- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-486-425/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00990-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- S. M.
- Išvadą teikia
- Biržų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Alvydas Penelis
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ir atsakovo S. M. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-830/2011 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui S. M., institucija teikianti išvadą Biržų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo ieškovei priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. 2010-10-04 ieškiniu bei patikslinusi reikalavimus teismo posėdyje prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2001-02-22 dėl atsakovo S. M. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai tą pačią M. pavardę; priteisti iš atsakovo jos naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; sūnaus D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. M.; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 700 Lt iki vaikas sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo jos naudai išlaikymą mokamą kas mėnesį 1 300 Lt periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės; priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2001-02-22, nuo 2006 m. atsakovas dirba Norvegijoje. 2009 metais vasario mėnesį ieškovė sužinojo, kad atsakovas turi kitą moterį, yra jai neištikimas. Atsakovas pripažino neištikimybės faktą, nuo 2009 metų gegužės mėnesio atsakovas pradėjo gyventi su kita moterimi Norvegijoje. Dėl atsakovo neištikimybės ieškovei sutriko sveikata, ji buvo priversta kreiptis į medikus. Sūnus gimė silpnos sveikatos, nuo gimimo sunkiai serga, jam reikalinga pastovi priežiūra, todėl ieškovė negali dirbti. Ieškovei ir sūnui pragyventi per mėnesį reikia apie 3 000 Lt. Ieškovės pajamos yra apie 3 000-4 000 Lt per metus, atsakovo apie 14 000 Lt per mėnesį. Nurodė, kad bendro turto neužgyveno. Pagrindinė skyrybų priežastis – atsakovo neištikimybė, atsakovas turi pareigą ieškovę išlaikyti, kadangi ji dėl sūnaus ligos negali dirbti.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2011-04-29 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, V. M. ir S. M. santuoką, įregistruotą 2001-02-22 Biržų rajono savivaldybės Civilinės būklės aktų įrašų biure (santuokos įrašo Nr. 2) nutraukė dėl S. M. kaltės, V. M. paliko santuokinę pavardę – M., ieškovės ir atsakovo bendro vaiko - sūnaus D. M. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. M., priteisė iš atsakovo S. M. sūnaus D. M. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną V. M.. Priteisė iš atsakovo S. M. buvusios sutuoktinės V. M. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki ieškovės ir atsakovo bendras sūnus D. M. sulauks pilnametystės. Priteisė iš atsakovo S. M. V. M. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 184,45 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, bei 6.53 Lt dokumentų įteikimo išlaidų - valstybei. Priteisė iš V. M. 8,97 Lt dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo S. M. kaltės, atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas nustatytas pareigas – nebuvo lojalus sutuoktinei, neparėmė jos moraliai, nenutraukus santuokos paliko šeimą, pradėjo gyventi su kita moterimi, o pats atsakovas neneigė neištikimybės fakto. Nors atsakovas teigė, kad ir ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, tačiau savo teiginių niekuo nepagrindė. Teismas remdamasis ieškovės pateiktais duomenimis, jog jai buvo nustatyta ūminė stresinė reakcija, ieškovė vaistais gydyta nuo depresinio sutrikimo, konstatavo, kad ieškovė V. M. neabejotinai patyrė neturtinę žalą, įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, teismas ieškovei priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovė V. M. ir yra darbinga, tačiau jos turtas bei gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti. Be to, ieškovė prižiūri nuolat sergantį sūnų, kas riboja ieškoves galimybes pilnavertiškai įsidarbinti ir dirbti. Kadangi CK 3.72 str. įtvirtinta prezumpcija, kad ieškovei reikalingas išlaikymas, jeigu ji augina bendrą savo ir atsakovo nepilnametį vaiką, šioje byloje nebuvo paneigta, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovei išlaikymą, teismas nustatė ieškovei išlaikymą po 400 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Taip pat teismas, įvertinęs vaiko D. M. sveikatą, sergamos ligos pobūdį, byloje nustatytus bendruosius specialiuosius bei individualiuosius vaiko poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, tai, kad atsakovas sutiko, jog sūnui per mėnesį išlaikyti reikia apie 1 400 Lt, iš atsakovo priteisė po 800 Lt kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti.
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. apeliaciniu skundu prašė Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė sūnui D. M. išlaikymą iš atsakovo po 800 Lt mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir kuria teismas priteisė ieškovės išlaikymui iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pakeisti – sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo po 1 700 Lt mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o ieškovės išlaikymui priteisti iš atsakovo po 1 300 Lt mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad teismo iš atsakovo priteista 800 Lt suma nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra nepakankama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs šią sumą kaip būtiną ir tenkinančią minimalius vaiko poreikius, tačiau byloje pateikti įrodymai, kad sūnus D. pastoviai serga, jam reikalingi vaistai gydymui, reikalingos lėšos vaiko laisvalaikiui, mokslams, rūbams, komunalinėms paslaugoms ir kt. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, ji turi tik 54 m² gyvenamojo ploto ir sodo sklypą, jos pajamos nedidelės, ji didžiąją laiko dalį skiria sūnaus auklėjimui ir priežiūrai, todėl negali dirbti. Kadangi atsakovas negali pasirūpinti kasdiene vaiko priežiūra, jis privalo vaikui teikti didesnį materialinį išlaikymą. Atsakovas kas mėnesį vidutiniškai gauna po 26 388 Norvegijos kronų (10 Norvegijos kronų yra 4,43 Lt), taip pat Norvegijoje gauna sumų vaiko išlaikymui, tačiau ieškovei šių pinigų neatiduoda. Atsakovas gyvena gana prabangiai, yra paėmęs paskolą ir įsigijęs automobilį už 126 255 Lt, kas ieškovės nuomone rodo aiškiai gerą atsakovo turtinę padėtį. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Išlaikymas turi būti priteisiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, gabumus ir norus. Apeliantė teigė, kad teismas nepagrįstai sumažino prašytą ieškovei priteisti išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas iki pradėdamas gyventi atskirai kas mėnesį ieškovei ir jų sūnui skirdavo po 3 000 Lt, taigi atsakovas pats faktiniais veiksmais pripažino, kad ieškovei ir sūnui per mėnesį yra reikalinga 3 000 Lt suma. Ieškovė moka komunalinius mokesčius, jai reikia lėšų laisvalaikiui ir kitų elementarių poreikių tenkinimui. Sudėjus teismo priteistą išlaikymą ir ieškovės gaunamas pajamas per mėnesį ieškovei tenka 500 Lt suma, kuri yra per maža suaugusiojo žmogaus išsilaikymui. Atsiliepimu į atsakovo S. M. apeliacinį skundą, ieškovė prašė atsakovo skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių dėl santuokos nutraukimo buvus ir ieškovės kaltę, ar įrodančių, kad ieškovė neracionaliai naudojo ar nuslėpė šeimos lėšas. Atsakovas nepaneigė, kad jų sūnui yra nustatytas mišrus raidos sutrikimas, kalbos išraiškos sutrikimas, sūnus dažnai sirgo kvėpavimo ligomis, jam diagnozuotas astminis bronchitas. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė CK 3.72 str. 2 d. nustatytos prezumpcijos, kad ieškovei išlaikymas reikalingas, kadangi ji augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio vaiką. Atsakovas vaikui visiškai neskiria jokio dėmesio, su sūnumi visai nebendrauja, ieškovė vaiką augina viena, todėl negali gauti gerai apmokamo darbo, persikvalifikuoti.
Atsakovas S. M. apeliaciniu skundu prašė Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti: pripažįstant, jog santuoka nutraukiama esant abiejų sutuoktinių kaltei; panaikinti teismo sprendimo dalis dėl ieškovei V. M. priteisto išlaikymo ir neturtinės žalos priteisimo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovą kaltą dėl santuokos nutraukimo, nepakankamai išsamiai įvertino bylos aplinkybes: nevertino atsakovo argumentų, kad ieškovė nesilaikė abipusės pagalbos pareigos, nevertino, kodėl mokyklinio amžiaus vaiko motina, būdama sveika, darbingo amžiaus nebandė susirasti geriau apmokamo darbo, persikvalifikuoti, nesistengė išlaikyti savęs. Teismas nevertino, kad ieškovė savo veiksmais nulėmė savo sunkią materialinę padėtį, nevertino, kad ieškovė iki ieškinio padavimo teismui dienos nuėmė visas pinigines lėšas iš bendrų ieškovės ir atsakovo vardu bei sūnaus vardu atidarytų banko sąskaitų (apie 13 000 Lt), tačiau nenurodė, kur šias lėšas panaudojo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi galimybių dirbti, kadangi byloje nėra įrodymų, kad sūnui yra reikalinga nuolatinė suaugusiojo asmens priežiūra. Atsakovas pažymėjo, kad realių ryšių su ieškove nebuvo jau nuo 2006 m., o ieškovės pasyvus, nieko nekeičiantis elgesys nulėmė tokią šeimos ateitį. Ieškovė neracionaliai naudojo šeimos pajamas, nesirūpino šeimos santarve, buvo nelojali, nesutiko keltis gyventi ir dirbti į Norvegiją, ją tenkino tik ieškovo siunčiami pinigai. Todėl dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Apeliantas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad ieškojosi labiau apmokamo darbo, dėjo visas pastangas save išlaikyti, siekė persikvalifikuoti. Norint pagrįsti, kad ieškovė negali dirbti, nes augina dažnai sergantį vaiką, reikalinga specialisto pažyma, kuri patvirtintų, jog vaikui būtina nuolatinė slauga, tačiau tokios pažymos nėra. Ieškovė išgalėjo pasisamdyti brangų advokatą iš kito miesto, tačiau kvito už suteiktas paslaugas nepateikė. Kadangi ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, nėra jokių galimybių sužinoti ir įrodyti, koks tikrasis ieškovės uždarbis, tačiau atsižvelgus, kad ieškovė tiek metų nebūtų vertusis nepelninga veikla, atsakovas teigė, kad jos pajamų užtenka ieškovei pragyventi. Teismas taip pat neįvertino aukšto pragyvenimo lygio Norvegijoje, kur atsakovo perkamoji galia už gaunamas pajamas yra žymiai mažesnė. Atsakovas teigė, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos ieškovei, taikydamas analogiją bylos Nr. 3K-2-177/2007 pagrindu, kur sutuoktinis nesirūpino šeima, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš šeimos narius. Nagrinėjamu atveju atsakovas iki ieškinio padavimo ir po to finansiškai rėmė ieškovę ir jų sūnų, niekada nevartojo smurto, todėl teismo sprendimas priteisti ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad vaiko sveikatos problemos atsirado ne tiek dėl santuokos iširimo, kiek dėl vaiko brendimo, o vaikas nėra išskirtinis vien tuo, kad lankosi pas psichologus. Kadangi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžių, prašydama padidinti priteistą iš atsakovo sūnaus D. išlaikymui sumą iki 1 700 Lt mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o ieškovės išlaikymui iki 1 300 Lt mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto ieškovei išlaikymo dydžio, neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas pripažinti jog šalių santuoka nutraukiama esant abiejų sutuoktinių kaltei, panaikinti teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo ieškovei V. M. ir neturtinės žalos priteisimo.
CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau šiuo atveju skiriasi santuokinių pareigų pažeidimo įrodinėjimo pareiga: atsakovė neturi įrodinėti, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), o ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (nepagarbų ir nelojalų atsakovės elgesį jo atžvilgiu), taip pat kad jo neištikimybė nenulėmė santuokos iširimo (nuginčijamoji prezumpcija).
Teismas, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito kaltę. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad atsakovas S. M., pradėdamas gyventi su kita moterimi, iš esmės nepaliko galimybės atkurti santuokinių ryšių su ieškovė, nes su kita moterimi ir toliau gyvena. Šiuo atveju teismas pagrįstai esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikavo būtent atsakovo neištikimybę, kurios atsakovas apeliantas S. M. iš esmės ne tik, kad nepaneigė (CK 3.61str.1d.), tačiau ir neneigė, t.y. pripažino savo gyvenimą su kita moterimi, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo S. M. kaltės, dėl jo neištikimybės ir šis faktas buvo pakankamas pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės V. M. patirtą neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 370str.2d.). Bylos medžiaga pirmosios instancijos teismui buvo pakankama padaryti išvadą, kad dėl atsakovo S. M. neištikimybės pablogėjo ieškovės V. M. sveikata, nes 2009-03-13 jai diagnozuota ūminė stresinė reakcija, 2009-04-15 ūmus depresinis sutrikimas, 2010-01-29 kreipėsi dėl pakartotinės ūminės reakcijos, buvo taikomas gydymas vaistais (T.1, b.l. 50), o tai patvirtina ieškovės patirtą moralinę žalą. Teismo priteista 5 000,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, įvertinant ieškovės patirtus moralinius praradimus, sveikatos pablogėjimą, santuokoje išgyventą apie 9 metų laikotarpį, negali būti pripažintina per didelė. Aptartais motyvais teismas pripažįsta nepagrįstus ir deklaratyvius atsakovo apeliacinio skundo motyvus, kad šalių santuokos iširimą lėmė ieškovės neracionaliai naudotos šeimos pajamos, nesirūpinimas šeimos santarve, buvus nelojalia, nesutikus keltis gyventi ir dirbti į Norvegiją, nes ją tenkino tik ieškovo siunčiami pinigai, kadangi objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų apeliantas S. M. dėl šios apeliacinio skundo dalies įrodymų nepateikė.
CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Taigi teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo, o prašė teismo šią teisę pripažinti, nes kartu su ja lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus D. M..
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 400 Lt išlaikymą, mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas aplinkybes, kad atsakovė dirba pagal verslo liudijimą, t.y. augina gėles ir jas parduoda Biržų turguje, kad per metus gaunamos pajamos sudaro: 2009 m. – 3 570 Lt, 2010m. 3 120 Lt (T.2, b.l.94-95), tai yra mažiau nei minimalus darbo užmokestis, kad gyvena nuosavame name. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad būtent ieškovė augina šalių 10 metų vaiką Domą, kuriam neabejotinai reikalinga priežiūra ne tik dėl sveikatos problemų, tačiau tokio amžiaus vaiką reikia tinkamai auklėti, jį prižiūrėti, užtikrinti jo pomėgių, gabumų vystymą ir tobulinimą, o tai susiję su papildomomis laiko sąnaudomis, kurių negalima skirti darbinei veiklai, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą priteisti iš atsakovo ieškovei 400 Lt išlaikymą, mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Šioje dalyje atsakovo S. M. apeliacinio skundo motyvai pripažintini nepagrįstais, jų mažinti ar visai nepriteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šioje dalyje nepagrįstus ir ieškovės V. M. apeliacinio skundo motyvus didinti pirmosios instancijos teismo priteistą ieškovei išlaikymą, nes pagal apelianto apeliacinio skundo motyvus labiau tikėtina, kad:
Norvegijos valstybės mokamas vaikui Domui išlaikymas, kurį gaudavo atsakovas S. M., nutrauktas.Atsakovas S. M. gyvena Norvegijoje, kurioje yra vienas iš aukščiausių pragyvenimo lygių šalyje, todėl atitinkamai didesnės išlaidos būsto nuomai, maistui, pragyvenimo reikmėms.
Apeliantė V. M. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė sūnui D. M. išlaikymą iš atsakovo po 800 Lt mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, prašydama šią dalį pakeisti – sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo po 1 700 Lt mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
CK 3. 193str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinus, kad šalių vaikas D. yra 10 metų amžiaus, jo poreikiai dar nėra tiek dideli, kiek 15-17 metų amžiaus vaiko, įvertinus jo sveikatos problemas, (specifinis mišrus raidos sutrikimas), kvėpavimo organų problemos, teismo priteistas iš atsakovo 800 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas pripažintinas pakankamu, kadangi išlaikymą vaikui turi skirti abu tėvai. Tokiu būdu ieškovei apeliantei skiriant kas mėnesį po 200-300 Lt D. išlaikymui, kas mėnesį abiejų tėvų skiriama išlaikymo suma sudarytų 1 000 – 1 100 Lt, kurios pilnai turėtų pakakti nepilnamečio D. poreikių tenkinimui, jo ugdymo užtikrinimui. Apeliantės V. M. apeliacinio skundo motyvai dėl priteisto D. išlaikymo didinimo iki 1 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nėra pakankamai pagrįsti, kad būtų pagrindas šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Virš aptartais motyvais ir padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą.