Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno renovacijos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno renovacijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grožio pasaulis“ dėl rangos darbų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos už atliktus rangos darbus priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grožio pasaulis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno renovacijos“ dėl permokos už rangos darbus grąžinimo, dažymo darbų kainos sumažinimo, išlaidų už rangos darbų trūkumų taisymą atlyginimo bei žalos už šviestuvų apgadinimą atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė Faziukas, uždaroji akcinė bendrovė „VDM statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Umkapro tikras dažymas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.

21. Apeliantė UAB „Kauno renovacijos“ su atskiruoju skundu pateikė į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašus, transporto priemonių perleidimo deklaracijas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus ieškovei, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės pateikti įrodymai priimami.

Dėl įrodymų išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme

23. CPK 199 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė prašyti teismo išreikalauti rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Dėl to asmuo, prašydamas išreikalauti rašytinį įrodymą, turi nurodyti aplinkybes, kurias jis gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašomi išreikalauti duomenys neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovės prašymas netenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

27. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teisme gautas ir 2022 m. balandžio 25 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovės UAB „Kauno renovacijos“ ieškinys atsakovei UAB „Grožio pasaulis“ dėl rangos darbų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos už atliktus rangos darbus priteisimo. 2022 m. spalio 3 d. teisme gautas atsakovės UAB „Grožio pasaulis“ priešieškinis ieškovei UAB „Kauno renovacijos“ dėl permokos už rangos darbus grąžinimo, dažymo darbų kainos sumažinimo, išlaidų už rangos darbų trūkumų taisymą atlyginimo bei žalos už šviestuvų apgadinimą atlyginimo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovės UAB „Kauno renovacijos“ ieškinį atmetė, atsakovės UAB „Grožio pasaulis“ priešieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 21 654,14 Eur permoką už rangos darbus, 37 957 Eur avansą už rangos darbų trūkumų taisymą ir 1 239,25 Eur žalos atlyginimą už 4 apgadintus šviestuvus pagal 2021 m. liepos 19 d. Rangos darbų sutartį Nr. GR21/01 objekte (duomenys neskelbtini), 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą (60 850,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 28 911,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, be to, sumažino 11 242 Eur dažymo darbų pagal 2021 m. liepos 19 d. Rangos darbų sutartį Nr. GR21/01 kainą iki nulio. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi 2023 m. birželio 27 d. ieškovė UAB „Kauno renovacijos“ pateikė apeliacinį skundą.

28. 2023 m. birželio 13 d. atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ieškovės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, iki kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje; ieškovės turto areštą 84 101,47 Eur sumai, pirmiausia areštuojant ieškovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šių nesant ar esant nepakankamai – areštuojant ieškovės pinigines lėšas, esančias pas ieškovę, bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant ieškovei atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su atsakove ar išmokamos ieškovės darbuotojams su darbo santykiais susijusios išmokos, ar mokami mokesčiai valstybei. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ieškovės UAB „Kauno renovacijos“ nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje, areštavo 84 101,47 Eur sumai ieškovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šių nesant ar esant nepakankamai – areštavo ieškovės pinigines lėšas, esančias pas ieškovę, bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant ieškovei atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su atsakove pagal pareikštą priešieškinį, mokamas darbo užmokestis darbuotojams, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, privalomieji mokesčiai į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Teismas uždraudė ieškovei nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), tačiau paliko ieškovei teisę nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais.

29. 2023 m. birželio 23 d. teisme gautas ieškovės prašymas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria iš areštuotų piniginių lėšų leista ieškovei UAB „Kauno renovacijos“ atsiskaityti su atsakove UAB „Grožio pasaulis“ pagal pareikštą priešieškinį, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, papildant leidimu atsiskaityti su kontrahentais (tiekėjais, klientais, partneriais, teisininkais, tame tarpe ir UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“, UAB „ALREDIS“, UAB „TOI-TOI Lietuva“, UAB Bokštelis.lt, UAB „Duliuksa“) už suteiktas buhalterines, darbo saugos paslaugas; už inventoriaus nuomą, už įsigytas medžiagas, prekes, paslaugas, kurą ir/ar darbus reikalingus UAB „Kauno renovacijos“ ūkinei komercinei veiklai vykdyti; už suteiktas teisines paslaugas (už atskirojo skundo, apeliacinio skundo parengimą) bei leisti sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-2709-1041/2023; už komunalinius mokesčius (už elektrą, vandenį, šiukšles, mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas). Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas iš dalies. Papildytas Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2709-1041/2023 rezoliucinės dalies punktas dėl piniginių lėšų arešto ir leista ieškovei iš jai priklausančių Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties pagrindu areštuotų piniginių lėšų atlikti jos ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus pagal pateiktas sąskaitas už ieškovei teikiamas paslaugas, būtinas užtikrinti ieškovės veiklos vykdymą, be to, leisti atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas (už atskirojo skundo, apeliacinio skundo parengimą ir sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-2709-1041/2023). Minėta nutartimi pavesta nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota ieškovės finansinėms operacijoms, susijusioms su ūkine komercine veikla, atlikti.

30. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi, apeliantė UAB „Kauno renovacijos“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog bylos nagrinėjimo metu, ar juo labiau po atsakovės priešieškinio pateikimo į bylą, ieškovė siekė nesąžiningai pabloginti savo finansinę padėtį, sumažinti turimo turto masę ar juo labiau išvengti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui

31. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, akcentuotina, kad teismų praktikoje išaiškinta: i) ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto reikalavimo sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikštą reikalavimą; ii) neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai; iii) jeigu reikalavimai patenkinami, bet jų įvykdymui neužtenka skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių jam netaikymas; įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019 22 ir 23 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019 16 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti blogą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 19 punktas).

33. Konkrečius duomenis bei argumentus apie ieškovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

34. Nagrinėjamu atveju atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir ribojimų ieškovei taikymą iš esmės grindė didele priešieškinio suma ir prasta ieškovės finansine padėtimi. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė ne mažiau kaip 18 nekilnojamojo turto objektų, tačiau šiuo metu iš 18 nekilnojamųjų daiktų liko tik 1 ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Interneto svetainėje www.aruodas.lt savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų yra patalpinti 8 skelbimai dėl žemės pardavimo (duomenys neskelbtini). Sprendimu priteista iš ieškovės 89 761,47 Eur suma turėtų būti vertinama kaip didelė ir reikšminga ieškovei. Ieškovės transporto priemonių parko bendra vertė 2022 m. lapkričio 1 d. sumažėjo praktiškai per pusę, t. y. nuo 33 790 Eur iki 17 230 Eur, bei paskutiniais CreditInfo nurodytais duomenimis 2023 m. gegužės 1 d. buvo lygi 17 700 Eur. CreditInfo duomenimis taip pat ieškovei priskirtas aukščiausios rizikos vėlavimo atsiskaityti reitingas, t. y. ieškovė galimai yra nepakankamai moki ir/arba nesąžininga. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių, o šių nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų areštą, grėsmę atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindė didele pareikšto reikalavimo suma ir prasta ieškovės finansine padėtimi. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytos antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimu, apeliantė tvirtina, kad teismas šią sąlygą nepagrįstai susiejo vien su jos turtine padėtimi ir pareikšto reikalavimo suma. Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jos nesąžiningumą, t. y. kad ji gali imtis veiksmų savo valdomam turtui nuslėpti ar išvaisyti, tokiu būdu siekdama išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar galimo ieškovės nesąžiningumo. Nors iš atsakovės pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė 18 nekilnojamojo turto objektų, o šiuo metu priklauso 1 nekilnojamojo turto objektas, tačiau apeliantės pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad visi 17 ieškovei priklausę nekilnojamojo turto objektai buvo perleisti iki šios civilinės bylos iškėlimo ir ieškinio atsakovei pareiškimo. Paskutinį nekilnojamojo turto objektą ieškovė yra perleidusi dar 2021 m. vasario 17 d. Rangos darbų sutartis Nr. GR21/01 tarp šalių buvo sudaryta 2021 m. liepos 19 d., ir tik 2022 m. balandžio 22 d. teisme pagal ieškovės ieškinį atsakovei buvo iškelta ši byla, kurioje atsakovė 2022 m. spalio 3 d. pareiškė priešieškinį. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktos Transporto priemonių perleidimo deklaracijos patvirtina, kad apeliantė transporto priemones perleido 2022 m. rugsėjo 27 d., t. y. iki atsakovės pareikšto priešieškinio pateikimo teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių perleidimo sandorių sudarymo momentas paneigia bet kokias prielaidas apie galimą apeliantės nesąžiningumą ar siekį išvengti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pateikė keletą žemės sklypų pardavimo skelbimų, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti, kad juos parduoda būtent ieškovė, tačiau tokios prielaidos teismas neatmetė. Apeliantė nurodė, kad teismo prielaida, jog ieškovė ketina parduoti turimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kadangi atsakovė į bylą pateikė skelbimų portalo duomenis apie (duomenys neskelbtini) parduodamus žemės sklypus, tačiau minėti duomenys nepatvirtina, kad kurį nors žemės sklypą parduoda ieškovė. Ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,2360 ha. Tuo tarpu atsakovės pateiktuose skelbimuose nėra nei vieno parduodamo žemės sklypo (0,07 ha, 1,31 ha, 0,15 ha, 14,66 ha, 0,5216 ha, 0,1536 ha, 0,0855 ha, 0,1063 ha), kurio plotas būtų bent apytiksliai panašus į ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą (0,2360 ha).

37. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad keturiolikoje teismo bylų, ieškovė UAB „Kauno renovacijos“ dešimtyje dalyvavo kaip atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad aplinkybė, jog ieškovė civilinėse bylose daugiau kartų dalyvavo atsakovės, negu ieškovės statusu, niekaip nei patvirtina, nei paneigia ieškovės (ne)sąžiningumą ar galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar neįmanomumą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu ieškovė jokioje kitoje civilinėje byloje nedalyvauja nei ieškovės, nei atsakovės statusu, todėl ankstesnės išnagrinėtos civilinės bylos, kuriose vienokiu ar kitokiu procesiniu statusu dalyvavo ieškovė, nelemia ieškovės galimo (ne)sąžiningumo šioje byloje.

38. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje grėsmę galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui siejo su ieškovės finansine padėtimi ir pareikšto reikalavimo suma. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir tokią grėsmę galinčių patvirtinti aplinkybių nustatymo, nuosekliai pasisakoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) reikalavimų suma nesuponuoja tokių ribojimų, kaip turto areštas, nustatymo poreikio.

39. Turto arešto taikymas šalių turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio (priešieškinio) suma, nei galimai prasta ieškovės finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra ne itin gera, tai negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius ieškovės nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą. Pažymėtina tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio (priešieškinio) pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog ieškovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti ieškovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).

40. Taigi grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą ieškovės nesąžiningumą ir/ar jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).

41. Nagrinėjamu atveju į bylą įrodymų, kad ieškovė galėtų turimą turtą apsunkinti arba jį perleisti, t. y. konkrečių duomenų apie ieškovės turto masės bei jo vertės pokyčius po atsakovės priešieškinio ieškovei pateikimo, nepateikta. Atsakovės procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad ieškovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti atsiradusios prievolės atsiskaityti su atsakove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos.

42. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje, tikslu, užkardant galimą nesąžiningą ieškovės elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas ieškovės turto paieškoms ar jo kaupimui/išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita.

43. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartis, kuri yra neatsiejama Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties dalis, panaikinamos ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „Grožio pasaulis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Apeliantė UAB „Kauno renovacijos“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 968 Eur išlaidos už atskirojo skundo ir 968 Eur išlaidos už prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies papildymo parengimą ir pateikimą teismui.

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktai).

47. Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktas).

48. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi 2023 m. birželio 27 d. ieškovė UAB „Kauno renovacijos“ pateikė apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs baigiamojo akto byloje, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, spręsti apeliantės nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nėra teisinio pagrindo. Tokios išlaidos, šalims pateikus prašymus ir juos pagrindžiančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo bus paskirstytos išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kauno renovacijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo ir priėmus procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. ir 2023 m. birželio 26 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grožio pasaulis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.