Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo M. D. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties perduoti baudžiamąją bylą, kurioje T. K. kaltinamas pagal BK 183 str. 1 d. iiir 184 str. 1 d., Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai tyrimui papildyti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. kaltinamas tuo, kad jis iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą: dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regione pardavimo vadybininku, būdamas materialiai atsakingas, laikotarpyje nuo 2013-11-19 iki 2014-04-07 iššvaistė sandėlyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jo žinioje buvusį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą t. y. 25 m² lygios skardos „Poliesteris“ RAL 8016, kurios 1 m² vertė , 3.85 eurų (13.29 Lt), viso 96.25 eurų (332.33 Lt) vertės; 8.5 m² lygios skardos „Poliesteris“ RR32, kurios 1 m² vertė 3.60 eurų (12.40 Lt ), viso 30.60 eurų (105.66 Lt) vertės; 2.25 m² lygios skardos „Poliesteris“ RR33, kurios 1 m² vertė 0,35 eurų ( 1.20 Lt), viso 8.66 eurų (29.91 Lt ) vertės; 100 m² lygios skardos „Nova“ PUR RR32, kurios 1 m² vertė 3.89 eurų ( 13.43 Lt), viso 388.99 eurų (1343.10 Lt) vertės; 9.5 m² lygios skardos PUR RR20, kurios 1 m² vertė 5.68 euro (19.60 Lt), viso 53.93 eurų (186.20 Lt) vertės; 79 m² lygios skardos PUR RR21, kurios 1 m² vertė 5.27 eurų ( 18.18 Lt), viso 415.96 eurų (1436.46 Lt) vertės; 17.5 m² lygios skardos PUR PR32, kurios 1 m² vertė 5.68 eurų ( 19.61 Lt.) , viso 99.40 eurų (343.21 Lt) vertės; 14 vnt. tarpinių kraigo čerpių, kurios vnt. vertė 0.92 euro ( 3.18 Lt.), viso 12.88 eurų (44.52 Lt) vertės; lietvamzdį MRR 32 7.99 eurų (27.62 Lt) vertės. Viso išvaistė turto už 1115.67 eurų (3852.19 Lt ). Tokiu būdu T. K., nesilaikydamas apskaitos taisyklių, iššvaistė jo žinioje buvusį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 1114.75 eurų (3849.01 Lt) vertės. Šiais savo veiksmais T. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 1 d

Be to, T. K. kaltinamas tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą: 2014-06-09 klientui už paduotas prekes išrašė pinigų priėmimo kvitą serijos Nr. 3179189, bei iš kliento paėmė 1158.48 eurus (4000 Lt ), 2014-06-10 dviem klientams už paduotas prekes išrašė pinigų priėmimo kvitus serijos Nr. 3179190, paimdamas 501.12 eurų (1730.30 Lt), bei serijos Nr. 3179191, paimdamas 1196.23 eurų (4130.35 Lt). Tačiau į įmonės sąskaitą įnešė tik 1158.48 eurų (4000 Lt), tokiu būdu pasisavino įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 1697.35 eurus (5860.65 Lt). Šiais savo veiksmais T. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 183 str. 1 d.

Be to, T. K. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą: 2014-06-10, po atleidimo iš darbo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, negrąžino sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, likusių įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių, bei tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y.: 9 vnt. latako jungtis su lataku 125 mm RR32, kurio vnt. vertė 2.71 eurų ( 9.36 Lt ), viso 24.39 eurų (84.21 Lt) vertės; 65 vnt. išorinius apvalius lako laikiklius RR32, kurio vnt. vertė 1.63 eurų (5.63 Lt) viso 185.95 eurų (365.83 Lt) vertės; 3 vnt. išorinius apvalius latako kampus, kurio vnt. vertė 6.07 eurų (20.96 Lt ), viso 18.2 eurus (62.87 Lt) vertės; vidinį apvalų latako kampą RR 32 6.07 eurų ( 20.96 Lt) vertės, 3 vnt. išbėgimo alkūnes – apvalias RR32, kurio vnt. vertė 2.74 eurų (9.46 Lt) vertės, viso 8.22 eurų (28.38 Lt) vertės; lietvamzdį lygų, kvadratinį (2m) RR 21,. 5.40 eurų (18.65 Lt) vertės ; 40 vnt. lietvamzdžių laikiklių RR 32, kurio vnt. vertė 0.55 euro (1.90 Lt) vertės, viso už 21.98 eurų (75.89 Lt) vertės; 50 m² lygios skardos poliesteris tamsi 25 mikronai 0.45 mm RAL 3005, kurios 1m² vertė 3.85 eurų (13.29 Lt), viso 192.50 eurų (664.66 Lt ) vertės; 50 m² lygios skardos poliesteris tamsiai raudona 25 mikronai 0.45mm RR 28 , kurios 1m² vertė 3.85 eurų (13.29 Lt ), viso 192.50 eurų (664.66 Lt ) vertės; 25 m² lygios skardos poliesteris ruda 25 mikronai 0.45mm RR 31, kurios 1m² 3.85 eurų (13.29 Lt ) vertė, viso 96.25 eurų (332.33 Lt) vertės; 75 m² lygios skardos poliesteris tamsiai ruda 25 mikronai 0.45mm RR32, kurios 1m² vertė 3.60 eurų, (12.43 Lt), viso 270 eurų (932.26 Lt) vertės; 57 m² lygios skardos poliesteris juoda 25 mikronai 0.45 mm RR 33, kurios 1m² vertė 3.85 eurų, (13.29 Lt), viso 219.45 eurų (757.72 Lt) vertės; 25 m² lygios skardos poliesteris žalia 25 mikronai 0.45 mm RR37, kurios 1m² vertė 3.85 eurų (13.29 Lt), viso 96.25 eurų (332.32 Lt) vertės; 100 m² lygios skardos NOVA tamsiai ruda 0.40 mm PUR RR 32, kurios 1m² vertė 3.85 eurų (13.29 Lt), viso 389 eurų (1343.14 Lt) vertės; 11m² lygios skardos PUR šviesiai pilka 0.50 mm RR21, kurios 1m² vertė 5.18 eurų (17.90 Lt), viso 57.92 eurų (199.98 Lt) vertės, 18.31 m² lygios skardo PUR juoda 50 mikronų RR33, kurios 1m² vertė 5 eurai (17.26 Lt), viso 91.55 eurų (316.10 Lt) vertės; 25 m² lygios skardos PUR juoda 50 mikronų RR750, kurios 1 m² vertė 5.68 eurų (19.61 Lt ), viso 142 eurų (490.30 Lt) vertės; 51 vnt. tarpines kraigo čerpes, kurios 1 vnt. vertė 0.92 euro (3.18 Lt) viso už 142 eurų (162.18 Lt) vertės; 7 vnt. hermetikus Geocel 2300 bespalvius, kurio 1 vnt. vertė 2.90 eurų (10 Lt), viso 20.27 eurų (70 Lt) vertės. Viso T. K. iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 2003.23 eurus (6 919.33 Lt). Šiais savo veiksmais T. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 1 d.

Išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokuratūrai tyrimui papildyti. Nutartyje teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl kaltinime nurodytų daiktų saugojimo tarp T. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvęs raštu sudarytas susitarimas ar kitoks pavedimas, negalima teigti, jog minimas turtas buvo jo žinioje, nes nėra duomenų apie perduodamų prekių kiekį nuo 2013-11-19 iki 2014-04-07, jam perduotų jo realizuotų prekių kiekio, o kaltinimas grindžiamas tomis prekėmis, kurios nebuvo perduotos pasirašytinai. Konstatavo, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinime nurodytas visas turtas būtų buvęs perduotas T. K. materialinėn atsakomybėn, nebuvo ištirta aplinkybė, kiek nuosavybės teise T. K. priklausančių skardos gaminių ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių yra garaže adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Be to, pažymėjo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. K. susiklostę santykiai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, tačiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei T. K. šių susiklosčiusių teisinių santykių net nebandė spręsti civilinio proceso tvarka. Teismas sprendė, jog nuosprendis šioje byloje negali būti priimtas, kadangi byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kas trukdo teismui išnagrinėti bylą ir šis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas negali būti pašalintas teisiamojo posėdžio metu (BPK 254 str. 3 d.), nes surašant kaltinamąjį aktą ir perduodant baudžiamąją bylą teismui su atitinkamu kaltinamuoju aktu buvo esminiai pažeistos materialinės ir procesinės baudžiamosios teisės normos ir tokie pažeidimai kliudo teismui nagrinėti baudžiamąją bylą ribose, nurodytose kaltinamajame akte. Šio pažeidimo teismas negali ištaisyti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nė vieno liudytojo parodymų nelaikė įrodymais. Pažymi, kad visi liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, visiškai atitiko visus kitus byloje surinktus įrodymus ir papildomai pagrindė T. K. kaltę bei patvirtino objektyviai egzistuojant visus kitus jo padarytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Tiek liudytojas E. D., tiek liudytoja A. P. parodymų davimo teisme metu jau kurį laiką nebedirbo ieškovės bendrovėje, taigi nebuvo niekaip suinteresuoti bylos baigtimi, dėl ko nėra jokio pagrindo netikėti šiais parodymais. Be to, A. P. patvirtino asmeniškai patikrinusi, ar tikrai visas šias prekes perdavė T. K., kai buvo rengiamas atsakymas į ikiteisminio tyrimo įstaigos užklausimą, tačiau teismas į tai neatkreipė deramo dėmesio. Ieškovė pateikė visus dokumentus, kurių tik reikalavo pateikti ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, ir vien todėl teismo išvada, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių prekių perdavimą T. K., yra nepagrįsta. Mano, kad apylinkės teismo teiginiai apie objektyvių įrodymų nebuvimą yra abstraktaus pobūdžio, iš šių teiginių neįmanoma suprasti, kodėl vieni ar kiti įrodymai neįrodo kurio nors nusikalstamos veikos elemento, kodėl jie yra nepakankami, ko dar trūksta. Pabrėžia, kad T. K. buvo visiškai materialiai atsakingas pagal byloje pateiktą darbo sutartį ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tad priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Be to, ieškovė yra kasmet audituojama bendrovė. Byloje yra pateikta eilė nepriklausomų auditorių išvadų su priedais. Iš jų matyti, kad ieškovė buhalterinę apskaitą tvarko tiksliai pagal visus įstatymus ir verslo apskaitos standartus. Pagal Audito įstatymo 3 str. audito tikslas yra patikrinti audituojamos įmonės finansų (buhalterinę) apskaitą. Auditorius privalo turėti reikiamą kvalifikaciją, patirtį, nepriekaištingą reputaciją ir pan. (Audito įstatymo 8, 19 str.). Auditorius, atlikdamas auditą, turi šias teises: 1) pasinaudodamas profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir atsižvelgdamas į audito atlikimo metodiką, pasirinkti audito atlikimo procedūras; 2) gauti iš audituojamos įmonės reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas auditui atlikti ir naudotis visa sukaupta informacija; 3) reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų teikiami paaiškinimai, atliekami kiti būtini veiksmai, reikalingi auditui atlikti; 4) reikalauti, kad audituojamos įmonės darbuotojai teiktų paaiškinimus raštu; 5) reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų sudarytos sąlygos atlikti auditą; 6) kitas teises, numatytas tarptautiniuose audito standartuose ir audito sutartyje. Auditorius privalo: 1) atlikdamas auditą, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, tarptautiniais audito standartais; 2) laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų; 3) atlikęs auditą, pateikti auditoriaus išvadą. Už apgaulingos auditoriaus išvados pateikimą auditorius atsako teisės aktu nustatyta tvarka (Audito įstatymo 27 str.). Byloje esant pateiktoms nepriklausomų auditorių išvadoms apie kiekvienus ieškovės finansinius metus ir T. K. nė vienos šių išvadų neginčijant teisme, bandant kelti civilinę bylą, nėra jokio pagrindo jomis nesivadovauti. Pabrėžia, kad T. K., nebūdamas finansų specialistu, negali turėti kompetentingos nuomonės apie ieškovės buhalterinę apskaitą, o šio asmens abejonių reiškimas vertintinas tik kaip jo gynybinė pozicija. Tuo labiau, kad pats T. K. apklausiamas teisme nurodė, kad jis visada į ieškovės buhalterinės apskaitos programą vesdavo tik tikrovę atitinkančius duomenis, kad atlyginimo „vokelyje“ negaudavo, kad ieškovė nevesdavo dvigubos buhalterinės apskaitos, t. y. ieškovės buhalterinėje apskaitos programoje yra atspindėtos visos ūkinės operacijos, o į ją suvesti duomenys yra teisingi, atitinkantys pirminius apskaitos dokumentus. Mano, jog teismas be pagrindo ignoravo nurodytus faktus bei surinktus įrodymus, neteisingai vadovavosi vien kaltinamojo abejonėmis. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė egzistuojant civilinį procesą kaip vienintelį teisinės gynybos būdą šioje byloje. Baudžiamasis kodeksas yra galiojantis teisės aktas ir jame Lietuvos Respublika reglamentavo, kokios veikos jos teritorijoje yra laikomos nusikaltimais. Nesupranta, kokiu pagrindu egzistuojant tokioms aplinkybėms, kaip T. K. dalinis prisipažinimas dėl dalies padarytų veikų, piktybinis vengimas ieškovei grąžinti iš jos klientų paimtus pinigus, melavimas ir teismo klaidinimas keliant niekuo nepagrįstas abejones, proceso vilkinimas ir branginimas, vietoj pagalbos nukentėjusiam asmeniui ir bandymo atkurti pažeistas teises bei teisinius interesus, teismas renkasi pagalbą kaltininkui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 254 str. 3 d. numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui tik esant įstatyme išvardintoms sąlygoms: 1) kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų; arba 2) padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą. Laikoma, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, jei šiame dokumente nenurodyti esminiai duomenys. BPK 219 str. 3, 4, 5 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Aprašant nusikalstamą veiką, turi būti aptarti visi nurodyti požymiai: nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pagal teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. p.) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 str. pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012). Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neištyrus jų teismo proceso metu, priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 str. 1 d.). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Nors kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, tačiau šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

Remiantis skundžiamos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą prokurorui perdavė tuo pagrindu, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kas, teismo nuomone, trukdo išnagrinėti baudžiamąją byla bei priimti nuosprendį. Teismas sprendimą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti priėmė nustatęs, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis, būtų galima pagrįsti kaltinamojo kaltę: nėra duomenų apie tarp T. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį sudarytą susitarimą dėl daiktų saugojimo, kaltinimas grindžiamas tomis prekėmis, kurios nebuvo perduotos pasirašytinai, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinime nurodytas visas turtas būtų buvęs perduotas T. K. materialinėn atsakomybėn, neištirta kiek nuosavybės teise T. K. priklausančių skardos gaminių ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių yra garaže adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pat nustatęs, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas visiškai atitinka BPK 219 str. numatytus reikalavimus. Jame nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, T. K. anketiniai duomenys, nusikalstamų veikų aprašymai, nurodant nusikalstamos veikos laiką, vietą, būdą, nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, atsakomybę numatantis BK straipsnis bei kiti reikšmingi duomenys. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad dėl T. K. nusikalstamų veikų surašytas kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, dėl kurių šios baudžiamosios bylos nebūtų galima išnagrinėti iš esmės teisme. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamąja byla taip pat sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, o be to nėra ir prokuroro prašymo perduoti bylą ikiteisminio tyrimo papildymui. Kartu pažymėtina ir tai, kad jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais kaltinamojo akto turiniui BPK 219 str. prasme, apylinkės teismas nenurodė ir skundžiamoje nutartyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime pažymėta, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog būtent teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 str. 2 d. įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Konstitucijoje (31 str.) bei BPK normose (44 str. 5 d., 20 str. 5 d. ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir pats privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Pagal BPK 287 str. nuostatas bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš to seka, kad bylos nagrinėjimo metu kilusius neaiškumus teismas gali išsiaiškinti, pats betarpiškai atlikdamas procesinius veiksmus arba pavesdamas juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, neperduodant bylos prokurorui tyrimui papildyti.

Nors apylinkės teismas nurodė, kad byla tyrimui papildyti grąžinama, nes byloje nepakanka įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti asmens kaltę, tačiau pažymėtina, jog tai, kokius kaltinimus pateikti kaltinamiesiems pabaigus ikiteisminį tyrimą, sprendžia būtent prokuroras, ir tik jo kompetencijai priklauso kaltinamajame akte nurodyti, kaip, valstybės kaltintojo nuomone, turėtų būti kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmai ir pateikti duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 241 str. 2 d. įpareigoja teismą imtis visų įstatymų numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos ir byla išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Todėl bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, savo kompetencijos ribose matydamas tam poreikį, privalo išnaudoti visas galimybes surinkti papildomus bylos duomenis, o tuo atveju, jei teismas, išnaudojęs galimybes surinkti duomenis, teismo posėdyje ištyręs byloje surinktą medžiagą nustato, kad nepakanka įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad asmuo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką arba nustatoma, kad apskritai nepadaryta nusikalstama veika (pavyzdžiui, tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai), teismas baigia nagrinėti bylą priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas pasisakė dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, nustatinėjo padarytų veikų atitiktį baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtims, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išimtinai civiliniai santykiai, ir tokiu būdu faktiškai išnagrinėjęs bylą iš esmės, nurodė, koks procesinis sprendimas ateityje byloje turėtų būti priimtas, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių nuosprendžio nepriėmė, o bylą nutarė grąžinti į ikiteisminio tyrimo stadiją, tuo pažeisdamas baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės principus, t. y. objektyvumo, nešališkumo, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje, kurioje R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d. ir 184 str. 1 d., surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. įtvirtintus reikalavimus, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-12 nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, baudžiamoji byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti, ir perduoti baudžiamąją bylą toliau nagrinėti tam pačiam teismui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.