Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1216-869/2021 pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. ir atsakovo D. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. ir atsakovo D. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė teismo sprendimą.

2. 2022 m. sausio 31 d. atsakovas D. S. pateikė teismui apeliacinį skundą (teisme gautas 2022 m. vasario 3 d.), kuriame nurodė, jog su priimtu sprendimu iš dalies nesutinka, prašo jį iš dalies panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1216-869/2021, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai (nesumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą) ir terminas juos pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. ir atsakovo D. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų – patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1216-869/2021 nustatė apelianto atsakovo D. S. pateikto apeliacinio skundo trūkumus ir terminą juos pašalinti, t. y. nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 265 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis. Atsakovas pateikė dėl šios teismo nutarties atskirąjį skundą, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog, jei procesinis dokumentas (šiuo atveju, apeliacinis skundas) į elektroninę bylą pateikiamas per pašto kurjerius, o ne elektroninių ryšių priemonėmis, jis turi būti apmokestintas žyminiu mokesčiu, taikomu popierinei bylai, nurodė, jog skundžiamoje teismo nutartyje apskaičiuotas žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą yra apskaičiuotas neteisingai.

9. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009). Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).

10. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis).

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad pateiktas skundas turi trūkumų, t. y. nesumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

12. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas teismui teikiamas ieškinys (pradinis ar priešieškinys) turi būti apmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pateikdamas apeliacinį skundą (dėl dalies sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo skundžiamoje dalyje priėmimo) atsakovas turėjo sumokėti 265 Eur žyminio mokesčio, tačiau jo išvis nesumokėjo.

13. Teismas atsakovui paaiškino, jog jam nesutinkant su priimtu teismo sprendimu dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, kas yra neturtinis reikalavimas, už apeliacinį skundą, pateikiamą ne elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas indeksuotas 118 Eur dydžio žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo nurodyta mokėtina suma. Atsakovas taip pat ginčija teismo priteistą 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, prašo 765 Eur sumažinti išlaikymo dukrai įsiskolinimą ir 3 150 Eur sumažinti priteistą kompensaciją, kas yra turtinis reikalavimas ir iš viso sudaro 4 915 Eur sumą. Kadangi, kaip jau buvo minėta, turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos, kuri, šiuo atveju, yra 4 915 Eur, tai žyminio mokesčio dydis sudaro 147 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog bendras apelianto mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 265 Eur (118 Eur + 147 Eur).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jei procesinis dokumentas (šiuo atveju, apeliacinis skundas) į elektroninę bylą pateikiamas per pašto kurjerius, o ne elektroninių ryšių priemonėmis, jis turi būti apmokestintas žyminiu mokesčiu, taikomu popierinei bylai. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Teisės aktai nenumato, jog procesinius dokumentus teikiant ne elektroninių ryšių priemonėmis paskaičiuotas žyminio mokesčio dydis galėtų būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas buvo pateiktas ne elektroninių ryšių priemonėmis, už apeliacinio skundo padavimą mokamas visas paskaičiuotas žyminis mokestis.

15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

16. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, dėl to atsakovui nustatytinas naujas terminas (iki 2022 m. balandžio 7 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsakovo D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui D. S. terminą iki 2022 m. balandžio 7 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartyje.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.