Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei L. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 13 153,99 Eur nuostolių dėl sugadinto turto, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė naudodamasi turtu, gyvendama sodo namelyje, be ieškovės sutikimo, neturėdama nei statybos leidimo, nei projekto, pradėjo rekonstrukcijos ir remonto darbus, t. y. iš esmės išgriovė visą sodo namelį, tačiau remonto neužbaigė ir sodo namelį paliko išgriautą. Atsakovė iš esmės sugriovė visą sodo namelio vidų. 2022 m. vasario 21 d. ieškovės prašymu MB „(duomenys neskelbtini)“ parengė sodo namelio su ūkiniu pastatu ((duomenys neskelbtini), Plungės) apžiūros aktą, kuriuo užfiksavo esamą situaciją ir apskaičiuoti darbų kiekius.

1) rūsio patalpose yra atsiradę sugadinimo vietos, demontuoti įrenginiai. Patalpose R-1 demontuota medinė pakyla, kuri tarnavo kaip suoliukas pasidėti daiktams einant į pirtį. Perėjime tarp R-1 ir R-2 esančių durų demontuotas durų staktos slenkstis. Patalpoje R-2 demontuota karšto vandens cirkuliacinė sistema su karšto vandens ruošimo talpa (matmenys 180X680X1320 mm). Iš šios talpos buvo įrengtas paruošto karšto vandens vamzdis, sujungtas su dušo karšto/šalto vandens maišytuvu. Baseinui užpildyti šaltu vandeniu buvo demontuotas PE vandentiekio vamzdis, nupjautas juodo metalo ventiliacinis vamzdis (diametras – 275 mm). Patalpoje 1-1 sugadinta grindų danga dėl vykdytų demontavimo darbų.

2) patalpoje 1-2 (virtuvėje) sugadinta grindų danga dėl vykdytų demontavimo darbų, išardytos grindjuostės. Demontuotos keramikinės sienų plytelės, kriauklė, šalto vandens vamzdynas su maišytuvu. Demontuotos lubų, sienų apdailinės dailylentės ir angokraščių, kampų užbaigimai mediniais dailylenčių apvadais. Išardytos radiatoriaus medinių dailylenčių grotelės. Nugriauta medinė pertvara – lentyna. Demontuota sieninė spinta: durys, vidaus medinė apdaila. Ardymo darbų metu išardytas sienų tinklas ir pažeistas laikančiosios sienos mūro vientisumas.

3) laiptinėje iš patalpos 1-2 į patalpą 1-3 demontuota sienų ir lubų medinių dailylenčių apdaila su kampų užbaigimo medinėmis juostomis, grindjuostėmis. Mediniai laiptų turėklai kairėje pusėje demontuoti, laiptai dėl vykdytų ardymo darbų nusidėvėjo.

4) patalpoje 1-3 (kambaryje) demontuotos lubų, sienų apdailinės dailylentės ir angokraščių, kampų užbaigimai mediniais dailylenčių apvadais bei radiatoriaus medinių dailylenčių grotelės. Demontuoti šildymo sistemos vamzdynai su radiatoriais, atspindintis šilumą sluoksnis radiatorių tvirtinimo vietose iš popieriaus dengto aliuminio folija. Ardymo metu pažeisti esamų sienų angų angokraščiai nubyrėjus tinkui. Išgriauta anga ventiliacinių kanalų sienoje – kamine, ir įdėtas kamino įdėklas iš nerūdijančio plieno, demontuoto židinio vietoje pritvirtintas karkasas iš lengvų metalinių plonasienių konstrukcijų. Po langų palangėmis išdraskytas šiltinamosios vatos sluoksnis bei demontuota viena palangė. Demontuotas rankų darbo mūrinis židinys su dviem arkomis, pastatytas ant betoninio lieto stalo pado, horizontalioji apatinė dalis išlieta ornamentais. Ugniakuras atskirtas kalvio darbo metaline ugniakuro apsaugine tvorele. Žemutinė arka dengta varine pusapskritimio formos plokšte, prie kurio pritvirtintos dvi kalvio rankų darbo žvakidės.

5) mansardoje nuklota kiliminė danga, demontuota sienų apdaila, demontuotos radiatoriaus grotelės.

6) patalpoje 1-4 (kambaryje) nuklota kiliminė danga ir išardytos medinės grindjuostės, demomtuotos radiatoriaus grotelės iš medinių dailylenčių. Nebėra rankų darbo paveikslo iš varinių detalių. Ties išėjimu į terasą demontuotos sienų apdailinės dailylentės ir angokraščių kampų užbaigimai su mediniais dailylenčių apvadais.

7) patalpoje 1-5 (pavėsinėje mašinai) gelžbetoninėje perdangoje iškirsta anga, kurios nebuvo, o po perdanga įrengtos savadarbės durys, o durys iš juodo metalo lakšto demontuotos, palikta tik durų stakta.

8) pastato patalpose 1-2, 1-3 išardyti buvę šviestuvai, nuardyti apšvietimo jungikliai, kabelio jungimo paskirstymo dėžutėse papildomai prijungta laidų su rozetėmis. Po apdailos ir kitų įrenginių demontavimo darbų elektros instaliacija netvarkinga. Apsaugos ir gaisro signalizacija buvo sujungta į vieną centralę, kuri yra demontuota, taip pat patalpose demontuoti judesio – tūrio davikliai.

Demontuotos pastato apdailos medžiagos yra netinkamos pakartotiniam naudojimui, sugadintos. Taip pat dalis jų mėtosi sklype teršdamos aplinką. Statybinis laužas (plytos, tinkas) tikėtina yra užkastas sklype, vykdant žemės lyginimo darbus. Pastatas visas purvinas, todėl naudoti pagal paskirtį neatlikus statybinio valymo neįmanoma. Pastato sklype įrengti tvoros stulpai su pamatais turi būti demontuoti, taip pat turėtų būti demontuota ir atraminė sienutė sklypo gale. Sklypo gale prie pastato į duobes suverstas betono laužas, kurį būtina išvežti ir perduoti perdirbimui. Statybines atliekas (šiukšles) surinkti ir išvežti į sąvartyną. Ties sklypo įvažiavimu esančią grunto sąvartą būtina išvežti į karjerą rekultivacijai. Ekspertas padarė išvadą, jog esamoje situacijoje pastatas ir sklypas nėra tinkamas tolimesniam naudojimui.

Pagal apžiūros akte užfiksuotus darbų kiekius sudaryta sąmata, pagal kurią visiems darbams atlikti bei medžiagoms įsigyti yra reikalinga 13 153,99 Eur suma. Ieškovė laikė, kad tokio dydžio žalą privalo atlyginti atsakovė, kuri be ieškovės leidimo ar sutikimo išgriovė sodo namelį. Teismui pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento, atsakovė privalėjo grąžinti turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, tačiau šios savo pareigos nesilaikė. Atsakovė turtą grąžino visiškai sugadintą, dėl ko daiktas neteko savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės.

Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria A. B., veikdamas A. B. vardu, perdavė L. S. nuosavybės teise naudotis žemės sklypą su pastatais – sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., o L. S. įsipareigojo už perkamą žemės sklypą su pastatais sumokėti 30 000 Eur, šią sumą mokant dalimis iki 2023 m. birželio 2 d. Sutarties sudarymo metu ieškovei buvo perduotas perkamas turtas. 2021 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) tarp L. S. ir A. B. sudaryta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyta vienašalė restitucija, priteisiant iš A. B. 10 210 Eur L. S..

Dėl ginčo esmės

Ieškovė ieškiniu siekia nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės pradėtų ir nebaigtų remonto darbų ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose ir žemės sklype, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., grąžinus pastatą ieškovei, kai pastato pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis pripažinta negaliojančia.

Sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinė pasekmė, esmė – šalys, gavusios tam tikrą turtą negaliojančiu sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant buvusią padėtį. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sutartis buvo vykdoma ir sukėlė jos šalims teisines pasekmes, atsakovė turėjo galimybę naudotis perduotu turtu (pastatais ir žemės sklypu), įgijo ir įgyvendino jų valdymo teisę. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažinus pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, turi būti atstatoma šalių padėtis, buvusi iki šio sandorio sudarymo, šalys privalo grąžinti tai, ką pagal sutartį yra gavusios ir ieškovei turi būti grąžintas turtas tokios būklės, kokios jis buvo negaliojančia pripažintos sutarties sudarymo (įvykdymo) metu.

Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 21 d. apžiūros akto, sudaryto ieškovės prašymu šiai perėmus sodo namą iš atsakovės, matyti, kad pastato būklė, lyginant su pastato būkle, buvusia iki perdavimo atsakovei, yra iš esmės pasikeitusi. Pastato apžiūros metu nustatyta, kad: 1) rūsio patalpoje R-1 demontuota medinė pakyla, tarp R-1 ir R-2 esančių durų demontuotas durų staktos slenkstis; patalpoje R-2 demontuota karšto vandens cirkuliacinė sistema su karšto vandens ruošimo talpa (matmenys 180X680X1320 mm); demontuotas PE vandentiekio vamzdis, nupjautas juodo metalo ventiliacinis vamzdis (diametras – 275 mm); patalpoje 1-1 sugadinta grindų danga; 2) patalpoje 1-2 (virtuvėje) sugadinta grindų danga, išardytos grindjuostės; demontuotos keramikinės sienų plytelės, kriauklė, šalto vandens vamzdynas su maišytuvu; demontuotos lubų, sienų apdailinės dailylentės ir angokraščių, kampų užbaigimai mediniais dailylenčių apvadais; išardytos radiatoriaus medinių dailylenčių grotelės; nugriauta medinė pertvara – lentyna; demontuota sieninė spinta: durys, vidaus medinė apdaila; išardytas sienų tinklas ir pažeistas laikančiosios sienos mūro vientisumas; 3) laiptinėje iš patalpos 1-2 į patalpą 1-3 demontuota sienų ir lubų medinių dailylenčių apdaila su kampų užbaigimo medinėmis juostomis, grindjuostėmis; mediniai laiptų turėklai kairėje pusėje demontuoti, laiptai dėl vykdytų ardymo darbų nusidėvėjo; 4) patalpoje 1-3 (kambaryje) demontuotos lubų, sienų apdailinės dailylentės ir angokraščių, kampų užbaigimai mediniais dailylenčių apvadais bei radiatoriaus medinių dailylenčių grotelės; demontuoti šildymo sistemos vamzdynai su radiatoriais, atspindintis šilumą sluoksnis radiatorių tvirtinimo vietose iš popieriaus dengto aliuminio folija; ardymo metu pažeisti esamų sienų angų angokraščiai nubyrėjus tinkui; išgriauta anga ventiliacinių kanalų sienoje – kamine, ir įdėtas kamino įdėklas iš nerūdijančio plieno, demontuoto židinio vietoje pritvirtintas karkasas iš lengvų metalinių plonasienių konstrukcijų; po langų palangėmis išdraskytas šiltinamosios vatos sluoksnis bei demontuota viena palangė; demontuotas rankų darbo mūrinis židinys su dviem arkomis, pastatytas ant betoninio lieto stalo pado; 5) mansardoje nuklota kiliminė danga, demontuota sienų apdaila, demontuotos radiatoriaus grotelės; 6) patalpoje 1-4 (kambaryje) nuklota kiliminė danga ir išardytos medinės grindjuostės, demomtuotos radiatoriaus grotelės iš medinių dailylenčių; ties išėjimu į terasą demontuotos sienų apdailinės dailylentės ir angokraščių, kampų užbaigimai su mediniais dailylenčių apvadais; 7) patalpoje 1-5 (pavėsinėje mašinai) gelžbetoninėje perdangoje iškirsta anga, po perdanga įrengtos savadarbės durys, durys iš juodo metalo lakšto demontuotos, palikta tik durų stakta; 8) pastato patalpose 1-2, 1-3 išardyti buvę šviestuvai, nuardyti apšvietimo jungikliai, kabelio jungimo paskirstymo dėžutėse papildomai prijungta laidų su rozetėmis; po apdailos ir kitų įrenginių demontavimo darbų elektros instaliacija netvarkinga; apsaugos ir gaisro signalizacija buvo sujungta į vieną centralę, kuri yra demontuota, taip pat patalpose demontuoti judesio – tūrio davikliai. Konstatuota, kad pastatas ir sklypas nėra tinkamas tolimesniam naudojimui.

Vertinant apžiūros akte fiksuotus pastato viduje atliktus pakeitimus, teismas neturi pagrindo nesutikti su specialisto padarytomis išvadomis, jog pastate išardžius inžinerines sistemas (šildymo, vandentiekio, elektros instaliaciją), pastatas nėra tinkamas tolimesniam naudojimui, dėl ko atsakovės teiginys, jog jos atlikti darbai vertintini kaip pastato pagerinimas, nėra pagrįstas. Atsakovė teigdama, jog atliko ieškovei priklausančio turto pagerinimą, jokių įrodymų (specialistų išvadų), kurie leistų spręsti apie atsakovės pastangomis padarytus pagerinimus, nepateikė. Tai, kad po atsakovės veiksmų pastate, sklype liko kai kurie daiktai (kieto kuro katilas, židinio kapsulė ir kt.) nesudaro pagrindo likusio turto įskaityti kaip pastato pagerinimui panaudoto, kadangi ieškovė neprieštarauja, kad šis turtas būtų grąžinimas atsakovei. Iš pateiktų ieškovės nuotraukų, apžiūros akte fiksuotos pastato būklės matyti, kad remonto darbai buvo pradėti (išardyta grindų danga, nuimta sienų, lubų apdaila, demontuotas židinys, išardytos buvusios inžinerinės sistemos), tačiau nebaigti, tokios būklės pastatas netinkamas tolimesniam naudojimui neatlikus remonto darbų, dėl ko teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą dėl pastato būklės pagerinimo.

Atkuriamoji turto vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimam objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Ieškovė šiai aplinkybei patvirtinti pateikė rašytinius įrodymus (darbų kiekių žiniaraštį ir lokalinę sąmatą), pagal kuriuos tam, kad pastatas ir žemės sklypas nuo esamos būklės būtų atkurtas į ankstesnę būklę, darbai ir išlaidos sudaro 13 153,99 Eur.

Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų (patalpa 1-2, 1 aukšto kambario 1-3, mansardos kambario 1-4) matyti, kad patalpose po palangėmis esančios radiatorių medinės dailylenčių grotelės pajuodusios, vietomis pajuodavusios grindys, sienų bei lubų apdailos dailylentės. Ieškovės iniciatyva apklaustas liudytojas V. J. nors ir nurodė, kad vizualiai apžiūrėjus pastato vidų nesimatė, kad dailylentės paveiktos puvėsio, tačiau patvirtino, kad apdailos lentelių spalvos pokyčiams („žaluma“ patalpoje 1-4 2 a.) įtakos galėjo turėti ir drėgmė, dėl ko teismas sprendžia, kad nuotraukose fiksuoti dailylenčių, grindų dangos pakitimai nėra atsiradę tik dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet apdailos medžiagos nusidėvėjo ir dėl drėgmės poveikio. Drėgmės poveikis aiškiai matomas ir fonuotraukoje 1-4, kurioje matyti pajuodusi durų apačia, todėl tikėtina atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, kad dėl į patalpas patenkančios drėgmės buvo būtina demontuoti slenksčius, radiatorių apsaugines groteles, palangę, atlikti kitus remonto darbus, siekiant atnaujinti dėl drėgmės poveikio paveiktus objektus. Remiantis fotofiksacija, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad atsakovė pašalindama nuo drėgmės poveikio sugadintas radiatorių medines groteles, slenksčius, palangę, žalos atsakovei nepadarė. Pagal lokalinę sąmatą grotelių atstatymas įvertintas 14, 21, 22 skyriuose, darbų kodas N15P-0314, 0716, darbų ir išlaidų vertė su pridėtinės vertės mokesčiu 200,73 Eu. (23,44+1,50+1,27+101,48+6,50+5,49+23.44+1.50+1,27)x21), palangės įrengimas 54,21 Eur (44,80x21) Eur. Apskaičiuojant žalos dydį, šia suma žalos atlygimas mažintinas.

Teismo posėdžio metu atsakovė, trečiasis asmuo teigė, jog šildymo ir vandens sistemos neveikė, radiatoriai sugadinti (įtrūkę), todėl buvo būtina buvusias sistemas pertvarkyti naujai. Ieškovės, liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad tiek vandens, tiek šildymo sistema buvo veikianti, šeima pastatu naudodavosi ir žiemos sezono metu, nesinaudojant pastatu šaltuoju metų laiku, iš šildymo sistemos (radiatorių) buvo pašalinamas vanduo. Pateiktose fotonuotraukose nėra fiksuota, jog iki perdavimo atsakovei po radiatoriais būtų matomos kokie nors aiškūs sistemos gedimo požymiai (vandens pratekėjimo iš radiatorių kaip nurodo trečiasis asmuo), atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad inžinerinės sistemos iki jai perduodant pastatą buvo blogos techninės būklės, dėl ko teismas daro išvadą, kad šildymo ir vandens sistemos buvo veikiančios. Pagal liudytojo A. B. parodymus buvo išvežtas kieto kuro katilas, tačiau vien dėl to šildymo sistema galėjo ir toliau būti eksploatuojama, pritaikius atitinkamą katilą, ką ir bandė padaryti atsakovės šeima.

Atsakovė pateikė A. B. statinio apžiūros aktą, kuriame fiksuoti tam tikri statinio defektai, padarytos išvados apie statinio būklę, tačiau statinio apžiūra atlikta 2023 m. sausio mėnesį (praėjus daugiau kaip dviem metams po pastato perdavimo ieškovei), teismas nesivadovauja šiuo aktu ir jame padarytomis išvadomis, kadangi aktas neatspindi pastato būklės, buvusios jo perdavimo atsakovei ir grąžinimo ieškovei metu. Savaime suprantama, kad dėl pastato netinkamos priežiūros gali atsirasti tam tikrų defektų, tačiau, ar akte fiksuoti defektai buvo pastato atsakovei perdavimo metu nustatyti galimybės nėra, todėl teismas sprendžia, kad akte fiksuoti pastato trūkumai nėra susiję su ginčui aktualiu laikotarpiu. Dėl tos pačios priežasties nėra informatyvios atsakovės 2023 m. gegužės 4 d. pateiktos fotonuotraukos, kuriose pastato būklė užfiksuota 2023 m. balandžio 27 d.

Atsakovės nuomone neturi būti atlyginamos išlaidos, susijusios su žemės sklypo tvarkymu, kadangi pradėti tvoros statymo darbai gali būti tęsiami, panaudojant likusias statybines medžiagas. Numatoma projektuoti ir statyti tvora priskiriama nesudėtingam statiniui, jei ji atitinka statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos tvora ant žemės sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Nagrinėjamu atveju tvoros stulpai su pamatais sumontuoti ant sklypo ribos, atsakovė neįrodinėjo, kad šie statiniai pastatyti turint būtiną sutikimą, teisėtai, ieškovė nepageidauja įteisinti tokius statinius, todėl išlaidos, susijusios su tvoros konstrukcijų pašalinimu (įskaitant ir atraminę sienutę) pagrįstai ieškovės vertinamos kaip nuostolių sudėtinė dalis.

Ieškovės pateiktame apžiūros akte užfiksuota, kad dalis statybinių atliekų sandėliuojamos už pastato ar išmėtytos sklype, teršdamos aplinką (akto 30 pav.), statybos laužas (plytos, tinkas) užkasti sklype vykdant žemės lyginimo darbus (prie pastato užversta duobė, kurioje supiltas betono laužas (akto 28 pav.), ties sklypo įvažiavimu palikta grunto sąvarta (akto 29 pav.). Pagal apžiūros akto išvadas būtina statybines atliekas surinkti ir išvežti, grunto sąvartą išvežti. Atsakovė atliko pastato remonto darbus, todėl tikėtina, jog sklypas teršiamas statybinėmis atliekomis po atsakovės atlikto ir nebaigto remonto. Kad į sklypą atvežė gruntą, kurio nepanaudojo, atsakovė neneigia. Teismas sprendžia, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei ir sklypo sutvarkymo išlaidas. Tačiau analizuojant sąmatą matyti, kad prie sklypo tvarkymo darbų įtrauktos išlaidos statybinių šiukšlių išvežimui skyriuose 5, 12, 30. 31 ir 32, teismo vertinimu nors šiukšlių pakrovimo būdai ir skiriasi (pakrovimas rankiniu būdu ir ekskavatoriumi), nėra racionalu ir netikslinga statybines šiukšles vežti per penkis kartus, dėl ko išlaidos statybinių šiukšlių išvežimui mažintinos 375,64 Eur (175,88+131,91+1,78+0,88)x21%) Eur).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnio) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Ieškovė pasirinko būsimų išlaidų atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis), kuomet teismas turi įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo galimybe. Byloje nėra nustatyta, kokia ginčo namo būklė buvo iki atsakovės atlikto remonto pradžios (kokie buvo maišytuvai, vandens ruošimo talpa, kokia grindų, kiliminės dangos būklė, įvertinus galimą drėgmės poveikį ir pan.), todėl tiksliai įrodyti būsimas išlaidas atstatant ginčo namą į ankstesnę būklę nėra galimybes ir teismui tenka pareiga nustatyti nuostolių dydį (6.249 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusiojo asmens teisės, kai priteisimas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-286-313/2017).

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo tiek dėl tarp šalių egzistavusių teisinių santykių vertinimo, tiek dėl atsakovės vykdyto ir nebaigto remonto ieškovei nuosavybės teise priklausančiame pastate ir sklype fakto. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktu atlygintinų nuostolių dydžiu, savo skaičiavimų, paneigiančių ieškovės pateiktą atstatymo darbų kainą, nepateikė, neprašė skirti teismo ekspertizės, nepateikė duomenų, kokia suma buvo panaudota namui pagerinti, nepagrindė, kad jis buvo pagerintas, dėl ko teismas sprendžia, kad ieškovės pateikta būsimų išlaidų suma tikėtinai atitinka ginčo pastato pabloginimo atstatymo darbų ir aplinkos sutvarkymo kainą. Tačiau vis tik teismas, remdamasis byloje pateiktomis fotofiksacijomis, kuriose matytis aiškus drėgmės poveikis vidaus apdailai, atitrūkusios keraminės plytelės, aprūkęs židinys (kas rodo galimai sutrikusią pastato kamino funkciją), ir trečiojo asmens paaiškinimais apie tai, kad pastatas iš esmės turėjo būti remontuojamas, liudytojo J. Dimos parodymais apie tai, kad nevisos rozetės veikė, reikėjo tvarkyti elektros instaliaciją, kad pastatas kaip sodo namas buvo apleistas, sprendžia, kad jau perdavimo atsakovei metu pastato fizinio nusidėvėjimo laipsnis buvo didesnis nei normalus ir šiems defektams pašalinti reikalinga didesnė suma. Siekiant užtikrinti, kad atsakovei nebūtų perkelta pareiga finansuoti ieškovei priklausančio pastato pagerinimo darbus, ieškovės paskaičiuota atstatymo kaštų suma mažintina 20 procentų.

Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158 straipsnis). Sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu yra konstatavęs, jog ieškovė sudarydama (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį buvo nesąžininga, nes neatskleidė pirkėjai (atsakovei) aplinkybių apie ketinimą apsunkinti perkamą turtą hipoteka, toks ieškovės elgesys ginčo teisiniuose santykiuose, t. y. tiek prieš sudarant sutartį, tiek pradėjus ją vykdyti, neatitiko sąžiningumo reikalavimų. Minėtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės dėl ieškovės nesąžiningumo sudarant pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį leidžia spręsti, kad pačios ieškovės elgesys iš dalies lėmė tai, kad atsakovė, turėdama lūkestį pagal sutartį perimtą pastatą įsigyti nuosavybėn ir pradėjusi remonto darbus jų nebaigė, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovės elgesį sutarties sudarymo metu, sprendžia, jog teisinga iš dalies (10 procentų) atsakovę nuo civilinės atsakomybės atleisti (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu atsakovės pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius mažintina 30 procentų. Atsakovė įpareigotina atlyginti ieškovei atsiradusius 8 766,39 Eur ((13 153,99-200,73-54,21-375,64)x70%) nuostolius dėl pradėtų ir nebaigtų remonto darbų ginčo name ir sklype..

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą,

Bylą nagrinėjant teisme ieškovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašė priteisti 1 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (ataskaita, pinigų priėmimo kvitas Nr. 1021343). Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio, teismas jas pripažįsta pagrįstomis. Teismui atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, ieškovė pateikė papildomus dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų: MB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 650 Eur už statinių apžiūrą, 3 pinigų sumokėjimo kvitus, paslaugos teikėjo Sąmatėlė PVM sąskaitą faktūrą ir šios sąskaitos apmokėjimą 242 Eur, kuro išlaidas patvirtinančius dokumentus - 4 čekius už degalus, suma 119,99 Eur, kvitą 20,95 Eur sumai už foto paslaugas, žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą. Papildomi ieškovės išlaidas patvirtinantys dokumentai nors ir pateikti pavėluotai susiję su nagrinėjama byla, teismas juos priima. Vertindamas šių išlaidų pagrįstumą, teismas sprendžia, jog ieškovė turi teisę į išlaidų už statinio apžiūros akto, sąmatos parengimą, kelionės išlaidų į teismo posėdį atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Tačiau šios išlaidos mažintinos proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, nustatant, kad ieškovė turi teisę į 1 5 63,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 232,94x70%). Iš atsakovės taip pat išieškotinas 197 Eur (8 766,39x3%x75%) žyminis mokestis.

Teismui ieškovė pateikė prašymą dėl išlaidų vykstant iš Plungės į Kauną konsultacijai su advokatu atlyginimo. Šių išlaidų teismas nevertina kaip būtinų. Kaip matyti iš kitų kelionės išlaidas pateisinančių dokumentų ieškovė kelionės išlaidas į teismo posėdį apskaičiavo maršrutu Alytus-Plungė, ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta Alytuje, todėl reikalavimas apmokėti kelionės išlaidas iš Plungės į Kauną vertintinas kaip nepagrįstas. Be to, ieškovei renkantis teisines paslaugas teikiantį asmenį ne pagal savo gyvenamą vietą, atsakovė neturi pareigos apmokėti šias išlaidas.

Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, prašydama iš ieškovės priteisti 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2023 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 0996205). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, teismas jas pripažįsta pagrįstomis. Teismas nesivadovavo A. B. apžiūros aktu, išlaidos už objekto apžiūros akto parengimą neatlygintinos.

Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovė turėtų atlyginti 1 760,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė atsakovei 300 Eur Įskaičius mokėtinas sumas, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 460,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės A. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovės L. S. 8 766,39 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt šešis Eur 39 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 460,06 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt Eur 06 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.