- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-19
- Bylos Nr.
- 2-1320/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- V. M., S. M.
- Ieškovas
- L. T., H. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M. ir S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4743-578/2009 pagal ieškovų L. T. ir H. T. ieškinį atsakovams V. M. ir S. M. dėl sutarties nutraukimo ir su tuo susijusių sumų priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai L. T. ir H. T. pareiškė Vilniaus apygardos teisme ieškinį atsakovams V. M. ir S. M., kuriuo reikalauja nutraukti 2008 m. vasario 29 d. tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr.8-3118, ir 2008 m. gegužės 21 d. susitarimą, reg. Nr.2-5366 bei priteisti iš atsakovų solidariai 400 000 litų ieškovų naudai. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus lėšas ir/ar turtines teises 400 000 litų sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo atsakovų V. M. ir S. M. 400 000 litų vertės turtą. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai fiziniai asmenys, yra labai didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas tenkino ieškovų prašymą, kuris yra nemotyvuotas, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokiais prašymo argumentais ir pateiktais įrodymais teismas vadovaujasi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui. Ieškovai nenurodė faktų, aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Ieškovai neįrodė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi nutartis yra nemotyvuota, ji turėtų būti panaikinta.
2. Teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės, kadangi tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į ginčo turtą, kuris šiuo metu dėl Nekilnojamojo turto registre esančių žymų apie sudarytą pirkimo pardavimo sandorį negali būti perleistas. Be to, atsakovai turi du žemės sklypus, gyvenamąjį namą, yra pelningai veikiančios įmonės akcininkas ir vadovas, todėl nėra grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto jo vykdymo.
3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neužtikrino ginčo šalių interesų pusiausvyros ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nes skundžiamoje nutartyje nenurodė, koks turtas yra areštuojamas pirmoje eilėje, todėl ieškovai gali piktnaudžiauti savo teisėmis ir pirmiausia areštuoti atsakovų banko sąskaitas nepaisant to, kad jie turi didelės vertės turto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai L. T. ir H. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje yra nurodytas teisinis ir faktinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, nutartis visiškai nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Savo turtinei padėčiai pagrįsti atsakovai pateikia jiems priklausančios įmonės pajamas ir mokumą pagrindžiančius įrodymus, nors atsakovams yra žinoma, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas negali būti nukreiptas į įmonės turtą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos ir pagrįstos, užkerta kelią atsakovams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, padeda išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir niekam nedaro žalos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-304/2008; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1321/2009). Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovai neįrodė, jog egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones preziumuojamas tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys ir jiems ginčo suma yra labai didelė bei vadovavosi minėta prezumpcija. Todėl nepagrįstas ir atsakovų argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nemotyvuota.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prezumpcija, jog, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Taikydamas šią prezumpciją teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir nuspręsti, ar atsižvelgus į konkretaus atsakovo finansines galimybes, darytina išvada, kad jam ieškinio reikalavimo suma yra didelė ir tai gali sukelti sunkumus įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą. Kai byloje yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį ir kitas atsakovo gerą turtinę padėtį rodančias aplinkybes nėra didelė, laikytina, kad objektyvios grėsmės (pavyzdžiui, dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas yra paneigtas ir teismas neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo argumentas, kad aplinkybė, jog jis yra pelningai veikiančios įmonės akcininkas ir vadovas, paneigia grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankų sprendimą gali būti sunku ar neįmanoma įvykdyti, nagrinėjamoje byloje nereikšmingas. Akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), todėl neatsako pagal dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Tai reiškia, kad vykdant ieškovui palankų teismo sprendimą išieškojimo nebūtų galiam nukreipti į juridinio asmens, kurio dalyvis yra atsakovas, turtą.
Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais atsakovo atžvilgiu, proporcingumo principas įpareigoja teismą taikyti tokias poveikio priemones, kurios atitiktų galimo pažeidimo mastą ir jo pobūdį, nevaržytų asmens teisių labiau negu to iš tiesų reikia. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad labiausiai atsakovo interesus suvaržo sąskaitų areštas. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovų sąskaitų areštas taikomas tik tada, kai nėra galimybės areštuoti kitokį atsakovo turtą, kurio areštas atsakovui sukeltų mažiau nepatogumų. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenurodęs, pirmiausia areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ir tik nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, sudarė prielaidas varžyti atsakovo teises labiau nei buvo būtina. Dėl šios priežasties, taip pat įvertinus faktinę bylos aplinkybę, kad atsakovai turi nekilnojamojo turto, nutartis, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo turto areštas, tikslintina, nurodant, kad pirmiausia areštuotinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ir tik nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas.
Pastebėtina ir tai, kad šalių interesų balansą procese užtikrina atsakovui, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įstatyme įtvirtintos procesinės teisės. Vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turtas. Atsakovams turi teisę pareikšti teismui pagrįstą prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita (CPK 146 straipsnio 1 dalis) ir taip pasirinkti atsakovui mažiausiai nepatogumų sukeliančią, bet galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą užtikrinančią laikinąją apsaugos priemonę. Galiausiai, atsakovas turi teisę pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 straipsnio 1 dalis), o jeigu ieškinį teismas atmeta, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovui padarė ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, kad taikant laikinąją apsaugos priemonę atsakovams V. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 400000 litų vertės turto areštą, pirmiausia areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ir tik nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas.