Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus akto nuginčijimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, valstybės įmonė „Registrų centras“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Prašoma panaikinti išvada CMS nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo papildyti pareiškėjo pavardę iš ,,B.“ į „B. A + A. t. K. k. HM HRH HGD J. D. L. D. K. P.“

3. Išvadoje nurodyta, kad pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 (toliau – taip pat ir Taisyklės), 9.2 punktą, pavardę galima keisti į senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę. Galimybė keisti pavardę į aristokratų titulus Taisyklėse nenustatyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Taisyklių 9.2 punkte nustatyta, kad galima keisti pavardę į senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę. Taisyklės nustato vardo ir pavardės keitimo pagrindus, šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką, o ne aristokratiškų titulų įrašymo tvarką;

9.2. Civilinės metrikacijos įstaigų funkcijos, teisės ir pareigos nustatytos Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334. Aristokratiškų titulų įrašymas (papildymas) į civilinės būklės aktų įrašus nėra civilinės metrikacijos įstaigų funkcija;

9.3. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklėse bei Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo 2 priede, patvirtintame Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-26, nustatyta, kad asmens vardo ir pavardės ilgis neturi viršyti 31 simbolio. Pareiškėjo nurodyta pavardė „B. A + A. t. K. k. HM HRH HGD J. D. L. D. K. P.“ viršija nurodytą simbolių ilgį. Spausdinant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, asmens varde / pavardėje yra paliekamas tik 31 simbolis. Be to, Gyventojų registro programoje nėra galimybės įrašyti simbolio „+“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

13. Būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė 99 lapus rašytinių įrodymų, pavadintų ,,trūkstamų įrodančių dokumentų priedas“. Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas bylos eigoje buvo pripažinęs pareiškėjo kilmės dokumentus ir juos priėmęs į bylą, tačiau po skundžiamo sprendimo priėmimo, pareiškėjui susipažinus su byla, pareiškėjo pateiktų kilmės dokumentų byloje nebuvo. Pareiškėjas teigia, jog nurodytos aplinkybės įtakojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą bei proceso teisės normų pažeidimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

17. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismui teikiamais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog dalis pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. e2-12381-934/2018 užregistruoti pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai: 2018-04-26 (Nr. DOK-101962) ir 2018-04-30 (Nr. DOK-104172), kurie 2018-05-04 teisėjo rezoliucija priimti į civilinę bylą; 2018-05-11 (Nr. DOK-114058), kurie 2018-05-11 teisėjo rezoliucija priimti į civilinę bylą; dalis įrodymų pateikta 2018 m. gegužės 24 d. vykusio teismo posėdžio metu, kurie taip pat buvo priimti į bylą. Dalis pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų taip pat yra elektroninės bylos popieriniame priede.

18. Nagrinėjamu atveju civilinę bylą Nr. e2-12381-934/2018 inicijuojantis dokumentas (pateiktas pareiškėjo) teismui pateiktas naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (VEP posistemis), todėl civilinė byla yra elektroninė. Vadinasi, visi pateikiami procesiniai dokumentai (taip pat ir jų priedai) civilinėje byloje taip pat pateikiami per Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą. Bylos duomenys patvirtina, jog 2018 m. balandžio 26 d. vykusiame pirmos instancijos teismo posėdyje pareiškėjas buvo įpareigotas per 7 dienas nuo šio teismo posėdžio dienos įkelti visus teismui teikiamus dokumentus į EPP sistemą (2018-04-26 Pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalis įpareigoja šalis savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, teikti įrodymus ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjo argumentus, jog dalies pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų elektroninėje byloje nėra.

19. Dėl kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateiktų įrodymų – nuorašų iš interneto portalų www.wikiwand.com, kuriuose pateikti titulų aprašymai ir reikšmė; Vokietijos Kilmingųjų Asociacijos Juodkalnijos princui išduotų dokumentų su vertimu nuorašų, Juodkalnijos princo rašto su vertimu nuorašo; Rusijos Federacijos Kultūros ministerijos rašto su priedais bei vertimu nuorašo; taip pat kitų įrodymų (ištraukų iš knygų, internetų portalų nuorašai su vertimais ir kt.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo teikiami duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis), be to, dalis šių įrodymų jau yra civilinėje byloje.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus prijungti prie bylos medžiagos, jų nevertina ir grąžina juos pareiškėjui (CPK 314 straipsnis).

Dėl asmens teisės papildyti pavardę aristokratišku titulu

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. CK 2.20 straipsnio 3 dalis nustato, jog fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai.

22. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Taisyklių 9 punkto pagrindu gali būti pakeista pavardė, jeigu: 9.1 nori turėti tėvų pavardę; 9.2 nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę; 9.3 nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių; 9.4 nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; 9.5 turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; 9.6 pasikeitė pavardę užsienio valstybėje; 9.7 nori turėti kitokį pavardės variantą, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis ar kitoks priesaginis tos pavardės variantas; 9.8 po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.9 po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.10 nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; 9.11 nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 9.12 nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę.

23. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. gruodžio 20 d. išvada Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-4348/17(2.4.1.51-TD1) atsisakė tenkinti pareiškėjo S. B. prašymą papildyti (pakeisti) pavardę iš ,,B.“ į „B. A + A. t. K. k. HM HRH HGD J. D. L. D. K. P.“ CMS Išvadoje nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ 9.2 papunktyje nustatyta, kad galima keisti pavardę į senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę, o ne aristokratiškų titulų įrašymo tvarką, taip pat ne pavardžių papildymo aristokratiškais titulais tvarką. Civilinės metrikacijos įstaigų funkcijos, teisės ir pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334. Aristokratiškų titulų įrašymas (papildymas) į civilinės būklės aktų įrašus nėra civilinės metrikacijos įstaigų funkcija (e. b. T. I., b. l. 4).

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės pakeisti ir (ar) papildyti pavardę pagal pareiškėjo prašymą, tai yra, įrašant aristokratiškąjį titulą. Be to, teismas, remdamasis Gyventojų registro duomenimis, nenustatė, kad pareiškėjo tėvai ar protėviai būtų turėję pavardę „B. A + A. t. K. k. HM HRH HGD J. D. L. D. K. P.“ (e. b. T. I, b. l. 101-103); o taip pat Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo, patvirtinto 2 priede, patvirtintame Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009-06-12 įsakymu Nr. 1-26, nustatyta, kad asmens vardo ir pavardės ilgis neturi viršyti 31 simbolio. Spausdinant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, asmens varde / pavardėje yra paliekamas tik 31 simbolis ir nėra leidžiama įrašyti simbolio „+“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma pakeisti pavardė daugiau nei tris kartus viršija leidžiamą simbolių kiekį ir prašomoje pakeisti pavardėje yra nurodytas simbolis ,,+“.

25. Pareiškėjas teigia, jog tiek Išvada, tiek skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Išvadą, paneigia pareiškėjo teisę į vardą, pavardę ir pseudonimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog „B. A + A. t. K. k. HM HRH HGD J. D. L. D. K. P.“ gali būti pseudonimu, todėl CMS pareiškėjo prašymą atmetė nepagrįstai, o teismas šios aplinkybės neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

26. Minėta, jog CK 2.20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Tarptautinių žodžių žodyne žodis pseudonimas apibrėžiamas kaip netikra, pramanyta, pasirinkta pavardė (ar vardas), vartojamas rašytojų, aktorių, publicistų, slaptų veikėjų. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teisė į autoriaus vardą, kuri apima teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas autoriaus pseudonimas, jeigu autorius pageidauja juo prisistatyti visuomenei, tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė pavardę pakeisti į pseudonimą (įrašyti pseudonimą vietoje pavardės civilinės būklės aktų įrašuose).

27. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnis, kuriame pateiktas Gyventojų registre saugomų asmens duomenų baigtinis sąrašas, nenumato galimybės Gyventojų registre saugoti duomenis apie asmenų aristokratiškuosius titulus. Titulai Lietuvoje nėra registruojami ir nėra oficialaus asmenvardžio dalis.

28. Taisyklių, reglamentuojančių vardo ir pavardės keitimo pagrindus, 9 punkte išvardintas asmens vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir, kaip minėta, jame nėra numatyta galimybė keisti pavardę pridedant aristokratišką titulą, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymo tenkinti nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju CMS atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą atitinka nacionalinės teisės aktų ginamus interesus ir yra proporcingas siekiamam tikslui, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pareiškėjo titulas gerina saugomą nacionalinio tapatumo elementą ir turi teigiamą auklėjamąjį poveikį, negali būti pripažinti pagrįstais.

29. Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas niekaip nepažeidžia apelianto teisės į vardą, pavardę ir (ar) pseudonimą, kurį įrašyti vietoje pavardės civilinės būklės aktų įrašuose nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo genealoginis medis, vaizduojantis pareiškėjo giminės kartų genetinę istoriją, taip pat kiti pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai, nėra išimtis, sudaranti pagrindą nesilaikyti Lietuvos Respublikoje galiojančio teisinio reglamentavimo dėl asmenų teisės pasikeisti vardą ar pavardę. Priešingu atveju Lietuvos Respublikos piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas. Remiantis įstatymų viršenybės principu, turi būti užtikrinamas teisėtumo vieningumas (įstatymai turi būti vienodai suprantami, vykdomi ir taikomi visoje šalies teritorijoje), be to, įstatymas turi būti taikomas visuotinai (t. y. visiems teisės subjektams, taip pat aukščiausioms valdžios institucijoms ir pareigūnams). Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Taikydami savo piliečiams nacionalinės teisės taisykles, teismai užtikrina efektyvių ir sąžiningų sprendimų priėmimą, priešingu atveju, sprendimų priėmimas būtų apsunkintas, o galiojantis reglamentavimas turėtų būti keičiamas.

30. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, viso proceso metu buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, į bylą įtraukė kompetentingas institucijas, įvertino tiek pareiškėjo, tiek institucijų pateiktus argumentus ir jų atitiktį galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, privalo aptarti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio (pareiškimo) argumentą (CPK 176, 185 straipsniai), tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino visapusiško pareiškėjo interesų gynimo, taip pat pažeidė aktyvumo pareigą ypatingosios teisenos bylose, atmetami kaip nepagrįsti.

31. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

32. Remiantis išdėstyta argumentacija, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus bei tinkamai taikė įstatymus. Naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.