Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-12381-934/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-13
Bylos Nr.
e2-12381-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06881-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas
S. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12381-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06881-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.7.; 3.2.6.1.; 3.4.5.13
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai, Olgai Fadejevai,dalyvaujant pareiškėjui S. B., jo atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Petrui Grigaliui,

suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atstovei Jolantai Kuzmienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus akto nuginčijimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, valstybės įmonė „Registrų centras“, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Savivaldybė) 2017-12-20 išvadą Nr. A136-4348/17(2.4.1.51-TDI) (toliau – Savivaldybės išvada) (b. l. 1). Nors pateiktas procesinis dokumentas įvardintas ieškiniu, atsižvelgiant į tai, kad prašoma panaikinti civilinės būklės aktą (savivaldybės administracijos išvadą), byla nagrinėjama pagal ypatingosios teisenos taisykles, o pateiktas procesinis dokumentas laikomas pareiškimu. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais: 2017-11-30 pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę su prašymu papildyti pavardę iš „B.“ į „B. A + Aristokratiškas titulas Karališkos kilmės HM HRH HGD Jo Didenybė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Princas“, tačiau Savivaldybė atsisakė prašymą tenkinti, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymo Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 9.2 punkte nustatyta, kad galima keisti pavardę į senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę, o į ne aristokratų titulus;Pareiškėjas teigia, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir net pseudonimą. Fizinis asmuo turi teisę naudoti savo pilną ar sutrumpintą vardą (vardus) ir reikalauti iš kitų asmenų nesinaudoti ir neveikti jo vardu be leidimo. Pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 8 punktą pareiškėjas savo vardą gali pakeisti į kitą vardą ir vardus. Pasirinktas vardas ir pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams;Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarptų teisinis nihilizmas. Pareiškėjo prašymas papildyti pavardę neprieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai.Suinteresuotas asmuo Savivaldybė pateikė atsiliepimą su vėlesniais paaiškinimais, prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8-10, 84). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:Civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo tvarką reglamentuoja Taisyklės;Civilinės metrikacijos skyrius 2017-11-30 gavo pareiškėjo prašymą papildyti pavardę iš B. į B. A+ Aristokratiškas titulas Karališkos kilmės HM HRH HGD Jo Didenybė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Princas. Civilinės metrikacijos skyrius 2017-12-20 išvadoje Nr. Al36-4348/17(2.4.1.51-TD1) prašymo nepatenkino nesant teisinio pagrindo; Taisyklių 9.2 punkte nustatyta, kad galima keisti pavardę į senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę. Taigi minėtos Taisyklės nustato vardo ir pavardės keitimo pagrindus, šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką, o ne aristokratiškų titulų įrašymo tvarką;Civilinės metrikacijos įstaigų funkcijos, teisės ir pareigos nustatytos Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334. Aristokratiškų titulų įrašymas (papildymas) į civilinės būklės aktų įrašus nėra civilinės metrikacijos įstaigų funkcija. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, Civilinės metrikacijos skyrius neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo;Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklėse bei Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo 2 priede, patvirtintame Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009-06-12 įsakymu Nr. 1-26, nustatyta, kad asmens vardo ir pavardės ilgis neturi viršyti 31 simbolio. Pareiškėjo nurodyta pavardė B. A+ Aristokratiškas titulas Karališkos kilmės HM HRH HGD Jo Didenybė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Princas viršija nurodytą simbolių ilgį. Spausdinant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, asmens varde/ pavardėje yra paliekamas tik 31 simbolis. Taip pat pažymėtina, kad Gyventojų registro programoje nėra galimybės įrašyti simbolio „+“;Tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareiškėjo prašymą panaikinti Savivaldybės išvadą dėl pavardės pakeitimo, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turėtų tikslinti savo reikalavimą. Pareiškėjui pakartotinai kreipiantis į civilinės metrikacijos skyrių šiuo pačiu klausimu, prašymas bus nepatenkintas.Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-30). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Taisyklės. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad pagal Taisyklių 8 punktą pareiškėjas savo vardą (vardus) gali pakeisti į kitą vardą (vardus). Tačiau pareiškėjas turi atkreipti dėmesį į tai, jog Taisyklių 9 punkte nustatyti vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Asmens vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, jame nėra numatytos galimybės keisti pavardės pridedant aristokratišką titulą. Taisyklių 4 punkte nustatytas reikalavimas, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, i kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, yra papildomas reikalavimas, kadangi pareiškėjo prašymas dėl vardo ir (ar) pavardės keitimo turi atitikti ir Taisyklių 9 punkte nustatytus vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindus.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė bylą nagrinėti „Registrų centras“ atstovui nedalyvaujant (b. l. 101-103). Atsiliepimas iš esmė grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais: Šiuo metu Gyventojų registre yra saugomi tokie duomenys apie pareiškėjo tėvus, senelius, kitus protėvius: motina I. B., mergautinė pavardė S.; tėvas J. V. B.; seneliai iš tėvo pusės K. B. ir E. B.; seneliai iš motinos pusės J. S. ir J. S., mergautinė pavardė M.. Duomenų, kad vienas iš pareiškėjo protėvių pavardė buvo „B. A+Aristokratiškas titulas Karališkos kilmės HM HRH HGD Jo Didenybė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Princas“ Gyventojų registre nėra.Jei pareiškėjas savo prašymą dėl pavardės pakeitimo papildant ją, grįstų argumentais ir įrodymais, kad tai yra jo aristokratiškas titulas, informuojame, kad vadovaujantis įstatymais galimybės įrašyti į Gyventojų registrą duomenis apie asmens kilmingumą nėra. Gyventojų registre saugomų asmens duomenų baigtinis sąrašas pateiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnyje, kuris nenumato galimybės Gyventojų registre saugoti duomenis apie asmenų aristokratiškus titulus, net jei pareiškėjas ir pateiktų įrodymų, kad tokį titulą turi; Jei Teismas nuspręstų, kad pareiškėjo prašymas turi būti tenkinamas ir Civilinės metrikacijos skyrius privalo pakeisti civilinės būklės akto įrašą apie pareiškėjo pavardę, įvedant asmens duomenis į Gyventojų registrą nėra numatyta galimybę įrašyti simbolį „+“. Pareiškėjas negalėtų gauti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą įrašant jame pavardę „B. A+Aristokratiškas titulas Karališkos kilmės HM HRH HGD Jo Didenybė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Princas“, nes, vadovaujantis Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009-06-12 įsakymo Nr. 1-26 „Dėl Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios“ 2 priedu, spausdinant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, asmens pavardės įrašui yra skirtas 31 simbolis ir ženklas „+“ neleidžiamas.Išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – Komisija) pateikė išvadą, nurodė, jog Komisijos nuomone, pareiškėjo pareiškimas netenkintinas, bylą nagrinėti nedalyvaujant Komisijos atstovams. Paaiškino, kad Taisyklėse išvardintas asmens vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, jame nėra numatyta galimybė keisti pavardę pridedant aristokratišką titulą. Titulai Lietuvoje neregistruojami ir nėra oficialaus asmenvardžio dalis, nebent tai yra asmens pavardė, plg.: Karalius, Karaliūnas, Karalaitis, Grafas, Kunigaikštis, Kunigaitis (b. l. 85-56).

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžių metu pareiškėjas, jo atstovas palaikė pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad Europos Sąjungos teisei neprieštarauja titulo įrašymas pase. Teigė, kad reikia keisti Lietuvos Respublikos įstatymus. Tačiau įstatymai neturėtų riboti pareiškėjo teisių. Teigė, kad titulas atspindi pareiškėjo identitetą, yra tam tikri metrikų įrašai. Teigė, kad kilmingiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos įrašyti aristokratiškus titulus. Mano, kad taisyklės gali būti keičiamos ir pildomos. Nurodė, kad Lietuvoje turėtų būti grįžtama prie luomų. Pareiškėjas prašo panaikinti Savivaldybės išvadą ir neketina tikslinti reikalavimo (b. l. 37, 129-131).

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžių metu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad valstybės institucijos neginčija pareiškėjo teisės pristatyti save kaip jis nori. Taisyklės nustato baigtinį vardo ir pavardės keitimo sąrašą, todėl nėra pagrindo į vardą ir pavardę įrašyti aristokratiškus titulus. Pareiškėjai turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją su prašymu dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių pakeitimo, toks prašymas būtų išnagrinėtas ir pateiktas atsakymas pareiškėjui (b. l. 37, 129-131).

8. Teismo posėdžių metu Savivaldybės atstovė iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad taisyklės nenumato pagrindų pavardžių papildyti įrašais apie titulus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo panaikinti Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą, tačiau neprašo nieko įrašyti (b. l. 37, 129-131).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

II. Pareiškimo dalykas

9. Civilinis procesas pagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų teise disponuoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Kiekvienas asmuo pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik į teismą besikreipiančiojo asmens iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam (kokiems) asmenims ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Procesinio dokumento dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra į teismą besikreipiančiojo asmens išimtinė teisė.

10. Pareiškėjas nesutinka su Savivaldybės išvada, kuria buvo netenkintas prašymas papildyti pavardę iš B. į B. A+ Aristokratiškas titulas Karališkos kilmės HM HRH HGD Jo Didenybė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Princas. Pareiškėjo įsitikinimu, Savivaldybės išvada nepagrįstai riboja jo teisę keisti (papildyti) pavardę, todėl turėtų būti panaikintas. Nurodė, jog reikalavimo atlikti atitinkamus pavardės įrašus nereiškia.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados

11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Savivaldybė išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą papildyti pavardę iš B. į B. A+ Aristokratiškas titulas Karališkos kilmės HM HRH HGD Jo Didenybė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Princas, jo netenkino. Išvadoje nurodyta, kad Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės nustato vardo ir pavardės keitimo pagrindus, šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką, o ne aristokratiškų titulų įrašymo tvarką. Civilinės metrikacijos įstaigų funkcijos, teisės ir pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334. Aristokratiškų titulų įrašymas (papildymas) į civilinės būklės aktų įrašus nėra civilinės metrikacijos įstaigų funkcija (b. l. 4).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Vadovaujantis CK 3.167 straipsniu, kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Taisyklės. Taisyklių 9 punkto pagrindu gali būti pakeista pavardė, jeigu: 9.1. nori turėti tėvų pavardę; 9.2. nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę; 9.3. nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių; 9.4. nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; 9.5. turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; 9.6. pasikeitė pavardę užsienio valstybėje; 9.7. nori turėti kitokį pavardės variantą, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis ar kitoks priesaginis tos pavardės variantas; 9.8. po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.9. po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.10. nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; 9.11. nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 9.12. nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę.

13. Aukščiau nurodytas asmens vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindų sąrašas (žr. 12 punktą) yra baigtinis, jame nėra numatytos galimybės keisti pavardės pridedant aristokratišką titulą. Valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė duomenis, kad Gyventojų registre yra saugomi tokie duomenys apie pareiškėjo S. B. tėvus, senelius, kitus protėvius: motina I. B., mergautinė pavardė S.; tėvas J. V. B.; seneliai iš tėvo pusės K. B. ir E. B.; seneliai iš motinos pusės J. S. ir J. S., mergautinė pavardė M. (b. l. 101-103). Duomenų, kad vieno iš pareiškėjo protėvių pavardė buvo „B. A+Aristokratiškas titulas Karališkos kilmės HM HRH HGD Jo Didenybė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Princas“ Gyventojų registre nėra.

14. Taigi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo tėvai ar protėviai būtų turėję pavardę „A+ Aristokratiškas titulas Karališkos kilmės HM HRH HGD Jo Didenybė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Princas“ (CPK 178 straipsnis), o galiojantys teisės aktai nenumato galimybės pakeisti (papildyti) pavardę įrašant aristokratiškus titulus. Todėl nėra pagrindo, remiantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybės, konstatuoti, Savivaldybės išvados nepagrįstumą ir neteisėtumą bei ją panaikinti. Atmesdamas pareiškimą, teismas papildomai įvertino ir Komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes, jog titulai Lietuvoje neregistruojami ir nėra oficialaus asmenvardžio dalis.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje Respublikinė valdymo forma pripažinta kaip saugomas nacionalinio tapatumo elementas bei aristokratiškų titulų naudojimo draudimas gali būti pateisinamas (šiame kontekste žr. Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn Wittgenstein ir kt., C-208/09, EU:C:2010:806; Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff ir kt., C-438/14, EU:C:2016:401).

16. Be to, papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo, patvirtinto 2 priede, patvirtintame Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009-06-12 įsakymu Nr. 1-26, nustatyta, kad asmens vardo ir pavardės ilgis neturi viršyti 31 simbolio. Spausdinant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, asmens varde/ pavardėje yra paliekamas tik 31 simbolis ir nėra leidžiama įrašyti simbolio „+“. Pareiškėjo nurodyta pavardė „B. A+ Aristokratiškas titulas Karališkos kilmės HM HRH HGD Jo Didenybė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Princas“ sudaro 100 simbolių (neskaičiuojant tarpų), taigi daugiau nei tris kartus viršija leidžiamą simbolių kiekį. Be to, joje yra simbolis „+“, kurio pagal galiojančius teisės aktus nėra leidžiama rašyti pavardėse.

17. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog Savivaldybė, priimdama Išvadą, veikė teisėtai, pagrįstai, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

18. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

19. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-12-20 išvados Nr. A136-4348/17(2.4.1.51-TDI panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza