- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- I1-8901-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02065-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – TI), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–2,7).
Pareiškėjas skunde ir procesiniame dokumente „Skundo patikslinimas“ (b. l. 1–2, 7) nurodė, jog bausmę atliko Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2020-12-03 ir nuo 2021-06-01 iki 2021-07-16 kamerose, kurių plotas buvo nuo 8 kv. m iki 21 kv. m ploto ir kuriose nuolat buvo laikomi 3,4, 6 asmenys, įskaitant ir pareiškėją. Buvo kalinamas 169, 234 kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas. Plotas nebuvo užtikrintas ir kitose patalpose. Teigė, jog gyvenamąjį plotą mažino ir patalpoje esantys baldai bei kitas inventorius (kameroje buvo viena kėdė, du suoliukai, valgomasis stalas, lovos ir kt. baldai, daiktų spintelė, sanitarinis mazgas, praustuvė užėmė didžiąją dalį kameros ploto gyvenant ne mažiau trise, šešiese, trys miego gultai (trys dviaukštės lovos)). Nurodė, jog kameros ploto trūkumas vertė pareiškėją gulėti arba sėdėti, ribojo jo galimybes judėti tokiose kamerose, prilyginant tai kankinimui. Taip pat nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, pabrėžė, kad tualetas buvo prie stalo, nebuvo ventiliacijos (oro šalinimo sistemos tualete), todėl nemalonūs kvapai kameroje kėlė stresą, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teigė, jog tualeto patalpos nebuvo atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų, nors ir atskirti per maža sienele, kas sąlygojo galimybę pareiškėjui būti nuolat stebimam pareigūnų, tualetai buvo įmontuoti grindyse. Nurodė, jog tualetai seno tipo, nešiuolaikiniai, neuždengiami, įmontuoti grindyse, taip pažeidžiant pareiškėjo privatumą, jaučiant pažeminimą ir diskomfortą naudojantis unitazu. Dėl to patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą. Teigė, jog, gyvenant tokiose sąlygose, pareiškėjui tai suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus. Esant ribotoms galimybėms judėti, būnant perpildytoje kameroje, neužtikrinus minimalaus gyvenamo ploto, neišvengiamai kildavo socialinė įtampa, neužtikrinus privatumo sukėlė kančią ir neigiamus išgyvenimus, Be to, nebuvo užtikrinta pakankama veikla ir už kameros ribų.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 11–15) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepime atsakovo TI atstovas nurodė, kad minimalų plotą, turintį tekti vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje, ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė iki 2021-10-01 galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020-02-05 įsakymas Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, kurio 2.2 papunktyje nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas laisvės atėmimo įstaigų kamerų tipo patalpose asmeniui negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas laikotarpiais: nuo 2020-09-03 iki 2020-09-15 kameroje Nr. 156, kurios plotas 14,31 kv. m; nuo 2020-09-15 iki 2020-11-30 kameroje Nr. 234, kurios plotas 14,21 kv. m; nuo 2021-05-10 iki 2021-05-13 kameroje Nr. 170, kurios plotas 14,04 kv. m; nuo 2021-05-31 iki 2021-06-07 kameroje Nr. 155, kurios plotas 16,19 kv. m; nuo 2021-06-14 iki 2021-06-21 kameroje Nr. 167, kurios plotas 14,15 kv. m; nuo 2021-06-28 iki 2021-07-01 kameroje Nr. 206, kurios plotas 15,49 kv. m. Teigė, jog visos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra keturvietės, t. y., jose įrengta po 4 miegamąsias vietas, pripažino, kad, net ir kameroms esant pilnoms, minimalus ploto normos pažeidimas galėtų būti tik minimalus ir trumpalaikis. TI atstovas nurodė, kad pataisos įstaigų (šiuo atveju- tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimų laikosi ir nėra gavęs pastabų iš įstaigą kontroliuojančių institucijų, o kamerų įrengimas bei apstatymas baldais taip pat yra matomas pateikiamose nuotraukose. TI atstovas akcentavo, kad Pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, o jo teiginiai apie sanitariniame mazge neįrengtas duris neatitinka tikrovės. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius apie ventiliacijos pažeidimus, atsakovas nurodė, kad TI kameroje Nr. 204 langai atsidaro pilnai, o visose kamerose taip pat veikia centralizuota mechaninė ventiliacijos sistema, kaip įrodymą pateikdamas nuotraukas, todėl tinkamai naudojantis kamerų ventiliavimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas. Be to, atsakovas teigė, kad TI pareiškėjui buvo užtikrinta pakankama judėjimo laisvė su gausia veiklos už kameros ribų pasirinkimo laisve, laisvalaikio programos yra savanoriškos, todėl Pareiškėjui nepareiškus noro jose dalyvauti –atsakovas neturi teisės įpareigoti Pareiškėją užsiimti minėtomis veiklomis, taigi akivaizdu, kad Pareiškėjui buvo suteikta galimybė užsiimti įvairia veikla už kameros ribų. Atsiliepime atsakovo pažymėta, kad Pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, kaip ir pažeidimų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino, jokių įrodymų pagrindžiančių savo skundą nepateikė, o skunde pateikė akivaizdžiai neteisingą informaciją, taip elgdamasis objektyviai nesąžiningai, siekdamas suklaidinti teismą, taip pat nepagrįstai priversdamas atsakovą gintis nuo akivaizdžiai nepagrįstų teiginių. Nurodydamas, jog TI sanitariniai mazgai neturi durų, jog kamerose buvo laikomas su kitais 6 asmenimis, nebuvo jokio užimtumo už kameros ribų, Pareiškėjas minėtas aplinkybes vertino, akivaizdžiai suprasdamas, jog jos neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginimo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2020-12-03 ir nuo 2021-06-01 iki 2021-07-16.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.2 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas į TI atvyko 2020-09-03 ir išvyko 2020-11-30, atvyko 2021-05-31 ir išvyko 2021-06-07, atvyko 2021-06-14 ir išvyko 2021-06-21, atvyko 2021-06-28 ir išvyko 2021-07-01, todėl šioje byloje ginčo laikotarpis bus vertinamas nuo 2020-09-03 iki 2020-11-29, nuo 2021-06-01 iki 2021-06-06, nuo2021-06-14 iki 2021-06-20, nuo 2021-06-28 iki 2021-06-30, taigi iš viso atsakovo įstaigoje praleido 104 kalendorines dienas.
Ginčui aktualiais laikotarpiais, atstovo TI į bylą pateiktais duomenimis (b. l. 17), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-09-03 iki 2020-09-15 buvo kalinamas Kameroje Nr. 169, nuo 2020-09-15 20 val. iki 2020-11-30 8 val.- kameroje Nr. 234, nuo 2021-06-01 8 val. iki 2021-06-07 8val.- kameroje Nr. 155, nuo 2021-06-14 20 val. iki 2021-06-21 8 val.- kameroje 167, nuo 2021-06-28 20 val. iki 2021-07-01 8 val.- kameroje Nr. 206.
Iš šių duomenų pastebėtina, jog ploto normos vienam kalinčiam asmeniui pažeidimas fiksuotas kameroje Nr. 169 nuo 2021-09-03 20 val. iki 2021-09-04 8 val.(12 val.- 0,5 paros) - 3,58 kv. m., kameroje Nr. 234- nuo 2020-10-01 20 val. iki 2020-11-09 8 val.(38 paros)- 3,55 kv. m, .kameroje Nr. 167 nuo 2021-06-14 20 val. iki 2021-06-15 8 val. (12 val.- 0,5 paros.)-3,54 kv. m.
Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020-09-03 iki 2020-11-30 ir nuo 2021-06-01 iki 2021-07-01atsakovo kalinimo įstaigoje 39 paras teko mažesnė nei teisės aktų nustatyta vienam kalinčiajam kameros tipo patalpose tenkanti patalpos ploto norma (3,58, 3,55, 3,54 kv. m < 3,6 kv. m.). Atsižvelgiant į 104 kalendorines dienas, pareiškėjo praleistas TI, akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo pilnai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose, t. y. ploto normos pažeidimas tęstinio pobūdžio, vienu kalinamuoju periodu trukęs net 38 kalendorines dienas. Tačiau iš pateiktų duomenų galima daryti vienareikšmę išvadą, jog, nors ploto normos pažeidimas ir buvo trunkantis (39 kalendorinės dienos), tačiau pati teisės aktų nustatyta 3,6 kv. m. ploto norma pažeista itin nežymiai, t. y. 0,02 kv. m,0,05 kv. m, 0,06 kv. m.. Taigi yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.
Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Pažymėtina, kad tardymo izoliatorių kamerų įrengimą ginčo laikotarpiu reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), ir Pataisos įstaigų (šiuo atveju- tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, todėl kameros turi būti aprūpintos privalomu inventoriumi ir baldais. Pažymėtina, kad gyvenamąjį plotą, tenkantį vienam asmeniui kameroje, nustatančioje teisės normoje nėra nustatyta, jog į šį plotą neturi būti įskaitomas plotas, kurį užima kameros baldai ir kitas inventorius.
Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016 ir kt.).
Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, tinkamai išsimiegoti, gryno oro trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017). Todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo judėti, tinkamai išsimiegoti ir kitų pažeidimų lieka nustatyti laikotarpiais: kameroje Nr. 169 nuo 2021-09-03 20 val. iki 2021-09-04 8 val.(12 val.- 0,5 paros) - 3,58 kv. m., kameroje Nr. 234- nuo 2020-10-01 20 val. iki 2020-11-09 8 val.(38 paros)- 3,55 kv. m, .kameroje Nr. 167 nuo 2021-06-14 20 val. iki 2021-06-15 8 val. (12 val.- 0,5 paros.)-3,54 kv. m., konstatuojant, jog pareiškėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas nei numato teisės aktai.
Pareiškėjas, gavęs atsakovo TI atsiliepimą į skundą, nepateikė atsikirtimų, neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjui skirtas gyvenamąsias vietas (kameras) ginčo laikotarpiu, gyvenamosios vietos plotą, įrengtų miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu. Pareiškėjas skunde tiksliai nenurodė, kokio ploto yra kiekviena gyvenamoji patalpa ir kiek tiksliai joje gyveno nuteistųjų (jų skaičiaus nekonkretizavo, pateikė abstrakčiai nurodydamas 3,4,6 (b.l.1)) ginčo laikotarpiu, teigdamas, jog tikslius šiuos duomenis pateiks atsakovas. Pareiškėjas neginčija atsakovo pateiktų duomenų, todėl nebuvo paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl vertindamas teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovo TI duomenimis.
Pareiškėjas teigė, jog sanitariniuose mazguose (konkrečiai- tualete) nebuvo užtikrintas privatumas. Teigė, jog visose kamerose tualetai (unitazai) buvo gyvenamojoje patalpoje, neuždengiami, atskirti sienele nuo kitų esančių kalinių, pabrėžė, jog tualetas buvo prie pat stalo, nešiuolaikiškas, įmontuotas grindyse, tinkamai neįrengtas, vertęs pareiškėją šlapintis kitų asmenų akivaizdoje ir sudaręs sąlygas kitiems asmenims jį stebėti (pareigūnams, tarp jų ir moterims), trikdęs, žeidęs ir žeminęs pareiškėją kaip kalinį. Akcentuodamas, kad tualeto patalpos nebuvo atskirtos nuo gyvenamųjų, sanitariniam mazgui neturint oro šalinimo sistemos, būnant neuždengtu, pareiškėjas kamerų patalpose tvyrojusius nemalonius, šleikštulį jam kėlusius kvapus vertino kaip sukėlusius jam didelę kančią, orumo pažeidimą, pažeminimą, diskomforto jausmą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi iki 2020-12-22, aktuali ginčo laikotarpiu), Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 36 punkte nurodyta, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo norma) tokio reikalavimo nėra numatyta. Įrengimo taisyklių 12.5 punkte nurodoma, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.
Kaip matyti iš atsakovo TI į bylą pateiktų fotonuotraukų (b. l. 50-53), sanitariniai mazgai (tualetas, praustuvė) TI kameros tipo gyvenamosiose patalpose yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, uždaromi, tualetas pastatomas, dengiamas dangčiu, į sanitarinį mazgą yra nukreiptas mechaninės ventiliacijos įvadas, todėl spręstina, kad tiek tokių pertvarų įrengimas, tiek galimybė uždaryti sanitarinį mazgą užtikrina pakankamą privatumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą. Iš atsakovo pateiktų duomenų šiuo atveju sanitarinio mazgo plotas nurodytas 1,553 kv. m (tiek b. l. 21, tiek 2021-10-21 Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus pažyma Nr. 11-8484). Kaip nurodęs atsakovas (b. l 12), sanitarinių mazgų įrengimą reglamentuoja Įrengimo taisyklių 12.5 papunktis. Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos, bei atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms, Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai taip pat turi duris ir tai matoma iš prie Kauno TI atsiliepimo į skundą pridėtuose prieduose – nuotraukose .todėl atsakovo nuomone, atsižvelgiant į faktinius byloje esančius duomenis, pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, o jo teiginiai apie sanitariniame mazge neįrengtas duris neatitinka tikrovės.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog TI kamerose neužtikrinama tinkama ventiliacija. Atsakovas pažymėjo, jog sanitariniuose mazguose yra įrengtos oro šalinimo sistemos. Kaip nurodyta Įrengimo taisyklių 11.8 papunktyje nurodyta, kad kameros turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, 17 punkte taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti sudaryta galimybė jas išvėdinti per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).
Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 p.). Numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).
Pareiškėjas dėl TI kalinimo kamerose ginčo laikotarpiu tvyrojusio netinkamo (nemalonaus) kvapo neatitikimo higienos normoms skunde apsiribojo tik abstrakčiu jų įvardinimu, nuodydamas, kad kėlė šleikštulį, nesinorėdavo net valgyti, tačiau nenurodė, kokiu konkrečiu metu paros metu toks kvapas jį erzino, kiek laiko jis truko, nepateikė ir informacijos, ar konkrečiai kreipėsi į atsakovą ir į kokį atsakovo pareigūną. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl šio galimo pažeidimo, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jo šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr. pvz. 2019-05-15 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019). Iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo Sistema, yra pastatomas ir dangčiu dengiamas unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą (b. l. 52-53). Todėl šiuo atveju atsakovas TI rašytiniais įrodymais paneigė pareiškėjo teiginius, kad sanitariniai mazgai buvo netinkamai įrengti, t. y. pateikė duomenis, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tinkamai sumontuoti sanitariniai mazgai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas šiuo aspektu atliko neteisėtus veiksmus.
Duomenys patvirtina, jog, nors pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios fizinės sveikatos būklės ir nesikreipė (b. l. 20–21), tačiau iš atsakovo pateiktų duomenų patvirtintinas faktas, kad ginčo 2020 m. spalio 12 d. ir 2020 m. spalio 21 d. pareiškėjas buvo konsultuotas TI dirbusių psichologų (2021-10-11 TI raštas Nr. 74-325). Pastebėtina, kad pats pareiškėjas šio fakto nenurodo savo skunde ir negrindžia juo jo asmens atžvilgiu sukeltų dvasinių išgyvenimų.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kameroje buvę asmenys ar pareigūnai, laikytini paties pareiškėjo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovo TI neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą pareiškėjui atliekant bausmę šios įstaigos kameros tipo patalpose.
Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. TI negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, temperatūros, susikaupusio pelėsio, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis duris ir pertvaras turinčiu sanitariniu mazgu ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad net ir esant unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018); esant nustatytoms aplinkybėms (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Todėl konstatuotina, jog pareiškėjui privatumas sanitariniuose mazguose buvo užtikrintas, nes jis buvo įrengtas atskiroje patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo atsakovo TI užtikrinta ir papildoma veikla kameros ribų, pareiškėjas neturėjo nuolatinės dienotvarkės, reglamentuotos judėjimo laisvės, galimybės užsiimti leistina veikla. Atsakovas nesutiko su tokiais pareiškėjo teiginiais, akcentuodamas, kad Kauno TI pareiškėjui buvo užtikrinta pakankama judėjimo laisvė su gausia veiklos už kameros ribų pasirinkimo laisve ir pateikdamas į bylą tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus (b. l. 23-49).
Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau nei 1 valandą pasivaikščioti gryname ore.. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims sudaromos sąlygos ne ilgiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis, o pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Iš į bylą pateiktos Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-165 (b. l. 22), pastebėtina, kad kalinamiems asmenims dienotvarkėje numatytas laisvalaikis 8.45-12.00, 13.00-18.00, 20.00-20.45, t. y. dienotvarkėje esti laiko kalinamojo asmens pomėgiams tiek iki pietų, tiek po pietų, tiek ir vakarinėje dienos dalyje, pati sudaryti dienotvarkė nuolatinė ir konkreti, tad pareiškėjo teiginys dėl neturėjimo nuolatinės dienotvarkės nepagrįstas ir atmestinas.
Ginčo metu galiojusių Tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 “Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo”(toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 104 punkte tvirtinama, kad pasivaikščioti nuteistiesiems leidžiama jų dienotvarkėje nurodytu laisvalaikio metu, o suimtiesiems – jų dienotvarkėje nurodytu buvimo gryname ore laiku, 116 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos administracija skatina nuteistuosius užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla (toliau – individuali veikla), pagal galimybes įrengia tokiai veiklai vykdyti tinkamas patalpas ar kitą vietą ir aprūpina nuteistuosius reikmenimis individualiai veiklai vykdyti.
Atsakovo į bylą pateikti dokumentai: Suimtųjų (nuteistųjų)išvedimo į krepšinio aikštelę tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1-91 (b. l. 23-24), Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (b. l. 25-49), patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas Kauno TI direktoriaus nustatyta tvarka turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, naudotis sportine įranga, lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kambaryje, kompiuterių klasėje, suteiktas galimybes pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, skambinti, naudotis medikų, psichologų, socialinių darbuotojų paslaugomis visapusiškai lavinti ir ugdyti asmens gebėjimus t. y. užsiimti jo asmenybės raidai aktualia ir jam patinkančia veikla ir už kameros ribų, tad pareiškėjo skundo argumentai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, grįsti iš esmės pareiškėjo savarankiškumo, asmeninio noro ir iniciatyvos stoka ir atmestini.
Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę, nors ir nežymiai, neužtikrino pareiškėjui TI gyvenamosiose patalpose vienam kalinčiajam kameros tipo patalpose tenkančios patalpos ploto normos (kamerose Nr. 169, 234, 167) parametrų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad atsakovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo pertekliniai išgyvenimai bei nepatogumai. Minėtų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į tai, kad nors nustatyti pažeidimai ir buvo nežymūs, neintensyvūs, suteikia pagrindo konstatuoti, kad šios aplinkybės realiai visgi galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurios būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas, bet ir kiti įstatymų numatyti būdai (CK 1.138 str. 6 p. 8 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo jurisprudencijoje nurodo, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A-360-662/2016, Nr. A-1779-575/2016 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (gyvenamojo ploto kameros tipo patalpose pažeidimas), mastą ir trukmę (39 kalendorinės dienos), į pareiškėjo patirtą diskomfortą. Byloje nenustatyta, kad Kauno tardymo izoliatoriaus, atsakovo įstaigos, pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nesant duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjui nepateikus duomenų ir teismui nenustačius, jog būtų pakenkta sveikatai ar sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į LVAT suformuotą praktiką, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo. R. S.skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui. R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.