Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-337-927/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-337-927/2019Nutartis · 2019-07-04Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. AN2-429-932/2019Nutartis · 2019-08-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
II-337-927/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02284-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas
R. K.
Advokatai
Vladimiras Kononov
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-337-927/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02284-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.6.; 21.10.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Irenai Adamovič,

dalyvaujant pareiškėjui R. K. (R. K.), jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimirui Kononov),

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. K. (toliau - Pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7301-2019 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. R. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7301-2019 (toliau – Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. kovo 24 d. 14.55 val. Vilniaus r. sav., Didžiosios Riešės k., Molėtų g. 2, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus (b. l. 4-5).

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. gegužės 16 d. Pareiškėjo skundas dėl Nutarimo pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (b. l. 16).

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

3. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Nutarimą šiais argumentais:

3.1. pareiškėjas nesutiko su nustatytu girtumo laipsniu, todėl nedelsdamas kreipėsi į medicinos įstaigą dėl girtumo nustatymo. 2019 m. kovo 24 d. 16.05 val. pareiškėjo apžiūros medicinos įstaigoje metu nustatyta, kad alkoholio kvapas iš uoslės neužuodžiamas; 16.17 val. pirmo tyrimo alkotesteriu rezultatas buvo 0,21 promilės; iš 16.09 val. paimto pareiškėjo kraujo nustatyta, kad jame mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 0,24 promilės;

3.2. pareiškėjo teigimu, sveiko žmogaus kepenys suardo nuo 0,15 iki 0,20 promilės per valandą. Tai reiškia, jeigu 14.55 val. alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 0,48 promilės, tai 16.00 val. turėjo būti 0,33 promilės (0,48 - 0,15). Tačiau, pareiškėjo kraujyje nustatytas ženkliai žemesnis alkoholio kiekis - 0,24 promilės, o iškvėptame ore - 0,21 promilės. Tyrimų rezultatai leidžia pareiškėjui abejoti nustatytu 0,48 promilių girtumo buvimu ir alkotesterio parodymų teisingumu, todėl Nutarimas grįstas neteisingais duomenimis ir naikintinas (b. l. 1-3).

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucijos atstovas prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti, remdamasis tuo, jog pareiškėjui buvo nustatytas 0,48 promilių girtumas. Po 1 val. 13 min. pareiškėjas pridavė kraują, kuriame nustatytas 0,24 promilių girtumas. Taigi, pareiškėjo organizmas daugiau nei per valandą išskaidė 0,24 promilės alkoholio, kas patvirtina, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti nurodytais skunde argumentais. Papildomai nurodė, kad iš vakaro jis gėrė alaus, apie keturis butelius. Po pirmo patikrinimo alkotesteriu, jis po 10-15 minučių prašė pareigūnų jį dar kartą patikrinti, tačiau pareigūnai atsisakė.

6. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti ir Nutarimą panaikinti. Papildomai argumentavo, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nuo jo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo pridavimo būtų kažkaip siekęs sumažinti alkoholio rodiklius. Pažymėjo, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. galioja tokia tvarka, kad atlikus pirmą patikrinimą alkotesteriu, pareigūnai po 10-20 minučių gali suteikti galimybę atlikti antrą patikrą. Pareiškėjas to prašė, tačiau pareigūnai antrą kartą tikrinti atsisakė. Be to, priimant Nutarimą, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus dokumentus, t. y. specialisto išvadą. Jei teismas prieitų prie nuomonės, kad galima taikyti švelnesnę nuobaudą, prašo ją taikyti.

7. Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. yra įsigaliojusi instrukcija, kurioje kalbama apie antrą patikrinimą alkotesteriu. Tačiau, antras patikrinimas atliekamas, kuomet nustatomas daugiau kaip 1,5 promilių girtumas. Šiuo atveju niekas neprivalėjo pareiškėjui duoti pūsti antrą kartą. Pagal alkotesterio instrukciją, leidžiama paklaida yra 0,017 promilių. Su paklaida pareiškėjo naudai jo neblaivumas būtų 0,463 promilės. Svarbus neblaivumo laipsnis yra tas, kuris buvo vairavimo metu. Klausimą dėl švelnesnės nuobaudos palieka spręsti teismo nuožiūra, pareiškėjas nėra sistemingas pažeidėjas.

Atsiliepimas

8. Teismo posėdyje liudytoja gydytoja E. U. paaiškino, kad ji atliko pareiškėjo medicininę apžiūrą. Alkoholio skaidymas yra labai individualus dalykas. Remiantis statistiniais rodikliais, per valandą žmogaus organizmas gali suskaidyti nuo 0,1 iki 0,2 promilės, tačiau konkrečiu atveju tai priklauso nuo žmogaus kepenų būklės ir kitų individualių faktorių, todėl galima apskaičiuoti tik statistiškai. Medikų darbe neblaiviu asmeniu laikomas asmuo, kurio kraujyje yra daugiau negu 0,41 promilės. Tuomet išvadoje rašoma, kad asmuo neblaivus. Jei yra mažiau, kaip 0,41 promilės - rašoma, kad asmuo blaivus, bet vartojęs alkoholio. Ji pareiškėjo išorinių neblaivumo požymių medicininės apžiūros metu nepastebėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl R. K. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį

9. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nutarimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

10. R. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. kovo 24 d. 14.55 val. Vilniaus r. sav., Didžiosios Riešės k., Molėtų g. 2, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, Nutarimu paskirta 350 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

11. Alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad 2019 m. kovo 24 d. 14:56:11 val. R. K. iškvėptame ore alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0005 nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Alkotesterio patikros sertifikato kopija patvirtina, kad minėto alkotesterio paklaida (nuo 0,01 iki 1,00 promilės) yra ± 0,017 promilės.

12. ANK 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Šio straipsnio 5 dalyje nusižengimo padarymo metu (iki 2019 m. balandžio 1 d.) buvo numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs, nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai ir užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

13. Pareiškėjas nesutinka su alkotesterio parodymais, nesutikimą grindžia specialisto išvada, iš kurios matyti, kad jo kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 24 d. 16.05 val., tai yra praėjus 1 val. 09 min. po pūtimo į alkotesterį, nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 0,24 promilės (b. l. 9). Taip pat nesutikimas grindžiamas ir medicininės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad 2019 m. kovo 24 d. 16.17 val. R. K. iškvėptame ore alkotesteriu nustatytas 0,21 promilių neblaivumas (b. l. 7-8).

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

15. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

16. R. K., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0005 nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs alkotesterio paklaidą, daro išvadą, kad jo neblaivumas buvo 0,463 promilės (0,48 - 0,017). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra.

17. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti gydymo įstaigoje atliktos medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti bei kraujo tyrimo rezultatai kitiems bylos duomenims neprieštarauja.

18. Remiantis teismų praktika administracinių nusižengimų bylose, matyti, jog, vadovaujantis moksliškai patvirtinta formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-41-2013). Kaip jau buvo minėta, policijos pareigūnai sertifikuotu alkotesteriu R. K. neblaivumo (girtumo) laipsnį – 0,48 promilės (teismui pritaikius paklaidą – 0,463 promilės) nustatė 2019 m. kovo 24 d. 14:56:11 val., ligoninėje kraujo mėginys paimtas 2019 m. kovo 24 d. 16.05 val., nustatytas 0,24 promilių girtumas. Taigi tarp R. K. tikrinimo alkotesteriu ir jo kraujo mėginio paėmimo praėjo 1 valanda ir 9 minutės. Per šį laikotarpį alkoholio koncentracija R. K. kraujyje neabejotinai sumažėjo ir, kaip nurodoma skunde, aukščiau minėtos formulės pagrindu atlikti skaičiavimai parodo, kad 1 valandą ir 9 minutes iki kraujo mėginio paėmimo R. K. kraujyje galėjo būti daugiau nei 0,4 promilės etilo alkoholio, o būtent, mažiausiai - 0,44 promilės (0,24 promilės nustatyta kraujyje + 0,20 promilės organizmas maksimaliai galėjo išskaidyti per šiek tiek daugiau nei valandą). Tad R. K. kraujo mėginys ir antrą kartą pripūstos 0,21 promilės ligoninėje, ne tik kad nepaneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto jo automobilio vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio – 0,463 promilės (pritaikius alkotesterio paklaidą), bet ir jį patvirtina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

19. Atmetant skundo argumentus dėl antro patikrinimo alkotesteriu, pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu. Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis), ką R. K. ir padarė.

20. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog R. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl Nutarimas šioje dalyje yra pagrįstas ir nenaikintinas.

Dėl nuobaudos švelninimo

21. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija už šio administracinio nusižengimo padarymą, nenustačiusi Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, paskyrė straipsnio sankcijos vidurkiui artimą nuobaudą – 350 Eur baudą ir minimaliam 12 mėnesių laikotarpiui taikė administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

22. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

23. R. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų. Institucija, priimdama Nutarimą, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, R. K. visgi paskyrė minimalią administracinio poveikio priemonę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, teismas abejoja R. K. nuoširdumu. Kaip jis nurodė, iš vakaro išgėrė 4 butelius alaus. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad kitos dienos vėlyvą popietę, t. y. 14.55 val., jam nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Teismo vertinimu, toks alkoholio kiekis, išgertas vienos dienos vakare, kitos dienos popietę jau būtų buvęs visiškai organizmo išskaidytas. Taigi, teismas, R. K. nurodomą aplinkybę apie išgerto alkoholio kiekį ir laiką, vertina kritiškai.

24. Tai, kad R. K. baudžiamas pirmą kartą bei tai, kad darbo funkcijoms atlikti jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nėra išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, todėl paskyrus dar švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimalaus termino administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Keisti Nutarimą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. K. (R. K.) skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7301-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė