Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1406-555/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-27
Bylos Nr.: 2A-1406-555/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00588-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.1.5.1Ieškinio senaties terminai

Civilinė byla Nr. 2A-1406-555/2016Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00588-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.; 2.1.5.2.; 2.2.2.; 2.2.2.3.1.8.; 3.3.1.18.; (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ir atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-20-743/2016 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui dėl medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir grąžinimo į medžiotojų būrelio narius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ būrelio neeilinio visuotinio narių 2014 m. sausio 10 d. susirinkimo nutarimą dėl jo pašalinimo iš medžiotojo būrelio narių ir grąžinti jį būrelio narius. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. sausio 10 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio narių neeilinio visuotinio susirinkimo nutarimu nuspręsta pašalinti jį iš medžiotojų būrelio narių dėl Medžiotojų būrelio įstatų (toliau – Įstatai) 18.2.6, 18.2.7 punktų pažeidimo diskredituojant būrelį, dėl Įstatų 18.2.2 ir 18.2.3 punktų pažeidimo, nes nedalyvauta būrelio talkose, dėl Įstatų 18.2.8 punkto pažeidimo, nes nesumokėtas nario mokestis. Įstatų 18.2.6, 18.2.3 punktų pažeidimai motyvuoti tuo, kad UAB ,,Dzūkų miškas ir mediena“ (priklausanti ieškovui), įsigijusi žemės sklypą Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) mstl., kuriame buvo atsakovo įrengta pirminio sumedžiotų žvėrių apdorojimo aikštelė, pareikalavo ją panaikinti, o atsakovui nepanaikinus, panaikino ir kreipėsi į teismą dėl turėtų išlaidų priteisimo, kurios (1 599,28 Eur) buvo priteistos Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu. Byloje ieškovas įrodinėjo, kad nurodytu atveju, jis veikė UAB ,,Dzūko miškas ir mediena“ interesais, šie jo veiksmai negalėjo būti pripažinti diskredituojantys medžiotojų būrelį. Tuo tarpu Įstatų 18.2.2, 18.2.3 punktų pažeidimai motyvuoti tuo, kad ieškovas nedalyvavo keturiose talkose – 2013 m. balandžio 27 d., 2013 m. gegužės 4 d., 2013 m. rugsėjo 7 d., 2013 m. rugsėjo 14 d. Ieškovas įrodinėjo ir tai, jog šie ieškovo veiksmai negalėjo būti pagrindas jį pašalinti iš medžiotojų būrelio narių, kadangi atsakovas jo apie organizuojamas talkas neinformavo, o nežinodamas apie jas, jis negalėjo jose dalyvauti. Pažymėjo, kad visi medžiotojai nurodytose talkose taip pat nedalyvavo, tačiau jų atžvilgiu jokios poveikio priemonės nebuvo taikytos. Įstatų 18.2.8 punkto pažeidimas motyvuotas nario mokesčio nesumokėjimu iki 2013 m. spalio 15 d., tačiau ieškovas įrodinėjo, jog dalį mokesčio (43,44 Eur (150,00 Lt)) buvo sumokėjęs, nebuvo sumokėjęs tik likusios dalies (28,96 Eur (100,00 Lt)) mokesčio, dėl kurio mokėjimo buvo susitaręs su Z. K., kad jam šios dalies, dėl jo nedalyvavimo medžiotojų būrelio veikloje, mokėti nereikia, dėl to jam 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo siųstos dvi trumposios žinutės. Gavęs atsakovo pateiktus dokumentus yra įsitikinęs, kad nario mokestį yra permokėjęs. Ieškovas pirmosios instancijos teisme taip pat įrodinėjo, jog Įstatų, 18.2.2, 18.2.3, 18.2.6, 18.2.8 punktų pažeidimų nėra padaręs, anksčiau jam nėra taikytos jokios poveikio priemonės, todėl nepagrįstai jam pritaikyta griežčiausia priemonė – pašalinimas iš medžiotojų būrelio ir taip pat pažymėjo, kad apie 2014 m. sausio 10 d. vykusį neeilinį visuotinį narių susirinkimą jam nebuvo pranešta įstatų 64 punkte nustatyta tvarka bei 2013 m. gruodžio 16 d. valdybos susirinkimo protokole Nr. 4 nurodyta tvarka, t. y. apie neeilinio visuotinio narių susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę paskelbti viešai VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje ,,Juridinių asmenų vieši pranešimai“ ir SMS žinute kiekvienam medžiotojui. Tuo tarpu, jo gautoje, atsakovo išsiųstoje žinutėje, nebuvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė, o taip pat, kad kviečiamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas, todėl jam nebuvo iš anksto žinoma darbotvarkė, jis nežinojo ir, kad 2014 m. sausio 10 d. susirinkime bus sprendžiamas jo pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių klausimas ir kokiais pagrindais, jis nedalyvavo posėdyje, nes manė, kad eilinis visuotinis susirinkimas bus dėl einamųjų (šėryklų, žvėrių šėrimo ir pan.) būrelio klausimų svarstymo. Apie tai, kad jis pašalintas iš medžiotojų būrelio narių, jis sužinojo tik 2015 m. birželio 8 d., todėl nėra praleidęs sutrumpinto trijų mėnesio ieškinio senaties termino ginčyti atsakovo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis atsiliepimu į ieškovo ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad 2014 m. sausio 10 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu ieškovas pašalintas iš medžiotojų būrelio narių nepažeidžiant materialinių pagrindų ir procedūrinių reikalavimų. Be to, apie įvykusį neeilinį visuotinį narių susirinkimą buvo paskelbta nepažeidžiant Įstatų 63 punkto reikalavimų, ieškovas žinojo apie įvykusį susirinkimą, todėl nusprendęs nedalyvauti jame, pats elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Ieškovas taip pat nebuvo sumokėjęs ir nario mokesčio iki 2013 m. spalio 15 d., kadangi 2011 m. balandžio 13 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta, kad mokestis turi būti sumokamas iki spalio 15 d., tuo tarpu pareigos nevykdymas sumokėti nario mokestį yra savarankiškas pagrindas pašalinti iš medžiotojų būrelio narių, vadovaujantis Įstatų 30.3 punktu. Šios aplinkybės pripažintos ir paties ieškovo, kadangi jau nebūdamas būrelio nariu pervedė pinigus dėl nario užmokesčio. Ieškovas taip pat nedalyvavo jokioje būrelio organizuotoje talkoje, nors apie jas buvo informuotas, o taip pat pažeidė Įstatuose nustatytas būrelio nario pareigas tausoti būrelio turtą ir ginti būrelio interesus, nes ieškovo įmonė UAB „Dzūko miškas ir mediena“ 2013 m. spalio mėn. sunaikino atsakovui priklausantį turtą – žvėrių apdorojimo duobę. Pažymėjo, kad ieškovas praleido ir sutrumpintą trijų mėnesių senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovui civilinės bylos Nr. 2-128-780/2014 nagrinėjimo metu jau buvo žinoma apie tai, kad jis nėra medžiotojų būrelio narys. Taip pat nurodė, kad 2014 m. sausio 10 d. sprendimas ieškovui buvo išsiųstas paprastu laišku, apie jį jam buvo žinoma, todėl teikdamas ieškinį jis praleido ieškinio senatį, dėl ko jam turi būti skirta 5 792 Eur bauda.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai: 2014 m. sausio 10 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 7 priimtą sprendimą dėl ieškovo R. P. pašalinimo iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojo būrelio narių, pripažino negaliojančiu; iš atsakovo priteisė 821,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl sprendimo pašalinti iš medžiotojų būrelio narių materialiųjų pagrindų teismas nurodė, kad Įstatų 30 punkte nustatyta, kad narys pašalinamas iš būrelio jeigu: jo veikla prieštarauja būrelio interesams (Įstatų 30.1 punktas), jis nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (Įstatų 30.2 punktas), iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka kasmetinio nario mokesčio (Įstatų 30.3 punktas), nesilaiko ir nevykdo būrelio visuotinio susirinkimo ir valdybos priimtų sprendimų (Įstatų 30.4 punktas), savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus (Įstatų 30.6 punktas). Tuo tarpu atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų dėl kokių konkrečiai veiksmų ieškovas pašalintas iš būrelio Įstatų 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais pagrindais, todėl pripažino, kad atsakovas neįrodė buvus šiuos pagrindus.

Dėl Įstatų 30.1 punkte nurodyto pašalinimo iš būrelio pagrindo, kuris grindžiamas aplinkybe, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. ieškovas sunaikino atsakovui priklausančią pirminio žvėrių apdorojimo duobę, tuo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.39 punktą, teismas pasisakė, kad UAB ,,Dzūko miškas ir mediena“ 2013 m. liepos 25 d. tapus žemės sklypo, esančio Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) mstl., kuriame buvo atsakovo pirminio žvėrių apdorojimo duobė, savininku ir R. P., kaip šios bendrovės vadovui, pareikalavus per nustatytą terminą duobę panaikinti, o atsakovui nustatytu terminu to nepadarius, duobę panaikino pats ieškovas ir pareikalavo atlyginti nuostolius, ką nustatė ir Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 22 d. sprendime. Teismas sprendė, kad atsakovas, neturėdamas Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto žemės savininko sutikimo medžioklės stacioniariam įrenginiui – pirminei žvėrių apdorojimo duobei, pažeidė Medžioklės taisyklių 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte medžioklės plotų naudotojui nustatytą pareigą. Tuo tarpu žemės sklypo savininko veiksmus, ginant Medžioklės įstatyme įtvirtintus jo teisėtus interesus, nevertino, kaip būrelio turto netausojimo ar būrelio interesų pažeidimo, nes būrelio tikslai ir interesai neatsiejami nuo medžioklę reglamentuojantiems teisės aktams neprieštaraujančių būrelio narių poreikių ir tikslų visumos net ir tuo atveju, kai tretiesiems asmenims atstovauja būrelio narys.

Dėl Įstatų 30.1 ir 30.2 punkte nurodytų pašalinimo iš būrelio pagrindų, ieškovui nedalyvaujant nei vienoje talkoje, vykusioje 2013 metais, Įstatų 18.2.2 ir 18.2.3 punktų pažeidimų, teismas, ištyręs byloje esančias aplinkybes, sprendė, kad ieškovas siųstomis SMS žinutėmis buvo informuotas apie įvykusias talkas, o ieškovas jose nedalyvavo, tačiau tokius ieškovo veiksmus, vertino kaip savaime nesančius pakankamu pagrindu laikyti jo ieškovo pašalinimą iš medžiotojų būrelio teisėtu. Teismas nustatė, kad talkose 2013 metais dalyvavo maždaug nuo 4 iki 8 medžiotojų būrelio narių kiekvienoje iš talkų, todėl taip pat įvertinęs, kad medžiotojų būreliui priklauso 32 nariai, sprendė, jog be ieškovo 2013 m. talkose nedalyvavo didesnioji būrelio narių dalis, tačiau šiems medžiotojų būrelio nariams nebuvo taikytos kokios nors visuomeninio poveikio priemonės. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti pažyma patvirtina, kad atsakovas nėra pažeidęs Medžioklės taisyklių reikalavimų, o Įstatų 28.1 punkte nustatyta galimybė medžiotojų būrelio nariams, nevykdantiems Įstatų reikalavimų, paskirti ir švelnesnę visuomeninio poveikio priemonę – dalyvavimo medžioklėse apribojimą. Teismas sprendė, kad medžiotojų būrelis nėra nuoseklus, nes narys, padaręs identiško pobūdžio ir net grubesnius pažeidimus yra vienodai nevertinamas, ir pripažino, kad ieškovui už Įstatų 18.2.2 ir 18.2.3 punktuose nustatytų pareigų nevykdymą (nedalyvavimą keturiose talkos) paskirta griežčiausia visuomeninio poveikio priemonė – pašalinimas iš medžiotojų būrelio narių yra aiškiai neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, pažeidžia teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą.

Dėl Įstatų 30.3 punkte nurodyto pašalinimo iš būrelio pagrindo teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo atleistas nuo nario mokesčio, kad jį sumokėjo ar, kad buvo permokėjęs. Tuo tarpu atsakovo pateikti būrelio narių susirinkimo protokolai patvirtina, kad visuotinio susirinkimo nutarimu ieškovas nebuvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, žiniaraščiuose nėra įrašų, patvirtinančių šio mokesčio sumokėjimą, todėl teismas pripažino įrodytu, kad atsakovas turėjo pagrindą ieškovą pašalinti iš būrelio narių kaip pažeidusį Įstatų 18.2.8 punkto pažeidimą, o tokios sankcijos buvo taikytos ir kitiems medžiotojų būrelio nariams. Ir nors, atsakovas turėjo pagrindą asociacijos nariui taikyti Įstatų 28.2 punkte nustatytą griežčiausią visuomeninio poveikio priemonę, tačiau teismas pažymėjo, kad jis privalėjo, užtikrinti sąžiningą, asociacijos narių garantijas užtikrinančią, šios sankcijos taikymo procedūrą.

Dėl sprendimo pašalinti iš medžiotojų būrelio narių procedūrinių aspektų teismas pasisakė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog apie 2014 m. sausio 10 d. visuotinį narių susirinkimą buvo paskelbta atsakovo Įstatų 63-65 punktų bei 2013 m. gruodžio 16 d. valdybos susirinkimo protokolo Nr. 4 nustatyta tvarka. Tačiau teismas vertino, kad nors viešai paskelbtoje 2014 m. sausio 10 d. susirinkimo darbotvarkėje (2 punktas) buvo nurodyta, kad bus sprendžiama dėl ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio, tačiau konkretūs ir aiškūs pagrindai, dėl kurių keliamas klausimas dėl jo pašalinimo iš medžiotojų būrelio nesuformuluoti, nepateikta sprendimui reikšminga informacija. Tuo tarpu konkretūs R. P. pašalinimo iš būrelio pagrindai buvo žinomi tik valdybos nariams. Teismas atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, sprendė, kad toks informacijos kiekis nėra pakankamas, kad būtų užtikrinta asociacijos narių teisė tinkamiausiomis ir priimtiniausiomis sąlygomis tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimu, todėl pripažino, kad atsakovas pažeidė procedūrinius reikalavimus, nes iš anksto ir aiškiai nesuformulavo R. P. pašalinimo iš asociacijos pagrindų, nesudarė sąlygų (galimybių) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.

Dėl ieškinio senaties ir baudos ieškovui skyrimo, teismas pasisakė, kad byloje esantys įrodymai, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad ieškovui apie priimta sprendimą buvo žinoma jau 2014 m. balandžio 9 d. Teismas nustatė, kad net ieškovui reikalaujant, sprendimas dėl pašalinimo iš būrelio narių nebuvo pateiktas pagal 2015 m. birželio 9 d. ir 2015 m. birželio 30 d. prašymus, tuo tarpu aplinkybė, kad medžiotojų būrelio priimtas sprendimas ieškovui buvo išsiųstas paštu, nėra pakankamas faktas pripažinti, jog ginčo sprendimas buvo ieškovui tikrai išsiųstas, todėl sprendė, kad ieškovas nepraleido nustatyto trijų mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi apie ginčijama sprendimą sužinojo tik 2015 m. birželio 8 d. Be to, teismas nekonstatavęs jokių ieškovo veiksmų, atitinkančių CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus, atsakovo reikalavimą taikyti jo atžvilgiu iki 5 792 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir iš motyvuojamosios sprendimo dalies pašalinti šias teismo išvadas: kad jis Lietuvos medžiotojų ir žvejybos draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui nebuvo sumokėjęs nario mokesčio už 2012-2013 metų ir 2013-2014 metų medžioklės sezonus ir, kad 2015 m. liepos 31 d. mokestiniu pavedimu pervedęs atsakovui 145 Eur įmoką už du medžioklės sezonus pripažino nario mokesčio nesumokėjimą ir, kad atsakovas turėjo pagrindą mane pašalinti iš būrelio narių kaip padariusį Įstatų 128.2.8 punkto pažeidimą; kad Lietuvos medžiotojų ir žvejybos draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis informavo jį apie 2013 metais vykusias talkas; kad apie 204 m. sausio 10 d. visuotinį narių susirinkimą buvo paskelbta Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio įstatų 63-65 punktų bei 2013 m. gruodžio 16 d. valdybos susirinkimo protokolo Nr. 4 nustatyta tvarka; kad jis, SMS žinute gavo Lietuvos medžiotojų ir žvejybos draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio pranešimą apie įvyksiantį susirinkimą, nebuvo apdairus ir rūpestingas, nes negalėjo ir turėjo išsamią informaciją sužinoti perskaitydamas viešą skelbimą VĮ Registrų centras leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Likusią Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl nario mokesčio nurodo, kad atsakovo valdybos pirmininkas Z. K. aplaidžiai tvarkė jo vadovaujamo juridinio asmens buhalterinę apskaitą, todėl jo padaryta veika atitinka BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Dėl šios veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, pateikta pranešimo kopija. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nepagrįstai atsakovo pateiktus užrašus įvardijo kaip „mokesčių žiniaraščius“ ir neteisingai konstatavo, kad jie patvirtina, jog ieškovas nėra sumokėjęs nario mokesčio už 2012-2013 metų medžioklės sezoną, ir juose taip pat nėra įrašų patvirtinančių apie nario mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktuose užrašuose esamų įrašų visiškai neišanalizavo, nevertino juose nurodytų esminių aplinkybių. Atsakovas taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų (atitinkamų finansinių dokumentų – pinigų priėmimo kvitų, kasos knygos ir kt.), kurie patvirtintų atsakovo teismui pateiktų užrašų pagrįstumą ir teisingumą. Tuo tarpu atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo įrodinėjimo aplinkybių, kad jis nebuvo sumokėjęs nario mokesčio. Tuo tarpu aplinkybė, kad jis 2015 m. liepos 31 d. pervedė atsakovui 145 Eur nario mokestį už du medžioklės sezonus nepatvirtina aplinkybės, kad jis tariamai pripažino nario mokesčio nesumokėjimą, kadangi nurodyta įmoka buvo skirta už einamąjį 2014-2015 metų medžioklės sezoną ir už ateinantį 2016-2017 metų medžioklės sezoną. Priešingos išvados turėtų įtakos jo turtinėms teisėms, kadangi nurodžius, kad jis nesumokėjo nario mokesčio už ginčo laikotarpius, privalėtų pakartotinai sumokėti nario mokestį.

Dėl medžiotojų būrelio talkų nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, kad jis buvo tinkamai informuotas apie 2013 m. vykusias talkas, bet jose nedalyvavo, kadangi atsakovas nėra pateikęs teismui visiškai jokių įrodymų apie tai, kad jis jam buvo pranešęs (SMS žinutėmis ir kitais būdais) apie talkas, apie jų faktinį turinį (t. y. nepateikė šių žinučių tekstų), kad SMS žinutes jis tikrai gavo, tuo tarpu apie dėl 2013 m. rugsėjo 7 d. talkos gautas SMS žinutes nepatvirtino nei vienas liudytojas savo parodymais, o ši aplinkybė įrodinėjama tik vieninteliu atsakovo argumentu dėl dviejų nežinomo turinio SMS žinučių iš Z. K. telefono į jo telefoną. Pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškovas buvo informuotas apie 2013 m. įvykusias talkas pagrįstos prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pranešant apie susirinkimą atsakovas grubiai pažeidė medžiotojų būrelio valdybos sprendimą, kadangi jam apie neeilinio visuotinio susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę nebuvo tinkamai pranešta SMS žinute. Atsakovo siųstoje SMS žinutėje nebuvo praneštos esminės aplinkybės apie tai, kad vyks visuotinis ir neeilinis susirinkimas, kokia darbotvarkė, taip pat nebuvo nurodyta, kad įvyksiančiame susirinkime bus sprendžiamas jo pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių klausimas, nenurodyti galimi jo pašalinimo iš būrelio narių pagrindai ir kitos svarbios aplinkybės. Gavęs siųsto turinio SMS žinutę, kurioje net nebuvo nurodyta, kad vyks visuotinis susirinkimas, jis negalėjo žinoti apie susirinkime numatytų klausimų svarstymą, todėl pasitikėjo SMS žinutėje nurodyta informacija, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis buvo neapdairus ir nerūpestingas, turėjo išsamią informaciją perskaityti viešame skelbime internete, o jo teisė žinoti apie susirinkimą ir dalyvauti jame nebuvo apribota. Tuo tarpu atsakovas net nebandė aiškintis jo nedalyvavimo susirinkime priežasčių, jam net nebuvo skambinta telefonu, nesiteirauta apie tai, ar jam išvis yra žinoma apie eilinį visuotinį susirinkimą, kuriame buvo sprendžiamas jo pašalinimo iš būrelio narių klausimas.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejybos draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sprendimo pašalinti iš medžiotojų būrelio narių procedūrinių aspektų, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-7-470/2009), o priimtas sprendimas šioje dalyje yra prieštaringas ir nenuoseklus, pažeidžiantis CPK 185 straipsnio nuostatas, be to nepagrįstai praplėsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika civilinėje byloje Nr. 3k-3-484/2014, ir neatsižvelgta į tai, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluoto precedento iš esmės skiriasi fakto klausimas. Suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taisyklėmis nagrinėjamu atveju būtų galima vadovautis tuo atveju, jei apie 2014 m. sausio 10 d. sušauktą visuotinio narių susirinkimą ieškovui ir kitiems nariams nebūtų pranešta, o iš anksto paskelbtoje darbotvarkėje nebūtų įtrauktas klausimas dėl ieškovo pašalinimo ir šis klausimas iš būrelio narių būtų iškeltas tik vykstant 2014 m. sausio 10 d. visuotiniame narių susirinkime.

Ginčo atveju ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių pagrindai aiškiai buvo suformuluoti 2013 m. gruodžio 16 d. atsakovo valdybos susirinkimo protokole, su kuriuo, remiantis Įstatų 66 punktu, kiekvienas narys, tame tarpe ir ieškovas, galėjo susipažinti būdami apdairūs ir rūpestingi, apie neeilinį visuotinį susirinkimą buvo pranešta nepažeidžiant nustatytų pranešimo procedūrų, tuo tarpu ieškovas tinkamai informuotas apie vyksiantį susirinkimą, jame nedalyvavo, o būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo išsamią informaciją sužinoti perskaitydamas viešą skelbimą. Be to, jei ieškovas būtų dalyvavęs minėtame susirinkime, būtų turėjęs visas galimybes pareikšti prašymą atidėti jo pašalinimo iš narių klausimą, siekiu pasiruošti šio klausimo nagrinėjimui. Ieškovas taip pat turėjo visas galimybes ir net pareigą, susipažinti su nagrinėjamo klausimo dokumentacija ir argumentacija, tačiau šia galimybe nesinaudojo. Pažymi, kad kiti atsakovo nariai patvirtino aplinkybę, jog nepaskelbimas apie ieškovo pašalinimo iš narių tarpo pagrindus, nesukliudė jiems priimti sprendimą, t. y. balsuoti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, gindamas kitų atsakovo narių pažeistas teises, kurių niekas nepažeidė, ir kurių niekas neprašė ginti, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Šioje dalyje priimtas sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, taip pat neįvertinta, kad kiekvienas būrelio narys, kaip ir ieškovas, turėjo realią galimybę susipažinti su 2013 m. gruodžio 16 d. atsakovo valdybos protokolu, o apie šį valdybos protokolą buvo viešai paskelbta 2013 m. gruodžio 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nebuvo sumokėjęs nario mokesčio, dėl ko buvo pagrindas jį pašalinti iš medžiotojų būrelio narių. Tuo tarpu dėl kitų sprendimo pašalinti iš būrelio narių materialiųjų pagrindų, pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas pažeidė procesines teisės normas, t. y. netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o padarytų išvadų tinkamai nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad ieškovas pažeidė įstatų 18.2.8 punktą, o tai yra pakankamas pagrindas, remiantis Įstatų 30.3 punktu, pripažinti, kad ieškovas iš medžiotojų būrelio narių buvo pašalintas teisėtai.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, pažeidė šį institutą reglamentuojančius teisės normas ir praktiką. Skundžiamame sprendime buvo analizuojamos aplinkybės tik apie tai, kad ieškovas sužinojo apie ginčijamą sprendimą, tačiau nevertintas sužinojimo momentas. Pažymi, kad tariamo teisės pažeidimo momentas (objektyvusis kriterijus) šiuo atveju yra 2014 m. sausio 10 d., kuomet ir buvo priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš būrelio narių, tačiau svarbu nustatyti ir kitą momentą – nuo kada ieškovas turėjo sužinoti apie jo tariamą teisių pažeidimą. Nurodo, kad jei ieškovas būtų laikęsis Įstatų, dalyvavęs 2014 m. sausio 10 d. įvykusiame susirinkime, apie tariamai pažeistas jo teises, galėjo ir turėjo žinoti 2014 m. sausio 10 d., o ne daugiau nei po 17 mėnesių, juolab, kad nario mokesčio ieškovas būtent todėl ir nemokėjo, nes žinojo, kad jau seniai yra pašalintas iš būrelio narių. Aplinkybę, kad ieškovas apie priimtą 2014 m. sausio 10 d. sprendimą žinojo, patvirtina tai, kad būtent civilinėje byloje Nr. 2-128-780/2014, 2014 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje teikė paaiškinimus kaip UAB „Dzūko miškas ir mediena“ atstovas, ir kuriame patvirtino, kad nėra medžiotojo būrelio narys.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejybos draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio apeliacinį skundą ieškovas R. P. prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovo pateikta į bylą skelbimo kopija iš VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“, patvirtina, kad atsakovas šiame leidinyje paskelbtoje susirinkimo darbotvarkėje nebuvo suformulavęs konkrečių ir aiškių pagrindų, dėl kurių buvo keliamas klausimas dėl jo pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių, taip pat nebuvo pateikęs kitos tokio sprendimo priėmimui reikšmingos informacijos. Tuo tarpu jo pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrindai visiems nariams buvo pristatyti tik pačiame susirinkime, prieš balsuojant, o tai nebuvo pakankama, kad būtų užtikrina jo ir kitų asociacijos narių teisė tinkamai ir priimtinomis sąlygomis pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas teismo praktika, suformuluota civilinėse bylose Nr. 3K-3-484/2014 ir 3K-7-470/2009, pagrįstai ja vadovavosi tokio paties pobūdžio byloje, kadangi jose yra bendro pobūdžio suformuluotos taisyklės (reikalavimai), pasiremiant CPK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dėl ko yra svarbios ir aktualios visiems asociacijų narių susirinkimams ir patiems asociacijų nariams. Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, neva pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, gynė ir kitų medžiotojų būrelio narių pažeistas teises, kurių niekas neprašė ginti, todėl peržengė ieškinio ribas, tačiau nurodo, jog dėl jų teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta.

Su 2013 m. gruodžio 16 d. medžiotojų būrelio valdybos protokolu susipažinti negalėjo, kadangi apie įvykusį valdybos posėdį jam nebuvo pranešta. Atsakovas taip pat nepagrįstai kvestionuoja, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą, kuriuo nustatyta ir pripažinta, kad visi jo ir bendrovės veiksmai, pašalinant atliekų duobę buvo teisėti, dėl ko iš atsakovo buvo priteistas žalos atlyginimas. Be to, kaip ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, apie 2014 m. sausio 10 d. sprendimą jis sužinojo tik 2015 m. birželio 8 d., tuo tarpu įrodymų, kad apie 2014 m. sausio 10 d. sprendimą jis būtų sužinojęs anksčiau, byloje nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo R. P. apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejybos draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis prašo jį atmesti ir panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą, o klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliaciniu skundu išeinama už bylos nagrinėjimo pagrindo ir dalyko ribų, prašant konstatuoti, ar ginčijant atitinkamas aplinkybes, kurios nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Ieškovas pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo ar atsakovas ir jo valdymo nariai tinkamai ar netinkamai tvarkė atsakovo buhalterinę apskaitą, o taip pat neteikė reikalavimo atlikti atsakovo (juridinio asmens) veiklos tyrimą. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė ir naują įrodymą, tačiau jo net neprašė prijungti, nenurodė priežasčių, kodėl jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Juolab, kad pridėtas dokumentas niekaip nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių dėl pradėto ikiteisminio tyrimo atsakovo atžvilgiu.

Kadangi kiti atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentai iš esmės tapatūs paties atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytiems, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Byloje sprendžiamas ieškovo pašalinimo iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio narių teisėtumo klausimas. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir be pagrindo padarė išvadas, kad jis – ieškovas ginčijamo būrelio sprendimo priėmimo metu nebuvo sumokėjęs nario mokesčio, kad būdamas informuotas apie būrelio organizuojamas talkas jose be pateisinamos priežasties nedalyvavo, taip pat nesutinka su teismo išvadomis, jog apie ginčo susirinkimą buvo paskelbta atsakovo įstatuose nustatyta tvarka, tuo tarpu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis spręsta, kad ieškovo veiksmai sunaikinant biotechninį įrenginį neprieštaravo būrelio interesams, dėl ieškinio senaties taikymo bei, kad svarstant ieškovo pašalinimo klausimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad ieškovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio neeilinio visuotinio narių susirinkimo 2014 m. sausio 10 d. protokolu Nr. 7 pašalintas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojo būrelio narių kaip pažeidęs ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio Įstatų 30.1, 30.2, 30.3, 30.4, 30.6 punktus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pašalinimo iš klubo pagrindai ir tvarka reglamentuojami atsakovo įstatų 30 punkte (1 t., b. l. 16-21). Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio patvirtintų 2013 m. lapkričio 29 d. Įstatų 30 punkte nurodyta, kad būrelio narys pašalinamas iš būrelio, jeigu: nario veikla prieštarauja būrelio interesams (Įstatų 30.1 punktas), būrelio narys nesilaiko įsipareigojimų (Įstatų 30.2 punktas), narys iki nustatytos datos nesumoka kasmetinio nario mokesčio (Įstatų 30.3 p.), narys nesilaiko ir nevykdo būrelio visuotinio susirinkimo ir valdybos priimtų sprendimų (Įstatų 30.4 punktas ), savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus (Įstatų 30.6 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad būreliui priklausančio biotechninio įrenginio pašalinimas iš UAB „Dzūko miškas ir mediena“ priklausančio žemės sklypo negali būti vertinamas kaip būrelio turto netausojimas ar būrelio interesų pažeidimas, be to teismo vertinimu, atsakovas pažeidė procedūrinius reikalavimus, nes iš anksto ir aiškiai nesuformulavo R. P. pašalinimo iš asociacijos pagrindų, nesudarė sąlygų (galimybių) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad darbotvarkėje nurodyto klausimo ieškovas negalėjo nežinoti ir nesuprasti, sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių nebuvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, galėjusių lemti ieškovo teisių pažeidimą (neteisėtą pašalinimą iš atsakovo narių), be to, atsakovo vertinimu, akivaizdu, jog įmonei, kuriai atstovauja ieškovas, sunaikinus būreliui priklausantį įrenginį buvo padaryta būreliui žala.

Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Pagal kasacinio teismo praktiką, byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo pašalintas iš atsakovo narių už tai, kad jis, atsakovo vertinimu, 2013 m. rugsėjo mėnesį organizavo ir sunaikino būreliui priklausantį turtą, nesumokėjo būrelio nario mokesčio bei per sezoną nedalyvavo nei vienoje būrelio organizuojamojoje talkoje. Atsakovo įstatų 28 punkte nustatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinami valdybos ar visuotinio susirinkimo sprendimu. Minėta, kad Įstatų 30.1 punkte nurodyta, kad būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, jei jo veikla prieštarauja būrelio interesams.

Įstatų 30.1 punkte nurodytas pašalinimo iš būrelio pagrindas grindžiamas tuo, kad ieškovas pažeidė įstatų 18.2.6, 18.2.7 punkte nustatytas pareigas – tausoti būrelio turtą ir ginti būrelio interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, pagrįstai sprendė, kad žemės sklypo savininko, kurį atstovavo ieškovas, veiksmai ginant Medžioklės įstatyme įtvirtintus jo teisėtus interesus, negali būti vertinami kaip būrelio turto netausojimas ar būrelio interesų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, kaip medžioklės plotų naudotojas, jam priklausančius biotechninius įrenginius įrengė negavęs žemės savininko sutikimo. Ginčas dėl būreliui priklausančio įrenginio pašalinimo kilo tarp būrelio ir UAB „Dzūko miškas ir mediena“. Net ir nustačius, kad žemės savininko atstovu ginče su būreliu buvo šio būrelio narys-ieškovas, teisėti juridinio asmens veiksmai pašalinant nuosavybės teisių pažeidimą, negali būti sutapatinami su ieškovo, kaip būrelio nario pareigomis ir tuo labiau vertinami, kaip būrelio turto netausojimas ar būrelio interesų pažeidimas.

Įstatų 30.3 punkte nurodytas pašalinimo iš būrelio pagrindas grindžiamas tuo, jog ieškovas iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumokėjo kasmetinio nario mokesčio. Byloje nėra ginčo, jog būrelio narių mokamų mokesčių tvarka ir terminai nustatyti būrelio 2011 m. balandžio 13 d. visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 2 (1 t., b. l. 53). Šiame susirinkime priimtas sprendimas, jog visi mokesčiai turi būti sumokėti iki varyminių medžioklių pradžios, t. y. iki kiekvienų metų spalio 15 d. Byloje tarp šalių kilo ginčas ar atsakovo nurodytu laikotarpiu ieškovas tinkamai įvykdė būrelio nario pareigą mokėti nustatytus mokesčius.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus būrelio narių susirinkimo protokolus, mokesčių mokėjimo žiniaraščius, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad ieškovas pažeidė įstatų 18.2.8 punkto nuostatas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovui, įrodinėjant, kad buvo tinkamai įvykdyta būrelio nario pareiga mokėti mokesčius, teko pareiga įrodyti, kad nustatyto dydžio mokesčiai buvo sumokėti (CPK 177, 178 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad atsakovo narių sumokėtas mokestis buvo fiksuojamas mokesčių žiniaraščiuose (1 t., b. l. 162-165). Byloje nesant visuotinio susirinkimo nutarimų, jog ieškovas yra atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, žiniaraščiuose nesant įrašų, patvirtinančių šio mokesčio sumokėjimą, priešingai, nurodytose mokėjimo suvestinėse fiksuojant ieškovo skolą, ieškovui po ginčo susirinkimo priėmimo sumokėjus nario mokesčio įmokas, sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais apie tinkamą mokėti mokesčius pareigų įvykdymą, pagrindo nėra. Ieškovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog atsakovas netinkamai tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo laikotarpiu ieškovas sumokėjo mokesčius. Byloje surinkti duomenys įgalina spręsti, kad ieškovas pagal savo išsilavinimą, būrelyje nusistovėjusią tvarką turėjo ir galėjo suprasti, kad sumokėtas mokestis turėjo būti fiksuojamas būrelio vedamose suvestinėse, kuriose buvo nurodoma tiek sumokėto mokesčio dydis, tiek jo sumokėjimo data, be to, sumokėtas mokestis buvo patvirtinamas sumokėjusio įmokas asmens parašu. Ieškovas, būdamas apdairus ir atsakingas asmuo, sumokėjęs mokesčius, suprasdamas, kad tarp būrelio ir jo yra susidariusi konfliktinė situacija, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pareikalauti, kad būrelis fiksuotų jo sumokėtus mokesčius, tokiu būdu pašalinant visas abejones dėl tinkamo būrelio nario pareigų mokėti mokesčius įvykdymo. Ieškovui nepateikus įrodymų kada ir kokio dydžio mokesčiai buvo sumokėti, atsakovui pateikus mokesčių suvestines, kuriose fiksuotas kitų būrelio narių atitinkamu laikotarpiu sumokėtas nario mokestis ir juose nesant duomenų apie ieškovo mokėtas įmokas, spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ar paskirstė įrodinėjimo pareigą, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad narystė asociacijoje atsiranda savanoriškumo pagrindu. Kasacinis teismas byloje, kurioje buvo kilęs ginčas dėl profesinės sąjungos narių mokesčio, yra pažymėjęs, kad, sustabdęs nario mokesčių mokėjimą, profesinės sąjungos narys nesinaudojo narystės teikiamomis galimybėmis, todėl reikalavimas sumokėti narystės mokesčius už laikotarpį nuo veiklos sustabdymo iki jos nutraukimo (pašalinimo) nepagrįstas profesinės sąjungos veiklos atstovaujant nariams sąnaudomis ar darbu siekiant materialaus ar intelektinio rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-201/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad iškilus konfliktinei situacijai dėl būreliui priklausančio biotechninio įrenginio iš UAB „Dzūko miškas ir mediena“ žemės sklypo pašalinimo, ieškovas nesinaudojo naryste teikiamomis galimybėmis-nedalyvavo būrelio organizuojamose medžioklėse, todėl nario mokesčio nesumokėjimo už laikotarpį faktas, kai ieškovas nesinaudojo naryste teikiamomis galimybėmis, neįspėjus apie tokio nesumokėjimo pasekmes, neturėtų būti vertinama kaip pagrindas ieškovą pašalinti iš asociacijos narių.

Būrelio narių pareigos įtvirtintos būrelio Įstatų 18. 2 punkte. Atsakovo būrelio narys turi pareigą teikti pagalbą ir aktyviai dalyvauti būrelio veikloje (Įstatų 18.2.2 punktas), taip pat vykdyti visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus bei būrelio pirmininko pavedimus. Įstatų 30.1, 30.2 punkte nurodyti pašalinimo pagrindai grindžiami tuo, kad ieškovas nedalyvavo nė vienoje talkoje, vykusioje 2013 metais ir taip pažeidė Įstatų 18.2.2, 18.2.3 punkte nustatytas pareigas. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie įvyksiančias 2013 metais talkas, apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismo argumentais bei teigia, kad byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys jam-ieškovui siųstų žinučių turinį.

Faktas, kad ieškovas nedalyvavo būrelio talkose nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar nedalyvavimą talkose galima pripažinti kaip netinkamą būrelio pareigų vykdymą, būtina nustatyti kada ir kokiu pagrindu būrelyje buvo organizuotos talkos, po to spręsti ar būrelio, ar jo valdymo organo sprendimas dėl būrelio talkų galėjo būti žinomas ieškovui. Byloje apklausti liudytojais atsakovo būrelio nariai nurodė, kad apie vyksiančias talkas būdavo informuojami SMS žinutėmis. Tiek būrelio visuotinio susirinkimo sprendimai, tiek valdybos nutarimai ar būrelio pirmininko pavedimai dėl talkų organizavimo laiko ar vietos byloje nepateikti. Nesant nurodytų subjektų sprendimų dėl būrelio talkų organizavimo, nėra pagrindo spręsti, kad nedalyvaudamas talkose ieškovas nevykdė privalomų visuotinio narių susirinkimo ar valdybos nutarimų bei būrelio pirmininko pavedimų, todėl vien pranešimo, kuriuo atsakovas įrodinėja ieškovo netinkamą pareigų vykdymą, gavimas negali būti vertinamas kaip būrelio valdymo organų sprendimų dėl talkų organizavimo nevykdymas.

Atsakovo įstatuose nėra detalizuota nario pareiga teikti pagalbą ar aktyvaus dalyvavimo būrelio veikloje reikšmė. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovas nedalyvavo talkose, taip pat nustatyta, kad talkose dalyvavo tik dalis būrelio narių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio, pažymėta, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus yra nuosekli. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes apie būrelių narių aktyvų dalyvavimo būrelio veikloje reikšmę talkų metu ir nustatė, kad atsakovas kitiems medžiotojų būrelio nariams, taip pat nedalyvavusiems 2013 metais organizuotose talkose, netaikė kokių nors visuomeninio poveikio priemonių. Kadangi būrelio įstatuose nėra apibrėžta aktyvaus dalyvavimo būrelio veikloje ar pagalbos teikimo sąvokos, spręsti, kad nedalyvavimas talkose, dėl kurių organizavimo nėra priimtas būrelio organų sprendimas bei nesinaudojimas naryste teikiamomis galimybėmis negali būti pripažintas kaip būrelio narių pareigų, nustatytų Įstatų18.2.2 punkte nevykdymas.

Šios ir byloje teismo nustatytos aplinkybės apie kitų būrelių narių medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių padarytus pažeidimus įgalina spręsti, kad atsakovas, taikydamas pačias griežčiausias poveikio priemones ieškovo atžvilgiu, nebuvo nuoseklus. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskirta griežčiausia visuomeninio poveikio priemonė – pašalinimas iš medžiotojų būrelio narių, kai ieškovas anksčiau nebuvo padaręs jokių pažeidimų, kai tokios pačios visuomeninio poveikio priemonės netaikomos ir kitiems šį ar kitokius (grubesnius) pažeidimus padariusiems asmenims, yra aiškiai neproporcinga ieškovo padarytos pareigos mokėti mokesčius pažeidimui. Nario mokesčio įmokų nesumokėjimo už laikotarpį faktas, kai ieškovas nesinaudojo naryste teikiamomis galimybėmis, nebuvo įspėtas apie tinkamo pareigos mokėto mokesčius neįvykdymo pasekmes, nagrinėjamos bylos atveju, negali būti pagrindas ieškovą pašalinti iš asociacijos narių. Nustatytos aplinkybės apie šalių konfliktinius santykius prieš priimant ginčo sprendimą sudaro pagrindą spręsti, kad mokesčio nesumokėjimo faktas, pasikeitus šalių santykiams, buvo panaudotas kaip pagrindas pašalinti ieškovą iš klubo narių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktinius bylos duomenis, skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų, sprendžiant ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimą, taip pat yra pagrįstos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo pašalinimo iš būrelio pagrindai buvo suformuluoti 2013 m. gruodžio 16 d. atsakovo valdybos protokole. 2013 m. gruodžio 16 d. vykusio atsakovo valdybos posėdžio metu buvo svarstyta ir neigiamai įvertinta tarp būrelio ir ieškovo iškilusi konfliktinė situacija dėl būreliui priklausančios žvėrių apdorojimo aikštelės pašalinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio miško žemės sklypo. Medžiotojų būrelis žemės sklypo atstovo veiksmus įvertino kaip prieštaraujančius būrelio interesams. Nors medžiotojų būrelio valdybos posėdyje, vykusiame 2013 m. gruodžio 16 d., buvo įvardinti konkretūs ieškovo padaryti pažeidimai, tačiau nei apie vyksiantį posėdį, nei apie juose priimtus sprendimą ieškovas asmeniškai nebuvo informuotas, nors būrelio valdybai buvo žinoma, kad ieškovas nesinaudoja narystės teikiamomis galimybėmis-nedalyvauja būrelio organizuojamose medžioklėse. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą informacija, tame tarpe ir apie spręstiną klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio, buvo paskelbta įstatų 63 punkte nustatyta tvarka, tačiau faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad šalių konfliktiniai santykiai dėl biotechninio įrenginio pašalinimo, ieškovo nedalyvavimas būrelio organizuojamose medžioklėse, būrelio valdymo organų nebendravimas su ieškovu, neįspėjimas apie galimas pasekmes, priežastis dėl nario prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, SMS išsiuntimas ieškovui nurodant tik bendrą informaciją apie šaukiamo susirinkimo vietą ir laiką, neįvardijant susirinkimo darbotvarkės, tame tarpe ir svarstyto ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimo, galėjo būti kliūtis ieškovui suvokti, jog mokesčių nesumokėjimo faktas gali būti vertinamas kaip pagrindas pašalinti iš būrelio narių, ir kurio svarstymas vyks būtent visuotiniame narių susirinkime.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ginčyti atsakovo 2014 m. sausio 10 d. visuotinio susirinkimo nutarimą pašalinti jį-ieškovą iš būrelio narių. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, nurodo, kad ieškovas nuo 2014 m. balandžio 9 d., žinojo apie priimtą sprendimą pašalinti iš būrelio narių, elgėsi pasyviai ir nedalyvavo būrelio veikloje, todėl apie ginčijamą sprendimą turėjo žinoti anksčiau nei ieškovo nurodoma data.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010).

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovui nedalyvaujant būrelio organizuojamose medžioklėse, bei, kad ginčo sprendimas pašalinti iš būrelio narių įteiktas nebuvo, padarė išvadą, kad juridinio asmens dalyvis sužinojo apie susirinkimo sprendimą tik 2015 m. birželio 8 d., ir dėl to sprendė, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: tarp šalių nuo 2014 metų pavasario kilo konfliktinė situacija, kurią šalys sprendė teisme, dėl biotechninio įrenginio pašalinimo, nuo šio laiko ieškovas nedalyvavo būrelio organizuojamose medžioklėse. Atsakovas neįspėjęs apie galimas pasekmes, ieškovui nesumokėjus mokesčių taikė pačią griežčiausią visuomeninio poveikio priemonę-pašalinimą iš būrelio narių, byloje duomenų, jog šis sprendimas buvo ieškovui įteiktas, nėra. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad net ir ieškovui reikalaujant, sprendimas dėl pašalinimo iš būrelio narių nebuvo pateiktas pagal 2015 m. birželio 9 d. ir 2015 m. birželio 30 d. prašymus pagrįstai spręsta, kad ieškovas apie nurodytą sprendimą sužinojo tik 2015 m. birželio 8 d., todėl teismo išvada ieškinio senaties terminą ginčyti nutarimą skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 8 d., yra teisinga ir atitinka kasacinio teismo praktiką.

Atsakovo teikto apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas, žinodamas apie vyksiantį susirinkimą, turėjo pareigą domėtis susirinkimo metu priimtais nutarimais ir pasinaudoti savo teisių gynyba įstatymo nustatytais terminais, neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos, aiškinančios ieškinio senaties termino pradžios subjektyviojo momento nustatymo taisykles. Nagrinėjamos bylos atveju, kai ieškovui nebuvo suteikta aiški ir konkreti informacija apie šaukiamo susirinkimo darbotvarkę bei jame priimtus nutarimus, nebūtų pagrįsta pripažinti, kad ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas savo teisių atžvilgiu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino aptartas narystę asociacijoje reglamentuojančias teisės normas bei jas aiškinant suformuotą teismų praktiką, todėl padarė pagrįstas išvadas ir priėmė sprendimą, atitinkantį konkrečią situaciją, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, ieškovui iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 300,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, o atsakovui iš ieškovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 600,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė į bylą išlaidas pagrindžiančius įrodymus, o prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.11 p.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 300,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo 600,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus, iš jų nepriteistina 3,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto) apeliacinės instancijos teisme, kadangi šią sumą priteisus lygiomis dalimis, iš kiekvieno jų išieškoma suma būtų mažesnė nei 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 300,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti 600,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas