymus į ieškovo kreipimusis. Teismas sprendime nurodo, kad „Atsakovas savo atsiliepime pripažino tą aplinkybę, kad atsisakė patenkinti ieškovo prašymą, t. y. pašalinti tinklalapyje www.skundai.lt esančią publikaciją<...>“. Tačiau ieškovas savo kreipimuose niekada neprašė pašalinti publikacijos, o atsakovas savo atsakymuose niekada neatsakė, kad atsisako pašalinti publikaciją. Ieškovas ieškinyje atskiru reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą pašalinti publikaciją, todėl atsakovas pateikdamas savo atsiliepimą į ieškinį atsikirtimuose į šį ieškovo reikalavimą pasisakė dėl ieškovo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti publikaciją nepagrįstumo ir tai pagrindė LR norminių teisės aktų nuostatomis.

5. Dėl nepagrįsto ir neteisėto atsakovo pripažinimo viešosios informacijos skleidėju. Atsakovo veikla apsiriboja interneto tinklalapio www.skundai.lt tarnybinės stoties (interneto serverio) eksploatavimo techniniu procesu, ši veikla yra techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio. Visos interneto tinklalapio www.skundai.lt publikacijos kaip skaitmeniniai duomenys apdorojami tik techniškai ir automatiškai. Atsakovo atsakomybė už kitų asmenų interneto tinklalapyje www.skundai.lt viešai publikuotus duomenis yra ribojama Visuomenės informavimo įstatymo 51 str. 3 d. ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 str. nuostatomis. Kitų asmenų pateikti saugojimui duomenys (publikuotos publikacijos) yra faktiškai saugomi atsakovo tarnybinėje stotyje (interneto serveryje), todėl atsakovas laikytinas informacijos prieglobos paslaugų teikėju ir informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėju, dėl ko jo veiklos atžvilgiu taikomos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“ bei Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 881 „Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašas“ nuostatos. Konstitucinis Teismas aiškindamas informacijos prieglobos (duomenų saugojimo) paslaugų teikėjo atsakomybės ir jos taikymo ribas, 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 „Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 12, 14 ir 16 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 53 straipsnio 1 daliai (2000 m. rugpjūčio 29 d. redakcija)“, konstatavo, kad ,,<...> Tvarkos nuostatose nurodyti subjektai - informacijos prieglobos paslaugų teikėjas ir (arba) tinklo paslaugų teikėjas - negali būti tapatinami su Visuomenės informavimo įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugpjūčio 29 d. redakcija) nurodytais subjektais - viešosios informacijos rengėju ir (arba) platintoju.“ (nutarimo V skirsnio 7 dalis). Todėl, apelianto nuomone, atsakovas nėra ir negali būti laikomas nei viešosios informacijos rengėju, ar platintoju, ar skleidėju (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 75 d., 76 d.).

6. Dėl neteisingo atsakovui priteistų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovas buvo pateikęs teismui šiuos dokumentus dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo: 1560 Lt - sąskaita (1 t. b. l. 141) ir mokėjimo kvitas (1 t. b. l. 140) bei 300 Lt - sąskaita (2 t. b. l. 59) ir mokėjimo kvitas (2 t. b. l. 58), iš viso – 1 860 Lt. Teismas iš ieškovo UAB „MV system“ atsakovui S. G. priteisė tik 150 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Teismas neįvertino to, kad tarp šalių kilęs ginčas yra kompleksinis, naujoviškas, sudėtingas, apimantis įvairius materialiosios teisės aspektus, nebuvus jokios atitinkamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir išaiškinimo parengtuose atsiliepime ir triplike nurodytais materialiosios teisės klausimais (dėl informacinės visuomenės paslaugų teikėjo veiklos ir atsakomybės aspektų), dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas Atsakovui S. G. priteisti tik 150 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, teismui patenkinus tik vieną iš keturių ieškovo pareikštų reikalavimų, kas prieštarauja CPK 93 str. 2 d., teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.2 ir 8.3. punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą bei tripliką maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, atitinkamai taikant koeficientą 3 ir 1.75 (atitinkamai: 2 550 Lt ir 1487 Lt). Todėl teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, atmesdamas tris iš keturių ieškovo pareikštų reikalavimų bei neatsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes priteisė atsakovui nepagrįstai mažą sumą advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atsiliepimu į atsakovo skundą trečiasis asmuo prašo jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodo tokius argumentus:

1. Dėl ginčo esmės. Kiekvienas asmuo turi įgyvendinti savo teises ir laisves bei pareigas tokiu būdu, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai. Atsakovo vykdoma „pažeistų teisių kompleksinė gynyba“ sukuria didesnius teisės pažeidimus ir yra didesnis blogis, nei tariama jo ginama vertybė - atskirų asmenų anonimių skundų platinimo laisvė. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pareiškė, jog jis žinučių turinio netikrina ir už jų turinį neatsako, nes tariamai jis tėra tų duomenų saugotojas, taigi jo nuoroda, jog tariamai jo valdomas tinklapis www.skundai.lt yra kompleksinė pažeistų teisių gynimo priemonė plačiąja prasme, neatitinka tikrovės, nes atsakovas gautas žinutes peržiūri, bei pats sprendžia, kurias publikuoti, o kurias ne. Be kita ko, dėl žinučių anoniminio turinio yra apsunkinta nukentėjusių asmenų pažeistų teisių gynyba, negana to, atsakovas net ir nesiekia išsiaiškinti publikuojamų žinučių atitikimą tikrovei, nesiekia atitaisyti tomis šmeižikiškomis žinutėmis padarytą žalą ir nutraukti nukentėjusių asmenų teisių pažeidimą. Apeliantas patvirtina, jog trečiojo asmens tikrovės neatitinkančią publikaciją patalpino jo valdomoje viešo informavimo priemonėje www.skundai.lt 2011 m. birželio 3 d. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog tarp šalių vyko normali pirkimo-pardavimo sutartimi aptarta procedūra dėl prekių kokybės nustatymo ir iš esmės dėl vienos plokštės reklamacijos, nes dėl dviejų kitų pirkėjas netiesiogiai pripažino savo darbuotojų kaltę dėl montavimo technologijos pažeidimų ir daugiau pretenzijų nebereiškė, o tuo atveju, jeigu pardavėjas su pateikta reklamacija dėl vienos plokštės sutinka, jis privalo pakeisti nekokybišką prekę kokybiška arba atlyginti nekokybiškos prekės kainą iki 2011 m. liepos 1 d. Reklamacijos nagrinėjimo bei pardavėjo prievolės įvykdymo terminas pagal sutarties sąlygas, ką ir nurodė pats pirkėjas, suėjo 2011 m. liepos 1 d., tačiau 2011 m. birželio 3 d., t. y. dar iki pakartotinės pretenzijos pardavėjui pateikimo 2011 m. birželio 9 d., pirkėjas patalpino tikrovės neatitinkančią informaciją anoniminiu vardu apie tariamai brokuotas pardavėjo prekes ir tai, jog pardavėjas nesistengia išspręsti ginčo, jog nepadės jokios valstybinės vartotojų teisių gynimo tarnybos. Tokius nesąžiningus trečiojo asmens veiksmus negalima laikyti jo pažeistu teisių gynimo būdu, nes jos nėra ginamos įstatymų ir sutarties nustatyta tvarka, o neleistinu anoniminiu būdu, kuriuo siekiama ne apginti tariamai pažeistą jo interesą, bet padaryti skundžiamam asmeniui kuo didesnę žalą. Todėl akivaizdu, jog kilęs ginčas tarp šalių iš esmės buvo sprendžiamas sutarties ribose ir nustatytais terminais. Tai, kad pirkėjui vengiant toliau bendradarbiauti šie procesai užtruko, nėra jokios pardavėjo (ieškovo) kaltės, tačiau tai nesuteikia teisės nei trečiajam asmeniui nei atsakovui skleisti viešo informavimo priemonėse tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą. Dėl nurodomų faktinių aplinkybių, atsakovo argumentai, jog teismas, vertindamas trečiojo asmens skundą kaip neatitinkantį tikrovės, vadovavosi faktinėmis aplinkybėmis, kurios įvyko po publikacijos paskelbimo, yra atmestini. Teismas pagrįstai konstatavo, jog paskleista informacija akivaizdžiai žeidžia ieškovą. Todėl atsakovo neteisėtas neveikimas, nevykdant nurodytų informavimo priemonės valdytojo pareigų, yra pagrindas jo civilinei atsakomybei atsirasti. Apeliantas teigia, jog jo veikla apsiriboja interneto tinklapio www.skundai.lt tarnybinės stoties interneto serverio eksploatacijos procesu, tačiau klausimas, ar apeliantas yra viešosios informacijos skleidėjas, o jo valdomas internetinis tinklapis - viešojo informavimo priemonė, yra išspręstas visų instancijų teismuose. Teismas, išsamiai išanalizavo atsakovo teisinį statusą nusakančias faktines aplinkybes bei nurodė teisinius pagrindus, kuriais grindė savo sprendimo dalį pripažinti atsakovą kaip viešosios informavimo priemonės valdytoją. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos pažeidimas, yra ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 str. pažeidimas. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovui S. G. gali būti taikoma atsakomybė už internetiniame puslapyje skelbiamos informacijos nepašalinimą ir tai, kad kaip numato CK 2.24 str. 1 dalis. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012 taip pat nagrinėjo atsakovo analogiškus argumentus, ir šioje byloje konstatavo, jog internetinės svetainės www.skundai.lt programa sukurta taip, kad skundas netampa viešai matomas tol, kol šios svetainės valdytojas nepatikrina, ar naujas skundas atitinka jo nustatytus reikalavimus; jei naujas skundas atitinka reikalavimus, www.skundai.lt valdytojas uždeda varnelę prie „rodomos viešai“ ir paspaudžia „rodyti viešai“. Šiame dokumente taip pat nurodyta, jog www.skundai.lt valdytojas nepaskelbia viešai skundų ir šie yra ištrinami iš www.skundai.lt duomenų bazės, jei be kita ko, skunde panaudoti įžeidžiančio pobūdžio žodžiai. Todėl tuo atveju, jei tinklapio valdytojas atlieka aktyvų vaidmenį, leidžiantį jam turėti žinių apie paslaugos gavėjų jo valdomame tinklapyje pateikiamą informaciją ar ją kontroliuoti, toks tinklapio valdytojas nepripažintinas prieglobos paslaugų, t.y. informacinės visuomenės paslaugų tarpiniu teikėju. Dėl nurodytų priežasčių atsakovui taikytini Visuomenės informavimo ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymai bei susiję teisės aktai.

2. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas ieškiniu kėlė 6 reikalavimus, iš kurių teismas tenkino pirmąjį reikalavimą išreikalauti duomenis iš S. G. pilnai. Teismas tenkino pilnai ir antrą ieškovo reikalavimą dėl neteisingos informacijos pašalinimo iš jo valdomo tinklapio ir tai beje, yra atsakovo skundo objektas. Teismas dalinai tenkino ir penktą reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš esmės teismas tenkino tris ieškovo reikalavimus, o vieną - dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą atmetė, todėl ieškovas mano, pirmos instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai bei pagrįstai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Eurotaktas“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą toje dalyje, kuria internetinio tinklapio www.skundai.lt valdytojas atsakovas S. G. buvo įpareigotas pašalinti iš internetinio tinklapio/svetainės www.skundai.lt 2011 m. birželio 3 d. skelbtą Publikaciją, bei toje dalyje, kuria iš ieškovo UAB „MV System“ nebuvo priteistos trečiajam asmeniui UAB „Eurotaktas“ bylinėjimosi išlaidos, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo trečiojo asmens UAB „Eurotaktas“ naudai bylinėjimosi išlaidas pagal Kauno miesto apylinkės teismui pateiktus dokumentus; priteisti iš ieškovo UAB „MV System“ apelianto UAB „Eurotaktas“ naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl publikacijos vertinimo „nuomone“ ar „tikrovę atitinkančia informacija“. Teismas objektyviai neištyrė ginčo aplinkybių visumos, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, kad 2011 m. birželio 3 d. skelbta publikacija apie ieškovą UAB „MV System“ nėra nuomonė. Skundžiamame sprendime siekiant išsiaiškinti ar publikacija laikytina nuomone, ar tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu, teismas citavo Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d., 84 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės mėn. 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punktą, kuriuose aiškinama, kas yra laikytina nuomone, o kas - duomenimis, žinia. Tačiau teismas cituotų sąvokų išaiškinimų netaikė faktinėms nagrinėjamo ginčo aplinkybėms, nenurodė, kokiais įrodymais remiantis nustatyta, kad publikacija nėra apelianto nuomonė (CPK 270 str. 4 d.). Byloje buvo pateikti argumentai pagrindžiantys aplinkybę, kad publikacija yra vertintina, kaip nuomonė, tačiau teismas nenagrinėjo faktinių aplinkybių šiuo klausimu, nenurodė kodėl teismas atmetė šiuos įrodymus, t. y. apelianto paaiškinimus (ir taip pažeidė CPK 270 str. 4 d. 2 p.), nustatydamas, kad publikacija nėra apelianto nuomonė. Apelianto manymu, klausimas ar Publikacija laikytina apelianto nuomone yra esminis nagrinėjamoje byloje, kadangi saviraiškos laisvė yra saugoma ir ginama vertybė (Konstitucijos 25 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str.). Vertinant, ar publikacija laikytina „nuomone“ teismas turėjo išanalizuoti visą publikacijos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, tačiau to nedarė. Publikacijos dalis dėl plokščių kokybės negali būti vertinama kaip iškraipanti faktus apie sutarties sąlygas ir plokščių broką, o priešingai - yra pateikta neiškreipiant faktų ir vertintina kaip įvykio apibūdinimas, paremtas duomenimis, taigi yra „nuomonė“, pareikšta neiškraipant faktų, duomenų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo kreiptasi į vartotojų teises ginančias institucijas, nes 2011 m. gegužės 10 d. buvo pateikta pretenzija Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri 2011 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (15.2)-2D-6534 informavo, kad apelianto pretenzija persiųsta nagrinėti pagal kompetenciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Apeliantas iki šiol nėra gavęs jokio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakymo. Šis faktas nepakeitė nei tokio skundo autoriaus, nei skundo esmės, todėl laikytina, kad apeliantas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Atsižvelgiant į publikacijos visumą, akivaizdu, kad apeliantas, pasiremdamas faktais, susidariusią situaciją vertina subjektyviai. Apelianto manymu, įvykių seka, jog, jo vertinimu, buvo pristatyta brokuota produkcija, su ieškove telefonu nebuvo pasiektas kompromisas, dėl ko buvo kreiptasi į vartotojus ginančią instituciją, o ieškovas susidariusioje situacijoje buvo abejingas, leido apeliantui vertinti šiuos įvykius kaip situacijos subjektyvų suvokimą, jog jis (apeliantas) kompensacijos už kokybės neatitinkančią ieškovo produkciją negaus. Be to byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Eurotaktas“ nuo įmokos sumokėjimo už vieną brokuotą plokštę buvo atleistas tik po Publikacijos paviešinimo, o ne prieš jos paviešinimą, ką iš esmės nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Realiai ieškovas atleido nuo vienos plokštės sumokėjimo ir sudarė taikų susitarimą tik praėjus vieneriems metams po publikacijos paviešinimo, kas patvirtina faktą, kad publikacijos paviešinimo metu apeliantas ginčo su ieškovu nebuvo išsprendęs ir laikėsi negatyvios nuomonės apie ieškovo tiektą produkciją. Teismo vertinta paskutinė Publikacijos dalis yra apibendrinančio pobūdžio, t. y. apibendrinamas visas Publikacijos tekstas, kuriame išreiškiama galutinė apelianto susiformavusi nuomonė ir situacijos įvertinimas. Šia Publikacijos dalimi apeliantas, apibendrindamas aukščiau pateiktą įvykių subjektyvų vertinimą, tarsi perspėja būti itin atidžiais ir rūpestingais, t. y. iš karto priimant prekes tikrinti jų kokybę ir ginti savo teises jei jos pažeidžiamos. Vis dėlto, jeigu teismas laikytų, kad publikacija nėra apelianto nuomonė, o informacija, tada, iš aukščiau nurodytų argumentų akivaizdu, kad publikacija yra paremta tikrais/teisingais faktais, duomenimis, kurie atitinka tikrovę, todėl negali būti laikoma, kad nagrinėjama publikacija dezinformuoja visuomenę ar publikacijoje nurodoma informacija neatitinka tikrovės bei pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pašalinti publikaciją iš internetinio tinklapio www.skundai.lt.

2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir 2012 m. spalio 3 d. prašymus, kuriais buvo prašoma priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas (6 276,88 Lt už advokato teisinę pagalbą). Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos atsižvelgiant į patenkintus ieškinio reikalavimus bei į procesinį elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendime teismas iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos ieškovui turi būti priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Skundžiamu sprendimu apeliantui nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo priteistos jokios išlaidos už advokato teisinę pagalbą, nors ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies. Skundžiamu sprendimu nepriteisus apeliantui bylinėjimosi išlaidų procentaliai teismo atmestų reikalavimų daliai buvo pažeistos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Nors sprendime nurodyta, kad buvo atsižvelgta į procesinį elgesį, tačiau daugiau ši teismo pozicija nedetalizuota. Apelianto manymu, jo procesinis elgesys buvo tinkamas, nes jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.), todėl apeliantui visiškai nesuprantama, kodėl jam nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas prašo jį tenkinti vadovaujantis skunde išdėstytais argumentais. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje byloje dėl publikacijų, publikuotų interneto tinklalapyje www.skundai.lt, pašalinimo yra išaiškinęs, kad ,,<...>reikalavimui pašalinti informacinės visuomenės paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą informaciją tenkinti byloje turi būti nustatytos tokios aplinkybės: informacijos neteisėtumas (neskelbtinumas), informacijos perdavimo ir (ar) saugojimo faktas ir atsakovo buvimo atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėju faktas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2012). Tokio pobūdžio byloje ,,<...>turėjo būti nustatyta, kad prašomi pašalinti teiginiai yra, pirma, faktinio pobūdžio, o ne vertinamieji, antra, jie gebėjo sukelti žymios žalos asmens garbei ir reputacijai“. Ginčo byloje teismas konstatavo, kad ,, <...> ieškovas neįrodė neturtinės žalos, ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia nei neturtinės žalos buvimo, nei jos dydžio <,..>“. Ieškovas neskundė pirmos instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka, taigi šios teismo išvados neginčijo. Todėl bylos dalis dėl ieškovui padarytos žalos ir jos buvimo pasibaigė įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti. Taip pat, atsakovo nuomone, yra akivaizdu, kad ieškovo prašoma pašalinti informacija nėra neteisėto pobūdžio, dėl to tam nėra ir kitos būtinos sąlygos ieškovo reiškiamam reikalavimui dėl publikacijos pašalinimo iš interneto tinklalapio www.skundai.lt tenkinti.

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti 2012 m. spalio 30 d. Kauno miesto apylinkės sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovo valdomas tinklapis yra viešo informavimo priemonė, šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas c. b. Nr. 3K-3-479/2012, todėl apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nustatė atsakovo atsakomybę už pažeistas ieškovės teises, bei pagrįstai įpareigojo nutraukti ieškovės teisių pažeidimą, pašalinant trečiojo asmens (apelianto) publikuojamą ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančią informaciją iš minėto tinklapio.

2. Dėl publikacijos vertinimo. Teismas išsamiai nagrinėjo šį klausimą ir nurodė teisinius pagrindus, kuriais grindė savo sprendimą. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 str., 36 d., 84 d., „žinia“ yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma, pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Trečiojo asmens publikacija apie ieškovą, atitinka visus žiniai priskirtinus kriterijus, taigi tai ne nuomonė, kaip teisingai sprendė ir pirmos instancijos teismas. Kai asmuo pareiškia reikalavimus susijusius su jo atžvilgiu paskleista informacija, kuri jo nuomone, yra žeminanti garbę/orumą/dalykinę reputaciją, įstatymas numato prezumpciją, kad paskleista informacija nėra teisinga, todėl jos teisingumą privalo įrodyti ją paskleidęs ar jos paskleidimą iniciavęs asmuo (CK 2.24 str. 1 d.), tačiau trečiasis asmuo leistinais įrodymais to neįrodė. 2010 m. vasario 28 d. sutarties Nr. P005MK065311, kurios ribose apeliantas UAB „Eurotaktas“ reiškė pretenzijas UAB „MV System“ dėl tariamai nekokybiškų plokščių, 2.6. p. numato Pardavėjo (UAB „Mv System“) atsakomybę už prekių kokybę iki jų iškrovimo momento. Tos pačios sutarties 3.5. p. numato Pirkėjo (UAB „Eurotaktas“) pareigą iškraunant prekes, kartu su Pardavėjo atstovu ar ekspeditoriumi patikrinti jų kokybę ir nustačius prekių defektus padaryti atitinkamas atžymas prekių perdavimo važtaraštyje. Tačiau prekių iškrovimo važtaraščiuose jokių žymų apie prekių kokybės trūkumus nėra, kas leidžia teigti, kad Pirkėjo gautos prekės buvo tinkamos kokybės, o UAB „Eurotaktas“ nurodyti defektai atsiradę dėl jo paties kaltės jas iškraunant, sandėliuojant ar montuojant. Pirkėjas (trečiasis asmuo) 2011 m. gegužės 4 d. telefonu informavęs Pardavėją (ieškovę) apie 4 plokščių defektus, vėliau 2011 m. gegužės 10 d. rašytine pretenzija apie 3 plokščių defektus bei gavęs 2011 m. gegužės 16 d. Pardavėjo atsiliepimą į minėtas žodinę ir rašytinę pretenzijas, 2011 m. birželio 9 d. pretenzija pripažino, kad Pirkėjo (apelianto) reikalavimai tėra dėl vienos plokštės (Termo 120 RAL9006/9010, ilgis 8600 mm) defektų, dėl kurios pardavėjas tariamai argumentų nepateikė, bet ne dėl likusių 2 plokščių (pagal rašytinę pretenziją). Šios aplinkybės patvirtina tai, kad prekių kokybė prieš jas iškraunant buvo gera, o plokštės trūkumai nustatyti jau jų montavimo eigoje ir už tokius trūkumus ieškovė nėra atsakinga. Pirkėjo paskleista žinia apie tariamai parduodamas nekokybiškas prekes, neatitinka tiesos visa apimtimi. Nors trečiasis asmuo ir nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos plokštės defektai atsirado iki jos iškrovimo, ieškovė sutiko kompensuoti tos plokštės kainą atitinkamai sumažindama sutarties kainą. Nepaisant to, tai jokiu būdu nereiškia pripažinimo, esą plokštė buvo sugadinta dėl pardavėjo kaltės, priešingai, tokius pardavėjo veiksmus derėtų vertinti kaip siekį užkirsti kelią potencialiam konfliktui ir užtikrinti galimybes tolesniam bendradarbiavimui. Gera valia prisiimant nuostolius, kurių pagal sutarties sąlygas pardavėjas neprivalėjo prisiimti, tačiau prisiėmė vardan bendradarbiavimo vykdant sutartį, nesąžininga laikyti kaltės pripažinimo forma. Nesulaukus ginčo reklamacijų išnagrinėjimo termino pabaigos skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie verslo partnerį yra ne tik neetiška, bet ir nesąžininga. 2011 m. birželio 9 d. pirkėjo (trečiojo asmens) pretenzija bei 2012 m. gegužės 9 d. pasirašytas taikos susitarimas, kuriuo pirkėjui buvo kompensuotą už minėtą plokštę, patvirtinta, jog Sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad pardavėjas taikos susitarimo projektą bei minusinę sąskaitą išsiuntė dar 2011 m. birželio mėn. pabaigoje ir po šių dokumentų pateikimo pirkėjui tarp šalių nevyko jokio susirašinėjimo ar bendravimo Pirkėjui ignoruojant pateiktą ginčo sprendimo būdą, taikos susitarimo pasirašymas praėjus kone metams laiko tėra pirkėjo UAB „Eurotaktas“ neveikimo pasekmė.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens naudai advokatas parengė atsiliepimą ir atstovavo teismo posėdžiuose 5 valandas. Už atsiliepimo parengimą yra priteistinas maksimalus 3 MMA dydžio užmokestis už teisinę pagalbą (Rekomendacijų 8.2. p.), kas yra lygu 2550 Lt (850x3), o už atstovavimo teisme valandą - 0.15 (Rekomendacijų 8.18), kas už penkias atstovavimo valandas yra lygu 637,5 Lt. (850x0,15x5). Iš to seka, kad vadovaujantis šiomis rekomendacijos maksimali trečiojo asmens naudai priteistina suma turėtų sudaryti ne apelianto nurodomus 6 267,88 Lt, o 3 187,5 Lt, todėl apelianto reikalavimai 3080,38 Lt ribose Teismo turėtų būti automatiškai atmestini ir nagrinėjimas tik 3 187,5 Lt bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas. Bet kuriuo atveju trečiajam asmeniui galėjo būti priteistina tik dalis šios sumos, priklausomai nuo tenkintų ieškovo reikalavimų skaičiaus. Nors apeliantas savo pozicija dėl, jo nuomone, jam nepagrįstai nepriteistų bylinėjimosi išlaidų grindžia CPK 93 str. 2 d., pažymėtina, kad šiame straipsnyje tėra reguliuojamas ieškovo ir atsakovo santykis, neužsimenant apie trečiųjų asmenų statusą. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas dalinai patenkinus ieškinio reikalavimus, kai byloje yra įtrauktas trečiasis asmuo ieškovo ar atsakovo pusėje, turėtų būti svarbu įvertinti kurios šalies pusėje tretysis asmuo buvo ir būtent koks ar kokie reikalavimai įtakojo jo teises ir pareigas. Vienintelis reikalavimas, susijęs su UAB „Eurotaktas“ teisėmis ir pareigomis, kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, buvo skundo pašalinimas iš internetinio tinklapio www.skundai.lt, todėl teismo pozicija dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidu UAB „Eurotaktas“ naudai turėjo įtakoti tik vienas faktorius - ar ieškovo reikalavimas pašalinti Skundą buvo patenkintas, ar buvo atmestas. Kadangi teismas nusprendė, kad skundas pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją ir įpareigojo skundą pašalinti, to pasėkoje vieninteliam ieškovės reikalavimui, įtakojusiam UAB „Eurotaktas“ teises ir pareigas buvus patenkintam, nebeliko jokio teisinio pagrindo UAB „Eurotaktas“, kaip „pralaimėjusiai“ pusei, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos duomenimis, atsakovas yra interneto tinklalapio, kurio domenas yra www.skundai.lt, valdytojas. Siekiant nustatyti atsakovo teisinį statusą, taikytini Visuomenės informavimo ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymai. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje (2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XI-1048 redakcija, galiojusi publikacijos metu) nustatyta, kad informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas – tai informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugos teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas (informacijos perdavimą, laikiną informacijos saugojimą, saugojimą), ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šį įstatymą paslaugos teikėjas neatsako. Taigi atsakovas, kaip interneto tinklalapio http://www.skundai.lt valdytojas, yra tinkamas atsakovas reikalavimui pašalinti informaciją iš šio tinklalapio pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-479/2012 ir 3K-3-586/2012).

Dėl byloje pareikštų reikalavimų atribojimo

Kauno miesto apylinkės teismui 2012 m. birželio 6 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu įtraukus UAB „Eurotaktas” (t. 2, b. l. 31), laikytina, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė du savarankiškus materialinio pobūdžio reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą pašalinti iš jo valdomo tinklalapio informaciją apie ieškovę kaip tikrovės neatitinkančią ir pažeidžiančią jos garbę, orumą bei dalykinę reputaciją; 2) atlyginti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2012, išaiškino, kad įpareigojimas pašalinti informacinės visuomenės paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą informaciją negali būti tapatinamas su teisinės atsakomybės (civilinės, administracinės, baudžiamosios) už neteisėtos informacijos saugojimą ir skleidimą taikymu tokiam paslaugų teikėjui. Taigi ieškovės reikalavimas pašalinti atsakovui iš jo valdomo tinklalapio informaciją apie ieškovę yra savarankiškas reikalavimo priteisti neturtinę žalą atžvilgiu, jam patenkinti nustatytina mažiau aplinkybių, jo tenkinimas nepriklauso nuo civilinės atsakomybės informacinės visuomenės paslaugų teikėjui (ne)taikymo. Šią išvadą kasacinis teismas grindė Elektroninės komercijos direktyvos ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nuostatų analize. Elektroninės komercijos direktyvos 12–14 straipsniuose nustatytos atitinkamų tarpinių informacinės visuomenės paslaugų teikėjų atsakomybės išimtys (šios nuostatos įgyvendintos Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 12–14 straipsniuose), tačiau Direktyvos konstatuojamosios dalies 45 punkte nurodyta, jog šie atsakomybės apribojimai neturi įtakos galimybei taikyti įvairius draudimus; tokie draudimai konkrečiai gali būti teismų arba administracinių institucijų priimti sprendimai, kuriais reikalaujama nutraukti bet kokius pažeidimus arba užkirsti jiems kelią, įskaitant neteisėtos informacijos panaikinimą arba galimybės ją pasiekti atėmimą. Ši nuostata atkartojama taip pat Direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje. Nacionalinėje teisėje ši nuostata įgyvendinta Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugos teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 12–14 straipsniuose, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 12–14 straipsnius paslaugos teikėjas neatsako. Nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-586/2012 taip pat išaiškinta, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjo statusas (tarpinis teikėjas ar ne) yra reikšmingas sprendžiant dėl atsakomybės (civilinės, administracinės, baudžiamosios) jam taikymo, tačiau neturi reikšmės sprendžiant dėl reikalavimo pašalinti neteisėtą informaciją tenkinimo sąlygų. Taip pat neturi reikšmės, kas yra informacijos autorius ar šaltinis, ar jie nustatyti ir kokia jų nuomonė (pozicija) dėl reikalavimo pašalinti informaciją, nes tokiu atveju sprendžiama dėl neteisėtų veiksmų (neteisėtos informacijos viešo skelbimo) nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje yra atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš kasatoriaus neturtinę žalą. Ieškovė nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti neturtinę žalą (taikyti apeliantui civilinę atsakomybę). Taigi bylos dalis dėl civilinės atsakomybės apeliantui (atsakovui) taikymo pasibaigė įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui šį reikalavimą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl netikrina šios skundžiamo teismo sprendimo dalies, nesant dėl jos nė vienos šalies skundo, ir nepasisako dėl skundų argumentų, susijusių su Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo, Elektroninės komercijos direktyvos ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikėjų atsakomybės pagrindus ir ribojimus, aiškinimu ir taikymu.

Dėl reikalavimo pašalinti informacinės visuomenės paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą informaciją, kuri, ieškovės teigimu, neatitinka tikrovės ir žemina jos dalykinę reputaciją, tenkinimo sąlygų nustatymo

Sprendžiant dėl reikalavimo pašalinti neteisėtą informaciją iš tinklalapio tenkinimo, byloje turi būti nustatyta, kad informacija, kurią prašoma pašalinti, yra neteisėta. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Į šias Įstatymo nuostatas pateikiamos nuorodos tiek Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 5 punkte, kuriame nustatyta, kad viešo naudojimo kompiuterių tinkluose draudžiama paviešinti ir (ar) platinti neskelbtiną informaciją, tiek Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 881 „Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo“ 2 punkte, kuriame pirmiau nurodyta neskelbtina informacija pripažįstama neteisėta. Taigi šioje Visuomenės informavimo įstatymo paminėtoje teisės normoje nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos laisvės, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, ribojimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d. nutarimai). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; kt.). Tuo atveju, kai reikalavimas pašalinti iš tinklalapio (panaikinti galimybę pasiekti) neteisėtą (neskelbtiną) informaciją pareiškiamas teisme, vertintinas prašomos pašalinti informacijos turinys, tokios informacijos atitiktis neskelbtinos informacijos apibrėžčiai, nes būtent tai, o ne informacinės visuomenės paslaugos teikėjo veiksmų teisėtumas jų atitikties Aprašui aspektu, yra reikalavimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

Asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; kt.).

Tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje juridinio asmens reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas išvadai, kad atsakovo tinklapyje www.skundai.lt paskelbtos publikacijos dalis „2011 m. atsižvelgiant į gerą kainą apsisprendėme pirkti daugiasluoksnes fasadines plokštes iš UAB MV SYSTEM. Gavome plokštes pažeistas UAB MV SYSTEM (pardavėjo) pakrovimo/transportavimo metu (nuostolis ~ 3000Lt). Kadangi telefonu išspręsti problemos ir rasti kompromiso nepavyko (nekalbant apie bendravimo kultūrą, galimų problemos sprendimų UAB MV SYSTEM nesiteikė pasiūlyti). Vėliau rašėme pretenzijas ir kreipėmės į vartotojų teises ginančias institucijas, tačiau jokio sprendimo UAB MV SYSTEM nesiteikė pateikti, leido suprasti, kad bet kokias kompensacijas galime pamiršti. Dėl minėtų defektų (broko) buvo patirti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai“ yra žinia, o kita publikacijos dalis – „Nuoširdžiai rekomenduojame SAUGOTIS UAB MV SYSTEM ir jų brokuotų prekių. Neapsigaukite geresne kaina, nepadės nei sutartys nei vartotojų teises ginančios institucijos” gali būti vertintina kaip publikacijos autoriaus nuomonė.

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsižvelgiant į tai, kad ši taisyklė taikoma taipogi ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 str. 8 d.), trečiajam asmeniui teko pareiga įrodyti, jog atsakovo internetinėje svetainėje paskleista publikacija atitinka tikrovę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įstatyminės prezumpcijos nepaneigė.

Pirma, bylos duomenimis, ieškovė (pardavėjas) ir trečiasis asmuo (pirkėjas) 2010 m. vasario 28 d. sudarė prekių (sieninių plokščių) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 2.6 punktu pardavėjas įsipareigojo atsakyti už parduodamų prekių kokybę iki prekių iškrovimo momento (pardavėjas neatsako už prekių sugadinimą iškrovimo metu), o sutarties 3.5 punktu pirkėjas įsipareigojo prieš prekių iškrovimą kartu su pardavėju ir / ar transporto ekspeditoriumi patikrinti krovinio kokybę ir, esant defektams, pažymėti brokuotų prekių markę ir kiekį prekių perdavimo važtaraštyje (t. 2, b. l. 41-43). Taigi pirkėjui paskleidus žinią, kad pardavėjas pardavė jam pažeistas (nekokybiškas) prekes, trečiasis asmuo turėjo šią aplinkybę pagrįsti sutarties 3.5 punkte nurodomu prekių perdavimo važtaraščiu, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti.

Antra, neatitinka tikrovės publikacijos autoriaus teiginiai, jog jis dėl nekokybiškų prekių patyrė apie 3000 Lt dydžio nuostolius, o ieškovė vengė bendradarbiavimo pareigos („vėliau rašėme pretenzijas ir kreipėmės į vartotojų teises ginančias institucijas, tačiau jokio sprendimo UAB MV SYSTEM nesiteikė pateikti, leido suprasti, kad bet kokias kompensacijas galime pamiršti“). Priešingai nei teigia trečiasis asmuo, į UAB „Eurotaktas“ 2011 m. gegužės 10 d. pretenziją ieškovė atsakė 2011 m. gegužės 16 d. atsakymu į pretenziją, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, į kurią kreipėsi UAB „Eurotaktas“, atsakė bendrovei 2011 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (15.2)-2D-6534), kuriuo informavo, kad bendrovės pretenzija pagal kompetenciją persiųsta nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (t. 2, b.l. 45-46, 54). Iš ieškovės atsakymo į pretenziją nustatytos priežastys, dėl kurių ji nesutiko su trečiojo asmens UAB „Eurotaktas“ pretenzija, be to, kaip matyti iš sandorio šalių pasiektų susitarimų, ieškovės argumentai iš esmės pasitvirtino, kadangi pradžioje reiškęs pretenziją dėl keturių nekokybiškų plokščių, vėliau trečiasis asmuo, pasirašydamas taikų susitarimą, sutiko su ieškovės pozicija, jog pretenzija galėjo būti reiškiama tik dėl vienos plokštės (t. 2, b.l. 47, 51-52, 53). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą argumetais, jog ieškovės trečiajam asmeniui padaryta nuolaida dėl vienos nekokybiškos plokštės savaime nereiškia fakto patvirtinimo, jog pardavėjas pardavė pirkėjui nekokybišką prekę, nes kaip jau minėta, važtaraščiuose prekės defektas nebuvo konstatuotas. Todėl labiau tikėtinais pripažintini ieškovės argumentai, jog taikų susitarimą dėl vienos brokuotos plokštės ji pasirašė siekdama išlaikyti gerus verslo santykius su trečiuoju asmeniu ir siekdama toliau su juo bendradarbiauti (CPK 185 str.). Taigi iki ginčijamos 2011 m. birželio 3 d. atsakovo tinklapyje www.skundai.lt paskleistos informacijos trečiajam asmeniui buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad jo parengta informacija apie ieškovės nekokybiškas prekes, patirtus nuostolius, ieškovės ir kitų institucijų atsisakymą bendradarbiauti neatitinka faktinių aplinkybių, taigi ir tikrovės.

Trečia, konstatavus trečiojo asmens paskleistos žinios neatitikimą tikrovei, subjektyvi jo nuomonė „SAUGOTIS UAB MV SYSTEM ir jų brokuotų prekių. Neapsigaukite geresne kaina, nepadės nei sutartys nei vartotojų teises ginančios institucijos“ vertintina kaip neigiama informacija apie ieškovės asmenį ir akivaizdžiai žemina jos dalykinę reputaciją, kadangi kitiems asmenims bandoma įteigti, kad ieškovė prekiauja nekokybiškomis prekėmis, o pasirašytos sutartys dėl kokybės reikalavimų nebus vykdomos. Atkreiptinas dėmesys, kad po tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo ieškovė patyrė realius neigiamus padarinius: kitos įmonės, su kuriomis ieškovė palaikė verslo santykius, nutraukė su ja komercinį bendradarbiavimą (t. 2, b.l. 91-107).

Remiantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama publikacija turėjo tiesioginės reikšmės ieškovės dalykinei reputacijai, įmonės vertinimas tapo neigiamas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą pašalinti iš jo valdomo tinklalapio informaciją apie ieškovę kaip tikrovės neatitinkančią ir pažeidžiančią jos garbę, orumą bei dalykinę reputaciją yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko naikinti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kiti apeliantų argumentai, kiek tai susiję su ginčo dalyku, neturi teisinės reikšmės skundžiamam teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais sutinka iš dalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai

Bylos duomenimis, ieškovė pareiškė du savarankiškus reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas, kitas atmestas. Taigi patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys yra lygios, t. y. po 50 proc. Sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė neskundė, todėl teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų jos atžvilgiu paliktinas nepakeistas.

Atmetus atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, apeliantų patirtos išlaidos už apeliacinių skundų padavimą nepriteistinos (CPK 93 str.).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1860 Lt atstovavimo išlaidų, todėl ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina suma sudarytų 930 Lt, o ne 150 Lt, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens argumentais, jog ieškinį tenkinus iš dalies, jam turėjo būti atlygintos atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nors ieškovės ir trečiojo asmens interesai byloje nesutapo, t. y. buvo priešiški, tačiau ieškovės atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo susijęs su trečiojo asmens procesiniu suinteresuotumu (pozicija) šio reikalavimo atžvilgiu. Ir priešingai, ieškovės reikalavimas dėl tikrovės neatitinkančių žinių buvo sąlygotas trečiojo asmens veiksmų paskleidžiant šią informaciją internetinėjė erdvėje. Taigi šio ieškovės reikalavimo patenkinimo atveju trečiajam asmeniui atsakovo pusėje negali būti priteisiamos jo atstovavimo išlaidos pagal pateiktus 6 276,88 Lt sumai kvitus (t. 2, b. l. 62, 77) (CPK 93 str. 4 d.). Tokios praktikos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Už atsiliepimų į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus paruošimą ieškovė turėjo atitinkamai 1210 Lt ir 968 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 184, 200). Apeliacinius skundus atmestus, šios išlaidos, kaip neviršijančios Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos 8.11 punkte numatyto dydžio, priteistinos iš atsakovo ir trečiojo asmens (CPK 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Padidinti atsakovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „MV System“, į. k. 302464205, priteistas advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas nuo 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) iki 930 Lt (devynių šimtų trisdešimties litų).

Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „MV System“, į. k. 302464205, iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1210 Lt (vieną tūkstantį dešimt litų), iš trečiojo asmens UAB „Eurotaktas“, į. k. 136002310, 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėGinautas Koriaginas