Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-05-20 · Civilinė byla Nr. e2-2032-910/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-20
Bylos Nr.
e2-2032-910/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
BUAB „Frifor“
Atsakovas
M. Ž., I. F., E. D.
Advokatai
Birutė Strimaitytė, Jolanta Voroneckienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2032-910/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34637-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Frifor“ atstovui bankroto administratoriui N. S., atsakovui M. Ž., atsakovo M. Ž. atstovei advokatei Birutei Strimaitytei, atsakovo I. F. atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Frifor“ ieškinį atsakovams I. F., E. D. ir M. Ž. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo I. F. 2226,25 Eur, iš atsakovo E. D. 8310,77 Eur žalai, atsiradusiai dėl to, kad atsakovai, kaip įmonės vadovai, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-11-23 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Frifor“. Nuo 2008-11-11 iki 2011-11-16 vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas buvo I. F., nuo 2011-11-16 iki 2012-02-07 vienintelis įmonės akcininkas buvo ir vadovo pareigas ėjo E. D., o nuo 2012-02-07 iki 2012-12-01 vienintelis įmonės akcininkas ir paskutinis vadovas buvo M. Ž.. Ieškovo teigimu, iš VĮ Registrų centro pateiktų paskutinių ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad ne tik 2010 finansiniais metais, bet jau ir praėjusiais 2009 metais bendrovės rodikliai buvo kritiniai ir įmonė buvo faktiškai nemoki. Jau 2009 metų balanso duomenys rodė, kad ieškovo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė buvo 20 427,48 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė beveik tiek pat – 20 068,35 Eur. Ieškovo pabrėžta, kad, nepaisydami ieškovo nemokumo, atsiradusio dar 2009 metais, atsakovai ne tik nevykdė įstatymo jiems įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau toliau nemokios bendrovės vardu sudarinėjo sandorius ir prisiėmė naujus įsipareigojimus kreditoriams. Tokie neteisėti atsakovų veiksmai lėmė nuostolių Bendrovei ir jos kreditoriams atsiradimą. Pagal bankroto administratoriaus surinktus duomenis, atsakovo I. F. vadovavimo laikotarpiu susidarė 2226,25 Eur skolos kreditoriams suma, o E. D. vadovavimo laikotarpiu – 8310,77 Eur dydžio skolos kreditoriams suma. Ieškovas, atsižvelgdamas į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, nustatančias, kad, pavėlavę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti dėl tokio neveikimo kreditorių patirtą žalą (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), pareiškė ieškinį atsakovams E. D. ir I. F. dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas E. D. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovo atstovas bankroto administratorius N. S. pateikė patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovų I. F. ir E. D., taip pat taikos sutartį su atsakovu M. Ž., kuria atsisakė pradinio ieškinio reikalavimų šiam atsakovui, bei taikos sutartį su atsakovu I. F., kuria susitarė bylos dalį dėl žalos atlyginimo iš šio atsakovo išspręsti taikiai. Ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš atsakovo E. D..

Atsiliepimas

Atsakovas E. D. į teismo posėdį, apie kurį jam buvo pranešta tinkamai, neatvyko, nurodė, kad šiuo metu gyvena ne Lietuvoje ir atvykti į paskirtą teismo posėdį neturi galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas E. D. nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu, vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, teismo sprendimas rašomas sutrumpintais motyvais.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-11-23 nutartimi iškėlė UAB „Frifor“ bankroto bylą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2012-12-03. Teismas konstatavo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija visą įmonės balanse įrašyto turto vertę ir UAB „Frifor“ yra nemoki.

Vilniaus apygardos teismo 2013-10-14 nutartimi BUAB „Frifor“ bankroto administratoriumi paskirtas N. S..

VĮ Registrų centro duomenimis, nuo 2008-10-31 iki 2011-11-15 UAB „Frifor“ vadovas buvo I. F., nuo 2011-11-15 iki 2012-02-03 – E. D., o nuo 2012-02-03 iki bankroto bylos iškėlimo – M. Ž..

Bankroto administratorius, patikrinęs UAB „Frifor“ finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad Bendrovė jau 2009 m. pabaigoje buvo faktiškai nemoki, todėl 2015-10-08 padavė ieškinį teismui, prašydamas priteisti iš buvusių įmonės vadovų iš viso 10 537,02 Eur žalai, atsiradusiai dėl to, jog jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginti.

2016-04-13 ieškovas ir atsakovas M. Ž. pasirašė taikos sutartį, kuria ieškovas atsisakė pradinio ieškinio reikalavimų šiam atsakovui. Teismas šalių pateiktą taikos sutartį patvirtino ir bylos dalį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo M. Ž. nutraukė.

2016-04-14 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovų I. F. ir E. D., kurį teismas priėmė.

2016-04-14 ieškovas ir atsakovas I. F. taip pat pasirašė taikos sutartį, kuria kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo iš šio atsakovo susitarė išspręsti taikiai. Teismas šalių pateiktą taikos sutartį patvirtino ir bylos dalį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo I. F. nutraukė.

Dėl civilinės atsakomybės pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas sąlygų

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui taikymo Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, turi įrodyti: neteisėtus veiksmus (neveikimą) – pavėluotą kreipimąsi (nesikreipimą) dėl bankroto bylos iškėlimo; žalą įmonei, jos kreditoriams; priežastinį ryšį tarp vadovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašomos priteisti žalos atsiradimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Dėl atsakovo E. D. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Ieškovui atstovaujantis bankroto administratorius nurodo, kad UAB „Frifor“ faktiškai nemoki buvo jau 2009 metais, todėl atsakovas, nuo 2011-11-15 iki 2012-02-03 vadovavęs įmonei, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010 metus matyti, kad 2009 metais ieškovo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė buvo 20 427,48 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 20 068,35 Eur. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2011 m. nebuvo pateikti. Pareigą pateikti nurodytus dokumentus Juridinių asmenų registrui turėjo atsakovas E. D., kuris nuo 2011-11-15 pradėjo eiti UAB „Frifor“ vadovo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2010 m. balansą Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo iš esmės lygūs Bendrovės balanse įrašyto turto vertei, duomenų, kad 2011 m. pradelstos skolos sumažėjo tiek, jog neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės, nėra, darytina išvada, jog jau tuo metu, kai 2011-11-15 atsakovas E. D. pradėjo eiti UAB „Frifor“ vadovo pareigas, ši Bendrovė buvo faktiškai nemoki, taigi atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo jurisprudencijoje pažymėta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Įmonių bankroto įstatyme nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau kasacinio teismo pažymėta, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovas, 2011-11-15 tapęs UAB „Frifor“ vadovu ir išsiaiškinęs nemokumo faktą, privalėjo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip užkirsti kelią tolesniam skolų augimui, tačiau to nepadarė. Atsakovas sutinka su ieškiniu, t. y. pripažįsta, kad, tapęs įmonės vadovu, žinodamas apie įmonės finansinius sunkumus, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko įmonė patyrė žalos.

Dėl žalos dydžio pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė patenkinti didesnę dalį savo reikalavimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

Kasacinio teismo pažymėta, kad įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė už pavėluotą kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovo E. D. vadovavimo įmonei metu UAB „Frifor“ skolos padidėjo 8310,77 Eur suma: skola VSDFV – 102,68 Eur; skola VĮ Turto bankui – 4235,54 Eur; skola UAB „Omnitel“ – 3779,81 Eur; skola UAB „FCR Media Lietuva“ – 192,74 Eur.

Jeigu atsakovas būtų laiku įvykdęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų sustabdytas visų finansinių prievolių, tarp jų – palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimas, netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, įmonės sudarytų sutarčių vykdymas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3, 4 punktai). Taigi, atsakovui tinkamai įvykdžius pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nebūtų palūkanų, delspinigių suma didėjusios senos skolos, nebūtų atsiradę naujų skolų. Tai patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo ir atsakovo E. D. vadovavimo įmonei metu apskaičiuotos žalos sumos (CK 6.247 straipsnis).

Išdėstytų motyvų pagrindu, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas E. D. ieškovo apskaičiuoto žalos dydžio neginčija, iš atsakovo E. D. ieškovo naudai priteistinas žalos atlyginimas, apskaičiuotas pagal UAB „Frifor“ pateiktus duomenis – iš viso 8310,77 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to ieškovui iš atsakovo E. D. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už pradiniu ieškiniu iš atsakovo prašytą priteisti žalos sumą – 2314,65 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-10-13 iki 2016-04-13, iš viso – 58,34 Eur, ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 8310,77 Eur sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2016-04-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patenkinus ieškinį, iš atsakovo E. D. valstybei priteistinas 187 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už atsakovui E. D. pareikštą reikalavimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 8,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu atsakovui pareikštas 8310,77 Eur reikalavimas sudaro 78,87 proc. viso ieškinio sumos, todėl atsakovui E. D. tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis, kurią jis turi atlyginti, – 6,91 Eur (8,76 Eur x 78,87 proc.).

Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 193,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo BUAB „Frifor“ (juridinio asmens kodas 302244209) ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo BUAB „Frifor“ (juridinio asmens kodas 302244209) naudai iš atsakovo E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8310,77 Eur žalos atlyginimo, 58,34 Eur procesinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8310,77 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų dešimties eurų 77 ct) sumą nuo 2016-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 193,91 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė